šildymas

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai patyrė šoką sulaukę sąskaitų už šildymą. Vos kelios dienos šilumos jiems bebaigiamame renovuoti name atsiėjo šimtus eurų. Gyventojai sąskaitų mokėti nesutinka ir ieško kaltininko. Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Nuo pirmadienio Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas įjungtas spalio 2 dieną.  Pernai šildymo sezonas uostamiestyje prasidėjo vėliau – spalio 22 dieną. Ketvirtadienį šildymo sezonas pradėtas Kaune bei Alytuje, Vilniuje – spalio 1 dieną,  Šiauliuose – rugsėjo 25 dieną, Panevėžyje – rugsėjo 23 dieną.

Kaune artimiausiomis dienomis planuojama įjungti šildymą gyventojams, BNS antradienį informavo savivaldybė. „Mes planuojame šildymą jungti savaites pabaigoje, tačiau nuolat sekame orų prognozes“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis. Pasak savivaldybės atstovų, jeigu orai netikėtai atšaltų iki tol, į tai bus reaguojama, ir šildymas įjungiamas anksčiau. Antradienį apie gyventojams įjungiamą šildymą pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniuje oficialiai pradedamas šildymo sezonas ir daugiabučiuose. Šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose sostinė pradėjo dar rugsėjo 23 dieną. „Šiandien Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią. Matydami oro sąlygas, didelę drėgmę, lietaus kiekį, visame miete šildymo sezoną skelbiame. Kaina, lyginant su praėjusiu spaliu, vartotojams bus net 21 proc. mažesnė. Tai lėmė iš esmės sumažėjusi biokuro kainą.

Šiauliuose nuo penktadienio pradedamas šildymo sezonas, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė.  Pranešime teigiama, kad administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė įsakymus dėl šildymo sezono pradžios. Pirmiausia šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo ir globos įstaigose, po to – ir kitiems vartotojams. Savivaldybė skelbia, kad Šiaulių miesto švietimo įstaigose, vaikų globos namuose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šildymo sezonas prasidės jau ketvirtadienį.

Nuo rugsėjo 25 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu pradedamos šildyti Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos, taip pat Kretingos muziejus. Stebint faktinę lauko temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes, įjungti šildymą gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, biudžetinėse įstaigose ir kitose organizacijose šiuo metu neplanuojama.

Kauno valdžia nuo trečiadienio leido įjungti šildymą švietimo ir gydymo įstaigose, bet dėl daugiabučių namų bus apsispręsta vėliau, pranešė miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šilauskas. „Toliau sekame prognozes, matome atšilimą savaitgalį, tad dėl šildymo daugiabučiuose sprendimas bus priimtas kitos savaitės pradžioje“, – sakė V. Šilauskas.

Nuo pirmadienio sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose pradedamas šildymo sezonas, rašoma pranešime spaudai. Ar pradėti šildymo sezoną įstaigoje, savo nuožiūra spręs patys įstaigų vadovai. Centrinis šildymas sostinės daugiabučiuose įprastine tvarka bus įjungtas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos įsakymu nuo rugsėjo 24 d. mieste pradedamas šildymo sezonas, skelbiama savivaldybės puslapyje. Biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, patalpos sušils per 3 dienas. Už šildymo sezono pradžią mieste pasisakė apie 80 proc. švietimo įstaigų.

Artėja šildymo sezonas ir jau aiškėja, kiek šiluma patuštins mūsų pinigines. Energetikai žada, kad centralizuotai tiekiamas šildymas bent sezono pradžioje šiemet bus pigiausias per visus 20 metų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suskaičiavo, kad Vilniuje šį spalį šildymas bus pigesnis 20 proc., Kaune – 12, o Klaipėdoje – 8 procentais. Panevėžyje ir Šiauliuose šiluma kainuos apie 15 proc. pigiau. O brangiausias šildymas bus Biržuose, pigiausias – Utenoje.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės nuo penktadienio baigia daugiau nei pusmetį trukusį šildymo sezoną. Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, pranešė savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, kad mieste radiatoriai taip pat nustos kaisti nuo penktadienio. Kiti didieji Lietuvos miestai – Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys – šildymo sezonų baigti dar neskuba.

  Vilniuje penktadienį baigiamas 7 mėnesius trukęs šildymo sezonas. Vilniaus pavyzdžiu pasekti penktadienį svarsto Klaipėda, tuo metu Kaunas sprendimą žada po Velykų.   Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, trečiadienį pranešė savivaldybė.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Viename Ukrainos pietryčių mieste šimtams tūkstančių gyventojų antradienį vis dar nebuvo įjungtas centrinis šildymas dėl užsitęsusio nacionalinės dujų tiekimo bendrovės ir regioninių tiekėjų ginčo. Daugiau kaip 600 tūkst. Kryvyj Riho miesto gyventojų pirmadienį šturmavo vietos dujų bendrovės biurą, reikalaudami, kad būtų įjungtas šildymas. Šiame rajone temperatūra pastarosiomis naktimis nukrisdavo žemiau nulio.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o jeigu vertintume ir visų šeimos narių sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, internetą – skaičiui išauga dar didesnis. Norėdami išgirsti, kodėl daugiabučių ir privačių namų gyventojai nusprendžia ieškoti alternatyvų, kalbiname kelis asmenis, kurie naudojasi mokesčių platformos „Viena sąskaita“ paslauga. Greta (38 m.) – savitarnos platforma naudojasi 3 mėn.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Pirmadienį Klaipėdoje pradėtas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Ugdymo bei gydymo įstaigos Klaipėdoje šildomos nuo spalio 4 dienos. Spalio pradžioje šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, praėjusios savaitės pabaigoje – Kaune. Šildymas įjungiamas, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna žemesnė nei 10 laipsnių.

Vilniuje nuo ketvirtadienio pradedamas šildymo sezonas visiems vartotojams, BNS patvirtino administracijos direktorius Povilas Poderskis. Panevėžys iki šiol buvo vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, pradėjusių šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose. Šiauliuose nuo trečiadienio pradėtos šildyti gydymo ir ugdymo įstaigos, Kaune šildymas jose bus įjungtas nuo ketvirtadienio. Sostinės švietimo ir sveikatos sektoriaus įstaigos šildomos jau nuo praėjusios savaitės.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Panevėžys nuo antradienio pradeda šildymo sezoną. Miesto savivaldybė pranešė, kad gyvenamuosiuose namuose ir kitų šilumos vartotojų pastatuose šildymas bus įjungtas per tris dienas nuo šildymo sezono paskelbimo. Miesto ugdymo įstaigos šildomos nuo penktadienio. Dėl šildymo sezono šios savaitės pradžioje turėtų apsispręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiti didmiesčiai šildymo sezono skelbti dar neplanavo.

Atšalus orams, penktadienį Vilniaus ir Panevėžio darželiuose ir gydymo įstaigose pradedamas šildymo sezonas, kai kurios šių įstaigų jau šildomos ir Klaipėdoje. Daugiabučius pradėti šildyti tarp didžiųjų miestų artimiausiu metu svarsto Panevėžys. Dėl šildymo sezono pradžios Vilniuje bus sprendžiama kitos savaitės pradžioje, pranešė savivaldybė. Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS sakė, kad šildymo sezono pradžios mieste skelbti kol kas neplanuojama.

Pasiruošimas šildymo sezonui pradedamas visose regiono valstybėse, tačiau ne visur jis vyksta sėkmingai. Dėl pasenusių vamzdynų Sankt Peterburgo centre, vykdant šilumos tiekimo bandymus, žuvo du jauni žmonės.  Tragedija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Izmailovo prospekte, vienoje iš kavinių, kurią užliejo verdantis vanduo sutrūkinėjus karšto vandens vamzdynui.

Išsivasarojusių lietuvių laukia naujos didesnės kainos. Artėjantis šildymo sezonas daliai gyventojų bus gerokai brangesnis. Kai kuriuose miestuose centrinis šildymas gali brangti net ketvirtadaliu. Naujam būriui skolininkų šilumos įmonės jau ruošiasi. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio buitiniams vartotojams brangs ir dujos. Salininkuose gyvenantis senjoras Romas savo daugiabučio kieme dar mėgaujasi šiltais saulės spinduliais.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Kaune nuo trečiadienio baigiamas šildymo sezonas, patvirtino miesto savivaldybė. „2017-2018 metų šildymo sezonas Kaune baigiasi balandžio 11 dieną. Šiemet baigiamas neįprastai anksti“, – BNS sakė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas. Ankstesnis, 2016–2017 metų, šildymo sezonas Kaune baigtas pernai gegužės pradžioje. Alytuje šildymo sezonas oficialiai baigtas antradienį, Vilniuje – pirmadienį – mėnesiu anksčiau nei pernai.

Nuo šiandienos, balandžio 9 d. Vilnius baigia šildymo sezoną, kuris šiemet visu mėnesiu trumpesnis, nei praėjusiais metais ir kainavo pigiau: vilniečiams taikytos šilumos kainos buvo vienos mažiausių šalyje. Palyginti su kitais Lietuvos miestais ir didmiesčiais, Vilniaus šilumos kaina per visą sezoną buvo antra ar trečia pagal mažumą, sumažintas ir mokestis už karšto vandens skaitiklių priežiūrą.

Vasariškų orų išsiilgusius lietuvius meteorologai džiugina prognozėmis apie balandžio viduryje šalį užplūsiančią šilumą, bet vargu, ar ji taps pretekstu baigti šildymo sezoną. Didžiųjų miestų savivaldybės dar neapsisprendė, kada vertėtų nutraukti šildymą, tačiau sako nenorintys be reikalo skubėti. Šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai tris dienas vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,4 proc. mažiau nei kovą ir 2 proc. mažiau nei pernai balandį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių. Mažiausia šilumos kaina tarp didmiesčių balandį bus Šiauliuose – 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 laipsniai šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 laipsnių šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Kainų komisija trečiadienį vienbalsiai pritarė naujai šilumos supirkimo tvarkai, bet kiek pavėlino jos įsigaliojimo datą. Nauja tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tik nesutariama, kainos mažės nuo to vartotojams, ar didės.  „Šilumos supirkimas pagal naują tvarką jau vyks nuo sausio 1 dienos, aukcionai turės būti organizuojami 2018 metų gruodžio mėnesį“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2017-ųjų sausį. Tiesa, didžiuliai skirtumai fiksuojami tarp tame pačiame mieste esančių daugiabučių.  Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

 Nemažai daliai gyventojų nepavyko pasinaudoti dar spalį valdžios nuleista kartele ir gauti kompensacijas už šildymą – nors deklaruota, kad į paramą galės pretenduoti net ir dirbantieji, aiškėja, kad kompensacijas už šildymą gauna tik mažiausias pajamas gaunantys – pensininkai, antradienį pranešė LRT televizijos naujienų laida „Panorama“. Kompensacijų ratas nesiplėtė, nes pernai buvo gerokai šiltesni orai, todėl sąskaitos nebuvo tokios didelės, kad priklausytų valstybės parama, o ir, pasak ...

Vasarį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.