sergejus lavrovas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar vakare atvyko į Abchazijos sostinę Suchumą. Pranešama, kad jis šiandien turėtų lankytis Pietų Osetijoje. S. Lavrovas vakar spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusija neleis, jog pasikartotų kraujo liejimas Abchazijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį, kalbėdamas telefonu su JAV valstybės sekretore Condoleezza Rice, pareiškė, kad Pietų Osetijoje bei Abchazijoje bus dislokuoti tik Rusijos kariai, o Europos Sąjungos stebėtojams nebus leista atvykti į šias nuo Gruzijos atsiskirti siekiančias respublikas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiu metu vyks oficialaus vizito į Pietų Osetijos bei Abchazijos sostines – Cchinvalį bei Suchumį. Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Maskva planuoja atidaryti ambasadas abiejose nuo Gruzijos atsiskirti siekiančiose separatistinėse respublikose. Maskva Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę pripažino rugpjūčio 26 dieną.

Rugsėjo pradžioje kiek netikėtai pasklido žinia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nepasižymėjęs palankiais Vakarams pareiškimais, susiruošė oficialaus vizito į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur turėjo gvildenti jau seniai didžiule įtampa apsuptą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje klausimą. Pakartotinai priminti Kremliaus reakcijos į Vašingtono ketinimus, ko gero, nereikia.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narės Gruzijos konflikto akivaizdoje vieningai ragina Rusiją iš naujo įvertinti savo veiksmus ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, BNS sakė Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius. Diplomato teigimu, Aljansas vienybę pademonstravo trečiadienį vykusiame Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPC) posėdyje. Tarybai priklauso visos 26 NATO narės ir 24 partnerės, tarp kurių yra ir Rusija bei Gruzija.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Pietų Osetija nenori tapti Rusijos dalimi, rašo „Washington Times“. Šiuos žodžius Rusijos diplomatijos vadovas ištarė po to, kai Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoity paviešino kelias visiškai priešingas savo nuomones. Iš pat pradžių jis teigė, kad netrukus Šiaurės bei Pietų Osetijos susivienys Rusijos sudėtyje, nes tai esą yra vienintelis kelias apsaugoti osetinų tautą.

Europos Sąjungos stebėtojai nebus įleisti į Pietų Osetiją bei Abchaziją. Apie tai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, ES stebėtojai galės darbuotis tik kaimyniniuose šių separatistinių respublikų regionuose. S. Lavrovas aiškina, kad Pietų Osetijoje bei Abchazijoje jau dirba Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos siųsti stebėtojai.

Rusija teigia, kad JAV sprendimas įšaldyti civilinį branduolinį bendradarbiavimą su Rusija yra politiškai motyvuota klaida. JAV prezidentas George`as W. Bushas tokį sprendimą priėmė dėl pastarojo Rusijos ir Gruzijos konflikto.

Rusija bei Pietų Osetija užmezgė diplomatinius santykius, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, Maskva bei Cchinvalis apsikeitė notomis, skelbiančiomis apie diplomatinių santykių užmezgimą. Priminsime, kad Rusija separatistinių Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų nepriklausomybę pripažino rugpjūčio 26 dieną.

Kremlius skelbia susitaręs su separatistinėmis Pietų Osetijos bei Abchazijos vyriausybėmis dėl Rusijos karių dislokavimo. Kaip rašo „Lenta.ru“, Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas pareiškė, jog kiekvienoje iš respublikų bus dislokuota maždaug po 3,8 tūkst. Rusijos karių. Priminsime, kad iki karo pradžios Pietų Osetijoje buvo dislokuoti 588 Rusijos kariai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją pareiškė, kad Maskva netrukus pasirašys susitarimus su Abchazijos bei Pietų Osetijos vyriausybėmis. Tie susitarimai esą sukurs teisinę bazę Rusijos karių dislokavimui regione. „Jie liks ten labai ilgam. Tai yra būtina siekiant užkirsti kelią Gruzijos agresijos atsinaujinimui. Rusijos kariai bus Pietų Osetijos bei Abchazijos teritorijoje tik tų respublikų prezidentų bei parlamentų kvietimu“ – pareiškė S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori, jog spalio 15 dieną Ženevoje prasidėsiančiose tarptautinėse derybose dalyvautų ir separatistinių Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų atstovai, rašo „Civil.

Galutinis Europos Sąjungos taikos misijos Gruzijoje plano priėmimas ir sprendimas dėl platesnio masto Sąjungos bei Rusijos santykių – toks yra pagrindinis šį savaitgalį vyksiančio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijoje uždavinys. Taip pat bus kalbama ir apie galimą sankcijų Baltarusijai sušvelninimą bei naujos sutarties su Ukraina perspektyvas, praneša euobserver.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas dabartinėmis aplinkybėmis Lietuvos sportininkų į Rusijos-Abchazijos pasienyje vyksiančią Sočio olimpiadą nesiųstų, o leistų jiems patiems nuspręsti vykti ar ne.

Gruzijos olimpinis komitetas paprašė Tarptautinio olimpinio komiteto vadovo Jacques‘o Rogue‘o apsvarstyti klausimą, ar 2014 metų žiemos olimpinės žaidynės gali būti rengiamos Rusijos Sočio mieste. Tarptautinio olimpinio komiteto vadovui adresuotame kreipimesi rašoma, kad šį klausimą verta persvarstyti dėl Rusijos vykdomos agresijos Gruzijos teritorijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Lenkijoje, kur susitiks su šios šalies diplomatijos vadovu Radecku Sikorskiu bei premjeru Donaldu Tusku, skelbia „Warsaw Business Journal“. Teigiama, kad susitikime daugiausiai bus kalbama apie Lenkijos sprendimą į savo teritoriją įsileisti JAV priešraketinio skydo dalį – raketų perėmėjų bazę. „Šis vizitas yra planuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia prisimenantis JAV viceprezidento Richardo Cheney (Ričardo Čeinio) kalbą Vilniuje, kurioje jis kritikavo Rusiją dėl suvaržytų žmogaus teisių ir spaudos laisvės. „Aš prisimenu prieš keletą metų vykusį pono Cheaney vizitą Lietuvoje, kur jis pasakė vieną iš savo garsiųjų kalbų. Pažiūrėsime, paklausysime. Negirdėjau, kad ponas Cheaney ketintų atvykti į Maskvą ir prašytų, kad jį čia priimtų“, - sakė S.Lavrovas.

Pirmadienį Rusija perspėjo Vakarų valstybes neremti Gruzijos valdžios ir paragino tarptautinę bendruomenę įvesti Tbilisiui ginklų embargą, kuris galiotų tol, kol pasikeis Gruzijos valdžia, rašo „Wasington Times“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškiai pasakė, jog Kremlius siekia, kad Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis netektų prezidento posto.

Kalbama, kad Rusija artimiausiomis dienomis gali apriboti naftos tiekimą Vakarų Europai, skelbia „The Daily Telegraph“. Tokių žingsnių Rusija esą gali griebtis dėl NATO karinių laivų manevrų Juodojoje jūroje bei kalbų apie gresiančias Europos Sąjungos sankcijas. Teigiama, kad Kremlius spaudžia naftos kompanijas sumažinti naftos tiekimą „Družbos“ dujotiekiu Lenkijai bei Vokietijai. Kalbama, kad kompanija „LUKoil“ naftos tiekimą gali sumažinti jau šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad Gruzijos perginklavimas vėl sukeltų riziką regione. „JAV ir kai kurios Europos sostinės Michailui Saakašviliui žada NATO gynybą ir ragina Tbilisį persiginkluoti bei jau pradėjo tiekti ginklus jam“, - piktinosi S. Lavrovas.

Dokumento dėl konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimo, kurį pasirašė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, turinys skiriasi nuo to, kurį pasirašė Rusijos ir Prancūzijos prezidentai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

JAV pareigūnų teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo, kad Maskva "tiksliai" laikysis paliaubų sutarties, kurią pasirašė ir Gruzija, sąlygų. Anot pareigūnų, S. Lavrovas apie tai pareiškė po to, kai JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais paskambino jam iš savo lėktuvo po vizito Gruzijos sostinėje Tbilisyje. K. Rais pareikalavo, kad Rusijos karinės pajėgos pasitrauktų iš Gruzijos nedelsiant.

Gruzijos Prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija kariniais ir diplomatiniais manevrais šantažuoja jo šalį ir nori primesti „Miuncheno tipo sutartį“, nurodydamas į 1938 metais pasirašytą sutartį, pagal kurią nacių Vokietija aneksavo dalį Čekoslovakijos. Laikraščiui „Kommersant“ Gruzijos Prezidentas taip pat sakė nesiderėsiąs su Rusija dėl šalies teritorinio vientisumo. M. Saakašvilis teigė, jei Maskva nepripažįsta Gruzijos vientisumo, derėtis galima tik dėl rusų karių išvedimo.

JAV ir Lenkija pasiekė preliminarų sutarimą dėl priešraketinio skydo dislokavimo, skelbia BBC. JAV Lenkijos bazėje prie Baltijos jūros dislokuos priešraketinės gynybos skydo dalį -  10 gaudomųjų raketų, o už tai sustiprins Lenkijos apsaugą. Dėl radarų dislokavimo JAV su Čekija susitarė liepos mėnesį. JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistema padės apsaugoti ją pačią ir Europą nuo iš tokių „blogio“ valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja paleistų balistinių raketų.

JAV Gynybos sekretorius Robertas Gatesas perspėjo Rusiją, kad santykiai tarp abiejų šalių gali būti sugadinti ilgiems metams, jei Maskva nenutrauks agresyvių veiksmų Gruzijoje. Gynybos sekretorius apie galimą ilgalaikį santykių pablogėjimą prabilo iškart po to, kai Maskva Gruzijos teritorinį vientisumą pavadino nerealiu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Abchazija ir Pietų Osetija niekada nesutiks būti Gruzijos dalimi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, duodamas interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“, pareiškė, kad Gruzijos teritorinis integralumas yra de facto sunaikintas dėl konflikto Pietų Osetijoje. „Galima pamiršti apie Gruzijos teritorinį vientisumą, nes įtikinti Abchazijos bei Pietų Osetijos gyventojus sugrįžti į šios valstybės sudėtį praktiškai yra neįmanoma“ – pareiškė S. Lavrovas. Jo teigimu, sprendžiant Pietų Osetijos likimą, reikia rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili pradėjo derybas. Apie tai pranešė Vokietijos užsienio politikos žinybos vadovo pavaduotojas Gernotas Erleris. Jo žodžiais, S. Lavrovas ir E. Tkešelašvili palaiko tiesioginį kontaktą, praneša AFP. JTO saugumo tarybos posėdyje Rusijos atstovas JTO Vitalijus Čurkinas pranešė, kad S. Lavrovas ir E. Tkešelašvilis kalbėjosi telefonu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikina, kad Rusija neketino veltis į karinį konfliktą, tačiau imsis visų būtinų priemonių. Rusijos prezidentas Dimitrijus Medvedevas teigė, kad Rusija sieka priversti Gruziją nutraukti kovą Pietų Osetijoje.

Rusija, kuri vykdo intervenciją į Gruziją, griebėsi ir propagandinių išpuolių prieš šią šalį. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau paskelbė, kad Gruzija kai kuriuose Pietų Osetijos regionuose jau surengė etninius valymus. Ministras teigia, kad regioną ištiko humanitarinė katastrofa. S. Lavrovas pareiškė, kad Gruzija turi skaičiuoti ne svetimus tankus bei lėktuvus, o susirūpinti sava karine technika, kuria griaunamos ligoninės bei namai.

Mažėjant Arkties ledo dangai didėja pretenzijos į jos slepiamus turtus. Pradėjus tirpti Arkties ledynų dangai kaimyninės valstybės skuba reikšti pretenzijas į vandenyno dugne esančius naftos ir dujų išteklius, rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“. „Mes buvome pirmieji ir turime teisę pretenduoti į visą Arktį, bet jei mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Kanada, norėtų gauti kokią nors jos dalį, galėtume dėl to derėtis“, – tvirtina lakiais posakiais garsėjantis rusų ultranacionalistas Vladimira...

Nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba" Lietuvą paskatino intensyviau ieškoti alternatyvų energetiniams šaltiniams iš Rusijos ir suteikė Vilniui svertų tarptautinės politikos arenoje, mano politikos ekspertas.

Rusija Kinijai atiduos maždaug 300 kvadratinių kilometrų teritorijos. Be to, siekdamos išspręsti jau kurį laiką besitęsusį teritorinį konfliktą, abi šalys pirmadienį pasirašė papildomą protokolą, kuriame išsprendžiama rytinės valstybių sienos problema. Dokumentą pasirašė Kinijos užsienio reikalų ministras Jangas Jieči bei Rusijos užsienio politikos vadovas Sergejus Lavrovas. Pastarasis Kinijoje vieši su darbo vizitu. Rusija Kinijai perduos Amūro upėje esančios Tarabanovo salos kontrolę.

Lenkija už leidimą dislokuoti PRG elementus nori „Patriot“ raketų, penktadienį pareiškė šalies gynybos ministras. „Patriot“ raketos - pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklausys, ar lenkai sutiks priimti PRG elementus. JAV siūlė „Patriot“ raketomis Lenkijai naudotis vienerius metus, tačiau premjeras Donaldas Tuskas šį pasiūlymą atmetė. Ant jo, „Patriot“ baterija Lenkijoje turėtų būti dislokuota nuolat.

Paskutinieji Irano įvykdytų raketų bandymų rezultatai rodo, kad JAV Vidurio Europoje planuojamas įkurdinti priešraketinės gynybos skydas yra visiškai nereikalingas, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, bandymai įrodė, kad Iranas turi raketas, kurios gali skristi ne toliau kaip 2 tūkst. kilometrų. JAV teigia, kad skydas yra būtinas siekiant apsisaugoti nuo priešiškų valstybių.

Po to, kai Rusija prisipažino, kad jos naikintuvai šios savaitės pradžioje keliskart buvo pažeidę Gruzijos oro erdvę, Tbilisis atšaukė iš Maskvos savo ambasadorių, skelbia BBC. Tbilisis pareiškė, kad toks Rusijos elgesys yra įžūlus agresijos aktas. Priminsime, kad Rusija anksčiau neigė, jog jos naikintuvai skraidė virš Pietų Osetijos teritorijos.

Penktadienį Pietų Osetijoje smarkiai išaugo įtampa separatistams pranešus, jog du žmonės žuvo per smarkų apšaudymą iš pabūklų, ir pagrasinus atsakomaisiais sunkiosios ginkluotės veiksmais. Rusija apkaltino Tbilisį įvykdžius "agresijos aktą" prieš Pietų Osetiją. Europos Sąjunga (ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) pareiškė susirūpinimą dėl didžiausio šių metų incidento regione.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ragina Gruziją pasirašyti dokumentą, garantuojantį nenaudoti jėgos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. „Mes raginame nutraukti bet kurias provokacijas, bet kuriuos veiksmus, kurie gali išprovokuoti konflikto paaštrėjimą“, - sakė S.Lavrovas žurnalistams penktadienį.

Jungtinės Valstijos ir Lenkija trečiadienį sudarė preliminarų paktą dėl prieštaringai vertinamo priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų Lenkijos teritorijoje, sakė JAV valstybės departamento aukšto rango pareigūnas. "Šiuo metu esu tikrai patenkintas tuo, kad per kelias pastarąsias dienas padarėme tikrai gerą pažangą", - sakė pareigūnas, kuris prašė jo pavardės neskelbti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Maskva neprieštarauja, kad Europos Sąjunga (ES) vaidintų aktyvesnį vaidmenį sprendžiant „įšaldytus konfliktus“ posovietinėje erdvėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Gruzija vengia spręsti svarbiausius uždavinius, galinčius padėti sureguliuoti Gruzijos ir Abchazijos konfliktą. S.Lavrovas prioritetiniais uždaviniais pavadino įtampos Kodorio tarpukalnėje mažinimą ir dokumento dėl jėgos nenaudojimo pasirašymą. „Realiai matome, kad Gruzija šį paprastą požiūrį į įtampos mažinimą bando apipinti aibe išankstinių ir visiškai neįvykdomų sąlygų“, - sakė S.Lavrovas.

Šią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, Vakarų Sibire, naftos sostine vadinamame ir dėl šio verslo suklestėjusiame Chanty Mansijske, vyks ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas, kuriame ketinama galutinai susitarti dėl derybų siekiant parengti Strateginės partnerystės sutartį pradžios. Derybos beveik dvejus metus buvo užstrigusios dėl Lenkijos ir Lietuvos keltų sąlygų.

Balandį atrodė, kad JAV ir Rusija susitarė dėl PRG, tačiau priešprieša juntama ir šiandien. Maždaug prieš savaitę pasklido gandų, kad JAV gali pasirinkti Lietuvą kaip bazę priešraketinės gynybos (PRG) įrengimams. Kai kurie ekspertai mano, kad tai - apgavystė. JAV ir Lenkijos derybos dėl PRG sistemos elementų dislokacijos šioje valstybėje akivaizdžiai įstrigo dėl Varšuvos reikalavimų mainais suteikti išties milžinišką karinę pagalbą.

Maskva neatmeta galimybės, kad Jungtinės Valstijos veda neoficialias derybas su Lietuva dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimo jos teritorijoje. „Oficialaus atsakymo mes negavome.

Maskva paprašė JAV informacijos, susijusios su spaudoje pasirodžiusiais pranešimais apie JAV ir Lietuvos derybas dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementų dislokavimo, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak jo, Rusija žino apie JAV ir Lietuvos derybas PRG tema tiek pat, kiek ir žiniasklaida, nors Vašingtonas šiuo klausimu deklaruoja skaidrumą. „Mes žinome lygiai tiek, kiek žinote jūs, - sakė S.Lavrovas Rusijos žiniasklaidai.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.

Niekada ypač šilti nebuvę Gruzijos bei Rusijos santykiai patyrė dar vieną smūgį po to, kai Rusijos spauda pranešė, kad šios šalies Federalinė Saugumo Tarnyba sulaikė Gruzijoje gimusį Rusijos pilietį, kuris kaltinamas ne tik šnipinėjimu Tbilisio naudai, bet ir dalyvavimu teroristinėje veikloje Šiaurės Kaukaze, skelbia „Laisvosios Europos Radijas“. Kaltinimai, kuriuos Gruzija vadina tiesiog primityvia provokacija, tarsi aidas atkartoja 2006 metų įvykius, kai iš Gruzijos buvo išguiti 4 Rusijos ka...