separatistai

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba.

Kremliaus įsteigti teismai Rusijos kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose nuteisė tris ukrainiečių karius, įskaitant žmogaus teisių aktyvistą, ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tariamą žiaurų elgesį su civiliais gyventojais, penktadienį pranešė Rusijos tyrėjai.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos kariai įnirtingai kaunasi su rusais dėl rytiniame Donecko regione esančio Vuhledaro miesto kontrolės. Rusijos remiamos pajėgos pareiškė „laukiančios gerų naujienų“ iš šio miesto, kur prieš Rusijos invaziją gyveno maždaug 15 tūkst. žmonių, bet Kyjivas sakė, kad Maskvos kariai klaidingai nušviečia savo laimėjimus. „Ten vyksta įnirtinga kova“, – vietos žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatas. „Daug mėnesių Rusijos kariuomenė.

Rusijos remiamos separatistų pajėgos Ukrainos rytiniame Donecko regione pirmadienį pranešė užėmusios kaimą netoli svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius. Pirmadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos „išlaisvino Donecko „liaudies respublikos“ teritorijoje esantį Bachmutskės kaimą“, sakoma separatistų pareiškime platformoje „Telegram“. Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu. „Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos (DLR) teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Sirija pareiškė oficialiai pripažįstanti dviejų apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę bei suverenitetą, rašo „The Guardian“. Sirijos prezidentūra dar vasarį pranešė ketinanti užmegzti santykius su šiomis dviem separatistinėmis ir apsišaukėliškomis „liaudies respublikomis“. Trečiadienį tai patvirtino valstybinė naujienų agentūra SANA, praneša „Reuters“. Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ buvo įkurtos 2014 m. balandžio mėnesį.

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas. „Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou.

Ukrainietė 12-os metų Kira Obedinsky patyrė sužeidimus sprogimo metu, kuomet po tėvo mirties ji bandė pabėgti iš Mariupolio. Mergaitė yra viena iš tūkstančio ukrainiečių vaikų, likusių be tėvų, kurie per prievarta yra išvežami į Rusijoje esančius vaikų namus. 12 metų Kira Obedinsky neteko savo mamos, kuomet buvo dar visai kūdikis. Mergaitė visai neseniai neteko ir savo tėvo Jevhen, kuris žuvo kovo mėnesį, kuomet į miestą veržėsi Rusijos pajėgos.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų lyderiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos atremti Kijevo vyriausybės pajėgų „agresiją“. Šia žinia dalijasi Rusijos naujienų portalas tvrain.ru. Pateikiama ir prašymo nuotrauka, kuri publikuota socialinio tinklo „Twitter“ kito Rusijos naujienų portalo „TASS“ paskyroje.

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar šeši buvo sužeisti antradienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, pranešė kariuomenė. Ši žinia buvo paskelbta suintensyvėjus susirėmimams Donbase ir didėjant susirūpinimui, kad Rusija gali pradėti didelio masto įsiveržimą. „Vienas karys žuvo“ per apšaudymą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Luhansko srityje, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Pavlo Kovalčukas.

Rusija antradienį paskelbė užmezgusi diplomatinius santykius su prokremliškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje, kurias prezidentas Vladimiras Putinas ankstesnę dieną pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Rytų Ukrainos separatistinių darinių, kurių nepriklausomybę Maskva oficialiai pripažino, sienų klausimas bus sprendžiamas ateityje, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Dabar reikia spręsti kitus klausimus. Ir šis klausimas neabejotinai kaip nors bus išspręstas“, – televizijai „Dožd“ sakė URM atstovė Marija Zacharova.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai. Ši traktuotė atveria galimybę įvesti Vašingtono jau anksčiau žadėtas sankcijas Maskvai, pastaraisiais mėnesiais prie sienų su Ukraina sutelkusiai apie 150 tūkst. karių.

Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai. Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.

Separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažinęs Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę, teigia Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau. Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.

Europos Sąjunga pasiruošusi reaguoti, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Ukrainos separatistų įkurtus darinius nepriklausomomis valstybėmis, pirmadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Raginame prezidentą Putiną gerbti tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus, taip pat tikimės, kad jis nepripažins Luhansko ir Donecko sričių nepriklausomybės“, – po susitikimo Briuselyje su ES užsienio reikalų ministrais sakė J. Borrellis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą. „Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V. Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.

JAV vyriausybė penktadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtos civilių gyventojų evakuacijos yra Maskvos surežisuotas „ciniškas“ žingsnis, siekiant nukreipti dėmesį nuo, kaip baiminasi Vakarai, Rusijos planuojamo įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį. „Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

Ukrainos separatistų lyderiai pareiškė, kad penktadienį niekieno nepripažintų „liaudies respublikų“ valdžia pradės evakuoti civilius gyventojus į Rusiją, augant nerimui, kad gali kilti plataus masto konfliktas. „Nuo šiandien organizuojamas masinis centralizuotas gyventojų išvykimas į Rusijos Federaciją. Pirmiausia bus evakuojamos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės“, – nurodė „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas.

Ukrainos kariškiai ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinę Rusijos palaikomi separatistai penktadienį kaltino vieni kitus naujais ugnies nutraukimo pažeidimais po ankstesnę dieną įvykusio vaikų darželio apšaudymo, smarkiai padidinusio tarptautinę įtampą.     Ukrainos kariuomenės vadavietė rytuose informavo, kad separatistai nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto mažiausiai 20 kartų pažeidė ugnies nutraukimo režimą.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Ukrainos valdžios pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Donecko srityje netoli kontaktinės linijos per apšaudymą iš priešininkų pozicijų nukentėjo du miestai ir trys gyvenvietės. „Nerami diena įvairiose fronto linijos atkarpose... Artilerijos apšaudymai, per kuriuos buvo sužeista kariškių ir civilių gyventojų, o taip pat padaryta žalos infrastruktūrai.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad bet koks Rusijos sprendimas pripažinti du Ukrainos separatistų įkurtus darinius prilygtų atakai prieš šios šalies suverenitetą, nors ir nenaudojant ginklų.

IT milžinei „Google“ priklausanti platforma „YouTube“ penktadienį užblokavo kelis kanalus, siejamus su Ukrainos prorusiškais separatistais, tvyrant didžiulei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl galimo Rusijos įsiveržimo į provakarietišką kaimyninę šalį. Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas dviejuose rytiniuose šalies regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

Dalį Rytų Ukrainos kontroliuojantys prorusiški separatistai antradienį pareiškė, kad Kijevo vyriausybė ruošiasi surengti „provokaciją“, panaudodama nuodingąsias medžiagas. Šie kaltinimai nuskambėjo tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl stiprių Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (GBR) informavo šalies eksprezidentą, partijos „Europos solidarumas“ lyderį Petro Porošenką, kad jis byloje dėl nusikalstamos anglių tiekimo schemos įtariamas valstybės išdavimu ir parama teroristinių organizacijų veiklai, pirmadienį pranešta GBR „Telegram“ kanalu. „GBR darbuotojai, bendradarbiaudami su SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) ir.

Ukrainos teismas ketvirtadienį skyrė 12 metų įkalinimo bausmę garsaus Kremliaus kritiko nužudymo bendrininkui, augant įtampai dėl Kijevo tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais. 45 metų Denisas Voronenkovas, buvęs Rusijos įstatymų leidėjas, 2017-ųjų kovą buvo nušautas Kijeve. Ukrainiečių pareigūnai mano, kad tai buvo užsakyta žmogžudystė.

Ukraina paneigė pranešimus, kad prie jos rytinės sienos telkiamos rusų pajėgos, padidėjus susirūpinimui, kad konfliktas su Maskvos remiamais separatistais gali vėl paaštrėti. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kur matyti kariuomenės traukiniai ir sunkvežimių kolonos, vežančios tankus ir raketas Rusijos pietvakarinėje dalyje netoli Ukrainos.

Vėliausi Kijevo veiksmai galimai byloja, kad Ukrainos valdžia ketina jėga užimti separatistinio konflikto krečiamas šalies rytines teritorijas, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Susidaro įspūdis, kad Kijevas sąmoningai stumia kontaktinės grupės derybas į aklavietę, siekdamas atrišti sau rankas, kad galėtų susigrąžinti Donbasą karinėmis priemonėmis“, – per spaudos konferenciją sakė M. Zacharova.

Ispanija antradienį suteikė malonę devyniems Katalonijos lyderiams, nuteistiems už šio šiaurės rytinio regiono mėginimą 2017 metais užsitikrinti nepriklausomybę. Šis naujausias Madrido vyriausybės žingsnis yra mėginimas išeiti iš politinės aklavietės, susiklosčiusios dėl turtingo Katalonijos regiono separatistinių siekių.

Ispanijos vyriausybė antradienį suteiks malonę devyniems katalonų separatistams, nuteistiems kalėti dėl nesėkmingo 2017 metų bandymo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, pirmadienį pranešė premjeras Pedro Sanchezas. „Atsižvelgdamas į šios konstitucijos atlaidumo dvasią, rytoj pasiūlysiu kabinetui pritarti malonės suteikimui“, – sakė P. Sanchezas, sakydamas svarbią kalbą Barselonoje.

Prorusiški separatistai penktadienį apkaltino ukrainiečių karius „šaltakraujiškai“ nušovus penkis jų kovotojus Rytų Ukrainoje, o Kijevas pranešė, kad per apšaudymą žuvo vienas jam ištikimų pajėgų karys. Apie naujas aukas karo nuniokotoje Rytų Ukrainoje buvo paskelbta artėjant pirmajam Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimui Ženevoje birželio 16 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, jog nori susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pabrėžęs, jog susitikimo vieta neturi reikšmės.    Prezidentą cituoja verslo dienraštis „Financial Times“.  „Ukrainos vadovas pasakė, kad nori surengti dvišalį susitikimą su V. Putinu“, – rašo laikraštis.  Duodamas interviu „Financial Times“ V. Zelenskis sakė, kad susitikimo vieta „jam nesvarbi“.  „Esmė – turinys“, – sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sprendimą paskelbti sankcijas 2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją nuverstam buvusiam valstybės vadovui Viktorui Janukovyčiui, ekspremjerui Mykolai Azarovui ir kitiems jų bendražygiams, taip pat prorusiškų separatistų veikėjams Rytų Ukrainoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį išvyko į šalies rytų regioną prie sąlyčio su prorusiškų separatistų pajėgomis linijos, suintensyvėjus smurtui ir padidėjus įtampai su Maskva. „Valstybės vadovas aplankys priešakines pozicijas, kur pastaruoju metu buvo sistemingai pažeidinėjamas visuotinio ir tvaraus ugnies nutraukimo režimas ir kur dėl priešo apšaudymų žuvo ir buvo sužeista Ukrainos gynėjų, – sakoma prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva sveikina Kijevo ir separatistų pajėgų atitraukimą Rytų Ukrainoje, bet pridūrė, jog jį stebina Ukrainos vyriausybės pareiškimai apie ketinimus trauktis iš Minsko taikos susitarimų. „Gerai, kad įvyko pajėgų atitraukimas dviejuose kritiniuose taškuose – mes tai sveikiname. Sveikiname tiek Ukrainos vyriausybės, tiek nepripažintų [separatistų] respublikų veiksmus“, – žurnalistams sakė Brazilijoje viešintis V. Putinas.

Katalonų separatistų judėjimo aktyvistai pirmadienį blokavo automagistrales, jungiančias Ispanijos centrinę dalį su Prancūzija, tęsiantis protestams, įsiplieskusiems, kai praeitą mėnesį devyniems jų lyderiams Madrido teismas skyrė ilgas įkalinimo bausmes. Be kitų kelių, demonstrantai blokavo automagistralę AP7 La Chonkeroje, netoli Cheronos miesto Ispanijos rytuose.

Pirmadienį Barselonoje buvo išties karšta naktis. Po to, kai ilgiems metams kalėjimo buvo nuteisti Katalonijos separatistinio judėjimo lyderiai, regiono sostinės gatvės virto protestuotojų ir riaušių policininkų mūšio lauku.

Ukrainos prezidentui paskelbus apie susitarimą su separatistais dėl rinkimų, į Maidaną dabar išėjo jau tūkstančiai ukrainiečių. Kuriamas pasipriešinimo kapituliacijai judėjimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią vadinamajam Štainmajerio planui, kurio detalės ne iki galo žinomos. Tuo metu V. Zelenskis ir V. Putinas jau šį mėnesį gali susitikti kalbėti dėl taikos plano įgyvendinimo. Ukrainos sostinėje – prieš kelerius metus vykusio kruvino Maidano nuotaikos.

Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui – naujas išbandymas ir prieš Vakarus, ir prieš saviškius. Jis su Rusijos kontroliuojamais separatistais Donbase tariasi dėl galimybės okupuotuose regionuose surengti rinkimus, po kurių separatistams esą būtų suteiktas autonomijos statusas. Separatistai susitarimu džiaugiasi, tačiau apie tai sužinoję ukrainiečiai Kijeve pradėjo protestus. Buvęs šalies prezidentas V. Zelenskio planą vadina kapituliacija. Maidano aikštėje Kijeve – šimtai protestuotojų.

Rytų Ukrainoje per separatistų vykdytus apšaudymus žuvo trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, o dar trys buvo sužeisti, trečiadienį ryte socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių Jungtinių pajėgų operacijos spaudos centras. Antradienį per apšaudymus žuvo du kariškiai, o dar trys buvo sužeisti, sakoma pranešime. Šie du kariai žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, kai separatistų paleista valdomoji prieštankinė raketa pataikė į maisto produktus gabenusį sunkvežimį.

Praėjus metams po uždrausto referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, dešimtys tūkstančių katalonų protestuotojų pirmadienį padidino spaudimą regiono separatistų vyriausybei. Per referendumo metines buvo blokuojami keliai ir geležinkelio linija, vėlai vakare įvyko susirėmimų su policija. Barselonos policijos duomenimis, pirmadienį vakare į įtakingos pilietinės asociacijos ANC demonstraciją reikalauti nepriklausomybės susirinko 180 tūkst. protestuotojų.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė pranešimus, kad Rytų Ukrainos separatistai savo kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytinėse vadinamosiose Donecko ir Luhansko respublikose planuoja surengti rinkimus, Vašingtono laikomus Rusijos remiama apgaule.