saulius spurga

2024 m. JAV prezidento rinkimų kampanija turi naują ikoną: Donaldas Trumpas, praėjus kelioms akimirkoms po to, kai vos išvengė sunkaus sužeidimo ar mirties nuo žudiko kulkų, stovi iškėlęs kumštį, ant veido matyti tekančio kraujo žymės, o už nugaros vėjyje plevėsuoja Amerikos vėliava. Šis išpuolis jau pradėjo sklisti per Amerikos partijų dialogą, nes daugybė respublikonų pasisakė smerkdami prezidentą J. Bideną ir demokratus už tai, kad jie sukūrė smurtui palankią retorinę aplinką.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Apie savo planus artimiausiuose prezidento rinkimuose dar nepranešęs Gitanas Nausėda – ryškiausias gyventojų favoritas. Reitingais jo neprisiveja nė vienas politikas ar visuomenės veikėjas. Bet džiūgauti dar per anksti, įsitikinę tv3.lt kalbinti ekspertai. Jie dabartiniam šalies vadovui įžvelgia rimtą priešininką, galintį pasisavinti dalį jo elektorato.

„Tai yra tam tikras fenomenas“, – apie vieną ryškiausių kandidatų į Vilniaus merus Artūrą Zuoką kalba Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Jis ir kiti ekspertai neabejoja, kad pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose A. Zuokas antrajame ture turėtų kautis dėl sostinės mero posto. Tačiau džiūgauti dėl palankios šiam politikui rinkimų baigties dar gerokai per anksti.

Visvaldas Matijošaitis penktadienį paskelbė, kad trečią kartą bandys tapti Kauno miesto meru. Politologai sako, kad toks dabartinio Laikinosios sostinės vadovo sprendimas jų nenustebino ir jis yra pagrindinis favoritas laimėti rinkimus, kadangi partijos nepasiūlė stiprių kandidatų, kurie galėtų mesti rimtą iššūkį V. Matijošaičiui. „Esu principingas žmogus. Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10-ies gyventojų. Sociologai ir politologai sako: aišku, kodėl – siaučia net kelios krizės, ji nesugeba parodyti atjautos ir rūpesčio žmonėmis, sako viską tiesiai šviesiai. Tame pačiame reitingų dugne ir liberalų partijos. Laisviečiai apskritai stumdosi viename lygyje su Tomaševskio lenkų rinkimų akcija.

Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys. O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Amžiaus byla sulaukė tarpinio finišo – visi kaltinamieji politinės korupcijos byloje išteisinti. Ekspertai teigia, kad toks teismo sprendimas juos nustebino, tačiau teisininkų bendruomenėje būta diskusijų, kad teismas gali neišdrįsti nuteisti pagrindinių politinės korupcijos sagos veikėjų – Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.

Vasario viduryje susijungus kelioms politinėms jėgoms susikūrė Tautos ir teisingumo sąjunga, kurios lyderiu išrinktas ilgametis parlamentaras Petras Gražulis. Suvažiavime partijos atstovai tikino, kad apklausos rodo 10 proc. rinkėjų palaikymą P. Gražulio vadovaujamai politinei jėgai.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ artėjant prie steigiamojo suvažiavimo datos, didžiosios šalies partijos patiria skaudžius smūgius – iš jų pasitraukia politiniai bendražygiai. Vieni jų teigia buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kuriamoje partijoje matantys didesnes perspektyvas, kiti nurodo priėmę tokį sprendimą dėl asmeninių išgyvenimų.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Įvairių krizių į vieną ir kitą pusę mėtytas Vyriausybės laivas į 2022-uosius išplaukia su ta pačia įgula, su kuria paliko uostą. Per pirmuosius darbo metus Ingridos Šimonytės ministrų kabinete nepasikeitė nė vienas jo narys. Ekspertai teigia, kad nuspėti, ar kitais metais kris nors vieno ministro galva – sunku. Visgi vienas kabineto narys gali būti visiškai ramus – ekspertų tvirtinimu, vienas ministras XVIII-oje Vyriausybėje yra absoliučiai neliečiamas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su LGBTQ vaiko mama Rasa Račiene. Po susitikimo prezidentūra ir R. Račienė teigė, kad prezidentas išgirdo mamos lūkesčius ir pripažino, kad LBGTQ+ bendruomenė Lietuvoje susiduria su priešiškumu. Vis dėlto politologai pastebi, kad prezidentas pats galėjo prisidėti prie visuomenės susiskaldymo ir linki prezidentūrai užimti aiškią, o ne miglotą poziciją LGBTQ+ bendruomenės klausimu.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbui. Anot jo, ministras sunkiai tvarkosi valdydamas pandemiją, todėl vienas iš kelių – jam atsistatydinti. Iškart po šio pareiškimo atsakymą išplatino ir A. Dulkys, teigiantis, kad to daryti neketina. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų politologų teigimu, prezidentas nuolat įsivelia į politinius žaidimus ir taip tikisi susirinkti papildomų taškų.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

Nacionalinis susivienijimas pirmadienį pateikė savo veiksmų planą, kaip esą šaliai reikėtų kovoti su užklupusia migrantų krize. Politikai ir specialistai sako, kad siūlymas griebtis tokių kraštutinių priemonių peržengia sveiko proto ribas. Nacionalinis susivienijimas savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 žingsnių, kaip suvaldyti migrantus. Tarp jų buvo paminėtos net mirtinos priemonės.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Pasisakydamas Didžiajame šeimos gynimo marše, šalies prezidentas Gitanas Nausėda palietė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą. Nors pažymėjo, kad partnerystę reikia sureguliuoti teisiškai, čia pat prezidentas akcentavo, kad „tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos“. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertai neįžvelgia, kuri Partnerystės įstatymo dalis dabar galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas vaizdo įrašu kreiptis į Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyvius nustebino ne vieną. Politologai įžvelgia, kad taip G. Nausėda mano gausiantis renginio dalyvių palaikymą dabar ir ateityje. O kadangi renginio auditorija – itin nedidelė visuomenės dalis, jų manymu, prezidentas šovė sau į koją ir rizikuoja nebebūti perrinktas.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Jau ankstyvą pavasarį Seimas ketina suremti ietis dėl įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų sąjungas Lietuvoje. Metai iš metų šio įstatymo oponentai pasiekia, kad civilinė partnerystė taip ir neišvystų dienos šviesos. Tačiau ir dalis politikų, ir politologai pastebi, kad pamažu visuomenės nuomonė šiais klausimais keičiasi, todėl, galimas daiktas, naujasis Seimas įteisins homoseksualių porų sąjungas Lietuvoje.

Dalis visuomenės pasigenda prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šaliai sunkiu momentu – internete kuriami šmaikštūs netikri renginiai, kviečiantys surasti dingusį prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutaria, G. Nausėda turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, o jo įvaizdžiui pakenkti gali į politinę areną grįžusi Dalia Grybauskaitė.

Nors pakartotinis balsavimas dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo patyrė nesėkmę, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pabrėžė, kad ši istorija tikrai nesibaigė. Pašnekovų teigimu, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis gali imtis naujų priemonių, norėdamas pašalinti dabartinį Seimo vadovą iš posto, o trintis tarp jo ir V. Pranckiečio tik didės. Už V. Pranckiečio atstatydinimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 5, 11 biuletenių sugadinti.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Tik įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vetavo tris Seimo priimtus įstatymus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad prezidento veto dažnai yra pagrįsti, tačiau taip besielgdamas G. Nausėda gali turėti ir kitų tikslų.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Valstiečių frakciją paliekantys nariai Ramūną Karbauskį kaltina diktatūra, partijos viduje vis garsiau kalbama apie diskusijų ir demokratijos stoką, o pats valstiečių lyderis nevengia viešojoje erdvėje kritikuoti jo partijos iškeltą Seimo pirmininką. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad apie valstiečių krizę kalbėti per anksti, bet situacija gali drastiškai pasikeisti. Šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime neteko dviejų narių.

„Šaltasis karas“ – taip premjeras Saulius Skvernelis apibūdina savo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius. Prezidentei dar kartą atmetus S. Skvernelio siūlomą kandidatą į ministrus, premjeras pasipiktino, kad ministro nebeieškos išvis. Kol šalies vadovai plūstasi, politologai atkreipia dėmesį, jog ginčus dėl ministrų S. Skvernelis išnaudoja prezidento rinkimams.

Į Seimo langus skriejantys kiaušiniai, akmenys ir net batai, dešimtys sužeistų ir sulaikytų, šimtai braukiantys ašarą nuo ašarinių dujų – taip audringai prieš dešimtmetį į mokesčių reformas sureagavo lietuviai.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Metai bėga, pasiūlymų drausti plastikinę alkoholio tarą vis daugėja, o Seimo kova su ja – vis dar bevaisė. Po paskutinio ribojimo, kai uždrausta alų pilstyti į didesnę nei 2 l tarą, Seimas iš vietos taip ir nepasistūmėjo, bet ir neslepia, kad taros ribojimo nebelaiko prioritetu. Aludariai savo ruožtu įspėja, kad papildomas apynasris jiems atsilieptų ir alkoholio kainoms.

Kaune besirutuliojant dar vienai istorijai, kai iš šeimos dėl įtarimo smurtu atimti vaikai, į priešakines fronto linijas netruko stoti ir politikai: šeimos pašonėje – parlamentarai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. Vienam jų pretenduojant į prezidento postą politologai neabejoja – politikų dalyvavimas šioje istorijoje – rinkiminė kampanija.

Didžiausią tautos palaikymą kol kas susižeria du apie ketinimą pretenduoti į šalies prezidentus paskelbę kandidatai – Gitanas Nausėda ir Vygaudas Ušackas. Tačiau rinkėjų palaikymas nėra vienintelis kandidatus vienijantis vardiklis – panašumas jaučiamas jų kalbose, vertybėse ir net prisistatyme visuomenei. Kuriam kandidatui rinkimuose seksis geriau? G. Nausėda ir V. Ušackas – visuomenės nuomonės lyderiai, kalbant apie oficialiai apsiskelbusius kandidatus į Lietuvos prezidentus.

Politikų įtakos sūpuoklės niekaip nerimsta ir atskleidžia neįprastas tendencijas – visuomenė mano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo įtaka pranoksta premjerą Saulių Skvernelį. Taip pat visuomenė į aukštumas kelia prezidentą Valdą Adamkų, o Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atrodo, vis dažniau ima pamiršti. Visuomenės akyse įtakingiausia politikė, kaip ir pernai, tebėra prezidentė Dalia Grybauskaitė, rodo portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.