saulius jurkevičius

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Lietuvos mokinių laukia naujovės – gausės patikrinimų, per kuriuos bus įvertinamos jų žinios. Jau nuo kitų mokslo metų patikrinimai laukia aštuntokų, o dar kitais metais – ketvirtokų ir dešimtokų. Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad tai yra nepasitikėjimas mokytojais ir proceso gerinimo imitacija.

Lietuvoje – matematikos brandos egzamino katastrofa. Jo neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia. Mokytojai situaciją mato skirtingai – vieni sako, kad kalti patys mokiniai, kurie per mažai ruošiasi, kiti kaltina netinkamai sudarytas per sudėtingas užduotis. Matematikos valstybinį egzaminą abiturientai laikė prieš 4 savaites.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė dviem dienoms pratęsti moksleivių rudens atostogas po Vėlinių. Taip siekiama užkirsti kelią tolimesniam COVID-19 plitimui, mat ugdymo įstaigose yra daugiau nei pusė šalyje įvykusių koronaviruso protrūkių. Ar tai būtų teisingas sprendimas, TV3 žinių „Dienos komentare“ svarstė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Kaip tik šiomis dienomis daug ginčijamasi dėl to, ar reikėtų prailginti mokinių atostogas.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius džiaugiasi, kad po ilgos pertraukos jo mokyklos bendruomenė susiburs dirbti gyvai, o ne iš kompiuterių ekranų. Tačiau grįžimo džiaugsmą kiek temdo dėl pandemijos vis dar tvyranti nežinia bei painios rekomendacijos mokykloms. Dalį reikalavimų S. Jurkevičius laiko pertekliniais ir mano, kad švietimo bendruomenė, yra stumiama į futliarą, pasitelkiant kartais ir sveiko proto ribas peržengiančias priemones.

Pastaruoju metu vis daugiau tėvų reiškia pretenzijas mokytojams – esą jų vaikas genijus. Bet ar iš tiesų taip yra? Kodėl visos trys šalys – mokytojai, mokiniai, tėvai – tarpusavyje neretai pešasi užuot bendradarbiavę? Kas sukuria įtampą mokykloje? Apie tai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalba atlikėja Iglė, trijų vaikų mama, mokyklos tėvų komiteto pirmininkė Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, rašoma pranešime spaudai.

Nors nuo rugsėjo 2-osios visose mokyklose šurmuliuoja moksleiviai ir mokytojai, vis dėlto Vilniaus licėjuje, atrodo, laikas sustojęs. Vietoje smalsaus jaunimo čia sukiojasi dešimtys statybininkų, kurie užsiima licėjaus remonto darbais. Pasikalbėti su ilgamečiu licėjaus direktoriumi, kuris prestižinei mokymosi įstaigai vadovauja nuo 1994-ųjų metų, susitinkame pačiame licėjuje.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Nuo rugsėjo įsigaliojant etatiniam mokytojų apmokėjimui, labiausiai algos kils Vilniaus, Kazlų rūdos, Prienų rajonų savivaldybių pedagogams, teigia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pažymima, kad šiemet mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų,o iki 2020-ųjų iš viso 95 mln. eurų. ŠMM tvirtina Tai leis palaipsniui mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti penktadaliu – po maždaug 10 proc. šiemet ir kitąmet. Šios lėšos mokyklas pasieks spalio mėnesį.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad nuo rugsėjo įsigaliojus etatiniam mokytojų apmokėjimui, kai kuriose savivaldybėse gali kilti nesklandumų. Tačiau Vyriausybės vadovas priduria, kad tai gali lemti ne objektyvios priežastys, o politiniai rinkimų motyvai. Be to, anot Vyriausybės vadovo, naujovėms priešinasi ir kai kurie kompetencijos stokojantys mokyklų vadovai.

Medikai sunerimę – į ligoninę plūsta nuo mokslų ir papildomos veiklos išsekę mokiniai. Kai kurie jų atsiduria net ir reanimacijoje. Gydytojai sako, esą tiek mažesni, tiek paaugliai pervargsta, nes labai dažnai neįvertina savo jėgų. Specialistai neslepia, kad didelė dalis ir tokių, kuriuos eiti į krūvas būrelių verčia tėvai, kad galėtų pasipuikuoti, kad jų vaikas – genijus. Tėvai atkerta, kad kaltinti reikia ne vaikų gimdytojus, o mokyklines programas.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Pirmadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prasidėjo protesto akcija dėl ketinimų ilginti mokslo metus.  Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. Akciją organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį.

Mokinių atmintis suprastėjusi, jie sunkiau sutelkia dėmesį, mąsto siauriau ir dalis jų net bijo pasižiūrėti į akis dėl išmaniųjų technologijų, tv3.lt rugsėjo pirmąją sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Pasak jo, mokiniai sunkiau išsaugo informaciją atmintyje ir visuomet nori atsiremti į išmaniąsias technologijas. „Susidaro įspūdis, kad kartais yra trinamas atminties diskas, mokiniai nebrangina informacijos, ji neišlieka jų galvoje.

Žinių radijas   Laikų, kai kiekvienas vaikas į mokyklą keliaus ne su sunkia kuprine, bet lengvu planšetiniu kompiuteriu, dar teks palaukti. Šiuo metu Lietuvos mokyklose yra arti 80 tūkst. įvairių kompiuterių. Dalis jų – nebe pirmos jaunystės ir vienu metu jais gali naudotis tik klasė ar dvi. Šiais mokslo metais pagal tam tikrus kriterijus atrinktas mokyklas pasieks dar apie tūkstantis kompiuterių.

Žinių radijas Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė internetą lyginantis su šiukšlių konteineriu, kuriame, taip pat galima surasti daug puikių dalykų. „Internetas – kotraversiškas reiškinys. Čia daug paviršutiniškos informacijos. Antra vertus, tame sraute nelengva orientuotis.

Jie visi – savo sričių profesionalai. Tačiau visa Lietuva juos pažįsta ir kaip televizijos viktorinų dalyvius, žinančius atsakymus į kone visus klausimus. Trečiadienį jie vėl susirungs į BTV eterį sugrįžusiame legendiniame žaidime „Taip.Ne“. „Susitinkame čia, BTV eteryje, kaip prieš dvidešimt metų“, - trečiadienio vakarą televizijos žiūrovus pasveikins Arūnas Valinskas.

Pagrindinių herojų legendose keisti negalima – po daugiau nei dešimties metų atgimusį žaidimą „Taip.Ne“ vėl ves jo sumanytojas Arūnas Valinskas, o jam talkins viena garsiausių Lietuvos manekenių Renata Mikailionytė. Nėra žmogaus, kuris galėtų vesti televizijos žaidimą „Taip.Ne“ geriau nei pats jo autorius. Ne kartą kalbintas grįžti į televiziją su šiuo projektu A.Valinskas galiausiai pasakė „Taip“ –  su žiūrovais jis sveikinsis naujajame BTV  sezone.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Balandžio 27 d. (penktadienį) Palangoje, viešbučio „Vanagupė“ Konferencijų centre, vyks tarptautinė konferencija „(Ne)paprasti dalykai, kurie įkvepia“, skirta vienam iš didžiausių švietimo sistemos iššūkių Lietuvoje ir pasaulyje – moksleivių motyvacijai mokytis, veikti, tobulėti. Konferenciją organizuoja LR švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.

„Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka – taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius. Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita.

Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka - taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius. Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita.

Pilnos kuprinės minčių nuskambėjo rugsėjo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Pakeliui į XXI-ojo amžiaus mokyklą“, kurioje dalyvavo moksleiviai, mokytojai, mokyklų vadovai, neformaliojo švietimo mokytojai.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Sukilę mokytojai atkreipė dėmesį ne tik į varganas savo algas, bet ir nuvertintą profesijos prestižą, sumaištį sukėlusias švietimo reformas, prastėjantį mokinių žinių lygį.Vienos sėkmingiausių šalies mokyklų - Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, konstatuoja, kad artėjama prie katastrofos, bet valdžiai, politikams tai mažai rūpi, rašo dienraštis „Verslo žinios“.„Nenumaldomai mažėja mokytojų, ir toliau jų mažės.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius mano, kad dabartinė mokykla artėja prie labai rimtos krizės. Situacija ne tik dėl mokytojų atlyginimų, bet ir dėl etatų, motyvacijos, saugumo šiandien artima krizinei.

Vienai geriausių Lietuvoje mokyklų – Vilniaus licėjui – vadovaujantis Saulius Jurkevičius tvirtina, kad padėtis šalies mokyklose tokia prasta, jog nieko nebešokiruoja istoriją dėstantis muzikos mokytojas ar laisvalaikiu po paskaitų pedagogę žaidžianti studentė, rašo „Vilniaus diena“. Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, skurstančio mokytojo prestižas ir asmenybė mokyklose niokojama su pasimėgavimu. Ypač tai daro paaugliai nuo 6 iki 9 klasės.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Lietuvos penkiolikmečių žinios ir gebėjimai gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse dar nepasiekė pasaulio šalių vidurkio. Tai atskleidė 57 šalyse atlikto tyrimo rezultatai. Anot švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės, šis tyrimas atskleidė kai kurias Lietuvos švietimo sistemos problemas. „Lietuvai reikia daug ką pergalvoti“, – sakė ji.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Keli tūkstančiai Lietuvos vaikų nelanko mokyklos. Taip atsitinka dėl įvairiausių priežasčių – situacijos šeimoje, motyvacijos stokos, įvairių baimių ir kompleksų. Pačioje mokykloje šiandien apstu vidinių problemų, joje klesti patyčios, mokytojų ir mokinių santykiai dažnai nesiremia abipuse pagarba, mokiniai pasigenda įdomių pamokų ir gerų mokytojų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šiandien mokykloje vyraujanti atmosfera nėra draugiška mokiniui ar ten dirbančiam mokytojui. Pasak Vilniaus licėjaus vadovo Sauliaus Jurkevičiaus, mokykloje daug vidinių problemų, baimės, smurto, įžeidimų. Teigiama, kad aukštesnės tvoros ir vaizdo kameros dvasinės mokyklos atmosferos nepagerins.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įvyko paskutinė šiais mokslo metais Lietuvos moksleivių sąjungos organizuojama VMDK diskusija. Šįkart diskutavome išties rimta tema – Rusijos ir JAV užsienio politika. Šių dviejų pasaulio milžinų tarpusavio santykius bei jų įtaką mūsų valstybei padėjo išsiaiškinti diskusijos svečiai – Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas doc. dr. Antanas Kulakauskas.

Geriausių gimnazijų vadovai sako, kad vis daugiau gabiausių jų abiturientų nebesirenka Lietuvos aukštųjų mokyklų, o stoja į Vakarų universitetus. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai tai pripažįsta, tačiau tikina, kad išvažiuojančių nėra tiek daug, informuoja LTV „Panorama“.Vilniaus licėjaus abiturientas Bernardas Morkūnas jau yra gavęs pakvietimą studijuoti biochemiją arba gamtos mokslus viename iš garsiausių pasaulio universitetų – Kembridže.