seimo rinkimai

Artėjančiuose Seimo rinkimuose politikas Remigijus Žemaitaitis pranešė įsteigęs naują partiją „Nemuno aušra“. Ar ši politinė jėga turi bent menkiausią galimybę mesti iššūkį senbuviams?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Ruošiantis trejiems rinkimams ir referendumui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) biudžetas kitąmet augs daugiau nei dvigubai – iki 64,7 mln. eurų. „Kitiems metams Vyriausiajai rinkimų komisijai numatytas biudžetas yra didžiausias, lyginant su ankstesniais metais, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis“, – BNS teigė komisijos vadovė Lina Petronienė. 2024 metais Lietuvoje vyks prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad tik vienos į Seimą patenkančios partijos populiarumas per vasarą pakito gana apčiuopiamai. Apie šį ir kitus įdomesnius politinius pokyčius laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Mindaugas Jurkynas.

Į Seimą Raseinių-Kėdainių rinkimuose per antrąjį turą sekmadienį išrinktas Raseinių rajono vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), už M. Skamaraką antrajame rinkimų ture balsavo 56,65 proc. rinkėjų balsų, o už jo konkurentą buvusį Raseinių merą konservatorių Andrių Bautronį – 43,35 proc. rinkėjų. VRK pirmininkės Linos Petronienės teigimu, antrojo rinkimų turo metu balsavimo procesas vyko sklandžiai.

Sekmadienį vyksta antrasis Seimo rinkimų turas renkant parlamentarą Raseinių-Kėdainių apygardoje. Balsavimo apylinkės šiuose rajonuose atsidarė 7 ir veiks iki 20 valandos.  Seimo rinkimų antrajame ture  varžosi buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis ir dabartinis šios savivaldybės vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. Per pirmąjį rinkimų turą rugsėjo 3 dieną savo valią renkant atstovą į parlamentą pareiškė 29,65 proc. apygardos rinkėjų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pranešė sieksianti savivaldos rinkimuose įteisinti balsavimą nuo 16 metų. Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus. „Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose.

Raseinių–Kėdainių apygardoje renkant Seimo narį balsavo per 2 tūkst. arba 6,73 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, šeštadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Toks aktyvumas užfiksuotas išankstinio balsavimo metu antradienį–ketvirtadienį bei per pirmąją balsavimo namuose dieną penktadienį. Balsuoti namuose turi teisę tie, kas dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę sekmadienį. Šis balsavimas tęsis ir šeštadienį.

Kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus lems paskutiniais metais iki jų politikų teikiamos iniciatyvos, gebėjimas imtis reformų, sako Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Manau, kad dabar galime konstatuoti, kad Seimo rinkimų rezultatai bus nulemti tų paskutinių metų likusių iki rinkimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime – atostogų metas. Nors parlamentarai neturi nustatytų oficialiai nustatyto poilsio laiko, jį gali nusimatyti per pertrauką tarp sesijų. Visgi jau netrukus parlamentarai kibs į darbus, o gal tiksliau – stos į mūšius dėl mokesčių reformos, civilinės sąjungos ar kitų projektų, tikėdamiesi sulaukti populiarumo prieš trejus kitąmet vyksiančius rinkimus.

Naujausios „Spinter” apklausos duomenimis, valdančioji Tėvynės sąjungą pasiekė blogiausią per visą šią kadenciją visuomenės palaikymo rezultatą – už ją balsuotų mažiau nei 9 procentai. Ne ką geresni ir Ingridos Šimonytės reitingai apklausoje apie galimą būsimą prezidentą. Politinės komunikacijos specialisto Manto Martišiaus manymu, būsimuose rinkimuose daug ką lems tai, ar juose dalyvaus Dalia Grybauskaitė.

Savivaldybėse lėšas neteisėtai įsisavinusiems partiečiams socialdemokratai siūlo pinigus grąžinti, o į procesams pasiekus teisėsaugos institucijas – suspenduoti narystę partijoje.

Siekdami pirmalaikių Seimo rinkimų konservatoriai turi strategiją – laimėti dabar jiems būtų lengviau nei po metų. Taip svarsto socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Savivaldybių lėšų grobstymo skandalas skandina vyriausybę. Kodėl konservatoriai siūlo priešlaikinius Seimo rinkimus? Ar visi TS-LKD atstovai tam pritaria? Ar krizių premjeras A. Kubilius svarstytų apie sugrįžimą ir kokius sprendimus matytų jis? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“ su buvusiu premjeru, europarlamentaru Andriumi Kubiliumi šįvakar 19.30 val.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog palaikymas pirmalaikiams parlamento rinkimams greičiausiai bus sutelktas. „Aš tikiu, kad Seime palaikymas šiam pasiūlymui, tikėtina, ir bus sutelktas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė parlamento vadovė. Taip Seimo vadovė kalbėjo konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui laišku kreipusis į parlamentinių partijų vadovus kviečiant juos susitikti Seime ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.

Pirmalaikius Seimo rinkimus valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo rengti rugsėjo mėnesį. Konservatorių vadovas pirmadienį laišku kreipėsi į parlamentinių partijų vadovus, antradienį kviesdamas Seime susitikti ir aptarti pirmalaikių rinkimų galimybę.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus kitų metų kovo 5 dieną žmonės balsuos 1926-iose apylinkėse: jų bus vienuolika mažiau nei per praėjusius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę patvirtino 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų apylinkių sąrašą ir jų ribas. Nustatyta, kad rinkėjai balsuos 1926 balsavimo vietose, tuo tarpu per  2020 metų Seimo rinkimus rinkėjai galėjo balsuoti 1937 rinkimų apylinkėse.

Neseniai Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis gali žymėti naują lapą partijos istorijoje, bet jis nėra pirmasis Mazuronis, kuris bandė pakeisti sunkiai lietuviškai kalbantį partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Jaunasis Mazuronis teigia, kad dabar padėtis visai kita, todėl jam turėtų labiau pasisekti nei tėvui. O būsimuose parlamento rinkimuose didžiausią konkurenciją regi su valstiečiais žaliaisiais.

Neparlamentinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas, Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei tapus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, ši politinė jėga per keletą mėnesių daugiau nei du kartus išaugino savo populiarumą. Ekspertai tikina, kad ne tik naujoji lyderė yra socialdemokratų sėkmės priežastis, tačiau jei artimiausiais metais pavyks šią populiarumo bangą išlaikyti, socialdemokratai rimtai kėsinsis ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Rinkimų sistemą tobulinanti darbo grupė Seime svarsto įvairius pasiūlymus dėl galimų pokyčių. Tarp jų nuskambėjo ir Seimo narės, valstietės Agnės Širinskienės pasiūlymas, kad gyventojų palaikymo parašus prieš rinkimus būtų būtina rinkti ne visoms partijoms. Seime suburta darbo grupė penktadienį Seime sprendė, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą.

Po kelių mėnesių nuo skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas paskelbė paliekantis savo postą. Maža to, politikas nebeketina pretenduoti į partijos pirmininkus. Vertindamas socialdemokratų darbą ir poelgius per kelerius pastaruosius metus, G. Paluckas pripažįsta, kad gailisi kai kurių savo, kaip pirmininko, sprendimų. 2017 m. pavasarį G. Paluckas laimėjo pirmą kartą surengtus tiesioginius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus.

Ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas į savo partijos ateitį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai ir atvirai. Jis pripažįsta, kad partija pralaimėjo Seimo rinkimus, o kairiąją politiką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ištiko krizė, susijusi su pažiūrų sustabarėjimu. Taip pat politikas atvirai sako pasigendantis socdemų lyderio Gintauto Palucko atsakomybės už partijos pralaimėjimą ir svarsto, kokių savybių pirmininkui trūksta, kad jis užsitikrintų rinkėjų pasitikėjimą.

Dalis Seimo rinkimus pralaimėjusių politikų rado darbą parlamente – jie įsidarbino buvusių kolegų padėjėjais. Po naujų rinkimų į Seimą nepatekusi buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė tapo parlamentarų Eugenijaus Jovaišos ir Aušrinės Norkienės padėjėja. E. Jovaišai talkins ir buvęs Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Antaną Čepononį išrinkus Seimo nariu, Radviliškio rajono savivaldybėje nebelieka vadovo. Todėl naujo mero rinkimus numatyta surengti balandžio 11 d.  Sprendimas surengti rinkimus Radviliškyje priimtas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą Antaną Čepononį išrinkus Seimo nariu bei VRK pripažinus šio tarybos nario – mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą š. m. lapkričio 12 d. Tokiu atveju Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybėje, kurioje nebeliek...

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs valstiečių sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga. TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc.

Dviejų prezidentų – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės – politinę mokyklą perėjęs naujasis Seimo narys Mindaugas Lingė tikisi dalį valstybės vadovų išminties panaudoti Seime. Naujasis parlamentaras kalba apie Seimo kadenciją, kurioje nebebūtų buldozeriu stumiamų įstatymų, visažinystės kaukių ir demokratijai keliamų iššūkių. M. Lingę vargiai galima pavadinti politikos naujoku. Didžiąja savo karjeros dalį jis praleido patarinėdamas prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei.

Trys valdančiąją koaliciją buriančios partijos pirmadienį pasirašys susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.  Tai sekmadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Sutarties pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus TS-LKD, Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija, vyks Seime 10 val. Sutartyje partijos įtraukė vertybinius įsipareigojimus, kurių žada laikytis tarpusavyje bei su visuomene, ir svarbiausius būsimus darbus.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė kritikuoja šiuo metu stebimą Covid-19 pandemijos valdymą. Jos teigimu, už situacijos kontrolę turėtų būti atsakingas vienas asmuo – premjeras, o ne premjeras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Artimoje ateityje ji pati planuoja perimti veiksmų dėl Covid-19 kontrolę.

Rinkimus į Seimą laimėjusi medikė Jurgita Sejonienė neoficialiai vis dažniau linksniuojama, kaip kandidatė pakeisti Aurelijų Verygą Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vis dėlto pati naujoji Seimo narė sako tokio pasiūlymo dar nesulaukusi, bet pasitarusi su šeima rimtai jį svarstytų.

Antradienį lauke, šalia parlamento rūmų Vilniuje, naujos kadencijos parlamentarams bus įteikti Seimo nario pažymėjimai. Pažymėjimas suteikia teisę dalyvauti pirmajame naujojo Seimo posėdyje, šis posėdis prezidento Gitano Nausėdos kvietimu turėtų vykti lapkričio viduryje. Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją: Vėliau pažymėjimas bus naudojamas kaip Seimo nario balsavimo kortelė. Jo taip pat reikės norint įeiti į posėdžių salę, identifikuojant Seimo narį bei jam balsuojant.

Į Seimą pateko beveik 30 savivaldos politikų, o Radviliškyje laimėjus savivaldybės vadovui Antanui Čepononiui čia reikės rengti naujus mero rinkimus. Daugiausiai savivaldos politikų dėl parlamento rinkimų pasikeis Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, naujų vicemerų reikės dairytis Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų ir Šalčininkų rajono vadovams. Radviliškio rajono meras konservatorius A. Čepononis į Seimą išrinktas vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje.

Dar kartą perskaičiavus balsus Utenos apygardoje, jai aišku, kad Seimo rinkimus ten laimėjo konservatorius Edmundas Pupinis. Jis savo varžovą įveikė 6 balsų persvara. Galutinis antrojo perskaičiavimo rezultatas – 7078 balsai už E. Pupinį ir 7072 balsaI už G. Palucką. Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį organizavo jau antrąjį Utenos apygardos balsų antrajame Seimo rinkimų ture perskaičiavimą.

Būsimieji valdantieji jau apsikeitė savo pozicijomis dėl koalicijos formavimo ir savo prioritetinių darbų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. O ką apie būsimąją koaliciją mano politologai? Kokių pokyčių, jų manymu, imsis naujieji valdantieji? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su politologu Lauru Bieliniu.

Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė antrą kartą perskaičiuoti Seimo rinkimų balsus Utenos vienmandatėje apygardoje. Ten antrajame rinkimų ture grumėsi konservatorių kandidatas Edmundas Pupinis ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Tai bus jau antrasis šios apygardos balsų perskaičiavimas. Tiesa, šįkart jis bus vykdomas ne Utenoje, o Vilniuje. Perskaičiavimas įvyks penktadienį. „Bandoma išpūsti iš tos istorijos burbulą, neva ten kažkas vyko.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą. Partijos tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. Laisvės partija savo lūkesčius valdančiajai koalicijai nurodė dar rinkimų naktį. Partija išsikėlė penkis esminius lūkesčius. Tarp jų – pokyčiai ekonomikoje, švietime, ir žmogaus teisėse.

Naujai gimstanti valdančioji koalicija jau apsikeitė savo pozicijomis dėl koalicijos formavimo ir savo prioritetinių darbų. Partijos tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija ketvirtadienį pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymus dėl koalicijos sutarties. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Iš viso partija išsirinko aštuonias sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Pasak konservatorių sąrašo lyderės ir buriamos koalicijos kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės, valdančiąją koaliciją buriantys centro dešinieji savo siūlymus koalicijos programai žada pateikti ketvirtadienį. Tačiau kol kas garsiai apie Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų prioritetus, kurie bus siūlomi įtvirtinti koalicijos sutartyje, I. Šimonytė per daug nedaugžodžiavo, bet tam tikri būsimos koalicijos darbai jau po truputį įsivaizduojami.

Tryliktajame Seime dirbs 49 naujokai, 11 parlamentarų grįžta po pertraukos. Daugiausia naujokų turės rinkimus laimėję konservatoriai, didžiausią dalį niekada nedirbusiųjų Seime – būsima Laisvės partijos frakcija. Dauguma naujokų į nacionalinę politiką žengia iš savivaldybių.  Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Rinkimus laimėję konservatoriai Seime turės 16 naujokų bei du parlamentarus, į Seimą grįžtančius po pertraukos.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Lietuva išsirinko naują valdžią. Politinės šalies svarstyklės po aštuonerių metų pertraukos pakrypo į priešingą pusę – Lietuvą vėl valdys konservatoriai ir dvi neseniai atsiskyrusios liberalų partijos, dabar jau nematančios problemų bendradarbiauti. Konservatorius ir Ingridą Šimonytę, kaip būsimą premjerę, jau sveikina prezidentas Gitanas Nausėda. O pačios trys partijos dar vidurnaktį, iškart po rezultatų paskelbimo, Seime susirinko pirmųjų pašnekesių apie koaliciją.

Lietuva pasirinko – daugiausia balsų Seimo rinkimuose surinko konservatoriai ir jau paskelbė, su kuo ketina formuot koaliciją. Valdančiąją koaliciją jie ketina formuoti su dviem liberaliomis jėgomis, tačiau kol kas konservatoriai kategoriškai atsisako kalbėti apie postų dalybas. Partijos lyderiai tvirtina turintys savo kandidatus, tačiau ketina įsiklausyti į koalicijos partnerių lūkesčius dėl postų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino konservatorius su pergale Seimo rinkimuose ir palinkėjo sėkmės Ingridai Šimonytei premjerės poste. Visgi G. Nausėda pažymėjo, kad iš naujosios valdžios tikisi gerovės valstybės įgyvendinimo, o naujiesiems ministrams pasiruošęs kelti tris pagrindinius kriterijus. O kaip Seimo rezultatus vertina buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Dalia Grybauskaite.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino konservatorius su pergale Seimo rinkimuose ir palinkėjo sėkmės Ingridai Šimonytei premjerės poste. Visgi G. Nausėda pažymėjo, kad iš naujosios valdžios tikisi gerovės valstybės įgyvendinimo, o naujiesiems ministrams pasiruošęs kelti tris pagrindinius kriterijus. Prezidentas pažadėjo, kad bus aktyvus naujos Vyriausybės formavime.

Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prezidentu akcentavo, kad iš šalies vadovo pusės yra noras bendradarbiauti ir vykdyti pozityvią politiką. Laisvės partijos lyderė taip pat akcentavo, kokie svarbiausi klausimai turėtų atsirasti formuojamos koalicijos programoje. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su visų į Seimą išrinktų partijų atstovais. Su šalies vadovu S. Daukanto aikštėje esančiuose rūmuose bendravo ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.