šildymas

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ po 15 metų trukusios nuomos perdavė visą sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Turto priėmimo-perdavimo aktas ką tik pasirašytas. Aktas įsigalios nuo vidurnakčio“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų atstovė spaudai Edita Sirutienė.

Vilniaus valdžia turi sumokėti 25,179 mln. eurų Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Vilniaus energija“ už savivaldybės ir jos valdomoms įstaigoms tiektą šilumą, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną kiek padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumokėti sumą. Teismas atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Savivaldybės valdomiems Vilniaus šilumos tinklams perimant šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“, šilumos kaina nuo balandžio sostinės gyventojams turėtų išaugti apie 6 procentais. Kaina ūgtels, nes iš jos nebebus išskaičiuojama dalis už „Vilniaus energijos“ 2012-2014 metais nepagrįstai surinktas lėšas.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Centralizuotai tiekiama šiluma kovo mėnesį brangs Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Kaune ji mažės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. „Vilniaus energijos“ klientai kovą už šilumą mokės 4,28 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 6,8 proc. brangiau nei vasarį, bet 23,6 proc.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.

Sąskaitos už šildymą priklauso ir nuo oro temperatūros, ir nuo nustatyto tarifo. Tad net jei ir vasarį vyraus šiltesni orai, sąskaitos gali būti didesnės nei įprastai. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasarį kiek didės trijuose didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o kituose didžiuosiuose miestuose ji išliks stabili, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys.

Teismui įpareigojus, Kainų komisija iš naujo vertins, ar ji buvo nustačiusi teisingas bendrovės „Vilniaus energija“ 2010-2015 metų bazines šilumos kainas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį nutarė, kad komisija privalo iš naujo vertinti „Vilniaus energijos“ sąnaudas šilumos ir karšto vandens tiekimui, pranešė komisija, kuri teigia būtinus sprendimus priimsianti, kai išnagrinės teismo sprendimą.

Nors per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,58 proc., lyginant ją su praeitu gruodžio mėnesiu, kaina auga. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) pranešė, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžiu, didėja 1,47 proc.  Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Dar vasarą, kai buvo pristatomas 2017 metų Valstybės biudžeto projektas, pirminiame jo pristatymo etape, tuometinė Finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė aiškiai pasakė, kad PVM lengvata nebus pratęsta ir nuo lengvatinių 9% ji kils iki įprasto 21%. Praėjus pusmečiui, naujasis Seimas nubalsavo, kad PVM lengvata visgi bus pratęsta iki kitų metų birželio mėnesio.

Seimui nusprendus pavasarį sugrįžti prie sprendimo naikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui, savivaldybė suskaičiavo – kiek Vilniui tai papildomai kainuos ir kiek gyventojų gali užplūsti į savivaldybę kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį jau po gegužės 31 d. Panaikinus PVM lengvatą šildymui, iškart padidėtų gyventojų, gaunančių kompensaciją, skaičius, o išmokų našta būtų perkelta savivaldybei, kas nebuvo numatyta planuojant 2017 metų miesto biudžetą. Sausio – lapkričio mėn.

Politikams po ilgo blaškymosi pagaliau apsisprendus pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė per pusmetį ketina peržiūrėti visas PVM lengvatas ir įvertinti, ar jos yra reikalingos, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Antradienį Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Premjeras Saulius Skvernelis balsavo prieš. LRT laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavęs premjeras tikino, kad tarp partiečių jokių žiežirbų nėra, todėl net bet kokios kalbos apie menką lyderio vaidmenį, yra bergždžios. „Tai nieko nereiškia. Nieko naujo Lietuvoje neįvyko.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Į tokį sprendimą socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „PVM lengvata šildymui pratęsta iki kitų metų liepos mėnesio. Šį šildymo sezona kainos nekils. O per pusmetį bus pasiruošta kitam šildymo sezonui.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs.

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pirmadienį pranešus, kad valdantieji Seime palaikys siūlymą PVM lengvatą šildymui pratęsti iki 2017 metų birželio, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė nepritariantis tokiam ketinimui. „Premjero pozicija yra, kad lengvata šildymui neturėtų būti pratęsta“, - BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui liks iki 2017 metų birželio, sako „valstiečių“ lyderis, pripažįstantis, kad savivaldybės privertė laikinai atsisakyti idėjos atšaukti sumažintą PVM tarifą šilumai. Ramūnas Karbauskis BNS patvirtino, kad antradienį bus balsuojama dėl lengvatos pratęsimo. „Kadagi savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotuoja mūsų idėją.

Seimas nepratęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui dar vienam šildymo sezonui. Tačiau mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus mokamos kompensacijos – dėl to keičiama jų skaičiavimo tvarka. Pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukiantys valstiečių partijos atstovai dėl nesiėmimo spręsti rimtų klausimų, o prisidengiantys mažais – pateikė netikėtą staigmeną.

Vyriausybei nutarus nuo sausio nebetaikyti pridėtinės versės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskas sako, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis teigia, kad kol kas nėra teisingos kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms sistemos. „Dar nėra galutinio sprendimo. Mes suprantame, kad tai labai svarbu, ir bandysime iškoti sprendimo, tariantis su Vyriausybe“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą. „Mes turime pripažinti, kad šildymo PVM lengvata, kaip ir daugelis kitų PVM lengvatų, nėra socialiai teisinga. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose, bet didelė dalis jų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos nuo sausio 1-osios neturėtų būti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėtų nenumatyta.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui yra ydinga, tačiau šį šildymo sezoną ji dar išliks. „Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis“, - interviu BNS teigė V.Šapoka.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Seimui ypatingos skubos tvarka prieš porą savaičių nepavykus dar vienam šildymo sezonui - iki 2017 metų birželio 1-osios - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį dėl tai numatančios pataisos taip pat nebalsuos. Klausimas išbrauktas iš Seimo ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad antradienį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui Seime nepavyko pratęsti, nes parlamentarai užsiima rinkiminėmis agitacijomis. Tačiau jis tikina, kad bet kuriuo atveju geriau lengvatą būtų pratęsti kartu su biudžeto projektu, o ne atskirai. „Tie, kurie dalyvauja toliau rinkimuose, yra viena pagrindinių priežasčių. Aš manau, kad PVM lengvata šildymui turi būti priimta, būtų gal net geriau kartu su biudžetu, kad neiškiltų interpretacijų.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už šildymą galima būtų panaikinti tik tuo atveju, jei būtų sukurtas šildymo kainų kompensacijos mechanizmas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Jeigu kartu su biudžetu būtų pateikti konkretūs argumentai ir sistema, kaip būtų kompensuojama kitaip žmonėms už šildymą, tada aš kalbėčiau apie PVM padidinimą, nes ta dabartinė schema nėra labai socialiai teisinga.

Klimatas nuolat kinta, įrodyta, kad jis šyla. Atrodytų, kad šį šiltėjimą turėtume pajusti ir mes, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu šildymo sezonu. Jei klimatas pradėjo drastiškai šilti, tai ir šildymo sezonas turėtų kasmet prasidėti vis vėliau, o baigtis anksčiau, bet ar taip yra? Palyginkime dešimt šildymo sezonų ir sužinosime, ar klimatas sutrumpina mūsų šildymo sezoną. Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo, šildomės dar tik pora savaičių, nuo spalio 6 dienos.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia balsuosiąs už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimą šildymui. „Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus. Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

Vos tik kalendoriaus puslapiuose atvertėme spalį – už lango pasirodė pirmoji šalna. Diena po dienos tampa šaltesnė, mes traukiame vis šiltesnius megztinius, kojines, o namuose įsijungiame šildymą. Tiesa, būsto šilumos kaina tolygiai kyla su minusine oro temperatūra: kuo šalčiau – tuo mokame daugiau. Didelių sąskaitų už šildymą neapsikentusi moteris sugalvojo genialų būdą tam, kad sutaupytų.

Socialdemokratams neapsisprendžiant dėl PVM lengvatos šildymui, įsikiša ir prezidentė bei kitos didžiosios partijos. Dalia Grybauskaitė stoja į šios lengvatos palikimo pusę, kai tuo tarpu kitos būsimos parlamentinės partijos palaiko finansų ministrę.  Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad trečiadienį pritarę kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, valdantieji stokoja socialinio jautrumo.

  Socialdemokratams siūlant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, jų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia nuomonės nekeičianti ir mananti, kad tokia lengvata neturėtų būti taikoma. PVM lengvatos naikinimui trečiadienį pritarė Vyriausybė, tačiau valdantieji socialdemokratai apsigalvojo ir ketvirtadienį įregistravo lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.

Valdančioji socialdemokratų partija atsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui - ją ketinama pratęsti dar vienam šildymo sezonui. Tai BNS patvirtino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. „Tai yra bendras sprendimas - ir mano, ir Vyriausybės (...) Lengvatą siūlome pratęsti šiam šildymo sezonui, iki 2017 metų birželio 1 dienos“, - BNS sakė I.Šiaulienė.

Kadenciją baigiančiai Vyriausybei siūlant panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministrė teigia, kad vargingiausiesiems šildymas turėtų būti kompensuojamas pagal kitą metodiką, kurią turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rasa Budbergytė ketvirtadienį Žinių radijui teigė, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas šildymui yra neteisingas, nes juo naudojasi ir turtingi žmonės.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

Orams sparčiai šąlant, keturi didieji šalies miestai Vilnius, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau šią savaitę pradeda šildymo sezoną. Vilniuje daugiabučių gyventojai šilumos sulauks ketvirtadienį. Tuo tarpu individualių namų savininkai vis dažniau renkasi nebe dujų, o kietojo kuro katilus. Žmonės viliasi, kad malkomis šildysis gerokai pigiau. Juolab, kad ir malkos pastaruoju metu pinga. Geri šeimininkai dar šiltuoju metų laiku – netgi vasarą imasi ruošti malkas žiemai.

Vienas svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų – padėti senos statybos daugiabučiams sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc. Kokie renovacijos rezultatai ir kaip daugiabučio modernizavimas pakeitė šildymo sąnaudas, pasakoja Klaipėdos ir Varėnos gyventojai bei daugiabučių renovaciją šiuose miestuose administruojančių įmonių atstovai.

  Vilniuje ketvirtadienį prasidėjus šildymo sezoną, kiti didieji Lietuvos miestai kol kas neketina šildyti namų.   Sostinės savivaldybė pranešė, kad nuo ketvirtadienio pradedamos šildyti mokyklos, darželiai ir sveikatos įstaigos, tačiau ar pradėti šildymo sezoną, sprendžia patys įstaigų vadovai. Vilniaus daugiabučiai šią savaitę dar nebus šildomi. Kauno mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius BNS teigė, jog artimiausiu metu dėl šiltų orų miestas neketina pradėti šildymo sezono.

Standartiniame 90-ies butų penkiaaukštyje gyvenantys klaipėdiečiai už karštą vandenį nuo šiol mokės mažiau nei kiti. Sumanūs gyventojai įdarbino saulę. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Antanas Paulauskas karštą dieną kviečia ant stogo. Čia trys ritiniai vamzdžių, kuriais iš šiluminio punkto atiteka techninis vanduo. Pusės kilometro ilgio keliu tekėdamas techninis vanduo kaip reikiant įšyla ir grįžta į šiluminį punktą, čia įšildo jau į butus tiekiamą karštą vandenį.

Šilumininkai skelbia, kad šių metų balandis buvo 1 laipsniu šiltesnis nei pernai, be to, šildymo įmonės vis daugiau naudoja už dujas 3 kartus pigesnio biokuro, tad sąskaitos bus ketvirtadaliu mažesnės nei už pernykštį balandį. „Šių metų balandis nors prisimena mums kaip labai šaltas, buvo šiltesnis už 2015 balandį. Buvo 5 laipsniai vidutinė temperatūra, o šiemet 6,4 laipsnio“, - aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.