sergejus lavrovas

Rusijos vartotojų teisių agentūra „Rospotrebnadzor“ antradienį uždraudė į šalį įvežti dar 800 rūšių pieno produktų iš Baltarusijos. Šeštadienį Rusija jau buvo priėmusi sprendimą uždrausti 500 baltarusiškų pieno produktų importą. Oficialiai teigiama, kad Baltarusijos gamintojai nesugebėjo įgyvendinti Rusijos keliamų reikalavimų prekių importui. Tačiau pasigirsta kalbų, kad toks žingsnis tėra Maskvos kerštas už Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos nepaklusnumą Kremliui.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė viltį, kad Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Chabarovske padės pagerinti dvišalius santykius. „Labai svarbu suprasti vieni kitus. ES yra pagrindinė mūsų partnerė“, - sakė D. Medvedevas per susitikimą su studentais Chabarovske. Dvi dienas truksiantis Rusijos ir ES viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį neformalia vakariene, kurią D. Medvedevas surengė ES delegacijai.

Maskvoje prasidėjo Rusijos ir JAV derybos dėl naujos strateginės ginkluotės sumažinimo sutarties. Abi pusės tikisi, kad joms pavysk pasiekti susitarimą dėl naujos sutarties, kuri pakeistų 1991 metais pasirašytą Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį. Šios sutarties galiojimas baigiasi 2009 metų gruodį.

Pasaulio valstybėms kovojant dėl senkančių energetinių išteklių, Rusija trečiadienį savo išplatintoje nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad karas dėl Arkties gelmėse slypinčių išteklių yra visiškai įmanomas scenarijus. Strategijoje teigiama, kad intensyvėjanti kova dėl prie Rusijos sienų esančių gausių naftos ir dujų telkinių yra potencialus karinio konflikto šaltinis.

Neramumai Gruzijoje ir nesutarimai dėl Rytų partnerystės programos rodo naujus įtampos židinius santykiuose tarp Rytų ir Vakarų. Kas konkrečiai gegužės 5 dieną nutiko už netoli Tbilisio esančių tankų bataliono kareivinių vartų, nėra aišku. Gruzijos valdžia teigia nuraminusi maištą ir sužlugdžiusi sąmokslą nuversti prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Šis sąmokslas, gruzinų teigimu, veikiausiai galėjo būti inspiruotas Maskvos.

Europos Sąjunga (ES) nenori sumaišties savo pašonėje ir siekia padėti rytinėms savo kaimynėms, tačiau Maskva tai vertina kaip kišimąsi į jos įtakos sferą. Nepaisydama Rusijos susierzinimo, ES vakar Prahoje surengė susitikimą su šešių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Nepaisant pastarojo incidento, per kurį NATO išsiuntė iš Aljanso būstinės Briuselyje du Rusijos diplomatus, Maskva siekia partnerystės su NATO, trečiadienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras. „Mūsų pagrindinė pozicija yra ta, kad mes norime normalių santykių su NATO, kurie būtų paremti bendra pagarba ir nuopelnais“, - per spaudos konferenciją pareikė Sergejus Lavrovas. Vakarų karinis aljansas praeitą savaitę iš būstinės Briuselyje išsiuntė du NATO akredituotus Rusijos diplomatus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Lenkijos diplomatijos vadovą Radeką Sikorskį. S. Lavrovas pasidžiaugė, kad Lenkija ėmė vykdyti pragmatišką užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. S. Lavrovas savo kalboje teigė, kad naujoji Lenkijos užsienio politika ištaiso kai kuriuos praeities nukrypimus. Neabejojama, kad Rusijos užsienio reikalų ministras omenyje turėjo Rusijos atžvilgiu žymiai agresyvesnę buvusios Jaroslawo Kaczynskio vyriausybės politiką.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Rusija ir Kinija antradienį paskelbė planus intensyvinti dvišalio karinio bendradarbiavimo programą, kuri yra dalis strateginės Maskvos ir Pekino partnerystės. Šiemet šalys planuoja surengti 25 bendras karines pratybas. Apie tai per tarpusavio susitikimą pareiškė abiejų valstybių gynybos ministrai Anatolijus Serdiukovas ir Liangas Guanglie.

Rusijai buvo suteiktos garantijos, kad Europos Sąjungos inicijuojama Rytų partnerystės programa nėra nukreipta prieš Maskvą, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris vieši Liuksemburge. Rytų partnerystės susitikimą planuojama surengti gegužės 7 dieną Prahoje. Ši programa siekia sustiprinti pagarbą žmogaus teisėms bei teisinei valstybei 6 buvusiose sovietinėse respublikose – Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje.

Šiaurės Korėja patvirtino, jog nepersigalvojo dėl savo ankstesniojo pareiškimo – ji neprisijungs prie tarptautinių derybų dėl branduolinio nusiginklavimo, rašo BBC. Šalies žiniasklaida pranešė, jog apie tai buvo informuotas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šiuo metu viešintis Pchenjane.

Lietuvos rusai jaučia šalyje mažiau diskriminacijos nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse gyvenančios tautinės, etninės mažumos ar imigrantai, parodė ES Pagrindinių teisių agentūros (European Union Agency for Fundamental Rights - FRA) tyrimas EU-MIDIS. Toks visų 27 ES šalių tyrimas pernai buvo atliktas pirmą kartą. 2008-aisiais iš viso apklausta 23,5 tūkst.

Maskva apgailestauja, kad jos partneriai dedasi negirdintys apie žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse ir Gruzijoje, teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, Rusija pabrėžia moralinių pagrindų sutvirtinimo svarbą tarptautiniuose santykiuose ir siekia dvigubų standartų atsisakymo. "Gaila, bet daugelis mūsų partnerių dedasi, jog mūsų negirdi. Beveik 20 metų mes kalbame apie rusakalbių gyventojų diskriminaciją Baltijos šalyse.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų laikytis "pagarbos" ir skaidrumo stiprindama ryšius su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, taip pat kritikavo Bendrijos politiką Ukrainos atžvilgiu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį su aplombu įžengė į pasaulinę areną - rengė vieną susitikimą po kito, žadėjo mažinti branduolinių ginklų atsargas ir padovanojo britų karalienei Elizabeth II (Elzbietai II) personalinį "iPod". JAV lyderis, trumpam pabėgęs nuo blogų ekonominių naujienų savo šalyje, pirmą kartą galėjo iš tikrųjų pajusti, kaip užsienyje yra reiškiama JAV galia, ir sudarė kelionių po visą pasaulį sąrašą šiems metams.

Rusija pareikalavo Europos Sąjungos (ES) paaiškinimo dėl naujos "Rytų partnerytės" tikslų. "Mums kyla klausimų, - šeštadienį diskusijų renginyje Briuselyje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. - Ar tai įtakos sfera? Norėtume tai suprasti". Ministras įspėjo ES dėl "žaidimėlių kaimynystėje" ir dėl mėginimo ieškoti įtakos sferų Rytuose.

Rusija pareikalavo Europos sąjungos paaiškinimo dėl naujos Rytų partnerystės tikslų, praneša „Žinių radijas“, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kaltino ES siekiant išplėsti savo įtakos zoną Rytuose. Penktadienį pritarta naujajai partnerystės iniciatyvai, pagal kuria numatoma 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) padidinti paramą, skiriamą Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir galbūt Baltarusijai.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas dalyvauja Briuselio forume - kasmetiniame aukšto lygio įtakingiausių Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politikų ir politikos strategų susitikime. Forume bus diskutuojama ekonominių iššūkių, klimato kaitos, Europos Sąjungos ir JAV santykių, taip pat Rusijos, Ukrainos, Gruzijos ir NATO temomis.

Prieš kurį laiką Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, viešėdamas Maskvoje, pažadėjo Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kad JAV karinė oro bazė Manaso oro uoste greitai bus uždaryta (amerikiečiai turės išvykti iš jos per šešis mėnesius). Šito Maskva (kartu su Pekinu) siekė jau seniai ir ne kartą ragino Ameriką pasitraukti iš Centrinės Azijos (CA). Lemiamu veiksniu Kirgizijos atveju greičiausiai tapo dosni Rusijos finansinė parama šiai šaliai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paneigė Kosovo premjero Hashimo Thacio kalbas, kad Maskva rengiasi pripažinti buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę, skelbia „RIA Novosti“. Duodamas interviu Serbijos laikraščiui „Politika“, ketvirtadienį H. Thaci pareiškė, kad Maskva netrukus ruošiasi pripažinti Kosovo suverenitetą. S. Lavrovas pareiškė, kad Kosovo premjeras neturėtų kalbėti Rusijos vardu, ir paneigė, kad Kremlius pripažins Kosovo nepriklausomybę.

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta Europos Sąjungos pasienyje dislokuoti raketas, jei Vašingtonas neatsisakys savo planų Vidurio Europoje įkurdinti priešraketinės gynybos skydą. Po Maskvoje vykusio susitikimo su Čekijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais, ES užsienio politikos vadovu ir ES išorės reikalų komisare S. Lavrovas pareiškė, kad apie priešraketinės gynybos skydą kalbėta nebuvo.

Pirmoji straipsnio dalis Pažymėtina, kad Rusijai NATO siūlomo neįpareigojančio laipsniško dvišalių santykių atnaujinimo galimybė yra neabejotinai priimtina. Šią prielaidą patvirtina ir Rusijos atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino formalus pareiškimas, kuriame teigiama, kad „toks NATO sprendimas yra sveikintinas ir Rusija jau seniai pasirengusi dialogą atnaujinti“. Tokią Rusijos poziciją lemia kelios priežastys.

Rusijos vadovybė keičia kursą ir vėl nori bendradarbiauti su Vakarais, nes ekonominių problemų šalyje didėjimas primena besiritantį sniego kamuolį. Premjeras Vladimiras Putinas ilgokai laikė Rusiją „ramiu užutekiu“. Tačiau šiandien nebeliko jokių abejonių - Rusiją vis smarkiau krečia krizė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šiais metais Rusijos ūkis augs vos 2-3 proc., ir tai bus po to, kai ilgą laiką metinis augimas siekė beveik 7 procentus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas iš karto po Baracko Obamo inauguracijos, vyksiančios kitą mėnesį, tikisi susitikti su naujuoju JAV prezidentu, skelbia Laisvosios Europos radijas. „Prezidentas D. Medvedevas ir B. Obama susitarė bendradarbiauti remdamiesi pragmatizmu ir surengti aukščiausio lygio susitikimą iš karto po B. Obamos inauguracijos“, - teigė S. Lavrovas per susitikimą su JAV senatoriumi Richardu Lugaru.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, dalyvaudamas Europos verslo Rusijoje asociacijos susitikime, pareiškė, kad artimiausiu metu pasauliui nepavyks visiškai atsisakyti branduolinių ginklų. Tiesa, jis pridūrė, kad Rusija ir JAV turi veikti kartu ir toliau mažindamos savo branduolinius arsenalus. Be to, S. Lavrovo teigimu, būtina susitarti dėl dokumento, kuris pakeistų Rusijos ir JAV sutartį dėl strateginės ginkluotės sumažinimo.

Rusijos ir Gruzijos santykiai ir toliau išlieka įtempti ir abi šalys nepalaiko jokių tiesioginių diplomatinių kontaktų. Tad galima klausti, ar naujasis Gruzijos užsienio reikalų ministras gali pakeisti padėtį. Grigolas Vašadzė turi Rusijos pilietybę ir gausybę dar nuo studentavimo dienų likusių draugų Rusijos užsienio reikalų ministerijoje. G. Vašadzė yra karjeros diplomatas ir yra baigęs tą patį universitetą kaip ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos ir Pietų Osetijos atstovai kategoriškai paneigė Gruzijos kaltinimus, kad būtent jie organizavo Gruzijos ir Lenkijos prezidentų konvojaus apšaudymą, skelbia CNN. Tiek rusai, tiek osetinai teigia, kad tai buvo provokacija, kuria siekta destabilizuoti regioną. „Tai yra tikra provokacija. Tai nėra pirmas kartas, kai nutinka panašūs dalykai: visų pirma jie patys suorganizuoja viską, o po to kaltina Rusiją arba Pietų Osetiją“, - teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Savaitgalį Kremlius pasiuntė aiškų signalą, kad Rusijos ir JAV santykiai bus virtualioje aklavietėje iki tol, kol sausio mėnesį į Baltuosius rūmus įžengs demokratas Barackas Obama. Kaip rašo „The Moscow Times“, tokie Kremliaus veiksmai reiškia tai, kad Maskva neabejotinai atmes visus George'o W. Busho administracijos siūlymus dėl priešraketinio gynybos skydo ar naujos branduolinių ginklų arsenalo sumažinimo sutarties.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „neprofesionaliomis“ pavadino Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų kalbas, kad Kremlius siekia aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, rašo „Unian.net“. Rusija ir Ukraina nesutaria dėl savo jūrinės sienos, kuri turėtų eiti Kerčės sąsiauriu, jungiančiu Juodąją jūrą su Azovo jūra. Ukrainos pirmojo teritorinio departamento direktorius Leonidas Osalovjukas apkaltino Rusiją, kad ši nori užgrobti Ukrainai priklausančią šio sąsiaurio dalį.

Šiandien ES stebėtojų misijos Gruzijoje vadovas Hansjorgas Haberis paskelbė, jog Rusija neinformuoja stebėtojų apie savo karių dislokavimą ir neleidžia jiems vykti į Abchaziją ir Pietų Osetiją. Pirmajai didžiajai užduočiai pasibaigus – stebėti Rusijos karių atsitraukimą, – ES stebėtojai kasdien bando įžengti į dviejų separatistinių respublikų teritoriją, tačiau visos pastangos bevaisės.

JAV įvedė sankcijas Kinijos, Rusijos ir Venesuelos kompanijoms, kurios, kaip įtariama, pardavinėjo ginkluotę Iranui, Šiaurės Korėjai ir Sirijai, skelbia Laisvosios Europos radijas. Tarp 13 sankcijų susilaukusių kompanijų atsidūrė ir Rusijos valstybės kontroliuojamas ginklų eksportuotojas „Rosoboroneksport“. Rusijos valdžia labai piktai sureagavo į tokį JAV valstybės departamento sprendimą.

2007 metų gruodį Rusija oficialiai suspendavo sutarties dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje vykdymą (ji bus pasirašyta 1990 metais ir papildyta 1999-aisiais). Šis suspendavimas, kaip rašo analitikas Vladimiras Socoras, galutinai nužudė sutartį, kurią Rusija ir taip ne kartą buvo pažeidusi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Gruzija kol kas neišpildė visų savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal ugnies nutraukimo susitarimą, ir peikė Europos Sąjungos stebėtojų misiją, kad ši į tai nekreipia pakankamo dėmesio, skelbia „Civil.ge“. „Gruzija periodiškai siunčia specialiosios paskirties dalinius ir kitas ginkluotas formuotes į teritorijas, esančias greta Pietų Osetijos ir Abchazijos.

Kitą mėnesį JAV ir Rusijos atstovai susitiks Šveicarijos mieste Ženevoje, kur bus kalbama dėl sutarties, ribojančios abiejų šalių branduolinius arsenalus, pratęsimo. Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartis (START) baigs galioti kitų metų pabaigoje. Sutartis buvo pasirašyta 1991 metais ir abi šalys yra įpareigotos susitikti ne vėliau kaip likus metams iki sutarties galiojimo pabaigos.

Europos Sąjunga neturi sutikti su nauja partnerystės su Rusija sutartimi tol, kol ši šalis galutinai nepasitrauks iš Gruzijos teritorijos, rašo „The Economist“. Rusija šią savaitę pranešė, kad, kaip ir žadėjo, išvedė savo karius iš Gruzijos teritorijos į Pietų Osetiją ir Abchaziją. Daugelis Europos Sąjungos lyderių suskubo girti Kremlių už sąlygų, prieš 6 savaites sutartų su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, įvykdymą. Buvo raginama sugrįžti prie įprastinio bendradarbiavimo.

Aleksandras Duginas – žinomas Rusijos geopolitikas, klasikinės geopolitinės mokyklos (yra dar naujoji ir kritinė geopolitikos mokyklos) atstovas. Jos esmė yra geografinis determinizmas, nulemiantis valstybių (netgi kontinentų) likimą. Klasikinė geopolitika (pradininkas H. Mackinderis) aiškina, kad kontinentinės (suprask, Rusijos) ir jūrinės (šiandien JAV) galių priešprieša, sutampanti su Rytų ir Vakarų susidūrimo dimensija, yra užprogramuota.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Gruzijai turi būti įvestas tarptautinis ginklų embargas, rašo „Civil.ge“. „Mes manome, kad idealus būdas užtikrinti saugumą yra ginklų tiekimo embargas dabartiniam Gruzijos režimui. Mes esame įsitikinę, kad tarptautinis puolamųjų ginklų tiekimo embargas yra neatidėliotinas reikalavimas“ – kalbėjo S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Gruzijos valdžioje veikiančios tam tikros jėgos nuolat kursto įtampą ir siekia vėl išprovokuoti Maskvos karinį atsaką, rašo „Civil.ge“. „Šis naujas situacijos Pietų Kaukaze pabloginimas yra itin perspėjantis“ – skelbia Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Maskva kaltina Tbilisį rengiant teroristinius išpuolius regione.

Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto. „Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusija nemano, kad jos santykiai su NATO yra „atšalę“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras. Santykiai tarp NATO ir Rusijos itin suprastėjo dėl Maskvos ir Tbilisio konflikto. „Mūsų santykiai neatšalo, nors NATO partneriai stengiasi sustabdyti visus kontaktus formuojant Rusijos ir NATO Tarybą“, - teigė Sergejus Lavrovas žurnalistams Niujorke penktadienį.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė JAV bei Europos politikų teiginius, kad po rugpjūčio mėnesio karo su Gruzija Maskva tapo labiau izoliuota, rašo „Civil.ge“. „Mes apskritai nesijaučiame izoliuoti. Aš susilaukiau daugiau kvietimų dvišaliams susitikimams nei bet kada per pastaruosius kelerius metus“ – pareiškė Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje kalbėjęs Rusijos diplomatijos vadovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Maskva nepritaria tam, kad Pietų Osetijoje būtų dislokuoti papildomi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai, skelbia „Civil.ge“. Jis pareiškė, kad ESBO valstybių narių gretose esantys „Saakašvilio režimo“ rėmėjai sužlugdė derybas dėl papildomų 80 neginkluotų stebėtojų dislokavimo Pietų Osetijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar kartą pareiškė, kad netrukus Pietų Osetijoje bei Abchazijoje išdygs Rusijos karinės bazės. „Viskas, kas vyksta Pietų Osetijos bei Abchazijos viduje neturi nieko bendro su taikdariška misija. Po to, kai Rusija pripažino šių dviejų respublikų nepriklausomybę, ten įsikurs karinės bazės, bus dislokuoti Rusijos kariniai kontingentai. Visa tai bus daroma remiantis įstatymais, kuriuos priėmė dvi suverenios respublikos“ – teigė S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad tas faktas, jog Maskva pripažino Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę, nesuteikia precedento Padniestrei bei Kalnų Karabachui. „Rusija visada aktyviai dalyvaus visoje NVS erdvėje taikiai sprendžiant kilusius konfliktus. Rusija gerbs tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų Chartijos principus, anksčiau pasiektus susitarimus ir bandymus rasti susitarimą tarp dviejų konflikto pusių“ – teigė S. Lavrovas.

Praūžus karui Kaukaze, Vakarai tarsi puolė varžytis dėl dėmesio šiam regionui ir vaidmens atkuriant taiką jame. Iš pradžių gana pasyviai konfliktą stebėjusi Europos Sąjunga, kuriai pirmininkauja Prancūzija, prezidento Nicolas Sarkozy pastangomis sudarė du planus, kaip stabilizuoti padėtį Gruzijoje. Netrukus į tas varžytynes įsijungė NATO, kurį aktyvesniems veiksmams „karštuosiuose taškuose“ paprastai ragina Jungtinės Valstijos.