šildymas

Spalį pasitvirtino specialistų perspėjimai, jog šildymo sezonui nepasiruošus iš anksto, gali tekti mokėti brangiau. Tie šilumos gamintojai, kurie nusprendė biokurą įsigyti trumpalaikiais sandoriais, spalį biokurą pirko ženkliai didesne kaina. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis tikina, kad tuose miestuose, kuriuose biokuras yra perkamas šiuo metu ir už kurį yra mokama ženkliai daugiau, šildymo kainos taip pat bus didesnės.

Ar jums butuose nekaršta? Štai kai kurie klaipėdiečiai skundžiasi, kad gyvena lyg tropikuose: kambaryje – 24 laipsniai šilumos ir tenka vaikščioti trumpomis rankovėmis. Bet jau gretimame bute kaimynai gali šalti: pasirodo, kad kalti seni užsikemšantys vamzdynai.

Mes esame atlikę skaičiavimus ir, priėmus pajėgumų modelį, naudą turėtų tie miestai, kuriuose šilumos tiekėjai degina dujas. Tai jiems šildymo kaina kažkiek tai sumažėtų, nes sumažėtų sąnaudų dalis, kuri tektų jiems, „Žinių radijui“ sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė. „Sumažėtų kelias procentais, nes čia reiktų lyginti atskiras savivaldybes.

Šalti kambariai darganotą rudenį – problema, su kuria susiduria daugybė šalies gyventojų. Nors paprastai dėl visko kaltinami šilumininkai, dažnai tai būna ne jų ar senų, dar nuo sovietmečio nekeistų, radiatorių kaltė, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų energinių sistemų katedros doktorantė Laura Gagytė.

Jeigu pritaikysime dujų pajėgumo modelį, nuo 2016 m. sausio 1 d. šilumos kaina niekam Lietuvoje nedidėtų. Yra netgi paskaičiavimų, kad Vilniaus mieste šilumos kaina turėtų sumažėti 5 proc., „Žinių radijui“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Dujų pajėgumo modelis yra pateiktas dėl to, kad <...> mes pradėjome mažiau suvartoti dujų, bet įvedus naujus projektus, infrastruktūros kaštai persikėlė kaip atskira dedamoji dalis į dujų kainą.

Kalbama, kad tie miestai, kurie vartoja dujas, jas gaus pigesnes. Bet kažkodėl nepasakoma kad tie miestai, kurie naudoja biokuro dujas, padengs didžiųjų miestų kaštus, „Žinių radijui“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.   „Jeigu bent 3 proc. biokuro katilinė turi kaip rezervą dujinį, tai šiandien ji turės apmokėti 100 proc. patiriamų kaštų. Tai aš tą teisybę ir sakiau, ir ministras (Rokas Masiulis – aut. past.

Kai Lietuvoje žmonės ima džiaugtis pagaliau šylančiais radiatoriais, Klaipėdoje poros daugiabučių gyventojai traukia vilnonius megztinius ir elektrinius šildytuvus: čia bankrutavus renovaciją vykdžiusiai bendrovei, daugiabučiai liko be langų, be balkonų ir su nupjaustytais radiatoriais. Ir taip jiems gali tekti šalti dar ne vieną mėnesį.

Visiems daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams šią savaitę bus įjungtas šildymas. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.  Antradienį-trečiadienį pradės šilti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio daugiabučiai namai.

Šilta žinia daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams: šią savaitę – nuo pirmadienio iki penktadienio – Vilniuje pradedami šildyti ir daugiabučiai namai bei administraciniai pastatai. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Atšalus orams miestų savivaldybės skelbia šildymo sezono pradžią. Jau nuo rytdienos sostinėje šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, o nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

  Nuo spalio 8-osios sostinėje skelbiamas šildymo sezonas – nuo rytdienos šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose.   Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

Vėstant orams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose planuojama pradėti šildymo sezoną: Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje jis prasidės šią savaitę. Kaip BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Arvydas Darulis, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir ligoninėse šildymą planuojama įjungti nuo penktadienio. Kada šildymo sezonas bus pradėtas ir gyventojams, kol kas nenuspręsta.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

Šilumos vartotojus ginanti asociacija pradėjo didžiausią šalies istorijoje teisinį procesą prieš valstybinę įmonę.  „Lietuvos dujų tiekimui“  dėl negrąžinamų permokų žmonėms už „Gazpromo“ dujas gresia teismas, o Vyriausybė raginama keisti kompensacijų tvarką. Nors šildymas artėjančią žiemą ir žadamas dešimtadaliu pigesnis nei pernai, jei būtų grąžinta permoka, už šildymą mokėtume dar mažiau. Tačiau premjeras sako, kad kompensavimo tvarkos niekas nesiruošia keisti.

Šiandien sostinės Taryba svarstys ir ketina priimti vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyti 5 procentais mažesnę šilumos kainą. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės apie 4-5 eurais mažiau.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Tęsiantis šilumos ūkio pertvarkai, politikai vis dar žada, kad šildymo kaina Vilniaus ir Kauno gyventojams mažės beveik trečdaliu. Tiesa, mažesnių sąskaitų dar teks palaukti apie trejus metus. Nors Kauno gyventojus miesto meras tikina, kad jau šį sezoną šilumos kainos jo mieste bus mažiausios Lietuvoje. Gyventojai viltis deda ne į Vyriausybę, o į renovaciją. Tokią realybę atskleidžia sostinės Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko pavaduotojas.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ ketina kreiptis į teismą dėl 27 mln. eurų Vilniaus skolos, jei miesto kontroliuojama bendrovė „Vilniaus vandenys“ neatsiims 15 mln. eurų vertės ieškinių šilumos tiekėjai. „Vilniaus vandenys“ to daryti neketina, o savivaldybės atstovas sako, kad šie įsiskolinimai neturėtų būti painiojami. „Vilniaus savivaldybė mums yra skolinga apie 27 mln.

 Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Už šią pataisą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 12 parlamentarų. Iki šiol įstatyme buvo nustatyta, kad lengvatinis 9 proc.

Antradienį Seimas ketina priimti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, kurioje numatyta pratęsti PVM lengvatą šildymui iki 2016 m. gruodžio 31 dienos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtino, kad, priėmus tokią pataisą, esą būtų pažeistas fiskalinės drausmės įstatymas: „Šių metų biudžete yra numatytos papildomos pajamos, kurios būtų gautos, būtent atsisakius šios PVM lengvatos.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

 Valdančiosios koalicijos lyderiai pirmadienį sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. „Vėl buvo nutarta, kad lengvata dar turėtų būti pratęsta, nors buvo kalbama apie tai, kad šilumos kaina ženkliai sumažėjusi, dujų kaina ženkliai sumažėjusi, bet mes turime paskaičiavę įvairiausius variantus, kaip keistųsi šilumos kaina, jei tarifas būtų ne lengvatinis, tai šilumos kaina tuo metu padidėtų 10-12 proc.

Gegužės 23 d., nuo 12 iki 15 val., vyks edukacine-pažintinė aplinkosaugos šventė jaunoms šeimoms su vaikais, jaunimui ir visiems besidomintiems nuotekų valyklos įrenginiais. Čia jų lauks įvairios pramogos, staigmenos, bus galima sužinoti, kaip šiuolaikinėmis technologijomis mažinama aplinkos tarša, perdirbamas iš nuotekų susidaręs dumblas bei gaminama elektros ir šilumos energija.

 Gražvyda Grigaitė, LRT Radijas, LRT.lt Penktadienį visi didieji Lietuvos miestai, išskyrus Kauną, baigia šildymo sezoną. Kauniečiai nusprendė pastatų nešildyti nuo kito pirmadienio. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiluma šiemet vidutiniškai pigo daugiau kaip 7 procentais. Mažiausiai už šildymą mokėjo tie miestai, kurie kūreno biokuru. Premjeras teigia, kad šį šildymo sezoną dar labiau mažinti šilumos kainas galimybių buvo, tačiau jomis nepasinaudota.

 Vilniaus miesto savivaldybė nuo rytdienos, balandžio 24 d., skelbia šildymo sezono pabaigą. Šildymas per kelias dienas bus atjungtas daugiabučiuose, švietimo ir gydymo įstaigose. Tam, kad paskelbti šildymo pabaigą, tris dienas iš eilės turi būti ne mažesnė nei 10 laipsnių vidutinė oro temperatūra.

AB „Hanner“ gavo leidimus ir pradeda verslo centro „City“ statybas Vilniuje. Verslo centre numatytas ir visoje Lietuvoje pats didžiausias – net 3500 kv. m ploto – biuras viename aukšte, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų. Pastatas Žalgirio gatvėje atitiks visus žaliųjų pastatų reikalavimus, o jame įsikūrusiems nuomininkams nereikės mokėti už šildymą. Bendros „Hanner” investicijos į šį projektą sieks 30 mln. eurų.

Išlaidos šildymui Lietuvoje per dvejus metus sumažėjo vidutiniškai 35 proc., tačiau jos galėjo mažėti dar labiau, jei visi šilumos tiekėjai būtų sąžiningai pirkę biokurą ir dujas, sako premjeras. „Per pastaruosius dvejus metus išlaidos šildymui visoje Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo 35 proc.

 Šildymo sezonui artėjant į pabaigą daugelis lietuvių džiūgauja – sumažės išlaidų. Kiekvieną žiemą didžiausią (60 proc.) lietuvių išlaidų būstų išlaikymui dalį sudaro išlaidos karštam vandeniui ir dujoms, tačiau bendrovės „Viena sąskaita“ analitikai, lygindami kelių pastarųjų metų duomenis, pateikia pozityvias tendencijas: šildymas šiuo metu yra pigiausias nuo 2011 m. žiemos.

  Balandį, kai paprastai baigiamas šildymo sezonas, šilumos energijos kaina mažės penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mažiausia jos kaina bus Kaune, didžiausia - Vilniuje, rodo bendrovių duomenys.   „Vilniaus energija“ balandį šilumą parduos po 6,35 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 4,4 proc. mažiau nei kovą, kai ji yra 6,64 cento. „Kauno energija“ šilumos kainą balandį mažina 17,1 proc. iki 4,55 cento, o „Klaipėdos energija“ - 14 proc.

 Ne vienam senų daugiabučių namų gyventojui yra tekę patirti situaciją, kai namuose tenka vilkėti kelis megztinius, o sąskaitos už šildymą vis tiek būna labai didelės. Dar apmaudžiau būna, kai paaiškėja, jog kaimynai savo butuose mėgaujasi šiluma. Specialistai sako, kad dėl to dažniausiai kalta pastato konstrukcija, tačiau ir tokiu atveju sprendimą galima rasti. „Apie 80 proc.

 Šiaulių rajone šaltis pareikalavo jau antrosios gyvybės. Pirmadienį, po pietų, į Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių greitosios pagalbos medikai iš Čigonų kaimo atvežė garbaus amžiaus moterį. Be sąmonės moteris atvežta iš nešildomų namų. Ekspertai turėtų patvirtinti tikslią mirties priežastį, tačiau pirminiais duomenimis, Šiaulių rajono gyventojos gyvybė užgeso dėl bendro kūno atšalimo. Išorinių kūno sužalojimų neaptikta.

Vilniečiai neturėtų tikėtis pigesnio šildymo bei karšto vandens, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas. Kainų kritimo tikėtasi po pranešimų, kad Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ pasirašė dujų tiekimo sutartį su įmone „Lietuvos dujų tiekimas“. Pasak V. Stasiūno, pigesnės dujos sudarys tik kiek daugiau nei trečdalį visų perkamų dujų.

2014 m. baigti statyti rūmai, tapę dabartinio prezidento rezidencija, Turkijai kainavo 350 mln. JAV dolerių. Per šešis mėnesius nuo rūmų atidarymo tik už šio komplekso šildymą buvo sumokėta beveik 5 mln. JAV dolerių. Viena šildymo diena Turkijos prezidento rūmuose valstybei kainuoja tiek pat, kiek 660 miestelių vadovų atlygis. Tačiau, anot šalies prezidento, šie rūmai yra neatsiejama Turkijos įvaizdžio dalis, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Turkijos verslo naujienas.

Vilniaus meras Artūras Zuokas kreipiasi į energetikos ministrą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją su raginimu sukviesti suinteresuotas puses, kad būtų priimti naudingi vilniečiams sprendimai dėl šilumos kainos. „Reikia visoms valstybinėms institucijoms ir valstybinėms įmonėms kartu ieškoti problemos sprendimo būdų. Tikiuosi, kad tai įvyks greitai.

 Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, vilniečiai sausį už šilumą mokėjo 6,94 euro centus, pernai tuo pačiu metu – 7,7 euro centus už kilovatvalandę. Pavyzdžiui, palyginus su Kaunu, Vilniuje šilumos kaina sausį 22 euro centais mažesnė, Kaune ji siekė 7,16 euro ct/kWh.

 Ramygalos g. 21-ojo namo gyventojai iš Savivaldybės išėjo triumfuodami. „Panevėžio energija“ jų daugiabutį šildo paskutinę žiemą. To žmonės siekė jau dvylika metų. Ateityje daugiabučių gyventojams pabėgti iš monopolininkės glėbio gali būti dar sunkiau. Savivaldybės užsakymu šiuo metu braižomas šilumos ūkio specialusis planas daugiabučių kvartalams numato vienintelį šildymo būdą – centralizuotą.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija pirmadienį turi patvirtinti prisijungimo prie šilumos tinklų taisykles, kurios leis nepriklausomiems šilumos gamintojams lengviau įsilieti į rinką. Tai atpigintų šilumą gyventojams. Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė LRT radijui sako, kad naujosios taisyklės neleis didiesiems šilumos rinkos dalyviams piktnaudžiauti turima įtaka.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Žiemą dažnam kyla įvairių problemų dėl būsto šildymo. Tik vienas kitas gyvena šiltai ir nesibaimina sąskaitų už šildymą, o dauguma veržiasi diržus. Išmaniųjų namų ekspertas, „Jung Vilnius“ kompanijos direktorius Raimundas Skurdenis pasakojo, kaip pastatuose įrengta automatika gali išspręsti šildymo sezono metu kylančias problemas. Nematomas drėgmės vagis Viena labiausiai varginančių ir net pavojingiausių centrinio šildymo sukeliamų problemų – sausas oras.

Milžiniškas sąskaitas už šildymą mokančių vieno daugiabučio gyventojų namuose nebegelbsti nei kelios vilnonės kojinės, nei šiltesni viršutiniai drabužiai. Nuolat savo bute šaldavęs vyras šiuo metu yra sunkios būklės ir gydosi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Savo butuose šąlantys gyventojai nebežino, kur gali ieškoti pagalbos. Negelbėjo net Seimo narys Šiauliuose esančio Vilniaus g. 155-ojo namo gyventojai kasmet nerimaudami laukia žiemos. Keturių butų gyventojai jau trečius metus šąla.

Žinių radijas Atšalus orams ir suintensyvėjus šildymui, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Trečiadienį Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo valandines ribines vertes po keletą kartų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tvirtina, kad tokia oro tarša būdinga žiemai: „Kuo šalčiau, kuo silpnesnis nepastovios krypties vėjas, tuo mažesnė teršalų sklaida.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar pritarti Seimo narių siūlymams lengvinti buitinių vartotojų galimybes atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Taip pat ar pritarti, kad šilumos skaitikliai, kurie fiksuoja butuose suvartotą šilumos kiekį, būtų laikomi atsiskaitomaisiais, ir šilumos tiekėjas, o ne vartotojas, būtų atsakingas už šių prietaisų metrologinę patikrą, keitimą ir priežiūrą.

 Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai. „Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė. Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

  Premjeras siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui pratęsti neterminuotam laikui. Teigiama, kad pakeisti poziciją Algirdą Butkevičių privertė skaičiavimai, jog dalyje rajonų šildymas dėl lengvatos naikinimo pabrangtų. Lengvatos naikinimui nepritarė ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai.   Pasak Vyriausybės vadovo, negaunant papildomų biudžeto pajamų, teks mažinti išlaidas ir didinti valstybei mokamus dividendus.

Šildymo sezonas pradedamas ir Kaune. Nuo ketvirtadienio šildymas visame mieste turėtų būti įjungtas per penkias dienas. Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose šildymo sezonas pradėtas šiomis dienomis. Daugiabučių namų ir butų savininkai gali balsų dauguma nuspręsti paankstinti arba pavėlinti šildymo pradžią. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.