science

Dėl klimato atšilimo tirpstančio Arkties jūrų ledo laisvėje gyvenantys baltieji lokiai gali visiškai išnykti mažiau nei per 70 metų, teigia mokslininkai. Traukiantis Arkties ledo plotams baltųjų lokių skaičius „dramatiškai mažėja“, rašo „Telegraph.co.uk“. Specialistai perspėja, kad klimato šiltėjimas kelia išnykimo pavojų ir šiaurėje gyvenantiems baltiesiems kirams, Ramiojo vandenyno jūrų vėpliams, šiauriniams jūrų lokiams, narvalams ir kitoms rūšims.

Vilkai kai kuriuose logikos testuose pasirodo geriau nei šunys, rodo nauja studija, atskleidusi gyvūnų skirtumus, kurie, manoma, yra šunų tapimo įnamiais pasekmė. Atliktuose bandymuose šunys sekė žmogaus užuominomis, kad atliktų tam tikras užduotis, nors kartu jiems buvo pateikiama akivaizdžių įrodymų, jog kita stretegija būtų sėkmingesnė.

Paskutinysis praėjusio amžiaus dešimtmetis buvo pats šilčiausias Arkties vandenyno regione per paskutiniuosius 2000 metų, skelbia JAV dienraštis „USA Today“. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Science“, liudija, kad „šiltnamio dujų“ emisijų sukeltas klimato šiltėjimas įveikė natūralų atšalimo Arktyje ciklą.

Dėl pasaulinio atšilimo sumažės debesų kiekis virš vandenynų, o tai dar labiau paspartins temperatūros kilimą, nes saulės spinduliai geriau pasieks vandens paviršių, teigia JAV mokslininkai.

Havajuose (JAV) kitą dešimtmetį pradės veikti didžiausias pasaulyje optinis teleskopas, kurio veidrodžio skersmuo sieks 30 metrų, pranešė žurnalas „Science“. TMT (Thirty Meter Telescope) pavadinto teleskopo statyba bus pradėta 2011 m. Šiame projekte dalyvauja JAV Kalifornijos universitetas, Kalifornijos technologijos institutas ir Kanados Astronominių tyrimų universitetų asociacija. Pirminiais vertinimais naujojo teleskopo statyba kainuos maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.

Naujoji gripo viruso atmaina H1N1 nėra tokia užkrečiama, kaip įprastas gripas, tačiau ilgainiui gali mutuoti ir tapti dar pavojingesnė. Be to, skirtingai nuo įprasto sezoninio gripo, H1N1 dažniau sutrikdo skrandžio veiklą ir gali ilgai išlikti tiesiojoje žarnoje, sukeldamas pykinimą ir viduriavimą.

NASA marsaeigis „Opportunity“ atrado buvusį požeminio vandens tinklą, kurio dydis prilygsta Oklahomos (JAV) valstijai. Dar 2004 metais „Opportunity“ atlikti grunto tyrimai leido mokslininkams iškelti hipotezę, kad Marse būta vandens. Pranešama, kad marsaeigis vandens suformuotas uolas aptiko ne tik „Endurance“ (Ištvermės) krateryje, tačiau ir kitame, už 6 km esančiame Viktorijos krateryje. Abu krateriai yra Marso  atmosferoje.

Jūros lygio kilimo pavojus dėl tirpstančios Vakarų Antarktidos ledo angos yra perdėtas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad jūros lygis dėl to turėtų pakilti ne 6 metrus, kaip buvo manoma, o perpus mažiau.

Voratinklis ir taip yra patvaresnis ir lengvesnis už plieną, tačiau dabar mokslininkai jį padarė triskart stipresnį, pridėję šiek tiek metalų. Tokia technologija gali būti naudinga audžiant ypač tvirtą tekstilę arba medicinos srityje, pavyzdžiui, gaminant dirbtinius kaulus ar sausgysles, rašo „Reuters“. „Tai galėtų būti labai stiprus siūlas chirurginėms operacijoms“, – sakė Maxo Plancko mikrostruktūrų fizikos instituto Vokietijoje tyrėjas Seugas Mo Lee.

Jei tokie mokslininkų teiginiai pasitvirtins, šis atradimas gali tapti raktu, padėsiančiu atskleisti vienos paslaptingiausių civilizacijų paslaptis. Nauja mokslininkų analizė teigia, kad sudėtingi ant amuletų ir lentelių nubraižyti senovės civilizacijos simboliai priklauso nežinomai kalbai, rašo „Guardian“. Šis kontroversiškas teiginys leidžia tikėtis, jog pavyks iššifruoti vienos pas laptingiausių senovės civilizacijų raštą ir atverti duris jos senosios kultūros pažinimui.

JAV onkologai teigia, kad naujo vaisto nuo prostatos vėžio pirminiai bandymai teikia nemaža vilčių. Naujojo MDV3100 pavadinto vaisto bandymuose dalyvavo 30 vyrų. Pradiniame tyrimų etape buvo nustatyta, kad 13 tiriamųjų kraujyje daugiau nei 50 proc. sumažėjo vėžio žymenų, pranešančių apie prostatos vėžį, kiekis.

Mokslo pasaulis mums paprastai asocijuojasi su stulbinančiais atradimais ir sukrečiančiais išradimais. Tačiau greta jų rikiuojasi ir suklastoti tyrimų duomenys, nutylėti „nepatogūs“ faktai, pagražinti rezultatai.

JAV mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kokiu būdu ŽIV virusas plinta žmogaus organizme: tai paaiškėjo pirmą kartą nufilmavus ŽIV viruso perdavimo iš užkrėstų ląstelių į sveikas procesą. Tikimasi, kad šis atradimas padės sukurti vakciną nuo daugiau nei 25 milijonus žmonių iki šiol pražudžiusio viruso. Užfiksuoti ŽIV viruso plitimą pavyko po to, kai mokslininkai sugebėjo sukurti molekulinį ŽIV kloną ir į jo genetinį kodą įterpė baltymą, kuris mėlynoje šviesoje ima švytėti žaliai.

JAV mokslininkai sukūrė automatiškai atsikuriančią dangą, kuri po 15 – 30 minučių „ištirpdo“ automobilio kėbulo įbrėžimus ar kitas fizinio poveikio žymes. Saulės šviesoje tokie dangos defektai „ištirpsta“ per keliolika minučių. Šios dangos išradėjų teigimu ji tinka naudoti ne tik automobilių pramonėje: ja galėtų būti dengiami dažnai braižomi daiktai, pavyzdžiui, kompaktinės plokštelės, akiniai nuo saulės, nešiojamųjų elektroninių įrenginių ekranai, rankinės, batai ir netgi baldai.

Masačusetso Technologijos instituto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti medžiagą, kuri leidžia įprastus ličio jonų akumuliatorius įkrauti per 10 – 20 sekundžių. Apie šį atradimą praneša žurnalas „Science“. Ličio jonų akumuliatoriai naudojami daugelyje nešiojamųjų elektronikos prietaisų, tarp jų nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir mobiliuosiuose telefonuose. Nors jie pasižymi didele talpa, tačiau prireikia nemažai laiko jiems įkrauti.

Kanados mokslininkai nustatė, kad raudona ir mėlyna spalva efektyviai stimuliuoja smegenų veiklą: pirmoji stiprina dėmesį, o antroji – kūrybiškumą. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) psichologų tyrimo išvadose teigiama, kad skirtingos spalvos žmogaus smegenų veiklą nesąmoningai veikia priklausomai nuo užduoties pobūdžio.

Jei visuotinis atšilimas ištirpdytų Vakarų Antarktidos ledo dangą, kaip prognozuoja daugelis ekspertų, pakilusi jūra apsemtų kur kas didesnius, nei iki šiol manyta, JAV, Europos ir kitų pasaulio regionų plotus. „Katastrofiškas“ jūros lygio kilimas, kuris, ankstesniais skaičiavimais, visame pasaulyje siektų vidutiniškai 4,8–5,1 metro, naujausio tyrimo duomenimis, turėtų būti apie 6,3 m, skelbia „Physorg.

„Lietuvos mokslas serga ir nė viena Vyriausybė per 18 metų nesugebėjo įvykdyti nors kiek žymesnių reformų. Reikia turėti valios drąsiems, būtiniems sprendimams, o jie neatsiranda be tiesos sakymo“, - įsitikinęs fizikas Darius Čeburnis.

Skripso tyrimų instituto (Scripps Research Institute) mokslininkai pirmą kartą sukūrė RNR fermentą, galintį save kopijuoti be sustojimo, net ir tuo atveju, kai nėra jokių pašalinių baltymų ar ląstelių. Spėjama, jog iš tokių junginių galėjo susidaryti Žemės gyvybė. Pasiekti tokių įspūdingų rezultatų mokslininkai galėjo tik po daugybės bandymų ir ilgų tyrimų. Nuotraukoje matyti atskirų bandinių indeliai. Mokslininkai jau gana senai bando suprasti, kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė.

Dabar nieko nebestebina tokios dirbtinės fotosintetinės sistemos kaip saulės baterijos, tačiau mokslas eina toliau ir jau galvojama apie organinius junginius, kai, pavyzdžiui, nudažome sieną vienais, po to kitais dažais, prijungiame laidus - ir viskas veikia! „Būtų idealu, bet dar reikia daug ką suprasti apie gyvybę ir mokėti gamtos analogijas pritaikyti“, - LŽ sakė Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos katedros vedėjas ir Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vedėj...

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad drambliai zoologijos sode gyvena žymiai trumpiau nei laisvėje, praneša BBC. Mokslininkai žurnale „Science“ rašo, kad nutukimas – labai svarbi priežastis, kodėl suaugę drambliai zoologijos sode gyvena trumpiau. Jie taip pat pastebi, kad stresas yra kita svarbi priežastis, dėl ko miršta jauni drambliai, kai jie yra vežiojami iš vieno zoologijo sodo į kitą.

Grenados universiteto (Ispanija) fizikai pranešė atradę paprastą būdą, kaip atskirti licencijuotą kompaktinį diską nuo piratinio, pranešė žurnalas „Science“. Jis remiasi gamyklinių ir nukopijuotų optinių diskų įrašymo technologijų skirtumais. Atskirti originalą nuo piratinės kopijos galima pasinaudojus paprasčiausia lazerine rodykle. Nukreipus spindulį į licencijuoto disko darbinį paviršių jame matyti tik ryškus taškas.

Naujo tipo elektroninis mikroskopas leidžia filmuoti vaizdo medžiagą atominiame lygyje, fiksuojant smulkiausius pokyčius, atsirandančius medžiagą veikiant išorinėmis jėgomis ar cheminių reakcijų metu. Žinoma, tai gali daryti ir kiti šiuolaikiniai elektroniniai mikroskopai, tačiau dabartinis visa tai atlieka neįtikėtinai greitai – fiksuojami įvykiai, trunkantys trilijoninę sekundės dalį.

Kol vieni sprendžia, kas yra grafiti – menas ar vandalizmas, kiti kapsto dar giliau... Anot mokslininkų, grafiti neigiamai veikia žmonių elgesį. Atlikti tyrimai rodo, jog tose miesto vietose, kur daug šių piešinių, žmonės du kartus labiau linkę šiukšlinti ir vogti. Tai Groningeno (Olandija) universiteto mokslininkai nustatė lauko eksperimento metu.

Marsą tiriantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ netoli planetos pusiaujo aptiko po paviršiaus gruntu slypinčius ledynus. Jų plotas tris kartus didesnis už Los Andželo miestą, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame NASA mokslininkų pranešime. Šie požeminio ledo masyvai, perskirti kalvagūbrių ir uolų, yra iki 800 metrų storio. Specialistai mano, kad tai gali būti ledo dangos, kadaise dengusios Marso vidutinių platumų regionus, liekanos.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo pirmąją tiesiogiai iš Žemės orbitos matomą kitos žvaigždės sistemos planetą, skelbia žurnalas „Science“. Aplink Fomalhauto žvaigždę, esančią už 25 šviesmečių nuo Žemės, besisukanti „Fomalhauto b“ pavadinta planeta yra maždaug Jupiterio dydžio. „Hubble“ perduotose nuotraukose ji matoma kaip mažytis raudonas taškas žvaigždę supančiame milžiniškame raudonos spalvos dulkių žiede.

Pasak prof. Osvaldo Rukšėno, smegenų veikla yra tokia sudėtinga, kad kuo daugiau sužinai, tuo daugiau klausimų iškyla. „Vegetarams ateina juodos dienos“, - juokavo Vilniaus universiteto profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas, turėdamas omenyje pastarąjį dešimtmetį mokslo pasaulyje įvykusią kone revoliuciją, kai buvo nustatyta, kad augalai, kaip ir gyvūnai, generuoja elektrinius potencialus, valdančius juose įvairius procesus.

Mokslininkai pirmą kartą atrado unikalią bakterijų rūšį, kuri pati viena atlieka visos ekosistemos funkcijas, praneša sciencedaily.com. Lazdelės pavidalo Desulforudis audaxviator bakterija rasta 2,8 km gylyje po žeme esančioje Mponengo aukso kasykloje Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Johanesburgo miesto. Ši bakterija gyvena iki 60 laipsnių įkaitusioje aplinkoje, visiškai atsiskyrusi nuo kitų gyvų organizmų rūšių, niekada neregi Saulės šviesos ir nenaudoja deguonies.

Susidūrimas su milžinišku asteroidu galėjo sužlugdyti visas galimybes gyvybės išsivystymui Marse, praneša „The Times“. Žemės centre esančio skysto branduolio judėjimas sukuria aplink mūsų planetą magnetinį lauką, kuris saugo ją nuo Saulės vėjo radiacijos. Manoma, kad magnetinis laukas padeda sukurti palankias sąlygas gyvybės klestėjimui planetos paviršiuje. Ilgą laiką manyta, kad Marsas neturi tokio magnetinio lauko.

Kiekvienas žmogus turi įgimtą poreikį kontroliuoti situaciją. Jei kontrolė prarandama, žmogus linkęs ieškoti tvarkos bet kokiais būdais, taip pat ir vadovaudamasis iracionaliais sprendimais, rašoma JAV mokslininkų straipsnyje, kuris buvo publikuotas žurnale „Science“. Mokslininkai tyrė psichologiją žmonių, kurie yra praradę situacijos kontrolės jausmą. Vienos grupės dalyvių jie paprašė prisiminti atvejį, kai jie negalėjo kontroliuoti įvykių eigos, pavyzdžiui, rimtos autoavarijos metu.

Aerogelis – labai lengva, tačiau brangi medžiaga. Ji greitai išpopuliarėjo po to, kai ją erdvėlaivių šiluminės izoliacijos reikmėms pradėjo naudoti NASA. Tai mažo tankio kieta medžiaga, kurioje gelio komponentas yra pakeistas dujomis. Medžiagos tankis toks mažas, jog ji sveria vos tris kartus daugiau nei oras. Pasaulyje žinoma kaip efektyvus terminis izoliatorius.

Baltija – labiausiai „dūstanti“ Žemės jūra, nuo deguonies stygiaus kenčianti ištisus metus, atskleidė JAV ir Švedijos mokslininkų tyrimas. Jų teigimu, besiplečiantys pasaulio vandenynų ir jūrų regionai, kuriuose nebeliko deguonies, yra viena didžiausių XXI amžiaus aplinkosaugos problemų. Nuo 1960-ųjų tokių „mirties zonų“ plotas padvigubėja kiekvieną dešimtmetį.

Tyrėjai sukūrė naują medžiagą, galinčią automobilių variklių skleidžiamą šilumą paversti elektros energija. Savo atradimą mokslininkai aprašo žurnale „Science“. Šios medžiagos efektyvumas dvigubai didesnis už bet kurios panašios šiuo metu siūlomos rinkoje. Pasak projekto vadovo Josepho Heremanso iš Ohajo universiteto (JAV), tą pačią technologiją galima pritaikyti elektros energijos generatoriams bei šilumos siurbliams gaminti.

Julicho (Vokietija) mokslininkai, pritaikę naujus ultraaukštos skyros mikroskopijos metodus, išmatavo kelių pikometrų (10-12 m) atstumus tarp atomų. Tai fizikines medžiagų savybes apibūdinančius parametrus leidžia nustatyti tiesiogiai mikroskopu. Helmholco asociacijos narys Knutas Urbanas (Knut Urban) iš Julicho tyrimų centro šiuos pasiekimus aprašė liepos 25 d. žurnalo „Science“ numeryje.

Masačiusetso technologijos instituto (JAV) mokslininkai sukūrė lango prototipą, kuris ne tik teikia šviesą, bet ir generuoja elektros energiją. Mokslininkai žada, kad ši technologija jau po kelių metų gali būti pritaikyta praktiškai. NSF iliustr.

Turtingi žmonės mažiau laiko skiria maloniems užsiėmimams, nes yra priversti daug ir įtemptai dirbti. Statistikos duomenimis, uždirbantys mažiau kaip 20 tūkst. dolerių per metus trečdalį ir net daugiau laiko skiria pasyviam poilsiui, tarkim, žiūri televizorių. Uždirbantys per 100 tūkst.

Mokslininkai pirmą kartą stebėjo mirštančios žvaigždės šviesos žybsnį prieš pat jos sprogimą, rodo tyrimas, suteikiantis unikalią progą pažvelgti į tai, kaip susidaro supernova. Daugiau kaip 500 kartų už mūsų Saulę masyvesnės raudonosios supermilžinės branduolys kolapsavo ir staigus energijos padidėjimas visiškai susprogdino žvaigždę, ketvirtadienį pranešė astronomai.

Gyvulių mėsą anksčiau ar vėliau pakeis bioreaktoriuose išauginti bifšteksai, kumpiai ir dešros. Ar galima bifšteksų, sprandinių, išpjovų ar rūkytų dešrų pasigaminti be kiaulių ir karvių? Teoriškai – taip, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Mokslininkai intensyviai dirba kurdami mėsos gamybos iš kamieninių ląstelių technologiją.

Amerikiečių mokslininkai teigia įrodę, jog šiuolaikiniai paukščiai yra patys artimiausi žymiųjų mėsėdžių dinozaurų - tiranozaurų - palikuonys, rašoma straipsnyje, penktadienį išspausdintame žurnale „Science“. Specialistai sugebėjo ištirti proteinus, išgautus iš suakmenėjusių tiranozauro liekanų, surastų 2003 metais JAV teritorijoje. Po to dinozauro, gyvenusio Žemėje prieš 68 mln. metų, duomenis sulygino su įvairių šiuolaikinių gyvūnų proteinais.

IBM mokslininkų teigimu, kišeniniai grotuvai, kuriuose tilps tūkstančiai valandų kino filmų ar muzikos įrašų, netrukus taps realybe. IBM Almadeno laboratorijos Kalifornijoje (JAV) tyrėjai kuria duomenų saugojimo technologiją, galėsiančią šimtus kartų padidinti nešiojamųjų įrenginių vidinės atminties talpą, skelbia BBC. Pavyzdžiui, dabartinio dydžio MP3 grotuvuose galėtų tilpti iki 0,5 mln. dainų.

John Tse iš Kanadoje esančio Saskačiavano universiteto (University of Saskatchewan) ir jo kolegos iš Vokietijos Markso Planko chemijos instituto (Max-Planck-Institut für Chemie) pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, jog superlaidumas pasireiškia ir molekulinių hidridų medžiagose. Fizikai jau senokai įtarinėjo, kad vandenilis gali būti superlaidininku, tačiau tam jį reikia suspausti iki kieto kūno pavidalo.

16 didelių pasaulio miestų atlikti eksperimentai moksliškai įrodė, kad britams iš tikrųjų būdingas kilnus elgesys, tuo tarpu rusai ir graikai yra labai kerštingi, skelbia britų dienraštis „The Telegraph“. Idealizuoti žaidimai, surengti įvairiuose pasaulio miestuose, padėjo mokslininkams suprasti, kaip žmonės veikia bendros gerovės vardan, ir kas atsitinka, kai jie nebendradarbiauja.

Už 5000 šviesmečių nuo Žemės aptikta sumažinta Saulės sistemos kopija. Mokslininkų atrasta tolima planetų sistema, labai į Saulės sistemą, padidino nežemiškos gyvybės aptikimo galimybę, rašo britų dienraštis „Telegraph“. Astronomai už maždaug 5 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės aptiko dvi naujas planetas, kurios sukasi aplink dvigubai už mūsų Saulę mažesnę žvaigždę. Pasak dienraščio, ši sistema kodiniu pavadinimu OGLE-2006-BLG-109L primena šiek tiek sumažintą Saulės sistemos kopiją.

Astronomai surado kosmose naują planetų sistemą, kuri labai panaši į Saulės sistemą. Ji yra už maždaug 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, ir apie jos egzistavimą pavyko sužinojo panaudojant gravitacinės linzės efektą, praneša žurnalas „Science“ ir Tokijo laikraščiai. Per daug metų trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo specialistai iš 11 pasaulio šalių, tarp jų Japonijos, mokslininkai stebėjo keliasdešimt tūkstančių žvaigždžių galingais teleskopais.

Atlanto vandenyno dugne esančiame vadinamajame „Dingusiame mieste“ aptikta cheminių medžiagų pėdsakų, liudijančių, kad ši vieta galėjo būti gyvybės Žemėje lopšys. Šią žinią skelbia britų dienraštis „The Telegraph“. Kai kurie mano, kad gyvybės atsiradimui būtini elementai į Žemę pateko iš kosmoso. Darvino teigimu gyvybė atsirado nedideliame šiltame tvenkinyje. Kiti atsakymo į šį klausimą ieško vandenynų dugne.

Skaityti DNR išmokę mokslininkai jau žino, kaip ją „užrašyti“: artimiausiais mėnesiais pasaulyje pirmąkart bus sukurta dirbtinė gyvybės forma, rašo britų dienraštis „The Telegraph“. Iš visko sprendžiant netrukus mokslininkai sukurs naują gyvybės formą. Tokią galimybę atvėrė svarbus genetikų pasiekimas – jiems pavyko vieną bakteriją paversti kita. Pasak dienraščio, šis eksperimentas sukėlė ir susižavėjimą, ir nerimą.

Pietinėse Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyno dalyse anglies dvideginio absorbavimo mastai kur kas mažesni, nei manyta, nustatė tarptautinė mokslininkų grupė, kurios tyrimų rezultatus paskelbė žurnalas „Science“. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl to, jog atmosferoje liks daugiau anglies dvideginio dujų, visuotinio atšilimo tempai gali paspartėti.

Žemė, 2100 metai. Vasarą Šiaurės ašigalyje nebėra sniego. Grenlandijos ledynai tirpsta vis greičiau. Pasaulio vandenyno plotas padidėjo, ir ši tendencija išlieka. Viduržemio jūros pakrantė dėl vasarą nepakeliamos kaitros beveik nebegyvenama. Alpės liko be sniego ir ledynų. Agrarinei gamybai iškilo pavojus, nes Afrikos ir Pietų Azijos regionus apėmė baisinga sausra. Geriamojo vandens trūkumas pasaulyje beveik katastrofiškas.

Atrodo, mokslininkai nenori to žinoti. Čikagos universiteto genetikos profesorius Bruce‘as Lahnas nė neįtarė, su kuo prasideda, kai pernai pristatė naujus DNR analizės rezultatus, rašo „The Wall Street Journal“ (http://online.wsj.com/public/us). Jie liudijo, kad vieni žmonės turi nesenos sparčios smegenų evoliucijos požymių, o kiti ne. Lahnas prisilietė prie skaudžios mokslo temos – ryšio tarp rasės ir intelekto – ir išprovokavo karštus ginčus.