šildymo kainos

Blogos žinios centralizuotai šildomų butų gyventojams. Pirmosios šį sezoną šildymo sąskaitos jiems gali būti ir keliolika eurų didesnės nei prieš metus. Sunerimti ypač turėtų šiauliečiai. Iš penkių didžiausių Lietuvos miestų, būtent Šiauliuose šiluma brangs labiausia.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Valdžiai nuo birželio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildumos energijai, Vilniaus gyventojai už ją mokės beveik 13 proc. brangiau. Nuo kovo pabaigos miesto šilumos ūkį perėmusi savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia, kad vienanarė šilumos kaina birželį bus 5,09 cento (su 21 proc. PVM) už kilovatvalandę (kWh). Gegužę ši kaina buvo 4,51 cento (su 9 PVM). Karštas vanduo Vilniaus daugiabučių gyventojams turėtų pabrangti apie 12 proc.

Šiandien Vilniaus taryba patvirtino naują bazinę šilumos kainą, o tai reiškia penktadaliu mažesnes šilumos kainas sostinės gyventojams jau šių metų gruodį. Sostinės savivaldybė, gindama vilniečių interesus, ne kartą kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl „Vilniaus energija“ taikomos šilumos kainos perskaičiavimo, rašoma pranešime spaudai.

Komisija, atlikusi UAB „Vilniaus energija" reguliuojamos veiklos patikrinimą, nustatė, kad šilumos vartotojams nepagrįstai teko apmokėti dalį bendrovės investicijos į elektros skirstyklą. Po posėdžio, komisija  nusprendė 2,64 mln. eurų sumažinti „Vilniaus energijos“ dar 2010 metais atliktas investicijas, dėl ko sumažės šildymo kaina. Komisija taip pat pranešė nusprendusi sumažinti investicijas į elektros skirstyklą nuo 4,579 mln. eurų iki 1,939 mln. eurų.

Vartotojai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permokos per vieną šildymo sezoną neatgaus, net ir sumažinus šilumos kainą penktadaliu. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas teigia, kad neatgautus pinigus bus siekiama atsiimti tiesiogiai iš įmonės, ne per šildymo tarifą. Kainų komisija nusprendė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos tarifą įtraukė 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, todėl penktadienį planuoja nustatyti 23,2 proc.

Penktadienį turėtų paaiškėti, kaip Vilniaus vartotojams bus grąžinti 24 mln. eurų jų „Vilniaus energijai“ ankstesniais metais permokėtų lėšų. Kol kas aišku tik tiek, kad kaina nuo gruodžio turėtų sumažėti apie 20 proc. Kainų komisijos, kuri sprendimo dėl bazinių šilumos kainų projektą paskelbs penktadienį, o jį priims kitą savaitę, atstovė sako, jog svarstomi du scenarijai, kurių kol kas nedetalizuoja.

Kol savivaldybės giriasi, kad „sutaupo“ po pusę socialinėms paramoms ir kitoms išmokoms skirtų pinigų, gyventojai piktinasi, kad jie negauna jiems priklausančių kompensacijų – esą savivaldybių atstovai tyčia nepasako gyventojams, kas jiems priklauso, kad sutaupytų pinigų. Į tv3.lt kreipėsi kaunietė Raimonda, nurodydama, kad savivaldybės, pažeisdamos įstatymus, neskiria gyventojams jiems priklausančių išmokų.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina Kaune gali būti 20 proc. mažesnė nei pernai, jeigu išliks panašios biokuro ir dujų kainos, prognozuoja centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ vadovas. „Aš prognozuoju, kad šilumos kaina apie 20 proc. bus mažesnė ateinantį šildymo sezoną, jeigu išliks ta pati biokuro kainos tendencija ir dujų kaina nesikeis“, - BNS sakė „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas. Anot jo, žiemą šilumos gamybai „Kauno energija“ turėtų naudoti apie 30 proc.

Šeštadienį prie Seimo mitingavo apie 100 žmonių, protestavusių prieš aukštas šilumos kainas. Ir esą žlugdomą viešąjį sostinės viešąjį transportą. „Šildymo kainos viršijo visas įmanomas ribas. Sumokėjus už šilumą, daug kas nebeturi už ką pavalgyti, gydytis. Tai – nusikaltimas prieš Lietuvos žmones. Šildymo įmonės turi būti grąžintos valstybei. Būtina pašalinti šioje srityje visus tarpininkus, kurie išpučia kainas. Komunalinis ūkis negali būti privataus pasipelnijimo įrankis.

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Aktyviai į Seimo rinkimų kampaniją įsitraukusi Energetikos ministerija surado stebuklingą žodį, kuris esą išspęs visas šilumos ūkio problemas Lietuvoje. Kas tai? Konkurencija. Tačiau energetikos ekspertams šis stebuklas kelia šypseną. Dirbtinė ir chaotiška konkurencija šilumos ūkyje bus tik dar vienas mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastarosiomis dienomis ėmė ir dėkoti Seimo nariams už darbus besibaigiančios kadencijos metu  ir kartu pareiškė abejojanti, ar baigiantis kadenciją Seimas sugebės atlikti esminius šilumos ūkio pertvarkos darbus. Tai esą padarys „nauja politikų banga“. Ekspertų nuomone, prezidentė bando formuluoti temas rinkimų kampanijai ir laukia naujois koalicijos kontūrų. „Nemanau, kad Prezidentė nurašė Seimą ar jo daugumą.

Jau beveik dešimtmetį miesto valdžia atidavusi Vilniaus šilumos tinklus privatininkams kurie tik brangina šildymą. Ypač agresyviai pasielgė „Vilniaus energija“ ir miesto vadovai kai už šiltą lapkričio mėnesį vilniečiams buvo atsiustos ženkliai didesnės sąskaitos už šildymą. Savo bejėgiškume kaip nors įtakoti šį procesą prisipažino premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą.

Šaltuoju metų laiku metų daugelis Lietuvos gyventojų svarsto sudėtingą dilemą: kaip išgyventi šildymo sezoną? Į kiekvieną šilumos kainų šuolį reaguojama labai skaudžiai, nes žmonės žino - už šildymą sumokėti vis tiek privalės. Vadinasi, turės atsisakyti ko nors kito: sumažinti išlaidas maistui, drabužiams, net vaistams.

Iki metų pabaigos mažmeninės prekybos augimas faktinėmis kainomis (be automobilių prekybos ir remonto ir degalų prekybos) lyginant su praėjusiais metais sieks 11,7 proc. ir pasieks 2007 metų lygį. Tokią prognozę pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. Nors mažmeninė prekyba Lietuvoje jau ketvirtus metus labiau reaguoja į šildymo kainas, o ne į kalėdinę prekybą, tačiau jau pastebimas tvaresnis vartojimo augimas.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom“ nasrus, rašo „Kauno diena". Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą.

Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Sugriovusi visą buvusios ankstesnės Vyriausybė įdirbį naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte, konservatorių valdžia gerokai pavėluotai susigriebė ieškoti naujo investuotojo. Karštligiškai, desperatiškai, iš anksto nusprendus, kas būtų geras investuotojas, o ko ir iš tolo neprileisti. Nei kiek kainuos pačios statybos, nei naujoje atominėje gaminama elektra Vyriausybė nežino arba slepia nuo visuomenės. Tačiau patirtis sako, kad realiausias variantas – dar viena Williams istorija.

Tikriausiai sutiksite su manimi, kad Vilnius turi žinoti savo didvyrius! Turi žinoti, į kieno iš tiesų rankas po rinkimų atiduos vadovavimo mūsų visų ūkio, šilumos, socialiniams ir kitiems reikalas vairą. Todėl siūlau Jums iki galo perskaityti šį mano kreipimąsi ir susipažinti su politikais, nulėmusiais šiandienos šildymo Vilniaus mieste kainas. Pabaigoje rasite ir visą sąrašą pavardžių, daugelis iš kurių Jums tikrai pasirodys girdėta.

Nemažai daugiabučiuose gyvenančių panevėžiečių, gavę šildymo sąskaitas už praėjusių metų gruodį, neteko žado. Jos buvo gerokai didesnės, nei gyventojai tikėjosi, kad teks mokėti stipriau atšalus. Panevėžyje nuo 2010 metų liepos šildymo įkainiai pakelti 10,7 procento – nuo 20,38 ct/kWh iki 22,56 ct/kWh su PVM mokesčiu. Taigi jau už spalio ir lapkričio mėnesius gyventojai už šilumą mokėjo daugiau nei tuo pačiu metu 2009-aisiais.

Lapkričio 20 d., šeštadienį, 13:00 val., prie Vyriausybės rūmų (V. Kudirkos a., Vilniuje) organizuojamas mitingas prieš grobuoniškas šildymo kainas. Vilniečiai ir kitų miestų gyventojai gavo pirmąsias sąskaitas, kuriose šimtai litų už šildymą, kai už lango pavasariškai šilta. O kas mūsų laukia, kai už lango bus tikri šalčiai? Išduotame mitinguoti leidime numatoma 700 žmonių.  Esant reikalui, šis skaičius bus padidintas.

Visagine protestavo apie tris tūkstančius išaugusiomis šildymo kainomis ir ketinimais didinti pensinį amžių nepatenkintų miesto gyventojų. Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo šildymo kaina Visagine padidėjo beveik 4 kartus, karšto vandens – daugiau nei 2 kartus, regione padaugėjo bedarbių, praneša Lietuvos radijas.