šiaurės korėja

Panašu, kad, baigiantis sumaiščiai dėl rinkimų Irane, Vakarai nueis su paprasčiausiu juodai baltu nuosprendžiu: „blogiukai“ laimėjo. Be abejonės, Vakarai pasielgė teisingai, remdami „geruosius“ ir gatvės demonstrantus. Taigi, Vakarai nėra atsakingi už bet kokias rinkimų pasekmes. Šitokio mastymo tragedija glūdi tame, kad jis neleidžia egzistuoti jokiam moraliniam bei politiniam kompeksiškumui bei niuansams. Tačiau būtent šito reikia, norint spręsti problemas, susijusias su Iranu.

1953 metais Korėjos pusiasalis po trejus metus trukusio permainingo karo galutinai padalijamas į Pietų ir Šiaurės Korėją, atitinkamai į JAV ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas. Dvi Korėjos valstybės pasirinko skirtingą raidos kelią. Per kelis dešimtmečius demokratinė Pietų Korėja savo išsivystymo lygiu gerokai pranoko totalitarinį komunistinį režimą pasirinkusią Šiaurės Korėją.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton trečiadienį džiaugėsi, jog dvi žurnalistės Laura Ling ir Euna Lee, kalėjusios Šiaurės Korėjoje, jau yra paleistos ir šiuo metu keliauja namo, praneša CNN. Šios žurnalistės buvo suimtos kovą, šalia Š. Korėjos ir Kinijos sienos teigiant, jog nelegaliai pažeidė valstybės teritoriją. Joms grėsė 12 metų nelaisvės ir sunkių darbų.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį sulaikė pietų korėjiečių žvejų valtį, nes ši „nelegaliai įplaukė“ į jos teritorinius vandenis, praneša „BBC“. Jos teigimu, atitinkamos institucijos nuodugniai tiria incidentą. Pietų Korėja savo ruožtu teigia, jog valtis į kaimyninės valstybės teritorinius vandenis atklydo dėl navigacinės klaidos. Ji reikalavo skubiai išlaisvinti keturis kalmarus žvejojusius vyrus. Pasak Pietų Korėjos, ji negavo iki šiol jokio oficialaus pranešimo iš kaimynės šiaurėje.

Šiuo metu Kinijos liaudies išsivadavimo armijoje - 2 mln. 250 tūkst. karių. Prie jų nedelsiant gali būti prijungta dar 800 tūkst. rezervistų. Tokios milžiniškos kariuomenės neturi nei amerikiečiai, nei indai, nei Šiaurės Korėja, nei Rusija. Iki šiol viskas, kas susiję su Kinijos kariuomene, buvo laikoma didele paslaptimi. Tačiau netikėtai šį mėnesį kinai leido užsienio žurnalistams apsilankyti kai kuriuose daliniuose.

Šiaurės Korėja pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi sėstis prie derybų stalo, kur būtų aptariama jos vykdoma branduolinė programa. Tokie žodžiai rodo, kad Pchenjanas keičia savo konfrontacinę politiką ir siekia tiesioginių derybų su JAV. Įtampa Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu itin išaugo, kai Pchenjanas atliko požeminius branduolinio ginklo bandymus ir paleido kelias raketas. Visus šiuos veiksmus lydėjo itin agresyvi retorika.

Daugiau kaip pusę pajamų Šiaurės Korėja gauna iš prekybos juodojoje rinkoje, o dėl bado atsiradusios prekyvietės, nors valdžios ir ribojamos, nuolat plečiasi. Spėlionės, kad Kim Jong Ilas serga vėžiu, - naujausias Šiaurės Korėjos stebėtojų įtampos sklidino darbo mėnesio įvykis. Be to, JAV karo laivynas prikirpo uodegą Šiaurės Korėjos laivui, kuris, kaip manoma, gabeno ginklus Mianmarui.

Šiaurės Korėja, kaip įtariama, pradėjo plataus masto kibernetines atakas prieš Pietų Korėjos ir JAV vyriausybinių agentūrų, bankų ir verslų kompiuterinius tinklus. Tai – pirmoji tokio plataus masto Šiaurės Korėjos kibernetinė ataka. Programišiai puolė Pietų Korėjos prezidentūros, Nacionalinės asamblėjos, Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų, valdančiosios partijos, žiniasklaidos priemonių, dviejų bankų ir bendrų JAV ir Pietų Korėjos karinių pajėgų vadavietės kompiuterių tinklus.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra viena kontraversiškiausių valstybių pasaulyje. Atnaujinta ir aktyviai vystoma šios šalies branduolinė programa kelia susirūpinimą ne tik tokioms šios valstybės priešininkėms, kaip JAV, Pietų Korėja ar Japonija. Europos Sąjunga (ES) taip pat netyli, matydama branduoliniais ginklais besiginkluojančią Š. Korėją. Šiaurės Korėjos ir Vakarų santykiai ypač suprastėjo, Pchenjanui paskelbus apie branduolinės programos įgyvendinimą.

Liepos 4-ąją, per JAV nepriklausomybės dieną, Šiaurės Korėja išbandė 6 mažo nuotolio raketas, praneša BBC. „Scud“ tipo raketos buvo paleistos į taikinius už 500 kilometrų Japonijos jūroje. Pietų Korėja ir Japonija šios dienos bandymus pavadino provokacija. Jungtinės Tautos po gegužės mėnesio branduolinių bandymų Š. Korėjai paskyrė sankcijas ir uždraudė naudoti balistines raketas, tad tokie veiksmai vertinami kaip įtampos regione kėlimas.

Ketvirtadienį, liepos 2 dieną, Šiaurės Korėja išbandė 2 artimojo nuotolio raketas, skelbia šaltiniai Pietų Korėjoje. Raketos buvo paleistos iš bazės, esančios netoli rytinio Vonsano uosto. Pirmoji raketa buvo paleista apie 11 val. 20 min. Lietuvos laiku. Antroji raketa paleista po 40 minučių. Pietų Korėjos šaltiniai teigia, kad tai veikiausiai buvo raketos, skirtos laivams naikinti. Raketos nukrito į Japonijos jūrą.

Komunsitinė Šiaurės Korėja bando sodrinti uraną ir taip įgyti dar vieną būdą branduoliniams ginklams gaminti, skelbia Pietų Korėjos Gynybos ministerija. Priminsime, kad Pchenjanas jau dukart išbandė  plutonio branduolines bombas. Manoma, kad urano sodrinimo programa yra vykdoma požeminėse laboratorijose ar slaptose vietose, kurių neaptinka net JAV šnipinėjimo palydovai. Šiaurės Korėja turi gausybę būdų įsigyti nesodrinto urano.

Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių užsienio reikalų ministrai pasmerkė gegužės 25 dieną Šiaurės Korėjos atliktą branduolinio ginklo bandymą ir pareiškė, kad toks žingsnis sukėlė pavojų regioniniam saugumui. Savo pareiškime G-8 ministrai paragino Šiaurės Korėją nedelsiant sugrįžti prie šešiašalių derybų dėl jos branduolinės programos. G-8 užsienio reikalų ministrai susirinko Italijos mieste Trieste, kur be Šiaurės Korėjos problemos dar svarstomi ir saugumo iššūkiai Pakistane ir Afganistane.

Duodamas interviu televizijai CBS, JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Amerika yra pilnai pasiruošusi atremti bet kokį Šiaurės Korėjos išpuolį prieš JAV teritoriją. Prezidento komentarai yra atsakas į paskutiniuoju metu sklindančias kalbas, kad Pchenjanas rengia išpuolį prieš Havajus. Penktadienį JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, kad į Ramiajame vandenyne esantį Havajų salyną buvo nuganeta priešraketinių ginklų ir radarų sistema.

Šiaurės Korėja trečiadienį perspėjo, kad suduos JAV ir jų sąjungininkėms smarkų karinį smūgį, jei šios nenustos provokuoti Pchenjano. Tokį grasinimą komunistinės diktatūros oficiali naujienų agentūra KCNA išsakė prabėgus dienai nuo to laiko, kai JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Šiaurės Korėjos vykdoma branduolinė programa kelią rimtą pavojų pasauliui ir dėl to Pchenjanui bus pritaikytos griežtos sankcijos.

Šiaurės Korėja pagrasino panaudoti savo plutonio atsargas ir imtis karinių veiksmų, jei JAV taikys sankcijas, rašo BBC. Komunistinė šalis teigia bet kokius JAV vadovaujamų blokadų bandymus vertins kaip „karo aktą“. Apie šį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro perspėjimą pranešė oficiali šalies naujienų agentūra. Pchenjanas šiais teiginiais pirmą kartą patvirtino savo siekius sodrinti uraną ir pasigaminti branduolinių ginklų.

5 valstybės, kurios dalyvauja derybose su Šiaurės Korėja dėl jos vykdomos branduolinės programos, sutarė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siektų naujų sankcijų Pchenjanui įvedimo. Gegužės 25 dieną Šiaurės Korėja atliko antrąjį savo branduolinio ginklo bandymą ir išprovokavo neigiamą derybose dalyvaujančių valstybių reakciją. Tačiau Pchenjanas atsisakė sugrįžti prie derybų stalo, o tai paskatino valstybes svarstyti sankcijų sugriežtinimo būtinybę.

JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas Bosworthas pareiškė, kad Vašingtonas neturi jokių planų suduoti Šiaurės Korėjai karinį smūgį ar bandyti nuversti dabartinę valdžią. Apie tai pasiuntinys pareiškė per antradienį Niujorke vykusią kasmetinę Korėjos visuomenės vakarienę. „Mes neturime jokių siekių vykdyti invaziją į Šiaurės Korėją ar bandyti jėga pakeisti režimą“ - teigė S. Bosworthas.

Prabėgus porai savaičių nuo to laiko, kai Šiaurės Korėja atliko požeminį branduolinio ginklo bandymą, Pchenjanas antradienį pagrasino panaudoti branduolinę bombą negailestingai atsakydamas į provokacijas.

Pietų Korėja atskleidė planą atremti galimą Šiaurės Korėjos raketos ataką, pranešdama apie įmanomą oro puolimą prieš Pchenjano raketų bazę, sekmadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap", cituodama kariuomenės šaltinius. Pietų Korėjos kariuomenės vadai šeštadienį pateikė planą šalies prezidentui Li Men Bakui (Lee Myung-bak). Jame nurodytos tokios galimybės kaip kontrataka, jei Šiaurės Korėja raketomis atakuos Seulo karinius laivus ginčytinuose vandenyse.

Reikia idėjų naujai kelionei? „Bravenewtraveler.com“ siūlo pabandyti pamatyti, kaip realybėje atrodo George‘o Orwell‘o košmaras – „1984-ieji“, t.y. aplankyti totalitarines valstybes. Tiesa, kai kurių valstybių vadinimas totalitarinėmis atrodo gerokai perdėtas, tačiau, vienaip ar kitaip galima sutikti – mums grįžti atgal verta vien jau tam, kad pamatytumėm iš kur išėjome.

Pietų Korėja ketvirtadienį apkaltino Šiaurės Korėją pažeidus vakarinę, jūra einančią valstybinę sieną. Teigiama, kad į Pietų Korėjos teritoriją buvo įplaukęs patrulinis Šiaurės Korėjos laivas. Gavęs žodinį perspėjimą dėl pažeidimo, laivas grįžo atgal į Šiaurės Korėjos teritoriją. Pchenjanas ir Seulas niekaip negali susitarti dėl Geltonąja jūra einančios sienos, kurią 1953 metų rugpjūtį vienašališkai nustatė JAV vadovaujamos Jungtinių Tautų pajėgos.

Pietų Korėjos laikraštis „Choson Ilbo“ cituoja karinius šaltinius, kurie teigia, kad Pchenjanas rengiasi didelėms karinėms pratyboms Geltonojoje jūroje. Per pratybas yra numatytas ir karių išsilaipinimas į krantą. Seulas baiminasi, kad tokiu būdu Šiaurės Korėja rengiasi kariniams veiksmams. Pietų Korėja teigia esanti pasirengusi atsakyti į bet kokias Pchenjano provokacijas.

Šiaurės Korėjos kariai rengiasi iš šalies rytinės pakrantės paleisti vidutinio nuotolio raketą, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, kuri cituoja neįvardijamą Pietų Korėjos parlamentarą. Skelbiama, kad raketą planuojama paleisti iš Anbijono bazės. Be to, politikas patvirtino ir kalbas, kad į vakarinę Šiaurės Korėjos pakrantę buvo pergabenta ir tarpkontinentinė balistinė raketa.

Amerikiečių ekspertai pareiškė abejojantys, ar iš tiesų Šiaurės Korėja gegužės 25 d. įvykdė branduolinio ginklo bandymą. Pasak jų, nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo susprogdintas branduolinis užtaisas, pranešė naujienų agentūra AFP.

Yra ženklų, kad Šiaurės Korėja planuoja paleisti dar daugiau raketų. Tai pareiškė JAV saugumo pareigūnai, praneša BBC. Anot jų, satelitų nuotraukos užfiksavo transporto priemonių judėjimą toje Šiaurės Korėjos teritorijoje, kurioje buvo paleidžiamos ilgo nuotolio raketos. Toks sujudimas buvo ir prieš paleidžiant ilgo nuotolio raketą praėjusį mėnesį, teigė pareigūnai.

Šiaurės Korėja gegužės 29 dieną išbandė dar vieną trumpojo nuotolio raketą, teigia Pietų Korėjos šaltiniai. Tai – jau septinta raketa, kurią Pchenjanas paleido per pastarąsias 5 dienas. Šiaurės Korėja savo raketų bandymus tęsia nuo pat gegužės 25 dienos, kai buvo atliktas požeminis branduolinio ginklo bandymas. Be to, gegužės 27 dieną Pchenjanas pareiškė, kad jo daugiau nebesaisto 1953 metais pasirašyta paliaubų sutartis, užbaigusi Korėjos karą.

JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės ketvirtadienį sustiprino Šiaurės Korėjos stebėjimą. Stebėjimo lygis pakeltas iki antro lygio. Paskutinį kartą toks lygis buvo skelbiamas 2006 metais, kai Pchenjanas pirmą kartą išbandė savo branduolinį ginklą. Pietų Korėjos atstovai teigia, kad dabar Šiaurės Korėjos stebėjimui bus skiriama daugiau karių ir šnipinėjimo lėktuvų.

Šiaurės Korėja gegužės 27 dieną pagrasino suduosianti smūgį Seului, nes Pietų Korėja prisijungė prie JAV iniciatyvos, kuria siekiama perimti visas Pchenjanui skirtas siuntas, kuriose gali būti slepiamas masinio naikinimo ginklas. „Bet koks priešiškas aktas prieš taikius mūsų laivus, įskaitant ir kratas bei konfiskavimus, bus laikomas neatleistinu mūsų suvereniteto pažeidimu ir mes nedelsdami į tai atsakysime galingu kariniu smūgiu“ - teigė Šiaurės Korėjos armijos atstovas.

Žinia, kad Šiaurės Korėja išbandė branduolinį ginklą, apstulbino tarptautinę bendriją. JAV prezidentas BarackasObama pavadino tai „grėsme tarptautinei taikai“. Vašingtone paskelbtame pareiškime jis pabrėžė, kad Pchenjanas sulauks tarptautinės bendrijos atsako. Nors šis Šiaurės Korėjos žingsnis nėra netikėtas, tačiau „kelia didelį nerimą visoms šalims“, sakoma pareiškime.

Visą praeitą savaitę „be atokvėpio“ kopęs į viršų euro kursas ir penktadienį neleido sau pailsėti. Per dieną pabrangęs 1,15 proc. jis pasiekė beveik prieš penkis mėn. buvusį lygį ir šiuo metu svyruoja ties 1,4010. Nedidelis JAV dolerio šiandienos brangimas euro atžvilgiu yra sąlygotas šio ryto Pietų Korėjos naujienų agentūros pranešimo, kad Šiaurės Korėja pabaigė branduolinius bandymus, skelbiama „Swedbank“ apžvalgoje.

Šiaurės Korėja teigia atlikusi sėkmingą požeminį branduolinio ginklo bandymą, skelbia valstybinė naujienų agentūra KCNA. Ji praneša, kad atliktas bandymas buvo galingesnis nei paskutinysis bandymas, atliktas 2006 metų spalį. Kelios užsienio naujienų agentūros patvirtino stipraus sprogimo, kuris būtent ir gali būti susijęs su branduolinio ginklo bandymais, faktą. Skelbiama, kad netrukus po sprogimo Šiaurės Korėja išbandė ir trumpojo nuotolio raketą. Tiesa, Pchenjanas to nepatvirtino.

Į apyvartą paleistos menkiausios smulkmenos, netgi telefono ryšys. Šiaurės Korėja vėl įjungė tiesioginę telefono liniją su Pietų Korėjos kariškiais tik pasibaigus Vašingtono ir Seulo kasmet kovą  rengiamoms gynybos pratyboms, kurias Pchenjanas vadino pasiruošimu invazijai.

Šiaurės Korėja pareiškė nutraukianti visus kontraktus su Pietų Korėja bendrame pramoniniame komplekse, rašo BBC. Pareiškime Šiaurė reikalauja Pietų Korėją besąlygiškai priimti naujas sąlygas arba pasitraukti iš Kaesongo gamyklos. Seulas savo ruožtu pavadino ultimatumą nepriimtinu, o Šiaurės veiksmus – „neatsakingais“. Toks drastiškas reikalavimas gautas tepraėjus keletui valandų po to, kai pietinė valstybė pareiškė norą atnaujinti derybas dėl Kaesongo pramoninės gamyklos.

Prezidento B. Obama „pasaulio be branduolinių ginklų“ kvietimas ir jo susitarimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu siekti šio tikslo padėjo atgaivinti prieš du dešimtmečius pasibaigus Šaltajam karui iš užsienio politikos darbotvarkės iškritusį klausimą. Antra vertus, pastaraisiais metais branduolinis nusiginklavimas nebuvo visiškai pamirštas.

Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė, kad ir toliau vykdys branduolinius bandymus ir leis į orbitą raketas, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba neatsiprašys Pchenjano už paskutiniuoju metu reikštą kritiką.

Šiaurės Korėja patvirtino, jog nepersigalvojo dėl savo ankstesniojo pareiškimo – ji neprisijungs prie tarptautinių derybų dėl branduolinio nusiginklavimo, rašo BBC. Šalies žiniasklaida pranešė, jog apie tai buvo informuotas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šiuo metu viešintis Pchenjane.

Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja įsakė šalį palikti visiems JT siųstiems branduoliniams inspektoriams. Pchenjanas ir toliau kalba atnaujinsiąs plutonio, skirto ginkluotei, gamybą. Jau anksčiau Šiaurės Korėja pareiškė veikiausiai boikotuosianti šešiašales derybas dėl Pchenjano branduolinės programos užbaigimo. Tokių žingsnių Šiaurės Korėja griebėsi po to, kai JT Saugumo Taryba pasmerkė Pchenjano įvykdytą raketos paleidimą.

JAV prezidentas Barack Obama grįžo iš užsienio kelionės, kurią dauguma analitikų vadina sėkminga. Vienu iš jo aštuonių dienų turnė, pritraukusios viso pasaulio dėmesį, aspektų tapo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu abu lyderiai sutarė dėl būtinybės šiais metais pasirašyti naują strateginės ginkluotės mažinimo sutartį.

Po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė Šiaurės Korėją dėl ilgojo nuotolio raketos paleidimo, Pchenjanas pagrasino vėl atnaujinsiąs savo branduolinės elektrinės darbą. Itin priešiškas Šiaurės Korėjos pareiškimas paskelbtas prabėgus vos kelioms valandoms po to, kai Pchenjaną vienbalsiai pasmerkė visos 15 JT Saugumo Tarybos narių. Tiesa, formali rezoliucija vis dėlto priimta nebuvo, nes ją užblokavo buvusios komunistinės Šiaurės Korėjos sąjungininkės – Rusija ir Kinija.

Rengiamas JT dokumentas dėl sankcijų Šiaurės Korėjai. Šešios pasaulio galingiausios šalys susitarė parengti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos dokumentą, smerkiantį Šiaurės Korėjos raketos paleidimą, tačiau analitikai Azijoje sekmadienį pareiškė, kad raginimas įvesti Pchenjanui sankcijas yra geriausiu atveju tik simbolinis veiksmas.

Tarp pasaulio taškų, kur rusena ilgamečiai konfliktai, ko gero, ypač išskirtinas Korėjos pusiasalis. Čia yra dvi šalys – dvi Korėjos, kurios žiūri viena į kitą kaip į veidrodį, tiesa, reikėtų patikslinti – kaip į kreivą veidrodį. Šios dvi šalys, nors tauta viena, atstovauja skirtingiems raidos modeliams, skirtingoms ideologijoms, skirtingai geopolitinei orientacijai. Pietų Korėjos Respublika yra vakarietiška laisva šalis su rinkos ekonomika.

Šiaurės Korėja pareiškė, kad Pietų Korėja pasenusiu maistu apnuodijo jos futbolininkus. Pietų ir Šiaurės Korėjos rinktinės balandžio 1 dieną susitiko atrankos į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą varžybose. Rungtynes rezultatu 1:0 laimėjo Pietų Korėja. Šios šalies treneris Kim Jing Hunas neigia net kokius kaltinimus, tačiau šiauriečiai teigia, kad tebuvo vienas iš daugelio Seulo žingsnių, kuriais siekiama išprovokuoti konfrontaciją su Pchenjanu.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narėms per skubias konsultacijas dėl to, kad Šiaurės Korėja, kaip numanoma, paleido ryšių palydovą, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos, ir jos nusprendė toliau svarstyti šį klausimą. Tokijas, kurio reikalavimu buvo sušauktas posėdis, reikalauja, kad būtina priimti rezoliuciją, o Maskva ir Pekinas ragina laikytis santūriai.

„Asimo“ šiuo metu yra galbūt pats pažangiausias dvikojis humanoidinis robotas. Apie 2020 metus jo „palikuonys“ turėtų nuskrieti į Mėnulį. Japonija tikisi iki 2020 metų į Mėnulį nugabenti dvikojį robotą. Po to turėtų sekti bendra žmonių ir robotų misija. Šio plano specifika, įskaitant naujų technologijų poreikį ir projekto biudžetą, bus tiksliai apibrėžta per ateinančius pora metų. "Scanpix" nuotr. Mėnuliui skirtas robotas yra naujos Japonijos kosmoso tyrimų programos dalis.

Aljanso 60-mečio proga Strasbūre susitikę NATO valstybių vadovai svarstė aktualius klausimus - situaciją Afganistane bei Aljanso naujojo vadovo išrinkimą. Tuo pat metu visiems rūpėjo ir kur kas sudėtingesnė problema: kokia bus NATO ateitis? "Dovanos" jubiliatui. Dar net neprasidėjus susitikimui, Strasbūre tvyrojo įtampa. Prancūzijos policijai teko susidurti su miniomis demonstrantų, protestuojančių prieš NATO politiką. Daugiau nei 300 žmonių buvo sulaikyti, daugiau nei 20 - suimti.

JAV prezidentas Barackas Obama ragina savo šalį dėti naujas pastangas, kad būtų ratifikuota Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis. Sekmadienį kalbėdamas Prahoje B.Obama sakė, kad šios sutarties, kurią JAV Senatas atmetė prieš dešimtmetį, ratifikavimas yra vienas tų „konkrečių žingsnių“, kurių JAV gali imtis siekdama savo tikslo - pasaulio be branduolinių ginklų.

Pchenjanas pareiškė, kad sėkmingai paleido į orbitą palydovą ir dabar transliuoja visam pasauliui „nemirtingas revoliucines dainas“ apie šios izoliuotos komunistinės šalies dabartinius ir buvusius lyderius. Kaip pranešė Šiaurės Korėjos oficiali naujienų agentūra, siekiant įrodyti, kad palydovas išties sėkmingai iškeltas į orbitą, iš jo visam pasauliui transliuojamos dainos apie Šiaurės Korėjos įkūrėją Kim Il-Sungą ir jo sūnų Kim Jong-Ilą.

JAV prezidentą Baracką Obamą, sekmadienį su žmona Michelle atvykusį į Prahos Hradą sakyti viešos kalbos apie pasaulį be branduolinių ginklų, entuziastingai sveikino 30 tūkst. žmonių minia. „Šiandien didžiuojuosi stovėdamas su jumis čia, šiuo nuostabaus miesto viduryje, Europos centre“, - pradėdamas savo kalbą pasakė B.Obama. Tai pirmas viešas B.Obamos kreipimasis per šią pirmąją jo, kaip JAV prezidento, kelionę Europoje.