separatistai

Kijevo vyriausybės pareigūnai ir prorusiški separatistai trečiadienį pradėjo istorinį apsikeitimą belaisviais rytinėje Ukrainoje. Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos separatistai į neutraliąją zoną atvežė 16 belaisvių, o Ukrainos vyriausybės atstovai – 99 žmones. Tai vienas didžiausių apsikeitimų belaisviais per pastaruosius mėnesius. Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Rusijos remiamų separatistų ir vyriausybinių pajėgų nuo 2014 metų jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Kremliui tarnaujantys separatistai rytų Ukrainoje pasauliui skleidžia melagingą informaciją apie lietuvius. Sukurta ir skleidžiama istorija neva karo instruktoriai iš Lietuvos ukrainoje išprievartavo nepilnamete. Negana to, kad Lietuvos instruktorių pasakose minimame regione apskritai nėra, ekspertams dar ir juokingai atrodo separatistų fantazijos trūkumas. Mat tokias pačias melagingas istorijas jie naudojo ir Vokietijoje per pabėgėlių krizę, ir NATO kariams Lietuvoje šmeižti.

 Rusija padės apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, kurių esą „atsisakė“ Ukrainos valdžia, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Žinoma, nepripažintų DNR ir LNR respublikų gyventojų, kurių atsisakė jų šalis, niekas bėdoje nepaliks“, – sakė jis, paklaustas žurnalistų, ar Maskva ir toliau mokės Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams socialines išmokas.

Pastaruoju metu vykstant JAV-Rusijos krizės eskalacijai, prabilta apie bendrą JAV Pentagono ir Valstybės departamento planą tiekti „mirtinus gynybinius ginklus“ Ukrainai. Tai viliojanti perspektyva tiek JAV, tiek ir Rusijos generolams, kurie gali sulaukti galimybės testuoti savo moderniausius ginklus vienas prieš kitą. Tikėtina, kad dėl to konfliktas Rytų Ukrainoje taps dar kruvinesnis, rašo www.bloomberg.com.

Maskvos kontroliuojamame Gruzijos Abchazijos regione trečiadienį nugriaudėjus keliems sprogimams šaudmenų sandėlyje sužeista apie 60 žmonių, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Nelaimė įvyko kariuomenės sandėlyje Juodosios jūros pakrantėje esančio Primorskojės miestelio sandėlyje, naujienų agentūras informavo regiono sveikatos apsaugos ministras Tamazas Tsachnakija. Po šio incidento 27 žmonės hospitalizuoti. Pasak ministro, tarp sužeistųjų yra 35 turistai iš Rusijos.

Ukrainoje devyni vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar penki buvo sužeisti per pastarąją parą šalies rytinėje dalyje įvykusius susirėmimus su prorusiškais separatistais ir kitokius incidentus, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovas Andrijus Lysenka. Per spaudos konferenciją A.Lysenka sakė, kad per „Rusijos okupacinių pajėgų“ apšaudymą Krasnohorivkos miestelyje ketvirtadienį paryčiais žuvo keturi Kijevo pajėgų nariai, dar du buvo sužeisti. „Šiandien 4 val.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį išreiškė pagarbą prieš trejus metus įvykusios oro bendrovės „Malaysia Airlineson“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos aukoms ir reikalavo, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn dėl šios 298 žmonių gyvybes nusinešusios tragedijos. Tarptautiniai tyrėjai padarė išvadą, kad iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną buvo numuštas Rusijos gamybos raketa „Buk“ virš ginkluoto konflikto krečiamos Rytų Ukrainos.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl naujų paliaubų, įsigaliosiančių ateinantį savaitgalį, trečiadienį pranešė Kijevas ir separatistų atstovai. Dėl „duonos paliaubų“ derliaus nuėmimo laikotarpiu, turinčių įsigalioti šeštadienio vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku, buvo susitarta per Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, kuriame dalyvavo ir separatistai, nurodė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Viktorija Talakina.

Ukrainos rytuose ukrainiečius karius ir separatistus skiria tik metrai. Tad apie Minsko susitarimo laikymąsi čia negali būti ir kalbos – susišaudymai vyksta kasdien ir po kelis kartus. Iki pergalės kovoti pasišovusiems Kijevo kariams padeda paprasti civiliai. Į kulkų zoną jie savo noru gabena būtiniausius kariams daiktus. Specialus reportažas ir užfiksuoti vaizdai tiesiai iš Ukrainos rytų – Avdijivkos.

Ukrainos nacionalinė gvardija pranešė, kad buvo užblokuoti visi geležinkelio ir automobilių keliai, vedantys prie sąlyčio linijos su separatistų kontroliuojamomis Donbaso teritorijomis.

Ugnies nutraukimas, kuriuo siekiama užbaigti kraujo praliejimą tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, prasidėjo šios savaitės pirmadienį. Tačiau iš karto jam kyla didžiulė grėsmė, rašo CNN. Šis ugnies nutraukimas gali būti laikomas atnaujintomis pastangomis įgyvendinti Minsko taikos sutartį – susitarimą, kurio didele dalimi nesilaikoma nuo pat jo įsigaliojimo, t.y. dvejus metus.

Ukrainos prezidentas paragino Rusijai skirti daugiau sankcijų, nes ši nusprendė pripažinti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų išduotus pasus, o Kremlius savo ruožtu kaltina Kijevą nepripažįstant svarbiausių dokumentų, kuriuos turi žmonės, gyvenantys neramiuose regionuose. Kremlius teigia, kad toks sprendimas yra „humanitarinis“ žingsnis, turintis padėti separatistų kontroliuojamų teritorijų Rytų Ukrainoje gyventojams.

Per susiėmimus tarp Ukrainos vyriausybės pajėgųir prorusiškų maištininkų penktadienį žuvo dar du žmonės pačioje Avdijivkoje ir septyni – kitose vietos, o JAV pasmerkė „agresyvią“ Rusijos laikyseną. Naujausiais pranešimais iš abiejų konflikto pusių, nuo sekmadienio žuvusiųjų karo zonoje Ukrainos rytuose skaičius yra 34. JAV pareikšta kritika Maskvai palankiai sutikta Kijeve, kuris nerimauja, kad gali prarasti Vašingtono paramą, prezidentu tapus Donaldui Trumpui.

Tarptautinės tyrimų grupės paviešinto Malaizijos „Boeing“ katastrofos tyrimo rezultatų niekada nepripažins ne tik Kremlius, tačiau ir patys rusai, rašoma „dw.ru“. „Laineris tęsė skrydį į Ochotsko jūros pusę“. Ši frazė užbaigė oficialųjį sovietų pareiškimą dėl jų pačių naikintuvo 1983-ųjų rugpjūčio 31 dieną numušto Korėjos oro linijų „Boeing-747“ likimo. Šis septynių žodžių teiginys – absoliučiai makabriškas biurokratų kalbos šedevras. Jame nėra nė vieno melagingo žodžio.

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį apkaltino Ukrainos valdžią ir prorusiškus separatistus kankinant kovotojus ir jų šalininkus, sučiuptus separatistiniame Rytų Ukrainos regione. Toks pasmerkimas pasigirdo vėl suintensyvėjus smurtui Rytų Ukrainoje, kur karas tęsiasi daugiau kaip dvejus metus. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) nurodė, kad nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metų balandį jau žuvo 9 371 žmogus, o dar 21 532 buvo sužeisti.

Teisininkai sako, kad nepaisant to, jog iš Luhanske buvusio „McDonaldso“ ir pašalinti visi buvę skiriamieji ženklai, čia esą veikia lygiai toks pat greitojo maisto restoranas kaip ir anksčiau. Iš prorusiškų separatistų kontroliuojamo miesto prieš dvejus metus „McDonalds“ pasitraukė dėl saugumo. Kompanijos atstovai sako, kad naujojo restorano įkūrėjai patalpas užėmė neteisėtai ir maža to – dar nukopijavo ir jų meniu. Čia dirbantys luhanskiečiai sako, kad tai netiesa.

Separatistai pradėjo aktyvų Kijevo karių pozicijų puolimą kai kuriose vietose prie Avdijivkos – visai netoli Donecko. O ir sviediniai sprogsta ne bet kokie – skelbiama, kad šiomis naktimis čia griaudi Minsko susitarimais uždraustų ginklų sprogimai: tai ir 120 mm minosvaidžiai, ir 152 mm haubicos. Rusijos remiami separatistai taip esą bando užimti Kijevo karių pozicijas, taigi ukrainiečiams šiomis dienomis tenka atsimušinėti.

Rusiška raketa numušto Malaizijos oro linijų lainerio aukų artimieji reikalauja, kad prieš teismą stotų konkretūs asmenys, paleidę raketą į lėktuvą su beveik trimis šimtais žmonių. Artimieji piktinasi, kad penkiolika mėnesių laukė išvadų, kurios tik patvirtino senas žinias, tačiau nepalengvino skausmo dėl netekties. Dviejų vaikų motina Ivy jau penkiolika mėnesių laukia teisingumo. Ji žmona Malaizijos oro linijų lakūno, kurio pilotuojamas lėktuvas buvo numuštas Rytų Ukrainos teritorijoje.

 Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus. Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo, kad gali netesėti savo pažado suteikti daugiau galių prorusiškiems separatistams, jeigu Maskva nesilaikys trapios paliaubų sutarties sąlygų. Provakarietiškas Ukrainos lyderis dar kartą apkaltino Maskvą separatistų rėmimu rytinėje šalies dalyje ir prieš šešis mėnesius sudarytos Minsko paliaubų sutarties pažeidinėjimu.

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra ir būti negali, portalui „the question“ užduotą klausimą komentuoja Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Tačiau suvokus kodėl sankcijos buvo įvestos, kokiu tikslu ir kokius interesus atspindinti, galima bandyti fantazuot apie tai, kas bus. Sankcijos prieš Rusiją formaliai buvo įvestos dėl įvykių Ukrainos rytuose, kur taip vadinami „sukilėliai“ ar „separatistai“ užgrobė, (greičiausiai su Rusijos pagalba, – A. Movčano past.

Ukrainoje vis dažniau puolami ESBO stebėtojai. Separatistai net organizuoja Rusiją mylinčių gyventojų protestus, skirtus stebėtojams išvyti. Vis puolamos ir Kijevo karių pozicijos. Tuo tarpu Jungtinės Tautos ir vėl bando tiesos dėl Malaizijos lėktuvo numušimo ieškoti tarptautiniame tribunole, tik kaip visuomet, Rusija tam priešinasi. Skelbiama, kad prieš ESBO stebėtojus net rengiamos protesto akcijos – separatistai neva stengiasi vyti juos lauk.

Ukrainos rytuose nuo prorusiškų separatistų ugnies pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės, vietinę elektrinę teko išjungti, ne s ji buvo apgadinta per apšaudymą. Ukrainos kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad per pastarąją parą vienas karys žuvo ir septyni buvo sužeisti per susirėmimus rytinėje pramoninėje zonoje. Vietinės milicijos viršininkas Viačeslavas Abroskinas pranešė, kad vienas civilis žuvo, o Avdijivkos kokso chemijos įmonė buvo smarkiai apgadinta per separatistų ataką.

Kaip paprastai merginai iš Pamaskvės tapti įžymybe? Užtenka atvykti į Donecką ir pabaksnoti pagaliu nupjautą žmogaus galvą, rašo censor.net.ua. Būtent taip pasielgė Saša iš Žukovskų miesto, praneša tinklaraštininkas pauluskp, ir pateikia nuorodą kurioje iki šiol nepanaikintas yra yra jos viešas profilis. Tiesą, nuotraukų su žmogaus galva ten nerasime, tačiau, sprendžiant iš jos vyro raiščio ant rankos, galima spręsti, kad nuotraukos darytos tuo pačiu metu. censor.net.

Mūšiuose dėl strategiškai Rytų Ukrainos separatistams svarbaus Marijinkos miesto – atokvėpis. Kelias dienas besitęsęs kone tūkstančio teroristų puolimas Marijinkoje atnešė ne tik mažiausiai penkiolikos civilių žūčių, bet ir pridarė neatitaisomos žalos vietos gyventojams. Po savo kone visiškai sugriautus namus žurnalistus vedžiojanti senolė Nina vos sulaiko ašaras. Marijinka buvo apšaudyta paliaubų metu draudžiama didelio kalibro technika.

 Marjinkos gyvenvietėje netoli Donecko į nelaisvę paimtas Ukrainos pajėgų karys Romanas Marčenka, dabar laikomas Donecke, buvo kankinimais priverstas duoti melagingus parodymus apie mūšius, sakė Ukrainos prezidento administracijos atstovas Andrijus Lysenka.

 Alčevsko mieste, Luhansko regione dešimtys prorusiškų separatistų atsisveikino su vienu iš savo vadų – Aleksejumi Mozgovojumi. Šis aršus Minsko paliaubų kritikas ir brigados „Vaiduoklis“ buvęs vadas kartu su dar šešiais separatistais nužudytas šeštadienį. Po šių žudynių pasklido gandai, kad separatistai ne tik kaunasi su ukrainiečių pajėgomis, bet ir tarpusavyje nebepasidalija valdžios dėl iš Maskvos plūstančių pinigų kontrolės. Patys separatistai tai griežtai neigia.

Separatistų kova su įsivaizduojamais fašistais vėl įsisiūbavo. Skelbiama, kad šiomis dienomis jie vis dažniau šaudo ne tik iš galingų prieštankinių šautuvų, bet ir ypač aktyviai pradėjo naudoti susitarimu Minske uždrausto kalibro ginklus, stambiąją artileriją, tankus, minas. Skelbiama, kad separatistai pradeda apšaudyti ir Mariupolį.

Prorusiški Ukrainos separatistai sekmadienį suskubo neigti spėliones, kad dėl vieno aukščiausių vadų nužudymo gangsterių stiliumi kalta kruvina vidaus kova dėl Maskvos pinigų kontrolės. Brigados „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas Aleksejus Mozgovojus ir dar mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – jo spaudos sekretorius ir ginkluoti apsaugininkai, šeštadienį buvo nušauti važiuojantys per rytinę Luhansko provinciją, kurią faktiškai kontroliuoja separatistai.

 Niujorke įsikūrusios humanitarinės pagalbos grupės atstovai ketvirtadienį buvo išsiųsti iš separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėje Ukrainoje, sukilėliams uždarius jų būstinę ir apkaltinus šnipinėjimu.

 Prorusiški separatistai uždarė Donecke veikiančią Tarptautinio gelbėjimo komiteto būstinę. Kaip praneša BBC, separatistai organizacijos darbuotojus apkaltino šnipinėjimu. Pasak žiniasklaidos, kaukėti vyrai įsiveržė į būstinę, ją iškrėtė, o darbuotojus sulaikė. Dalis jų išsiųsta į Kijevą. Tarptautinis gelbėjimo komitetas kol kas šio incidento nekomentuoja. BBC spėja, kad pareigūnai greičiausiai dirbo save pasiskelbusios vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos saugumo ministerijai.

Ukrainietė žurnalistė Valerija Ivaškina nusprendė pati patikrinti, kaip Donecko gyventojai reaguos į klausimus apie šiuo metu separatistų kontrolėje atsidūrusios teritorijos klausimus ukrainiečių kalba. „Ukrainos televizijose visi apklausiami – už Ukrainą, rusų – visi jos nekenčia. Nusprendžiau patikrinti, kaip yra iš tiesų“, – rašo savo „Facebook“ paskyroje Valerija Ivaškina.

 Rytinėje Ukrainoje paros laikotarpiu per prorusiškų separatistų atakas žuvo vienas ukrainiečių karys, o dar septyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Ukrainos kariškiai. Atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas nurodė, kad separatistai suaktyvino atakas prieš vyriausybines pajėgas, taip pažeisdami vasario mėnesį Minske pasiektą susitarimą dėl paliaubų.

Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas įsakė šaudyti be perspėjimo tuo atveju, jeigu Federalinės saugumo struktūros bandys vykdyti specialias operacijas, nesuderintas su vietos valdžia. „Aš oficialiai pareiškiu, kad jeigu be mūsų žinios mūsų teritorijoje pasirodo, nėra skirtumo – ar tai maskviškiai, ar stavropoliečiai – šaudyti be perspėjimo. Mus turi gerbti“, – pareiškė R. Kadyrovas susirinkime su čečėnų jėgos struktūrų atstovais. „Užteks. Mus žemino, įžeidinėjo.

JAV valstybės departamentas vakar apkaltino Rusiją tiekiant oro gynybos sistemas Ukrainos rytuose įsikūrusiems smogikams ir dalyvaujant jų apmokyme, praneša „Reuters“. „Rytų Ukrainoje užfiksuotas didžiausias kiekis rusų oro gynybos sistemų nuo rugpjūčio mėnesio“, - cituojama JAV valstybės departamento atstovė spaudai Marie Harf.

Ukrainos vyriausybės pajėgos šeštadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad šie praėjusią naktį naudoję salvines raketų ugnies sistemas „Grad“ konflikto krečiamame šalies rytiniame regione ir taip pažeidę praėjusį mėnesį pasirašytą paliaubų sutartį. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams, kad separatistai šaudė iš sunkiųjų ginklų Novotoškivkos kaimo kryptimi iš savo tvirtovės Luhansko.

 Separatistams Ukrainoje siaubą kelia ne tik prisigalvoti fašistai, bet net ir pavasarį grįžę varnėnai neva imituojantys paskrendančių minų garsą. Ir separatistai vis nenustoja pažeidinėti paliaubų, o Kremlius nesiliauja grasinti Ukrainai ir Vakarams paliaubų nutraukimu, jei tik Ukrainai Vakarai toliau tieks pagalbą. Tuo tarpu Artemivske naktį įvyko nelaimė – ant minos užvažiavo keleivinis autobusas.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos Saugumo tarnyba skelbia, kad nuo antiteroristinės operacijos pražios iki šiol iš Rusijos remiamų separatistų nelaisvės išlaisvinta beveik 2,5 tūkst. karių ir civilių gyventojų. Rusijos remiamiems separatistams Ukraina grąžino apie 1,5 tūkst. šnipų, diversantų ir tėvynės išdavikų. Apsikeitimas belaisviais ir žuvusiųjų kūnais vyksta kasdien.

  Mažiausiai 32 kalnakasiai, kaip manoma, žuvo per sprogimą vienoje anglių kasykloje Ukrainos rytuose, esančioje prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje, trečiadienį pranešė parlamento pirmininkas.   „Siaubinga tragedija įvyko šį rytą Zasiadko (kasykloje). Esama aukų – dabar jų 32“, – Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas sakė įstatymų leidėjams Kijeve, paraginęs pagerbti žuvusiuosius tylos minute.

 Ukrainoje įsigalint paliauboms, žlunga grivina. Centrinis bankas uždraudė beveik visą prekybą valiuta, mėgindamas sustabdyti jos kurso smukimą. Premjeras pareiškė, kad apie sprendimą sužinojo iš interneto, ir apkaltino, kad jis labai neigiamai paveiks ekonomiką. Kijevas pripažįsta, kad susirėmimų mažėja, bet Europos stebėtojai negali patvirtini, kad separatistai atitraukia sunkiąją ginkluotę.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

Žinių radijas Nepaisydami nuo sekmadienio galiojančių paliaubų, prorusiški separatistai antradienį pirmą karą įsiveržė į Debalcevę. Ukrainos kariuomenė pripažino, kad separatistai kontroliuoja didelę miesto dalį ir yra apsupę keletą karinių dalinių. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ antradienį iš Rytų Ukrainos grįžęs karo instruktorius Vytautas teigė, jog ukrainiečiai netiki, kad karą galima nutraukti kokiais nors susitarimais. „Niekas nepasikeitė po Minsko susitarimų.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų puolimas šalies rytuose nesusilpnėjo, artėjant planuojamoms paliauboms, o per pastarąją parą buvo pranešta apie 120 atskirų atakų.

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

 Kijevo provakarietiški lyderiai tikisi šeštadienį surengti derybas dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, nors šie pažadėjo tęsti puolimą rytų Ukrainoje, jeigu derybos žlugs. Naujausią derybų Minske ratą buvo susitarta surengti penktadienį, spaudžiant Europos pasiuntiniams, bet jis buvo atidėtas, kilus nesutarimų, kas turėtų atstovauti separatistams.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis situacijai Ukrainoje aptarti. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, - socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimondas Murmokaitė. Posėdis šaukiamas tuo metu, kai Ukraina ir Vakarai perspėja apie stiprėjantį Rusijos remiamų separatistų puolimą Rytų Ukrainoje. Šeštadienį per ataką raketomis Mariupolyje žuvo 30 žmonių.

Ukrainos karius antradienį šalies rytuose konflikto zonos šiaurinėje dalyje atakavo Rusijos reguliariosios pajėgos, pareiškė Ukrainos kariškių atstovas. „Įnirtingi mūšiai tęsiasi (Ukrainos armijos) 29-ojo ir 31-ojo kontrolės postų rajone Bachmuto trasoje“, – sakė Andrijus Lysenka apie Luhansko srityje esančias pozicijas netoli sienos su Rusija. „Ukrainos pajėgos sulaikė Rusijos kariuomenės puolimą tarp Zemihorjės ir Slovjanoserbsko.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos valdžia praneša apie aštuonis per parą žuvusius civilius, separatistai – apie dvi aukas. Desperatiška tampa padėtis Donecko oro uoste, kur žuvo dar trys Ukrainos kariai ir 18 sužeista. Kijevas neigia nuolatinius separatistų pranešimus, esą jie užėmė oro uostą, bet pripažįsta, kad puolimas labai smarkus. Prie Luhansko karys žuvo per sprogimą atidaręs stiklainį neva su medumi, kurį pagyvenęs vyras atnešė kaip dovaną kariams.

 Ukrainos rytuose paskelbtos paliaubos neveikia, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) diplomatų susitikimą Briuselyje. Ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Rusijoje ruošiamas jau dešimtas vadinamasis humanitarinis konvojus, kurio ukrainiečiai negali kontroliuoti. „Turime aptarti saugumo situaciją, kuri negerėja.