saulius spurga

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Dalia Grybauskaitė pas Donaldą Trumpą vyko prašydama didesnių saugumo garantijų, o Valstybės gynimo taryba siūlo išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc. Tačiau Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad daugiau skiriant krašto apsaugai, smuks šalies gerovė.

Kovo 1-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mini 62-ąjį gimtadienį. Einant devintiesiems šalies vadovės prezidentavimo metams, politologai apžvelgia reikšmingiausius jos darbus ir kaip keitėsi D. Grybauskaitės vadovavimo stilius per abi kadencijas. 2009 d. gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė triuškinančia pergale įveikė kitus kandidatus ir tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. 2014 m. D. Grybauskaitė perrinkta antrai kadencijai.

Pokyčiai dėl prekybos alkoholiu, receptiniais vaistais, aukštojo mokslo ir urėdijų reformos, pensijų pertvarka, frakcijų koalicija ir niekaip nesibaigiantys barniai dėl Vyčio... Tai tik keli šiųmetinių diskusijų objektai, įžiebę ginčus ir privertę suabejoti dalimi politikų. Ar ir kitąmet sulauksime tokio paties chaoso valdžioje? Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Lietuvos politinėje padangėje galime sulaukti naujų veikėjų – Lietuvos socialdemokratų partiją palikę parlamentarai pasiryžo kurti naują partiją, Lietuvos liberalų sąjūdis taip pat sulaukė siūlymo persiformuoti. Politologai abejoja, ar nauji pavadinimai padėtų atsikratyti praeities problemų.

Seimo narys, valstietis Justas Džiugelis savo „Facebook“ paskyroje užminė mįslę – jeigu šiuo metu į valstiečių frakciją kviečiamas žmogus priims kvietimą, J. Džiugelis ketina palikti frakciją. Vis dėlto Seimo narys nutylėjo, kas tas paslaptingasis asmuo, sulaukęs kvietimo papildyti valstiečių gretas. „Seimo koridoriuose gyvenimas verda, kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia užsimezga draugystės ir meilės romanai, dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu.

Praėjus beveik pusantrų metų po to, kai tuometiniam Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui pateikti įtarimai neteisėtu praturtėjimu, teisėsauga išreiškė įtarimus ir pačiam Liberalų sąjūdžiui. Įtarimai pateikti ir Darbo partijai. Kol politologai spėlioja, kaip liberalus paveiks toks smūgis, teisininkai paaiškina, kas gali grėsti partijoms.

Artėja Seimo rudens sesija, kai parlamentarai vėl kibs į darbus, uoliai lankys posėdžius ir individualiai arba grupėse tobulins bei kurs naujus šalies įstatymus. Tačiau prieš imantis naujų darbų, siūlome apžvelgti, kaip seimūnams sekėsi darbuotis pavasarį. Portalas tv3.lt, atsižvelgdamas į Seimo narių pavasario sesijoje aplankytų posėdžių bei įregistruotų teisės aktų projektų skaičių, sudarė parlamentarų aktyvumo reitingą.

Praėjusią savaitę Ramūno Karbauskio išsakytą mintį, jog Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvai nereikalingas, politikai ir ekonomistai pasitiko kone riaumodami. Viena aišku – abejonių, kad įstatymas reikalingas, nebeliko.

Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žada partijai atsinaujinimą ir didesnę įtaką koalicijoje. Tačiau ekspertai abejoja, ar jaunam lyderiui pavyks iš karto nuveikti ką nors reikšmingo. Didelių permainų koalicijoje politologai taip pat neprognozuoja. Tačiau tikisi, kad G. Paluckui geriau seksis ginti dirbančiųjų teises ir grąžinti partijai bent šiek tiek buvusio populiarumo.

Premjerui prabilus apie galimybę kurti atskirą frakciją nuo valstiečių, politikai ir ekspertai teigia, kad nežinomųjų šioje situacijoje daug, o chaosą, kilusį po skilimo, išspręsti būtų dar sunkiau. Tad koks byrančios ir nesutariančios valstiečių frakcijos likimas? Ir kaip į galimybę jungtis kartu reaguoja opozicija? Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga primena, kad aiški skirtis tarp partijos lyderio ir dabartinio premjero buvo pastebima dar prieš rinkimus į Seimą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) pristato unikalų pilietiškų tekstų kūrimo konkursą „LieTUvis'2009“, kurio tikslas prasmingai paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, skatinti jaunimą domėtis Lietuvos istorija, būti aktyvų, pilietišką ir visuomenišką. Visi 9-12 klasių moksleiviai kviečiami kurti tekstus ir iki gegužės 31d. atsiųsti savo darbus elektroniniu paštu [email protected]. Konkurso dalyviams siūloma rinktis iš šių penkių temų:  1.„Neregėta Lietuva.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

Praėjus vos pusmečiui, turėsime naują Lietuvos prezidentą, o iki šiol nežinome nė vieno kandidato. Apmaudu – juk norime turėti daug laiko, kad galėtumėm ramiai apsvarstyti, viešai aptarti visus kandidatų privalumus ir trūkumus, palyginti vienus su kitais, be to, kad galėtumėm… taip, išpilti ne po vieną srutų kibirą jiems ant galvų. Čia gal ir yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol niekas viešai nepatvirtino sieksiąs šio posto, – nenori prisišaukti ugnies į save.

Kad nekalbėčiau abstrakčiai, pradėsiu nuo savo buto. Jis yra 1999 m. pastatytame name, kuris apšiltintas labai gerai, ir už šilumą tenka mokėti palyginti ne tiek jau daug, bet būtų galima mokėti dar daug mažiau, svarbiausia – energetikos išteklių galima sutaupyti labai daug, jeigu tai būtų daroma masiškai, visos šalies mastu (taip, kaip ir yra daugelyje Europos šalių).Visi radiatoriai yra reguliuojami. T. y. šildymą visada galima sumažinti arba išjungti.

Gegužės 27 d., antradienį, lietuviškame internete debiutavo nauja erdvė tinklo naršytojams – portalas „Balsas.tv“. Šį projektą valdys naujienų portalas „Balsas.lt“. Portalo direktorius Ernestas Parulskis sako, kad kurti atskirą padalinį, skirtą vien videosiužetams, paskatino kelios aplinkybės. Viena svarbiausių priežasčių – portale „Balsas.lt“ sukauptas didelis videoarchyvas.

Atsiprašau. Nė vieno nenoriu nei užgauti, nei įžeisti, net nei pajuokti. Iš tikrųjų turėčiau rašyti pramogų kūrėjai, pramogininkai, atlikėjai, žmonėms geros nuotaikos kėlėjai, jų linksmintojai, ar dar kaip nors kitaip, tačiau, kai toji lietuvių visuomenės dalis pradeda kurti savas politines partijas, apie kurias visiškai nieko neišmano, man jie - tik juokdariai, ir nieko daugiau.

Vilniuje šurmuliuojančioje knygų mugėje vasario 22 d. pristatyta nauja filosofo, televizijos laidų vedėjo Leonido Donskio knyga „Tyliosios alternatyvos“(leidykla "Versus aureus", 2008 m.). Beje, šį, vasario, mėnesį  L. Donskis tapo „Balsas.lt“ apžvalgininku. Prie  teksto pridedamas video interviu su knygos autoriumi L. Donskiu, skirtas šiai progai.

Pastaruoju metu padaugėjo priekaištų politikos komentatoriams ir žurnalistams už jų esą destruktyvią, pasitikėjimą politikais ir net Lietuvos valstybę griaunančią kritiką. Tai šaukte šaukiasi pasvarstymų apie tai, kokia kritika paprastai išsakoma Lietuvoje ir ar visais atvejais ji tokia jau destruktyvi ir žalinga.Pamazgos – ne kritikaPradėkime nuo to, kad neįmanoma sugriauti to, kas yra tvirta ir tikra.

Rusijoje valdžia sėkmingai pasirūpino savo garantuota pergale keistuose rinkimuose. Daugelis gyventojų Putinu daugmaž patenkinti, o demokratijos likimas jiems nė motais – svarbu, kad caras būtų geras.Deja, ir Lietuvoje toks požiūris turi nemenką potencialą. Rugsėjo mėnesį nemažas būrys Seimo narių važiavo į Maskvą saulės parvežti. Ir parvežė saulelę Uspaskėlį, ir ant rankų nešiojo, ir tebenešioja iki šiol. Per Seimo nario rinkimus Alytaus rajone už tą parvežtą saulę balsavo tūkstančiai rinkėjų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, esą geriausia, kad šis Seimas pats save paleistų, įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, atsistatydintų dabartinė Vyriausybė. „Virš Lietuvos tvyro dvi milžiniškos problemos – nacionalinio investuotojo, vadinamojo „trigalvio slibino“, formavimas ir bręstanti ūkio krizė. Vyriausybė nepajėgi nei vienos, nei kitos išspręsti“, – sako apžvalgininkas.

Į naujienų portalą „Balsas.lt“ investavo vienas žinomiausių Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjų, teisininkas Martynas Šlikas. Jis įsigijo 51 proc. portalą valdančios bendrovės „Balsas.lt“ akcijų. „Džiaugiuosi, kad portalo potencija buvo įvertinta. „Balsui“ investicijų reikėjo, ir šiandien esu įsitikinęs, kad jau artimiausioje ateityje galėsime energingai, ledo ritulio stiliumi, pasistumdyti lietuviško interneto rinkoje“, sako bendrovės direktorius Ernestas Parulskis.

Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.

Advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas tiki, kad per okupaciją nukentėję Lietuvos piliečiai gali pasiekti tai, kas nepavyksta Lietuvos valstybei: išsireikalauti iš Rusijos žalos atlyginimo. Jis atstovauja piliečiams pradėtoje byloje Lietuvos teisme. Su K. Čilinsku kalbasi "Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga. - Buvo skelbta, kad Lietuvos piliečiai padavė ieškinį dėl žalos, patirtos okupacijos metu, atlyginimo.

Ne visas Irakas yra apimtas teroro ir sprogdinimų, išvirstančių į pilietinį karą. Šiaurės Irake, Kurdistane, besilankantis žurnalistas ir visuomenininkas Aurimas Perednis teigia, kad šiame regione palyginus ramu, Kurdistanas pastaraisiais metais sugebėjo pritraukti užsienio investicijų. Pajamų mokesčio tarifas čia lygus nuliui. Tad ar esama galimybių Lietuvai bendradarbiauti su gamtiniais ištekliais turtingu regionu? "Balsas.lt" pokalbis su A. Perdniu - telefonu iš Irako.

Arūnas Štaras yra naujosios Vilniaus miesto tarybos narys, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, partijos Vilniaus miesto koordinacinės tarybos pirmininkas. 1991-93 m. A. Štaras yra buvęs Vilniaus miesto meras. Liberalų sąjūdžio atstovai Vilniaus taryboje turės keturias vietas ir derybose dėl galimos Vilniaus valdančiosios koalicijos kol kas nedalyvauja. Interviu „Balsas.lt“ A. Štaras sakė, kad buvusios derybos dėl vadinamosios Švaros koalicijos sužlugo dėl socialdemokratų požiūrio.

Nusikalstamumas Lietuvoje švelnėja. Iš tikrųjų – kam gi imtis smurto ir apiplėšimų, jeigu galima tiesiog paskambinti nepažįstamam žmogui ir gražiai, bet įtikinamai pareikalauti iš jo pinigų. Ir jis savo noru atneš tau keletą arba keliolika tūkstančių. Pasirodo, norint šitaip pasipinigauti, nereikia net iš kalėjimo išeiti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta - ne naujokas politikoje. Seime jis jau trečią kadenciją (dirba nuo 1996 m.), nuolat išrenkamas vienmandatėje apygardoje. Savo laiku kaip istorikas tyrinėjęs pokario laikotarpį, partizaninį karą, parlamente daugiausia dėmesio skiria nacionalinio saugumo reikalams.

Lietuvos politikos veteranas socialdemokratas Gediminas Paviržis tuoj pasitrauks iš Vilniaus vicemero posto. Pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose jis dalyvavo Vilniaus rajono socialdemokratų sąraše. Ir laimėjo - rinkėjai jį švystelėjo iš 5-tos sąrašo vietos į 1-ąją, o tuo pačiu ir į tarybą. Tiesa, socialdemokratai čia turi tik 3 vietas iš 27. Pateikiame "Balsas.lt" interviu su politiku.

Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius keletą dienų buvo išvykęs į Turkiją, kur lankėsi su Lietuvos parlamentarų delegacija, tačiau nuo Lietuvos reikalų neatitrūko. Interviu "Balsas.lt" A. Kubilius teigė, kad jei socialdemokratai Vilniaus mieste sudarytų valdančiąją koaliciją su liberalais demokratais, Tėvynės sąjungoj kiltų diskusija, ar toliau galima remti socialdemokratų dominuojamą vyriausybę.

Rinkėjai pasitikėjo Tėvynės sąjungos kandidatu į Vilniaus miesto tarybą, žinomu šou verslo atstovu Algiu Ramanausku ir suteikė jam Tarybos nario mandatą. Su "Balsas.lt" Algis Ramanauskas bene pirmą kartą kalbėjo jau būdamas naujame, politiko, amplua.

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.

Kvailas nesupras, o protingas patylės Manau, kad būtent šia patarle vadovavosi Konstitucinis Teismas (KT) priimdamas sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas draudimas gyventojams kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus prieštarauja Konstitucijai. Jau buvau susitaikęs su mintimi, kad Lietuvos intelektualai apsimes, jog nieko baisaus neįvyko ir neverta abejoti šventos karvės (KT) šventumu, todėl nuoširdžiai apsidžiaugiau tais, kurie netyli.

Jei būčiau Saulius Spurga, šį straipsnį pavadinčiau „Politikos minedai 2“. Labai jau taiklus buvo tas palyginimas ir jokiu būdu nenoriu, (tiesiog neturiu dėl ko) oponuoti palyginimo autoriui. Labai svarbu yra tarti keletą žodžių apie tų minedų „pagaminimo“ procedūrą ir aplinką, kurioje ši industrija sėkmingai gyvuoja bei klesti. Aš sąmoningai kalbu apie „pagaminimą“, o ne apie atsiradimą.

Nepaisant nedidelės tikimybės, kad savivaldos klausimus iš šešėlio į atokaitą ištrauks Konstitucinio Teismo sprendimas, lieka daug vietos politinio proceso bruožų, kurie prašyte prašosi komentaro.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.

Šiame komentare norisi kalbėti apie sportą, sumaišant į vieną indą ir krepšinį, ir politiką, ir aukštąjį mokslą. Nesunku atspėti, kad kalbėjimas linksta į studentišką sportą. Bene geriausiai požiūris į jį atsispindi krepšinyje, kuris neabejotinai laikytinas populiariausia sporto šaka. Šiandienos futbolo aistros neleidžia sutelkti dėmesio tik į Lietuvos Vyriausybės krizę, nors susiklosčiusią politinę padėtį Saulius Spurga aprašė sporto terminais (http://www.omni.lt/index.

Šiuo metu, jau vien pats žodis reformos Lietuvoje daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad "užteks mums tų reformų" - geriau jau "rami ir normali" evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie "kai kurias" Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu - "nu, tai ką daryti... ką vėl kokią revoliuciją?". Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.

Nepaisant visuotinio atšilimo, ozono skylės, globalizacijos, paukščių gripo, kaip visada nuobodžios naujametinės televizijos programos ir kitų stichinių nelaimių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventės Lietuvoje buvo nuklotos švelniu tradiciniu sniegu.

Gruodis prasidėjo, ir iškart Lietuvoje - karnavalinės nuotaikos. Vieni kaukes užsideda, kitiems kaukės nukrinta, bet visi žaidžia slėpynių. Pavyzdžiui, vaikščiojo po Lietuvą žmogus su Abonento kauke... Bet apie viską nuo pradžių. Lietuva - ištisa slėpynių arena. Svarbiausių dalykų čia negali stebėti paviršiuje, nes daug ką lemia neformalūs ryšiai, susiklostę neįžvelgiamoje gelmėje.

Savaitės naujienos: girtas 21 metų vairuotojas Vilniuje, Trakų gatvėje, nuvertė balkoną laikantį atlantą (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_323164), A. Pugačiova ir F. Kirkorovas pranešė apie santuokos nutraukimą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322990), taip pat paskelbta, kad G. W. Bushas norėjęs susprogdinti arabų televiziją "Al Jazeera", nors gal tai buvęs tik pokštas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322727). Svarbiausia naujiena Lietuvoje - gilėja patriarcho ruduo.

Netrukus pasirodys nauja politologo Lauro Bielinio knyga "Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida: prieštaringa komunikacinė simbiozė". Šioje knygoje autorius parodo, kaip randasi naujos sąsajos tarp politikos ir žiniasklaidos subjektų, kaip kinta visuomenės požiūris į valdžią formuojantis informacinei visuomenei.

Viktoras Uspaskichas kiek lengvabūdiškai pažiūrėjo į politiką ir apskritai į politinį gyvenimą, o dabar jis stovi kryžkelėje, interviu "Omni.lt" teigė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis pripažįsta partijų "juodąsias kasas" ir sako, kad kurti politikų etikos kodeksą sekasi itin sunkiai. Seimo pirmininkas nėra linkęs sureikšminti įtarinėjimų dėl ministrės Kazimiros Prunskienės galimo bendradarbiavimo su KGB. Pradėkime nuo artėjančios Seimo sesijos.

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Tėvynės Sąjungos poziciją šiuo metu susiklosčiusioje politinėje situacijoje teigia, kad sviedinys - ne šios partijos pusėje. Partija trukdytų laisvai ir neviešai tvarkytis reikaliukus, todėl jos į valdžią neįsileis taip ilgai, kaip tik galės. Kai jau nebegalės, pakvies kalbėtis.

Rašytojas ir Lietuvos radijo žurnalistas Saulius Spurga išleido naują romaną „Gintarinė valstija“. „Omni laikui“ jis pateikė geros knygos receptą: „Knygoje turi būti gausu Sokrato išminties, Erazmo Roterdamiečio ironijos ir Artūro Zuoko fantazijos. Visa tai turi būti sumaišyta deramomis proporcijomis, gerai išlaikyta ir supilta į spalvotus kietus viršelius, kad vos paragavęs skaitytojas būtų verčiamas iš koto.

Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, bičiuliai ir artimieji literatūrinio debiuto proga sveikino inžinierių Apolinarą Čepulį, antradienį (02.03) sostinės Rašytojų klube pristačiusį pirmąją savo knygą "Likimo upė". "Paleidžiu į gyvenimą pirmą savo vaiką ir nežinau, kaip jis to gyvenimo bus priimtas", - kukliai kalbėjo autorius, tačiau knygos pristatyme dalyvavę rašytojai bei kritikai palankiai įvertino pirmuosius A. Čepulio bandymus. "Romanas nepaliks abejingų.