science

Lietuvoje epidemiologinei situacijai ir toliau blogėjant, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslinės publikacijos išvadomis, nurodančiomis, kurios nemedicininės intervencijos efektyviausiai gali sumažinti koronaviruso plitimą. Medicinos mokslų daktaras S. Čaplinskas, analizuodamas mokslinės publikacijos išvadas, įvardija esmines nemedicinines priemones, kurios padėjo užkirsti kelią Covid-19 plitimui.

Ilinojaus universiteto mokslininkai daug metų stengėsi išsiaiškinti, ar augalus būtų įmanoma genetiškai modifikuoti, kad būtų paspartintas jų augimas. Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtoje studijoje patvirtinama, kad tyrėjams pasisekė užauginti 40 proc.

NASA robotas Marse 3,5 mlrd. metų senumo uolienose aptiko daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“ – kol kas sudėtingiausių ten aptiktų organinių medžiagų, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai. Nepilotuojamas marsaeigis „Curiosity“ taip pat randa vis daugiau įrodymų apie sezonines metano Marse variacijas, rodančias, kad šių dujų šaltinis tikriausiai yra pati planeta ar galbūt jos gruntinis vanduo.

Marse aptikti dideli požeminiai ledo telkiniai vėl suteikė naujų užuominų apie tai, kiek vandens gali būti pasiekiama Raudonojoje planetoje ir kur jis yra, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Nors jau gana seniai buvo žinoma, kad Marse yra ledo, ateities atradėjams gali būti gyvybiškai svarbu geriau suprasti, kur ir kokiame gylyje jis yra, sakoma JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.

Visapusiška genetinė neandertalietės, kurios palaikai buvo rasti oloje Kroatijoje, analizė nerodo, kad tarp jos protėvių būtų buvę kraujomaišos, ne taip kaip vieno ankstesnio pavyzdžio atveju, paskelbė mokslininkai. Po vos antro nuodugnaus neandertaliečio genomo sekvenavimo ketvirtadienį mokslo žurnale „Science“ paskelbtos išvados pateikia išsamesnį mūsų išnykusių protėvių vaizdą ir duomenis apie 16 naujai atrastų neandertaliečių genų variantų, kurie buvo perduoti šiuolaikiniams žmonėms.

Pasaulinio klimato šiltėjimas keičia potvynių Europoje kalendorių – kai kurios upės patvinsta anksčiau arba vėliau negu įprasta, o šis reiškinys daro poveikį žemės ūkiui ir kasdieniam gyvenimui regione, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai. JAV žurnale „Science“ pristatomi didžiausio tokio pobūdžio tyrimo Europoje rezultatai, pagristi didžiuliu duomenų masyvu, per 50 metų surinktu daugiau kaip 4 000 hidrologinių matavimų stočių 38 šalyse.

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Vienas apledėjęs Saturno palydovas veikiausiai pasižymi visomis gyvybei būtinomis sąlygomis, ketvirtadienį paskelbė NASA. Per JAV kosmoso agentūros vaizdo konferenciją, kuriuos metu buvo pristatyti kosminio zondo „Cassini“ tyrimų rezultatai, buvo pranešta, kad aparatas aptiko vandenilio molekulių vandens garų pliūpsniuose, sklindančiuose iš plyšių Encelado paviršiuje. Šis mažas Saturno palydovas yra sukaustytas storų ledo šarvų, po kuriais, kaip manoma, plyti skystas vandenynas.

Mokslininkai išrado naują ploną medžiagą, galinčią apsaugoti paviršius nuo saulės kaitros neeikvojant energijos arba įprastų oro kondicionierių, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje. Tyrėjai, paskelbę šį straipsnį JAV mokslo žurnale „Science“, nurodo, kad vos 50 mikronų storio hibridinės stiklo polimerų medžiagos, kiek storesnės negu įprasta aliuminio folija, savikaina būtų nedidelė.

Šunys atpažįsta žodžius ir intonaciją, o šį gebėjimą lemianti smegenų sritis yra ta pati, kaip ir žmonių, rodo nauja studija. Budapešte įsikūrusio Eutvoso Lorando universiteto mokslininkai analizavo, kaip žmogaus geriausi draugai suvokia savo šeimininkų kalbą. Pirmadienį mokslo žurnale „Science“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad šunų smegenys pajėgios interpretuoti, ką – ir kaip – mes sakome.

Tarpžvaigždinėje erdvėje pirmą kartą atrasta biologijai esminė organinė molekulė, antradienį paskelbė mokslininkai, kurie sako, kad šis atradimas gali padėti atskleisti vieną seną paslaptį. Kaip ir žmonės, organinės molekulės gali būti „kairiarankės“ ir „dešiniarankės“, tik pastarųjų atveju tai vadinama chiraline konfigūracija L arba D. Dauguma molekulių Žemėje yra „kairiarankės“, bet mokslininkai nežino, kodėl.

Raudonoji planeta baigia išsivaduoti iš ledynmečio, rodo Marso poliarinių regionų radaro nuotraukos, suteikiančios naujų žinių apie mūsų kosminio kaimyno klimato ciklą, ketvirtadienį paskelbė tyrėjai. Marso ledynų plotai pradėjo mažėti prieš maždaug 370 tūkst. metų, sakoma žurnalo „Science“ paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius Isaacas Smithas dirba doktorantūrą baigusių tyrėjų programoje Pietvakarių tyrimų institute, įsikūrusiame Boulderio mieste Kolorado valstijoje.

 Šikšnosparniai (Chiroptera) sudaro penktadalį pasaulio žinduolių rūšių, tačiau dėl savo slėpiningo gyvenimo būdo yra vieni mažiausiai ištirtų gyvūnų ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pateikiama naujų žinių apie jų biologiją. Šikšnosparniai – unikalūs gyvūnai, iš kitų išsiskiriantys daugumai žinduolių neįprastomis biologinėmis ypatybėmis. Svarbiausia jų ir visiems puikiai žinoma – tai, kad šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai.

Vėžiu dažnai susergama dėl „nesėkmės“ – įvykus atsitiktinėms mutacijoms ląstelėms dalijantis, o ne dėl paveldimų priežasčių ar aplinkos veiksnių, ketvirtadienį pranešė JAV tyrėjai. Sausio 2-ąją pasirodžiusiame žurnalo „Science“ numeryje paskelbtai studijai vadovavo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto mokslininkai, kurie šias išvadas gavo sukūrę statistinį modelį, numatantį daugelio atmainų navikų susidarymą įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose.

Europos stambiųjų plėšrūnų, tokių kaip pilkųjų vilkų, rudųjų lokių, lūšių ir ernių, populiacijos, kurios XX a. pradžioje buvo priartėjusios prie išnykimo ribos dėl medžioklės ir mažėjančių buveinių, dabar vėl suklestėjo, nustatė tyrėjai. Tokią padėtį atskleidė tarptautinės tyrėjų grupės studija, vykdyta visame žemyne, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją.

Tibeto plokščiakalnyje žmonės pradėjo sėsliai gyventi tikriausiai prieš 3,6 tūkst. metų ir tapo pirmaisiais žmonėmis, visam laikui įsikūrusiais aukštikalnėse, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Genetinė medžiaga, išskirta iš žmogaus, gyvenusio prieš 36 tūkst. metų, kojos kaulo fosilijos, rodo, kad ankstyvieji europiečiai išgyveno ledynmetį, ketvirtadienį pranešė tyrėjai. Tarptautinė mokslininkų grupė taip pat pažymėjo, kad DNR, paimta iš vieno seniausių žinomų individų, kurio anatomija atitinka šiuolaikinio žmogaus, rodo, kad maišymasis su neandertaliečiais vyko prieš maždaug 54 tūkst. metų – daug anksčiau negu iki šiol manyta.

Ebolos virusas pasiglemžė daugiau kaip 1000 žmonių gyvybių, iš jų – daugiau 140 medicinos darbuotojų. Žurnale „Science“ publikuoto tyrimo rezultatai byloja, kad mirtinai pavojingo Ebolos viruso mutacijų tempas žmonių organizme gerokai didesnis nei gyvūnų organizme. 78 Ebola užsikrėtusių asmenų mėginių tyrimai rodo, kad nuo to momento, kai virusas buvo pirmą kartą perduotas iš žmogaus organizmo į kito žmogaus organizmą, jis mutavo jau daugiau nei 300 kartų.

Tėvo amžius padidina mutacijų, kurias jis perduoda palikuonims, skaičių: kuo vyras vyresnis, tuo daugiau mutacijų perduodama vaikams, ir tuo didesnė įvairių ligų rizika. Šį mokslui žinomą faktą eksperimentiškai patvirtino tyrimą su šimpanzėmis atlikę biologai. Jo rezultatus paskelbė žurnalas „Science“. Pasak tyrimo autorių, paaiškėjo, kad šimpanzių atveju tėvo amžius yra dar svarbesnis, nei žmonių.

Mokslininkams pavyko įsigilinti į miego poveikio mokymusi ir atminčiai mechanizmą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Tyrimo autoriai eksperimentavo su pelėmis mokydami jas naujų įgūžių. Po atliktų mokymų seansų vienai pelių grupei buvo leidžiama miegoti, o kitai - ne. Tikrinant įgytus įgūdžius paaiškėjo, kad galimybę miegoti turinčios pelės kur kas geriau įsimena informaciją, sakoma pranešime.

Tarptautinė genetikų grupė pranešė sekvenavusi avies genomą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Pasak tyrimo autorių, avys yra vieni svarbiausių naminių gyvulių, didžioji žmonijos dalis priklauso nuo jų mėsos ir pieno, daugelis naudoja avių vilną. Avies genomo tyrimas yra labai svarbus siekiant padidinti visų jos naudingųjų savybių kokybę, sakoma pranešime.

Gauti duomenys rodo, kad moterų ašaros slopina vyrų geismą. Kaip rašoma žurnale „Science“, tyrimo metu biochemikas Idanas Fruminas analizavo ašarų poveikį įvairiems žmonėms, o jo komanda tiesiog surinko moterų išlietas ašaras, joms žiūrint tokius filmus kaip, pavyzdžiui, „Gyvenimas yra gražus“. Tada tyrimo dalyviai vyrai buvo paprašyti pauostyti ašaras ir peržiūrėti moterų veidų fotografijas ir atsakyti į klausimyną.

Kaip ir žmonės, vaisinės musės pagalvoja prieš kažką darydamos. Šiam procesui naudojama maždaug 200 neuronų grupė ir FoxP baltymas, nustatė mokslininkai. Remiantis žmogaus sprendimo priėmimo modeliais, mes apsisprendžiame staigiai, kai užtenka įrodymų. Kai trūksta, procesas užtrunka. Pasirodo, vaisinės musės turi iki šiol neužfiksuotų protinių sugebėjimų, iflscience.com citavo prof. Gero Miesenbocką.

Marsas siekia apie pusę Žemės dydžio, tačiau jo masė – tik vieną dešimtąją dalį. Kodėl taip skiriamės, nors esame artimi kaimynai? Į šį klausimą astronomai negalėjo atsakyti ilgą laiką. Ir pagaliau naujos idėjos apie Saulės sistemos formavimąsi padėjo jiems šį galvosūkį išspręsti.

Kanados bioinžinieriai pranešė sukūrę genetiškai modifikuotą tuopą, iš kurios medienos lengvai išgaunamas ligninas. Be to, jis geriau tinka popieriaus ir biodegalų gamybai, pranešė žurnalas „Science“. Lignino yra medžių ląstelių sienelėse, jis suteikia medžiui tvirtumo. Medienos apdorojimo proceso metu ligninas iš jos ištraukiamas. Tam reikia daug energijos, cheminio apdorojimo, o viso lignino gavybos proceso metu susidaro daug atliekų.

Daugelio šalių tautosakoje kiaušinius į svetimus lizdus dedančios gegutės lyginamos su netikusiomis motinomis, kurios atsikrato savo vaikų, tačiau tokį požiūrį verčia keisti Ispanijos ornitologų tyrimo rezultatai. Jie paskelbti mokslo žurnale „Science“. Tyrimo autoriai remiasi net 16 metų vykdytų stebėjimų duomenimis. Mokslininkai nustatė, kad kiaušiniai, kuriuos gegutės sudeda kitų paukščių lizduose, išskiria gailią kaustinių savybių medžiagą, susidedančią iš rūgščių, indolų ir fenolų mišinio.

Mokslininkai atrado, kad žmogaus uoslė yra kur kas aštresnė, nei buvo manoma iki šiol. JAV tyrėjai nustatė, kad žmogus gali užuosti daugiau nei trilijoną skirtingų kvapų. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Tyrimo metu buvo susintetintos 128 molekulės, kiekviena iš jų išsiskyrė unikaliu aromatu. Po to jos buvo sumaišytos naudojant įvairius kiekius ir proporcijas. Tada gauti aromatai buvo pateikti eksperimento dalyviams.

JAV mokslininkai sukūrė preparatą GSK744, kuris 3 mėnesius neleidžia užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Šis preparatas nuo ŽIV apsaugo ir gyvūnus, pranešama žurnale „Science“. Pranešama, kad šis preparatas veikia blokuodamas viruso DNR „įterpinį“ į ląstelių genomą. Tai pasiekti pavyko radus fermento integrazės, kuris yra atsakingas už tokią DNR infomacijos pernašą, blokavimo mechanizmą. Pasak tyrėjų, kol kas GSK744 buvo išbandytas tik su beždžionėmis.

Šiuolaikinių žmonių DNR yra iki 20 proc. neandertalieičų genomo, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo medžiagą paskelbė žurnalas „Science“. Tokią išvadą genetikai priėjo palyginę 665 žmonių iš Europos ir Rytų Azijos genomų sekvenavimo rezultatus. Pranešama, kad atskiri neandertaliečio genomo fragmentai buvo aptikti DNR sekose, atsakingose už odos pigmentaciją.

Stambiųjų mėsėdžių, tokių kaip liūtai, vilkai arba pumos, laipsniškas nykimas kelia pavojų pasaulio ekosistemoms, mokslininkai perspėjo penktadienį, paraginę išsaugoti tuos plėšrūnus. Ištyrus padėtį 31 stambiųjų mėsėdžių rūšies populiacijose, paaiškėjo, kad daugiau nei 75 proc.

Šiuolaikinių šunų ir senovinių fosilijų DNR lyginimai rodo, kad mūsų dienų augintiniai yra kilę iš Europoje gyvenusių vilkų populiacijų, kurios dabar yra jau išnykusios, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Asteroidas, kuris nukrito netoli Rusijos vidurio miesto Čeliabinsko, iš pradžių buvo 19 metrų skersmens, o jam krintant atpalaiduota energija prilygo dešimčių Hirošimos atominių bombų sprogimui, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje. Čekijos ir Kanados mokslininkai išanalizavo vaizdo ir garso įrašus, taip pat meteorito nuolaužas, rastas po dramatiško incidento vasario 15 dieną.

Stulbinamai gerai išsilaikiusi 1,8 mln. metų senumo kaukolė pateikia naujų įrodymų hipotezei, kad ankstyvieji žmonės priklausė vienai rūšiai, nors jos atstovų išvaizda labai skyrėsi, praėjusį ketvirtadienį paskelbė tyrėjai.

Žmonių protiniai gebėjimai (IQ), kai jie pastoviai susirūpinę, kaip sudurti galų su galais, mažėja bent 13 punktų. Maždaug tiek intelekto kainuoja viena bemiegė naktis. Įrodymų, kad žmonės kvailėja menkėjant turtinei padėčiai, ieško net britų universitetai ir solidūs leidiniai. Žurnalo Science publikacijoje teigiama, kad žmogaus galimybes mąstyti ir kurpti logines grandines ženkliai mažina kasdieniai rūpesčiai, maždaug tokio pobūdžio:kur gauti pinigų ir kaip išlaikyti šeimą.

Mokslininkai Kanados gelmėse atrado požeminę oazė, kurioje tyvuliuoja jau 2,6 mlrd. metų nuo likusio pasaulio atskirtas vandens telkinys, skelbia „Discovery.com“. Iki šiol seniausios mokslui žinomos požeminės oazės datuojamos tik viena kita dešimtimi mln. metų. Taigi, Kanados egzempliorius senesnis daugiau nei tūkstantį kartų.

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai žurnale „Science“ pranešė sukūrę itin mažą skraidantį robotą, kopijuojantį musės skraidymo ypatumus. Pranešama, kad kol kas šis robotas yra laideliu prijungtas prie išorinio maitinimo šaltinio, tačiau skraido gana stabiliai, moka pakibti vietoje ir gerai vykdo operatoriaus nurodymus. Robotą kūrusi mokslininkų grupė gilinosi į vabdžių skraidymo ir jų aerodinamikos ypatumus.

Kietas geležinis Žemės branduolys iš tikrųjų yra įkaitęs iki 6 000 laipsnių pagal Celsijų, arba 1 000 laispnių daugiau, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė Prancūzijos geologų atliktas tyrimas, kurio rezultatai pristatyti žurnale „Science“. Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl mūsų planeta turi magnetinį lauką: iki šiol tai padaryta buvo keblu, teigia tyrimo autoriai.

2008 m. tyrėjai Pietų Afrikos Respublikoje rado ankstyvųjų žmonių palaikų fragmentus, kuriuos neseniai pavyko sudėti į viena. Rezultatas – vieni iš labiausiai išbaigtų žmogaus protėvių skeletų mokslo istorijoje. Šie skeletai priskiriami naujai australopitekų rūšiai Australopithecus sediba. Ji buvo atrasta prieš penkerius metus. Australopitekai sudaro keletą Afrikoje prieš 2-4 mln. metų gyvenusių hominidų rūšių.

Žurnalas „Science“ rašo, kad kai kurios augalų rūšys vilioja bites ne tik nektaru, bet ir stipria doze kofeino. Mokslininkai nustatė, kad bitės tokius augalus geriau prisimena. Kai kurie Coffea ir Citrus šeimų augalai gali gaminti nektarą, kurio sudėtyje yra kofeino. Kartais jo būna beveik tiek, kiek rastume kavos puodelyje. Mokslininkams parūpo išsiaiškinti, kokį poveikį kofeinas daro bitėms.

Kosminiai spinduliai, greitai judančios dalelės, nuolat atakuojančios mūsų planetą, atsiranda po supernovų sprogimo, atskleidė tyrėjai, įminę šią astronominę mįslę. 90 proc. šių spindulių, apšaudančių Žemės atmosferą, sudaro protonai. Juos prieš šimtmetį atrado iš Austrijos kilęs Victoras Franzas Hessas. Mokslininkai pasiūlė dvi šių protonų kilmės teorijas – supernovų sprogimai mūsų Paukščių Tako galaktikoje ar stiprūs energijos srautai iš juodųjų skylių, esančių kitose visatos vietose.

Mokslininkams pagaliau pavyko nustatyti, iš kokio gyvūno kilo visi placentiniai žinduoliai, įskaitant banginius, dramblius, šikšnosparnius ir žmones, informuoja BBC. Išsamaus tyrimo rezultatai rodo, kad visi placentiniai žinduoliai kilo iš mažo plaukuoto vabzdžiais mintančio žinduolio.

Šiaurinė žvaigždė ne vieną šimtmetį rodė kelią jūrininkams, astronomams, keliautojams visoje planetoje. Šiaurine žvaigžde, Šiaurine arba Poliarine dar vadinamas šviesulys garsus ir tuo, jog danguje kybo lyg įkaltas, o aplink jį sukasi visas šiaurinis dangaus skliautas. Tiesa, čia – ne jos, o Žemės ašies nuopelnas. O kuo dar įdomi galėtų būti Šiaurinė žvaigždė? Visiems aišku, jog šiaurinio dangaus skliauto „vinimi“ Poliarinė bus neamžinai ir nebeilgai.

Mokslininkai, kurie užkodavo knygą DNR kodu, įsitikinę, kad greitai informaciją laikyti tokiame formate bus pigiau nei konvencinėse skaitmeninėse priemonėse. Kaip praneša britų „The Guardian“, užkoduoti knygą DNR kodu mokslininkams pavyko pirmą kartą. Užkoduota 53 tūkst. žodžių, 11 paveikslėlių ir kompiuterinė programa – visa tai dirbtinai patalpinta naudojant genetines medžiagas.

Du nauji moksliniai darbai paneigė 2010 metais NASA finansuojamų mokslininkų prieštaringai vertinamą tyrimą, teigiantį, kad atrasta nauja bakterinė gyvybės forma, mintanti arsenu.

Įprastose elektros linijose didelė dalis energijos prarandama elektrą perduodant iš jos gamybos vietų į namų ūkius ir pramonės vietas. Praradimas atsiranda dėl elektros laidų varžos. Superlaidininkinės medžiagos pasižymi nuline varža tik jas atšaldžius. Tikimasi, kad netolimoje ateityje superlaidininkai padės padidinti elektros energijos perdavimo efektyvumą. Tačiau reikia dar daug suprasti apie superlaidininkus prieš jie galės būti plačiai naudojami ūkyje.

Kai kurie medžiai Skandinavijoje išgyveno paskutinįjį ledynmetį. Tai prieštarauja plačiai paplitusiam požiūriui, kad regioną padengęs ledas sunaikino visą augaliją. Manyta, kad šiuolaikiniai Skandinavijoje augantys medžiai yra rūšių, kurios paplito į šiaurę prieš 9 tūkst. metų, kai ištirpo ledas, palikuonys, praneša BBC.

Nors naujos kartos biokuras laikomas „draugišku gamtai“, tyrimai atskleidė, kad kelis dešimtmečius aplinką jis terš labiau. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, tiek vyriausybės, tiek verslas investuoja milžiniškus pinigus į technologijas, kurios iš medžio ar žolės išgautų mažiau už naftą teršiančius degalus. Tačiau žurnale „Science“ publikuota studija rodo, kad vadinamieji „celiulioziniai“ biodegalai artimiausius 30 metų į atmosferą išmes daugiau anglies dvideginio.

Žemės gelmių sandarą galima tyrinėti fiksuojant planetos mantijos skleidžiamas infragarso bangas, kurios susidaro sąveikaujant su atmosfera, nustatė seismologai. Toks Japonijos ir Prancūzijos mokslininkų atradimas pristatomas žurnale „Science“. Iki šiol buvo žinoma, kad viršutiniuose mantijos sluoksniuose vykstančius seisminius procesus lydi 0,01 – 10 Hz dažnio virpesiai atmosferoje, tačiau dėl foninio triukšmo tokių virpesių tirti buvo neįmanoma.

Marsą tiriantis JAV kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) penkiuose vidutinėse planetos platumose esančių kraterių aptiko ledo, pranešė NASA. Žurnale „Science“ pristatyto atradimo autoriai  nagrinėjo MRO didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas naujų kraterių Marso paviršiuje nuotraukas. Viename iš jų buvo pastebėta balta dėmė. Atlikus jos spektroskopinę analizę ir stebint ilgainiui besikeičiančią spalvą, buvo nustatyta, kad tai švaraus vandens ledo sankaupa. Marsas.