saulės energija

Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, bus statoma 10 megavatų (MW) galios saulės elektrinė, į kurią numatoma investuoti 10 mln. eurų. Projektą įgyvendins rajono tarybos sprendimu steigiama viešoji įstaiga Vilniaus rajono saulės parkas, trečiadienį pranešė savivaldybė. „Norime plėtoti aplinkai draugiškas energetikos technologijas, mažinti energijos nepriteklių.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tarptautinė energijos prekybos ir turto valdymo bendrovė „Centrica Energy“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ supirks pernai Lietuvoje jos pastatytuose dviejuose vėjo ir viename saulės parke pagamintą elektrą.

Kvietimą paramai naujoms saulės elektrinėms įsirengti ar padidinti jau turimų galią antradienį paskelbusi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) į darbo dienos pabaigą sulaukė beveik 10,2 tūkst. paraiškų 22,5 mln. eurų paramai gauti. Tiesa, nors ryte paraiškas pateikti norintys gyventojai susidūrė su sistemos trikdžiais, nuslūgus vartotojų srautui, APVA teigimu, sistema veikė sklandžiai. Kaip skelbia APVA, šio trečiojo ir šiemet didžiausio kvietimo vertė yra 40 mln. eurų.

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus verslas.

Trečius metus iš eilės saulės elektrinę Lietuvoje galima tiesiog laimėti. Tereikia įsigyti mėsos gaminių ir dalyvauti akcijoje „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais planuoja daugiau nei 20 švietimo, sporto, kultūros įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų aprūpinti nutolusiomis saulės elektrinėmis – Aplinkos projektų valdymo agentūra tam skyrė 13,9 mln. eurų. Saulės energiją naudos ir pati savivaldybė, Vilniaus Rotušė, Energetikos ir technikos muziejus, o per ateinančius metus šia energija bus aprūpinta daugiau nei pusė savivaldybės mokyklų ir darželių, pranešė savivaldybė.

Ugniagesiai su nerimu stebi ant namų stogų įrengiamų saulės elektrinių bumą. Mat atvykę gesinti tokio pastato jie sunkiau pasiekia gaisro židinį, o kartais net nukenčia nuo elektros srovės. Mat pigesnės elektros trokštantys gyventojai kartais dar labiau pataupo ir darbus patiki nekvalifikuotiems darbininkams, ne visada pasirūpina saugumu, neįsirengia specialių prietaisų, kurie nelaimės atveju šią elektrinę išjungtų. Saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vos spėja suktis – užsakymų gausybė.

Birželio 22 d. vykusioje konferencijoje „Renovacijos aktualijos“, kurią organizavo Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) buvo aptarti šalyje vykstantis modernizacijos procesai, iššūkiai bei apžvelgti nauji daugiabučių atnaujinimo tikslai. Itin daug dėmesio susilaukė atsinaujinančios energetikos klausimas ir jos taikymas gyvenamuosiuose daugiabučiuose.

Draudikai ir stogdangiai sako, kad daugėja nelaimingų atsitikimų, susijusių su nekokybiška saulės elektrinių įranga ar jų montavimu.  Apie tai rašo portalas „Delfi“.  Stogus Lietuvoje parduodančios bendrovės verslo vystymo vadovo Sergejaus Gorinovo teigimu, vis daugiau gyventojų ėmė skųstis pažeistu namų stogų sandarumu, kurį, statybininkų vertinimu, sukėlė netinkamai sumontuotos saulės modulių sistemos.

„Luminor“ bankas finansuos keturis bendrovės „Evecon“ Lietuvos regionuose vystomus nutolusių saulės energijos parkų projektus – iš viso jiems vystyti bankas skolina 16 mln. eurų, penktadienį pranešė bankas. Keturis nutolusius saulės energijos parkus „Evecon“ vystys skirtinguose Lietuvos regionuose: du įrengti bus Varėnos, po vieną – Jurbarko ir Biržų rajonuose. Bendra numatoma parkų galia – 44 MW.

Valstybės skiriama parama ir praėjusių metų pabaigoje į viršų smarkiai šoktelėjusios elektros kainos lėmė, kad gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis itin išaugo – laukdami jų įrengimo žmonės eilėse laukia net po kelis mėnesius. Tačiau pasirodo, kad planuojant elektrinę verta atsižvelgti ir į metų laiką ‒ daugiausiai išlošia ją įsirengę pavasarį, mažiausiai – rudenį.

Klaipėdoje įrengta saulės kolektorių instaliacija „Monolitas“, generuosianti vasario paskutinį savaitgalį Klaipėdoje vyksiančiam Šviesų festivaliui reikalingos energijos. Kaip antradienį pranešė organizatoriai „Klaipėdos šventės“, du mėnesius, nuo šio antradienio iki kovo vidurio, energiją generuosianti instaliacija turėtų sumažinti festivalio išlaidas elektrai. Energija bus perduodama energijos skirstymo operatoriui ESO.

Indijoje sukurtas pirmasis saulės energija varomo automobilio prototipas. Automobilių gamintojai planuoja, kad rinkoje jis atsidurs už pusantrų metų. Tiesa, nors saulės energija varomų automobilių idėja skamba puikiai, automobilis per dieną galės nuvažiuoti vos 10 kilometrų. Naujasis žydros spalvos automobilis, pristatytas Indijos automobilių parodoje, gavo „Evos“ vardą. Saulės baterijos pritaisytos ant stogo. Viduje vietos ne per daugiausia, tačiau du žmonės tikrai tilps.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą ji stringa, sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas. Todėl Martynas Nagevičius siūlo atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai.

Šešiolika didelių pramonės įmonių prašo skirti kiek daugiau nei 13 mln. eurų paramos įsirengti saulės ar vėjo elektrines. Kvietimui iš Modernizavimo fondo skirta 10 mln. eurų. Į paramą gali pretenduoti įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).   APVA Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė Agnė Markauskienė sako, kad susidomėjimas galimybe patiems pasigaminti elektrą neslūgsta.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia 2025 metais turėtų patenkinti apie 20 proc. Lietuvos elektros poreikio, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas. Dabar šios elektrinės patenkina apie tris procentus šalies poreikio.

Pagal leidimų saulės elektrinėms suteikimo laiką Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, o pagal leidimus vėjo elektrinėms yra ketvirta, rodo asociacijos „Wind Europe“ ir nepriklausomų energetikos ekspertų grupės „Ember“ duomenys. Anot Energetikos ministerijos, šalyje saulės elektrinėms leidimai išduodami vidutiniškai per 10 mėnesių, vėjo jėgainėms - per 40 mėnesių. Bendrijos Atsinaujinančios energijos direktyva nurodo ne ilgesnį nei 24 mėnesių laiką.

Saulės elektrinės Lietuvoje pagamina beveik dešimtadalį elektros energijos, išgaunamos panaudojant atsinaujinančius šaltinius. Elektros brangymetis saulės energiją skatina vertinti ne kaip mados reikalą: net du iš trijų šalies gyventojų ją rinktųsi, nes tai padėtų sutaupyti pinigų ir sumažinti sąskaitas už elektrą. Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje 66 proc. respondentų pažymėjo, kad juos saulės elektrinės domintų išimtinai dėl praktinių sumetimų.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Klaipėdos rajone investavo 3,2 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti maždaug 4 kartus iki 6,5 megavatvalandės (MW). Parkas daugiau kaip 11 hektarų plote įrengtas Klaipėdos rajone Dreižių kaime, jo galingumas siekia 5 MW. Iki šiol įmonė eksploatavo vieną saulės parką, taip pat pajūryje, kurio galingumas siekia 1,5 MW.

Išsigandę didelių elektros sąskaitų lietuviai masiškai perka saulės elektrines. Jėgainių parkuose žmonės staigiai išgraibsto kiekvieną likusią laisvą vieta, netgi perka dar tik brėžiniuose suplanuotas elektrines. Saulės modulius gyventojai masiškai statosi ir ant savo namų: vien liepos mėnesį finansavimo iš valstybės paprašė daugiau nei 17 tūkstančių vartotojų už beveik 48-is milijonus eurų, o tai – naujas rekordas. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje viršijo įstatyme numatytą 2 gigavatų (GW) ribą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi preliminariu vertinimu.  Dėl to reguliuotojas ketina tikrinti šių projektų įgyvendinimą, taip pat aiškintis, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti šias elektrines prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie gaminančių vartotojų vaidmenį užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir pereinant prie žaliosios energetikos.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Kauno rajone gyvenantis Jonas ir jo žmona Nijolė (tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi – aut. past). Ant stogo saulės elektrinę norėjusi pasistatyti šeima sako esantys apgauti visuomeninio elektros energijos ir dujų tiekėjo ESO („Elektros skirstymo operatorius“). Jonas piktinasi, kad, pasak jo, darbuotojai neįvertino techninių sąlygų ir neinformavo, kad pageidaujamos galios elektrinės prijungimas kainuos daugiau nei iš pradžių buv...

Prekybos tinklas „Iki“ ir toliau stengiasi savo veiklą vystyti kuo tvariau – ant „IKI Kuršėnai Vilnius“ parduotuvės, įsikūrusios adresu Vilniaus g. 40, stogo įrengta pirmoji „Iki“ tinklo saulės elektrinė, kuri elektros energija aprūpins šią parduotuvę. „Nuosekliai mažiname poveikį aplinkai. Skatiname pirkėjų sąmoningumą mažinant plastiko taršą ir maisto švaistymą.

Pastaraisiais metais auga gyventojų ir įmonių susidomėjimas saulės elektrinėmis, o jų užsakymų skaičius jau viršija numatytas prognozes. Saulės elektrinės gali ne tik padėti sutaupyti, bet ir visiškai padengti sąskaitas už elektrą, nes energiją gamina ištisus metus. Ekspertai pastebi, kad abejonės apie saulės šviesos trūkumą Lietuvoje turėtų būti panaikintos – jos yra pakankamai.

Ūkininkams sunerimus, kad jų dirbamą žemę planuojama užstatyti saulės ir vėjo jėgainėmis, žaliosios energetikos vystytojai traukia skaičius ant stalo. Jų teigimu, saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, kad būtų pasiektas Energetikos ministerijos keliamas tikslas iki 2030 m., užteks vos apie 0,1 proc. derlingos Lietuvos žemės – tai neturės reikšmingos įtakos žemės ūkiui, tačiau labai sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę, lyderystę tvarumo srityje.

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa saulės elektrinės. Teigiama, kad jos ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda vartotojams gerokai sumažinti už suvartotą elektrą gaunamas sąskaitas. Be to,  norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams skiriama nemenka parama. Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.

NATO planuoja kurti ir ginkluotėje naudoti saulės energiją naudojančias baterijas. Tai ne tik turėtų sumažinti žalą gamtai ir kariuomenės išlaikymo kaštus, tačiau ir paverstų karinę techniką ne tokią priklausomą nuo atsargų papildymo, kas ypač aktualu sunkiai prieinamuose „karštuosiuose taškuose“. Dar šių metų pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas karinių inovacijų forume pareiškė, kad jau iki 2030-ųjų aljansas gali sukurti „ekologiškus“ laivus, lėktuvus ir tankus, varomus saulės energija...

Vilnietis Algirdas Steponavičius dar prieš 20 metų butą Antakalnyje nusprendė iškeisti į gyvenimą sode prie Žaliųjų ežerų – tokiam sprendimui jį pastūmėjo meilė gamtai ir noras kvėpuoti kuo švaresniu oru. Ir nors persikrausčius teko kiek nusivilti – kietu kuru besišildančių kaimynų kaminai rūko tirštesniais dūmais nei jis tikėjosi – tai tik dar labiau sustiprino jo požiūrį į aplinkos apsaugos ir žalios energijos svarbą.

Vis dažniau saulės jėgainių pagaminta elektros energija, kad galėtų aprūpinti namus elektra naktį, yra kaupiama namų baterijose. Tačiau kas būtų, jeigu visą savo namą galėtumėte paversti baterija? Nors, tikriausiai, jos dar ilgai nebus įperkamos paprastam vartotojui, tokią idėją realybe gali paversti pakartotinai įkraunamos cemento baterijos. Mokslininkė Emma Zhang iš Chalmerso technologijų universiteto Švedijoje į cementą įmaišė 0,9 proc.

Rio de Žaneiro lūšnynai – kur kas modernesni ir ekologiškesni nei buvo iki šiol. Ant namų stogų – jau įrengti saulės kolektoriai. Šis saulės projektas pradėtas įgyvendinti dar 2015 metais, mat Brazilija nori aprūpinti lūšnynus, vadinamus „favelomis“ žalia ir visiems prieinama energija. „Gera pasakyti, kad įrengėme saulės energijos jėgainę istorinės pandemijos ir sveikatos krizės Brazilijoje įkarštyje. Žmonės – bedarbiai, alkani, stokoja vakcinų.

JAV karinės jūrų tyrimų laboratorijos (US NRL) mokslininkai sėkmingai išbandė saulės bateriją, kuri teoriškai gali perduoti „Saulės“ energiją iš kosmoso į bet kurį tašką Žemėje. Į kosmosą itin slaptu kariniu bepiločiu X-37B iškeltas bandomasis skydelis-fotovoltinis modulis (PRAM) yra vos picos dėžutės dydžio. Tokiu būdu išvengiant Žemės atmosferos, kuri blokuoja saulės šviesą, trukdžių, šis skydelis kosmoso sąlygomis gali „sugerti“ daugiau energijos negu Žemėje, rašoma CNN.

Saulės gijos įaustos lietuviškuose audiniuose, – taip drąsiai apie savo gaminius gali kalbėti bendrovės Audėjas darbuotojai. Jau metai ant fabriko stogo veikia saulės elektrinė, kurios energija suka audimo stakles ir ne tik jas.

Lazdijuose jau pusmetį vietos savivaldybės valdininkai tarpusavyje nesutaria: galima rajone statyti saulės jėgainę ar ne. Statybos planuojamos 8 hektarų plote ir įvertintos mažiausiai 4 milijonais eurų. Lazdijų valdžia statybas lyg ir palaimintų, tačiau tam prieštarauja architektas. Esą valdžia verslininkams nori įtikti nesilaikydama įstatymų. Lazdijų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas rodo laukus, kuriuose ketinama statyti didelio galingumo saulės elektrinę.

Lietuvoje saulės jėgainių elektros energiją naudojančių vartotojų per metus patrigubėjo. Energetikos ministerijos atstovai aiškina, kad tokį šuolį lėmė  kompensacijos saulės jėgainėms įsigyti. Tiesa, dalis vartotojų dažnai apsiskaičiuoja – nusiperka per daug galingas ir per brangias saulės jėgaines, dėl to jos kartais neatsiperka ir per dešimtmetį.

Birželio 1 d. prasidėjo naujas paraiškų teikimo etapas, kuomet Lietuvos gyventojai gali gauti paramą saulės elektrinių įsigijimui išsimokėtinai. Pasinaudojus šiuo pasiūlymu per dešimt metų galima sutaupyti daugiau nei 20 tūkstančių eurų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kaip visą tai įgyvendinti praktiškai. Saulės elektrines galima statyti ne tik ant namo stogo, bet ir ant žemės bei elektrą nukreipti į būstą iš nuosavo sklypo.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Gyventojams, kurie pirks saulės elektrines, valdžia dalins Europos Sąjungos paramą. Už kiekvieną kW (kilovatą) įrangos skirs daugiau nei 300 eurų. Parama galės pasinaudoti ne tik saulės modulius ant stogų statantys gyventojai, bet ir butų savininkai, kurie saulės jėgainę gali įsigyti toli nuo savo namų, specialiame „saulės parke“. Sostinėje įsikūrusi gamykla per dieną pagamina 500 saulės modulių, iš kurių gaminamos elektros jėgainės.

Klaipėdos valdžia pasišovė dėka saulės pataupyti lėšų: darželiams ir kitoms ugdymo įstaigoms planuojamos saulės elektros jėgainės. Ant vieno uostamiesčio darželio stogo toks kolektorius jau montuojamas. Darželio valdžia skaičiuoja, kur leis sutaupytas lėšas atsisakius įprastos elektros. Ant vaikų darželio stogo darbuojasi statybininkai. Vyrai nešioja ir prisukinėja plokštes. Čia įrenginėjami saulės kolektoriai, kurie darželį aprūpins elektra.

Saulės energija savo namus apsišvies ne tik premjeras Saulius Skvernelis, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir pastaroji S. Skvernelį net spėjo aplenkti – jėgainė jau pūpso ant naujojo jos namo stogo. Tiesa, kitaip nei Vyriausybės vadovas – finansinės paramos iš valstybės prezidentė neprašė. Tuo metu, kartu su S. Skverneliu piniginės kompensacijos už saulės elektrinės įsirengimą per paskutinius kelis mėnesius jau kreipėsi trys tūkstančiai tautiečių.

Norintiems mažiau mokėti už elektrą daugiabučių gyventojams, energetikos ministerija siūlo įsirengti saulės elektrines, gyventojams žadama kompensuoti maždaug trečdalį saulės modulių įsirengimo kainos. Tiesa, tai nereikš, kad nuo šiol daugiabučių stogai ims blizgėti saulės elektrinių atspindimais spinduliais – elektrinę daugiabutis galės įsirengti, kad ir soduose ar kitame Lietuvos krašte. Apsilankėme viename iš sostinės daugiabučių, kurie įsirengė saulės kolektorius. Jų čia apie dvidešimt.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo šimtus milijonų eurų salės energijos projektams besivystančiose šalyse. Tokį pažadą jis davė pasaulio lyderių susirinkime Indijoje, kur kalbėta apie būtinybę skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. E. Macronas, gruodį perspėjęs, kad pasaulinis judėjimas link atsinaujinančios energetikos yra per lėtas, pažadėjo, kad Prancūzija iki 2022 metais per paskolas ir dotacijas skirs papildomų 700 mln. eurų (861,5 mln.

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse 2“ sekmadienį išskrido iš Kairo į Abu Dabį, leisdamasis į paskutinį kelionės aplink pasaulį etapą. „Tai projektas dėl energijos, dėl geresnio pasaulio“, – prieš pakildamas žurnalistams sakė orlaivį, kuris ištisas dienas gali skristi naudodamas vien saulės energiją, pilotuojantis šveicarų nuotykių ieškotojas Bertrand'as Piccard'as.

 Revoliucingas orlaivis „Solar Impulse 2“ pirmadienį pasiekė „negrįžtamą tašką“, pakilęs skristi iš Japonijos į Havajus ir įveikti sunkiausią etapą savo ambicingoje kelionėje aplink Žemės rutulį, varomas vien saulės energija. 62 metų šveicaras pilotas Andre Borschbergas pakilo iš Nagojos miesto apie 3 val. vietos (sekmadienį 21 val. Lietuvos) laiku, praėjus penkioms dienoms po to, kai nepalankūs orai privertė organizatorius atšaukti ankstesnį mėginimą.

 Ar šiomis dienomis nesijautėte blogiau nei įprasta? Klausimas širdies ir kraujagyslių ligų turintiems žmonėms. Jei taip – atsakymas gali slypėti kažkur labai aukštai. Kaip tik šiomis dienomis siaučia didelė saulės audra. Saulė prieš porą dienų tiesiai į žemę spjovė tokį smarkų energijos pliūpsnį, koks būna gal kartą per metus. O jis dar ir nukreiptas buvo tiesiai į Žemę. Magnetinės audros stiprumas antradienį pasiekė net 8 iš 9 galimų balų.

 Iškastinis kuras ir brangus, ir kenksmingas aplinkai: tiek žmogaus sveikatai, tiek klimatui. Taigi kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie tai, kad būtų galima naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius: saulės, vėjo, vandens, geoterminę energiją ir bioenergiją. Naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius pigiau pagamintume galutinį produktą, be to, kur kas mažiau kenktume žmogui, o svarbiausia – stabdytume globalinį klimato atšilimą.