šiaurės korėja

Pchenjanas pranešė nutraukiantis visus santykius su Pietų Korėja. Nutrauktas netgi tarpusavio nepuolimo sutarties galiojimas. Pareiškime, kurį paviešino taikaus Korėjos susijungimo komitetas, teigiama, kad Šiaurės Korėja neįsitrauks į jokį dialogą su Pietų Korėja, kol jai vadovaus prezidentas Lee Myung-bakas. Šiaurės Korėja taip pat pareiškė nutraukianti susisiekimą su Seulu ir iš šalies išsiunčianti Korėjos pramoniniame komplekse dirbančius asmenis.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas nurodė savo kariuomenei būti kovinės parengties, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Įtampa tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų smarkiai išaugo, kai Seulas įvedė sankcijas Pchenjanui, kurį kaltina savo karinio laivo nuskandinimu. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas teigia, kad dėl laivo paskandinimo, per kurį žuvo 46 Pietų Korėjos kariai, bus kreiptasi ir į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Pietų Korėja pirmadienį paskelbė nutraukianti prekybą su Šiaurės Korėja. Be to, šios šalies komerciniams laivams nuo šiol nebebus leidžiama įplaukti į Pietų Korėjos teritorinius vandenis. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė, kad į bet kokią agresiją iš Pchenjano pusės Seulas ateityje atsakys kariniais veiksmais. Be to, Pietų Korėja dėl Šiaurės Korėjos veiksmų žada kreiptis ir į JT Saugumo Tarybą.

Iš Šiaurės Korėjos povandeninio laivo paleista torpeda kovo mėnesį nuskandino Pietų Korėjo karinį laivą, plaukiojusį netoli ginčytinos jūruos sienos tarp abiejų valstybių, parodė tyrimas. Šiaurės Korėja iš karto puolė neigti tokias kalbas ir ėmė grasinti karu. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas pažadėjo imtis griežto atsako prieš Šiaurės Korėją, tuo tarpu JAV, Didžioji Britanija ir Australija kategoriškai pasmerkė išpuolį, kuris pareikalavo 46 gyvybių.

Šiaurės Korėjos atstovai pareiškė, jog ši šalis "pasiekė ženklią pažangą kuriant termobranduolinės sintezės principu veikiančias jėgaines". Tiesa, pasaulis šią žinią sutiko gan skeptiškai. Nežiūrint į didžiules viltis, kad branduolinės sintezės technologija potencialiai galėtų mus aprūpinti dideliais kiekiais pigios ir švarios energijos, kol kas nei vienai šaliai dar nepavyko šio sumanymo "priversti" veikti.

Didžiulės Kim Čen Iro statulos ir biustai stovi net mažiausiuose Šiaurės Korėjos miesteliuose. Komunistinės šalies gyventojai prie švarkų atlapų segasi ženkliukus su “mylimo vado" atvaizdu. Tačiau viešai diktatorius pasirodo itin retai. Kai per istorinį aukščiausiojo lygio susitikimą Pchenjane jis su Pietų Korėjos prezidentu stojo prieš kameras, žiūrovų laukė dar vienas netikėtumas - jie išgirdo ir Kimo balsą.

Vizito šalimi tapo kaimyninė Kinija, svarbiausia Šiaurės Korėjos režimo rėmėja. Kim Čen Iras veikiausiai prašys Pekino ekonominės paramos, o Vakarų šalys viliasi, kad kinams pavyks įkalbėti Šiaurės Korėjos lyderį grįžti prie beviltiškai įstrigusių daugiašalių derybų dėl Pchenjano vykdomos branduolinės programos. Kim Čen Iras garsėja paniška baime dėl savo saugumo ir yra bene vienintelis pasaulio valstybės lyderis, niekada neskraidantis lėktuvais ir keliaujantis tik sausumos transportu.

Pchenjanas penktadienį pareiškė, kad atsakys „beprecedenčiai branduoliniais smūgiais“ bet kuriai šaliai, mėginsiančiai kurstyti nestabilumą Šiaurės Korėjoje. Toks pareiškimas paskelbtas prabėgus savaitei po to, kai Pietų Korėjos laikraštis „Dong-a Ilbo“ pareiškė, kad kitą mėnesį Pekine ketina susitikti Pietų Korėjos, JAV ir Kinijos analitikai, kurie svarstys galimus veiksmų scenarijus Šiaurės Korėjos komunistinio režimo žlugimo atveju.

Pranešama, kad Šiaurės Korėjoje buvusiam Komunistų partijos finansų vadovui Pak Nam-gi buvo įvykdytas mirties bausmė.  Pak Nam-gi buvo pripažintas kaltu dėl nepavykusios valiutos reformos, kuri turėjo sustabdyti infliaciją ir maisto produktų stygių šalyje.

JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Rytų Azijos klausimais Kurtas Campbellas Pietų Korėjos valdžios atstovams pareiškė, kad Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-ilas gyvens ne ilgiau kaip 3 metus. Apie tai trečiadienį skelbia Pietų Korėjos leidinys „The Chosun Ilbo“. K. Campbellas teigia besiremiantis šaltiniais, kurie yra puikiai informuoti apie Šiaurės Korėjos diktatoriaus sveikatos būklę.

Šiaurės Korėjoje sukurtas „firminis“ „Linux“ OS paketas, kurio grafinė vartotojo sąsaja labai primena „Windows“, pranešė „PC World“. Apie tai savo tinklaraštyje pranešė Pchenjano Kim Il-Sungo universitete besimokantis studentas iš Rusijos. Rusijos TV kanalo svetainėje „Russia Today“ paskelbta Michailo (toks studento vardas) „Red Star“ pavadinto korėjietiško „Linux“ paketo apžvalga.

Per paskutiniuosius 15 metų vidutinė gyvenimo trukmė Šiaurės Korėjoje sumažėjo net 3,4 metais ir šiuo metu siekia 69,3 metus, teigiama naujausiame šalies gyventojų surašyme, kuriame dalyvavo ir Jungtinių Tautų ekspertai. Be to, Šiaurės Korėjoje išaugo ir kūdikių mirtingumas. Taip pat daugiau moterų miršta gimdymo metu. Verta pastebėti ir tai, kad karinė komunistinio Pchenjano režimo galia yra žymiai kuklesnė nei kad buvo manoma. Vyriausybėje ir gynybos srityje dirba tik 724 tūkst.

„The Guardian“ žurnalistė Carole Cadwalladr dalinasi įspūdžiais iš Šiaurės Korėjos. Keisčiausias dalykas apie keisčiausią pasaulio vietą, Šiaurės Korėja yra tai, jog ten patekti be galo lengvą. Bent jau ne taip sunku, kaip galvojau. Įvedus į Google paiešką du žodžius „Korėja“ ir „turizmas“ nedelsiant iššoka atsakymas: Koryo Tours, britų valdoma Beijinge esanti kelionių kompanija.

Pranešama, kad Šiaurės Korėja neketina atsisakyti savo branduolinės programos mainais už ekonominę pagalbą iš užsienio valstybių. Tai šalies vadovybė išsakė oficialiame pareiškime. Šalis branduolinį ginklą sukūrė savo pačios gynybai, o ne tam, kad "kam nors grasintų ar gautų ekonominių nuolaidų", teigiama valstybinės Šiaurės Korėjos naujienų agentūros KCNA išplatintame pranešime.

XXI amžius atnešė nemažus pokyčius tiek tarptautinei sistemai, tiek valstybių tarpusavio santykiams. Pirma, globalizacijos procesų akivaizdoje išryškėjo kintanti regioninė politika ir ekonominiai santykiai, kurie yra nulemiami naujai kylančių galios centrų. Antra, pasireiškė tarptautinės sistemos kaita lemianti galios persiskirstymą tarptautinėje arenoje. Pastaroji atskleidžia tai, kad politika taikyta XX a. pabaigoje sprendžiant saugumo problemas nebėra veiksminga šiuo metu.

Somalio piratai užgrobė Libijos kompanijai priklausantį krovininį laivą "Rim". Jis plaukiojo su Šiaurės Korėjos vėliava. Šiuo atveju vėliava jokios priklausomybės nerodo, tai tik patogi vėliava. Laivo įguloje buvo 17 žmonių, tai Rumunijos ir Libijos piliečiai. Krovininis laivas "Rim" buvo užgrobtas Adeno įlankoje, netoli tarptautinės bendruomenės rekomenduojamo tranzito koridoriaus, kuriame patruliuoja kovos su piratais laivyno pajėgos.

Šiaurės Korėja paleido kelis artilerijos sviedinius ginčytinos jūrų sienos su Pietų Korėja link. Pietų Korėjos kariuomenė į tai atsakė lygiai tokiais pačiais veiksmais. Pchenjanas teigia, kad šaudymai buvo dalis kasmetinių pratybų, kurios bus tęsiamos ir toliau. Naujienų agentūra „Yonhap“ skelbia, kad Šiaurės Korėja paleido kelis artilerijos sviedinius Pietų Korėjos kontroliuojamos Bengjongo salos, esančios prie vakarinių šalies krantų, link.

„Krizė“ – pastaruoju metu vienas populiariausių žodžių viešojoje erdvėje. Ekonominis sunkmetis, prasidėjęs JAV, palietė visą pasaulį. Žinoma, kai kurių šalių ekonomikai pavyko išvengti jos įtakos – pavyzdžiui, uždarai totalitarinei Šiaurės Korėjai. Tiesa, Pchenjanui dėl to nėra lengviau. Ko gero, ekonominis sunkmetis, kuris šiuo metu purto pasaulį, daugumai Šiaurės Korėjos gyventojų pasirodytų visiškai nebaisus. Kur kas sunkesnė ir gilesnė krizė šioje šalyje tęsiasi jau seniai.

Šiaurės Korėjos pareigūnai griežtai atkirto į pietinės kaimynės teiginius, jog į šalies branduolinės jegainės gali būti apšaudytos. Pietų Korėjos gynybos ministras pareiškė, jog taip bus pasielga gavus informacijos apie galimą Šiaurės Korėjos branduolinę ataką. Pastarosios pareigūnai pareiškė jog bet koks smūgis būtų laikomas karo pradžia iš į jį būtų atsakoma visu smarkumu.

Šiaurės Korėjos vadovai naujametiniame pranešime pareiškė siekiantys ilgalaikės taikos ir branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje, praneša CNN. „Korėjos darbininkų partija bei vyriausybė sieks plėtoti draugiškus santykius su kaimynais bei draugystę su kitomis valstybėmis. Stabilumui bei taikai Korėjos pusiasalyje ir likusioje Azijoje būtina normalizuoti JAV ir Šiaurės Korėjos santykius ”, - rašoma valstybiniuose laikraščiuose išspausdintame pranešime.

Ukrainos saugumo specialieji daliniai ruošėsi sulaikyti Gruzijoje registruotą krovininį lėktuvą Il-76 Kijevo oro uoste. Tokia operacija būtų įvykusi, jei Tailando specialiosios tarnybos nebūtų sulaikiusios minėto sunkiasvorio savo šalyje. Šiame lėktuve buvo aptikta didelė ginklų iš Šiaurės Korėjos siunta. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos atstovai. Jiems informaciją apie 40 tonų ginklų gabenantį lėktuvą neva perdavė užsienio šalių kolegos.

TTailando kariškiai sulaikė lėktuvą, gabenusi ginklus iš Šiaurės Korėjos, praneša CNN. Pilotas, nusileidęs Bankoke papildyti degalų, pasakojo, jog lėktuvas buvo nukreiptas į Šri Lanką, tačiau galutinis kelionės tikslas jam nežinomas. Jame rasta 35 tonų ginklų, tarp kurių tiek granatos, tiek raketų dalys. Be piloto lėktuvu skrido dar penki žmonės – keturi kazachstaniečiai ir vienas baltarusis, kurie bus teisiami už nelegalų ginklų gabenimą.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai rengia naują globalią intelektualių teisių apsaugos sutartį, kuri gali pakeisti nacionalinius autorinių teisių apsaugos įstatymus. Tačiau dėl per didelio šio dokumento įslaptinimo ir nepopuliarumo jį bus sudėtinga patvirtinti normaliomis demokratinėmis procedūromis, rašo EUobserver. ES ir tokios pramoninės šalys kaip JAV, Kanada, Australija ir Japonija praėjusiais metais susitarė dėl Kovos su klastotėmis prekybos susitarimo (KKPS) pakto.

Jau dabar skaitmeninį karą galime vadinti ne fantazija, o faktu, praneša atakų tinkle analizę atlikusi „McAfee“ firma. Firmos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad daug tautų šiuo metu tariasi, kaip apginti savo skaitmeninę erdvę, ir buria pajėgas savo pačių atakoms, praneša BBC. „Yra bent 5 šalys, kurios ruošiasi tokiems konfliktams“, – teigė Gregas Day, „McAfee“ saugumo analitikas Europai.

Pietų Korėjos karinis laivas apšaudė Šiaurės Korėjos laivą, kuris, kaip skelbia Seulas, be leidimo kirto šalis skiriančią demarkacinę liniją. Šiaurės Korėjos laivas taip pat atsakė šūviais, tačiau niekas nenukentėjo. Šiaurės Korėja incidento kol kas nekomentuoja. Pietų Korėjos šaltiniai teigia, kad šiauriečių laivas buvo smarkiai apgadintas, tuo tarpu pačių pietiečių laivas nenukentėjo.

Lapkričio 9 dieną sukako 20 metų nuo to laiko, kai griuvo pagrindinis Šaltojo karo laikų simbolis – Berlyno siena. Tačiau įvariausių barjerų pasaulyje netrūksta ir šiandien. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 5 barjerus, kurie vis dar dalija tautas ir smarkiai apsunkina kasdienį eilinių žmonių gyvenimą.

Per pirmuosius 9 arešto mėnesius šnipinėjimu kaltinamas Guang-il Jungas buvo nuolatos mušamas stora medine lazda. Ant buvusio kalinio galvos matyti nuo sumušimų likę randai. Kalinį mušę prižiūrėtojai išmušė visus jo dantis ir net 4 metus vyras buvo visiškai bedantis. Kad neleistų Jungui miegoti, požeminio Horjongo miesto kalėjimo sargybiniai jį surakindavo antrankiais ir pririšdavo vyro rankas prie objekto, esančio už nugaros, taip, kad Jungas negalėtų nei stovėti, nei sėdėti.

Izraelio saugumo agentūra „Mossad“ įdiegė „Trojos arklio“ programą į Sirijos vyriausybinį kompiuterį, kad galėtų rinkti žvalgybinę informaciją apie šios šalies branduolinį reaktorių, kurį Izraelio kariuomenė sunaikino 2007 metais, pirmadienį skelbia „Der Spiegel“. Skelbiama, kad Londone veikiantys „Mossad“ agentai šnipinėjimo programą įdiegė į vieno Sirijos pareigūno, tuo metu viešėjusio Didžiosios Britanijos sostinėje, kompiuterį.

Apie šias istorijas nuolatos kalbama žiniasklaidoje, tačiau jų pabaigos ir sprendimo kol kas nematyti. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 10 naujienų, kurios nuolatos šmėžuoja pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir bent jau artimiausiu metu nesirengia iš jų pradingti.

JAV vyriausybė paviešino kasmetinę savo ataskaitą apie religijos laisvės padėtį pasaulyje, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Ataskaita rengiama remiantis JAV Tarptautiniu religinės laisvės aktu, kuris aiškiai įtvirtina, kad religinės laisvės skatinimas yra „pagrindinis JAV užsienio politikos tikslas“. Paskutiniojoje ataskaitoje kalbama apie laikotarpį nuo 2008 metų liepos 1 dienos iki 2009 metų birželio 30 dienos.

Šiaurės Korėja vakarinėje pakrantėje baigė konstruoti pačią didžiausią ir technologiškai pažangiausią raketų paleidimo bazę, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Dongčango bazė buvo konstruojama kelis metus ir šie darbai tik sustiprino įtarimus, kad Pchenjanas nesiliauja tobulinti savo masinio naikinimo ginklo programos. Skelbiama, kad naujausia bazė yra triskart didesnė nei Masudan bazė, iš kurios balandžio mėnesį buvo paleista ilgojo nuotolio raketą.

Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės programos, jau nekalbant apie riziką, kad prastai kontroliuojami Rusijos ir Pakistano branduoliniai ginklai gali atsidurti netinkamose rankose, kelia didžiulį nerimą. Tačiau prie branduolinio klubo siekia prisijungti dar kelios pasaulio valstybės. Jei joms tai pavyks, šis žingsnis gali turėti itin skausmingų pasekmių.

Šiaurės Korėjoje veikia šešios priverstinio darbo stovyklos, kuriose darbuojasi iki 154000 politinių kalinių, - praneša „BBC“. Šiuos duomenis atskleidė Pietų Korėjos parlamentaras Yoon Sang-hyun. Pasak politiko, kaimyninėje šalyje daugybė politinių kalinių yra priversti dirbti ilgas valandas už menkus maisto davinius. Šiaurės Korėja savo ruožtu kaltinimus atmeta. Neseniai komunistinė valstybė pataisė savo konstituciją, joje padarydama nuorodą į „pagarbą“ žmonių teisėms.

Jau ne pirmus metus įtempta situacija Pakistane sunkiai valdoma. Al Kaidos ir Talibano smogikai ne tik iš esmės kontroliuoja pasienyje su Afganistanu esančius rajonus, bet ir nuolat rengia teroro aktus visoje šalyje. Per savaitę jie surengė net kelis kruvinus teroro aktus, o išpuolis pačioje Pakistano kariuomenės širdyje – Generaliniame štabe – privertė sunerimti ir Vakarų šalis.

Pirmadienį ryte Šiaurės Korėja išbandė dvi artimojo nuotolio raketas. Apie tai skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Raketos buvo paleistos iš šalies rytuose esančio Musudano komplekso. Skelbiama, kad abi šios rektos nukrito į Japonijos jūrą. Be to, Šiaurės Korėja nuo spalio 10 iki 20 dienos nusprendė drausti laivybą šalies rytinėje ir pietinėje pakrantės zonoje.

Nobelio taikos premiją JAV prezidentas Barackas Obama gavo tikrai per anksti, rašo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ internetinė svetainė. JAV prezidentas kol kas negali pasigirti jokiais realiais diplomatiniais pasiekimais ir galima abejoti, ar tokių pasiekimų sulauksime netolimoje ateityje. Anksčiau buvo įprasta, kad Nobelio taikos premija yra teikiama politikui, galinčiam pasigirti svariais diplomatiniais laimėjimais.

Pekinas, Tokijas ir Seulas paragino Pchenjaną kuo greičiau atnaujinti šešiašales derybas dėl jo branduolinės problemos. Tokį bendrą pareiškimą Kinijos ir Japonijos premjerai bei Pietų Korėjos prezidentas paskelbė šeštadienį per viršūnių susitikimą Pekine. „Mes raginame kuo greičiau atnaujinti dialogą, kadangi tai nepaprastai svarbu taikai ir stabilumui regione“, - sakoma pareiškime.

Šiaurės Korėja gerokai padidino karių skaičių savo kariuomenės daliniuose, skirtuose diversinei veiklai vykdyti. Šiuose specialiosios paskirties daliniuose taip pat mokoma vykdyti teroro aktus, skelbia JAV dienraštis „Washington Post“. „Jie žino, kaip kovoti. O jei būtų pagauti, žino, kaip reikia mirti“, - dienraščiui sakė Š. Korėjos ekspertas Bruce‘as E. Bechtolas. Oficialūs JAV pareigūnai jau pareiškė, kad baiminasi naujų Šiaurės Korėjos diversijų Azijos šiaurės rytų regione.

Legendinis smuikininkas Gidonas Kremeris kartu su virtuozų muzikantų ir komikų duetu „Igudesmanas ir Joo“ bei kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ kviečia kritiškai ir linksmai pažvelgti į klasikinę muziką. G.Kremeris netikėtai susivienijo su duetu „Igudesmanas ir Joo“, kurie ir patys sulaukė milžiniško  populiarumo interneto svetainėje „Youtube“, kur sudomino per 15 milijonų žiūrovų.

Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos savo arsenale turi 13 skirtingų biologinio ginklo rūšių, pirmadienį pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras. Nacionalinėje asamblėjoje pasakyta jo kalba kol kas yra pats detaliausias Pchenjano biologinės ginkluotės įvardijimas. Be to, Šiaurės Korėja taip pat turi ir 5 tūkst. tonų cheminių ginklų, tarp kurių yra iprito, fosgeno ir zarino. Biologinių ginklų arsenale Šiaurės Korėja turi choleros, geltonojo drugio, raupų, šiltinės ir dizinterijos sukėlėjų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras šiandien oro uoste pasitiko į šalį su trijų dienų vizitu atvykusį Kinijos premjerą Ven Dziabao (Wen Jiabao). Tikimasi, jog Kinijos lyderiui pavyks įtikinti Šiaurės Korėją atnaujinti tarptautines derybas. Šiaurės Korėja iš šešių valstybių derybų pasitraukė balandį, o gegužę atliko branduolinio ginklo bandymą.  Tačiau pastaruoju metu padaugėjo ženklų, kad viena labiausiai izoliuotų pasaulio šalių nori grįžti prie derybų stalo.

Pirmas kartas – atsitiktinumas. Antras – nesėkmė. Trečias – priešiškas veiksmas. Taip trumpai galima apibūdinti Amerikos elgesį su savo dar vakar stipriausia ir svarbiausia sąjungininke Europoje, Lenkijos bulvariniame laikraštyje „Fakt“ rašo apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pirmasis įžeidimas Lenkijai buvo mestas Radekui Sikorskiui kandidatuojant į NATO generalinio sekretoriaus kėdę. Jo šansai buvo nedideli, bet jis vis tiek nusipelnė pagarbaus elgesio iš Amerikos pusės.

Totalitarinėje Šiaurės Korėjoje pirmadienį paskelbta visuotinė gyventojų mobilizacija į darbo būrius. Viena uždariausių pasaulio valstybių, vadovaujama Korėjos darbo partijos ir jos lyderio Kim Čen Iro (ofi cialiai tituluojamo didžiuoju vadu), jau daug dešimtmečių veda šalį link „šviesaus komunistinio rytojaus“. Vietoj poilsio – darbo būriai Vienas būdų įgyvendinti partijos direktyvas – dirbti nepakeliant galvos nuo aušros iki tamsos ir be savaitgalių.

Praėjusią savaitę JAV administracijos priimtas sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos bazių Lenkijoje ir Čekijoje sukėlė nemažai aistrų šiose ir gretimose valstybėse. Ko gero, visai be reikalo, nes šis aktas, kaip ir ankstesnis sprendimas jas statyti, geriausiu atveju turi tik simbolinę reikšmę.

Priešraketinė gynyba žengė ilgu evoliucijos keliu nuo pat to laiko, kai JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paragino sukurti tai, kas vėliau buvo praminta „Žvaigždžių karų“ skydu, skirtu apsaugoti Amerikia nuo Sovietų Sąjungos branduolinio smūgio. Nors ši vizija atvedė prie naujos konfrontacijos su Maskva ir grasino sukelti ginklavimosi kosmose varžybas, JAV mokslininkai ir inžinieriai pradėjo darbą vykdydami savo lyderio pageidavimus.

Baltieji rūmai atsisakys buvusios George'o W. Busho administracijos planų Lenkijoje ir Čekijoje įkurdinti priešraketinį gynybos skydą, skelbia „The Wall Street Journal“, kuris cituoja šaltinius dabartinių ir buvusių valstybės pareigūnų gretose. Teigiama, kad toks JAV žingsnis padės sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos. Be to, Vašingtonas mano, kad Irano raketinė programa nesivysto taip sparčiai kaip prognozuota. Todėl didelio pavojaus JAV ir Europai esą nėra.

JAV žvalgybos trečiasis direktorius Dennisas Blairas paskelbė naują ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja meta didžiausią iššūkį JAV nacionaliniams interesams. Irano ir Šiaurės Korėjo įtraukimas į šį sąrašą nestebina nieko, tačiau tai, kad jame atsidūrė Kinija ir Rusija, yra šiek tiek netikėta.

„Labai blogai“ ir „Reikia pasimokyti“. Šiuos žodžius po pralaimėjimų įprato sakyti Lietuvos futbolo rinktinę treniruojantis portugalas Jose Couceiro. Užvakar lietuviai patyrė skaudų smūgį, kai pasaulio čempionato atrankos rungtynėse išvykoje 1:2 nusileido Farerų Salų rinktinei. Ši nykštukinė valstybė pergalę oficialiose rungtynėse paskutinį kartą buvo iškovojusi 2001 metais, kai 1:0 parklupdė panašaus kalibro Liuksemburgo komandą. „Rezultatas labai blogas.

Iranas šiuo metu yra istorinės galimybės iššvaistymo kelyje. Tokios galimybės Iranas neturėjo nuo revoliucijos 1979-aisiais ar netgi per pastaruosius šimtą metų. Ši galimybė vadinasi Barakas Obama. Barako Obamos politika, norinti ištiesti ranką Iranui, suteikia šaliai unikalią galimybę, jei tiktai Irano vadovybė nuspręstų ja pasinaudoti.