saugumas

Naujausioje „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje konstatuojama, kad per praėjusius metus IT bendrovės aptiktų, prieš kritinę infrastruktūrą nukreiptų kibernetinių atakų apimtys išaugo nuo 20 proc. iki 40 proc. visų atakų prieš nacionalines valstybes. Per metus slaptažodžių atakų skaičius per sekundę išaugo 74 proc., rašoma pranešime spaudai. „Microsoft“ išleido savo trečiąją metinę „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitą“, paskelbtą „Microsoft on Issues“ tinklaraštyje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankysis Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje Vilkaviškio rajone ir domėsis saugumo situacija. Užkardoje ministrei bus pristatytas situacijos bei grėsmių vertinimas prie Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos. Vėliau ji apžiūrės Vištyčio ežeru einančią Lietuvos ir Rusijos valstybių sieną, taip pat lankysis prie trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Rusijos – sandūrą žyminčio valstybės sienos ženklo.

Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą – dažniau rengti pratybas įstaigoms, kompleksiškiau stebėti kibernetinio saugumo rizikas. Šias rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė ketvirtadienį, baigiantis Europos kibernetinio saugumo mėnesiui. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2019-2021 metais Lietuvoje registruota per 11,6 tūkst. kibernetinių incidentų.

„Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos“, – taip feisbuke rašė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su buvusiu Vokietijos vadovu Joachimu Gaucku aptarė regioninį saugumą, Rusijos grėsmę globaliam saugumui. Kaip nurodo Prezidentūra, politikai taip pat kalbėjosi apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos srityje. Prezidentai taip pat aptarė Europos ateitį ir Europos Sąjungos globalaus veikimo prioritetus, istorinės atminties klausimus, pažymėdami kovos su dezinformacija ir istorijos revizionizmu svarbą.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė saugumo situaciją regione, rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, telefoniniame pokalbyje G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija visomis priemonėmis eskaluoja savo vykdomą karą Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsiasi dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo sakė, kad dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka nepakitęs. Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Lietuva skatins naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų eksportą, sako energetikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei  elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą.    Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos.

Rugsėjį į Lietuvą atvyksta Vokietijos kariai, sustiprinsiantys NATO batalioną. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jų priėmimui jau vyksta pasiruošimas. Jis taip pat atskleidžia, kaip saugumo situaciją šalyje keitė vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. Anot ministro, rudenį į Lietuvą atvykstančių vokiečių karių bus iki 50-ies. „Greičiausiai jau prisijungs mums skirta brigada į mokymus Lietuvos teritorijoje.

Kiek daugiau nei prieš metus prasidėjusi migrantų krizė nesibaigia iki šiol – kasdien keliasdešimt užsieniečių ir toliau bando neteisėtai kirsti valstybės sieną. Negana to, pranešama apie atvejus, kai Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina fizinį barjerą. Siekiant efektyviau užtikrinti saugumą pasienyje su Baltarusija diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.

Izraelio saugumo pajėgos pranešė nukovusios palestinietį, mėginusį peiliu sužaloti pareigūnus per anksti pirmadienį Rytų Jeruzalėje surengtą reidą gyvenamajame name. „Įtariamasis, bandęs peiliu sužaloti mūsų kovotojus, buvo neutralizuotas“, – paskelbė policija ir pridūrė, kad vyras, kurį palestiniečių oficialioji naujienų agentūra WAFA pristatė kaip 21 metų Mohammedą al Shahamą (Mohamedą Šahamą), mirė Izraelio karo ligoninėje.

JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pranešė atskleidęs Irano sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną ir pareiškęs kaltinimus vienam Islamo revoliucinės gvardijos nariui. Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi, pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, BNS antradienį nurodė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Žvalgyba taip pat patvirtino, kad dar anksčiau yra perdavusi teisėsaugos institucijoms duomenis apie jų veiklą.

Mažame Pietų Afrikos miestelyje užpuolikų gauja šią savaitę įsiveržė į muzikinio klipo filmavimo aikštelę ir išžagino aštuonias jame vaidinti turėjusias jaunas moteris, penktadienį pranešė policija. Saugumo pajėgos dėl ketvirtadienio išpuolio kol kas areštavo tris iš maždaug 20 įtariamųjų, sakė policijos ministras Bheki Cele. Krugersdorpo miestelyje į vakarus nuo Johanesburgo gauja užpuolė filmavimo komandą, jai iškraunant įrangą ir rengiant aikštelę, reporteriams sakė ministras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėdamas kelionę po tris Afrikos valstybes paskelbė, kad jo šalis liks įsipareigojusi dėl šio žemyno saugumo. „Mes neatsisakysime Afrikos žemyno saugumo“, – sakė E. Macronas Kamerūne, buvusioje Prancūzijos kolonijoje ir artimoje sąjungininkėje, susiduriančioje su išpuolių problema.

Vasaros metu daugelis tautiečių traukia prie jūros pailsėti, pasimėgauti saulės spinduliais ir jūros bangomis, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų. Jūra kartais gali įtraukti gylyn, todėl gelbėtojai paaiškino, kaip elgtis tokioje situacijoje. „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame paaiškino, kaip elgtis, jei pakliuvote į atgalinę srovę ir nebegalite grįžti atgal.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį nubalsavo, kad nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas būtų atleistas iš pareigų, pranešė vienas įstatymų leidėjas. 450 vietų parlamente už I. Bakanovo atleidimą balsavo 265 deputatai, per platformą „Telegram“ parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas. Naujo SBU vadovo klausimas per šį posėdį nebuvo svarstomas, pridūrė deputatas.

Rusijai nerimstant dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų ir grasinant imtis mistinių priemonių prieš Lietuvą, saugumo ir gynybos specialistai sako, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu nepadidėjo. Viskas todėl, kad pavojus mums buvo iškilęs dar 2014 metais ir nuo to laiko nemažėjo.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Galutinis tikslas, kad Vokietijos brigada būtų dislokuota Lietuvoje, nekinta, o dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje tėra startinė pozicija, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Čia yra tik startinė pozicija, tai yra tai, ką galima padaryti iš karto, kuo greičiau, ir po to jau augintis. Bet tam, kad augintumėmės, ir mes turime padaryti namų darbus“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė Laurynas Kasčiūnas.

Artėjant Joninėms ir magiškai Rasų nakčiai, Lietuvos kelių policijos tarnyba neabejoja, kad norinčiųjų pramogauti kelias dienas bus, ir įspėja susiruošusiuosius keliauti linksmintis, vairuotojus: ilgąjį savaitgalį visoje šalyje visą parą vyks sustiprinta vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolė, rašoma policijos pranešime.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėja situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms ir pasiruošimą NATO Madrido viršūnių susitikimui. Į komiteto posėdį pakviesti ir Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministrai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su Baltijos šalių gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptars regiono saugumą. „Lietuvos, JAV gynybos pareigūnai aptars regioninio saugumo klausimus ir amerikiečių karių buvimą šiame regione“, – BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė.

Estijos saugumo policija (KaPo), bendradarbiaudama su policija ir pasieniečiais, antradienį dėl pavojaus šalies saugumui išvarė prokremlišką provokatorių Ramilį Usmanovą, pranešė dienraštis „Postimees“. Gegužės pradžioje Saugumo policija dėl tos pačios priežasties išvarė iš Estijos vieną Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių Aleksejų Jesakovą.

Vasariniam vėjeliui plaikstant plaukus, važiuoti elektriniu paspirtuku gali būti tikras malonumas. Vis dėlto, vis dažniau prabylama ir apie liūdnąją šios transporto priemonės pusę – pastebima, kad paspirtukų vairuotojai yra linkę elgtis neapdairiai, dažnai sužeidžia praeivius ar netgi save.

Ministras Gabrielius Landsbergis vyksta į Kanadą, kur dalyvaus šios šalies ir Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, Kvebeke vyksiančios politinės konsultacijos skirtos Rusijos neteisėtai invazijai į Ukrainą, transatlantinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse, atsparumo kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms bei energetinio ir maisto saugumo klausimams aptarti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą NATO turi aiškiai įvardinti, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė euroatlantiniam saugumui, o Madride vyksiančiame viršūnių susitikime priimti sprendimus dėl Baltijos regiono saugumo. „V. Putinas pradėjo nuo Ukrainos.

Ieškodami patarimų apie saugų keliavimą užsienyje – kreipkitės ne į bet ką kitą, o į oro linijų darbuotojus. Jie, pasak daugumos žmonių, yra tikras žinių lobynas. Viena skrydžių palydovė sutiko pasidalinti keliais būdais, kurie atostogaujant pravers ir padės apsaugoti ne tik save, bet ir savo turtą. Skrydžių palydovė CiCi nuolat dalinasi įvairiais kelionių ir saugos patarimais socialiniame tinkle „Tik Tok“. Čia ji yra subūrusi beveik 30 tūkstančių sekėjų armiją.

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis kalbėjo Kaune, Palemone, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1-66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą. „Tai, kas vyksta mūsų akyse, yra akivaizdus įrodymas, kad karinio mobilumo klausimai yra sprendžiami, investuojame į tai tinkamas lėšas.

Jums, tikriausiai, nešautų į galvą sėsti prie automobilio vairo išgėrus keletą bokalų alaus, bet ką daryti kitą rytą? Alkoholis iš kraujo pasišalina maždaug vienu vienetu per valandą, ir tai yra skirtinga kiekvienam žmogui.

Pietinis Ramiojo vandenyno regionas gali pats pasirūpinti savo saugumo poreikiais, ketvirtadienį pareiškė Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern, paaiškėjus detalių apie Kinijos planus reikšmingai sustiprinti ryšius su dešimčia salų valstybių.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Lietuva vis labiau ruošiasi ekstremalioms situacijoms – nuo šiandien startuoja informacinė civilinės saugos kampanija, kurios metu priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su civilinės saugos specialistais lankys bendruomenes, mokyklas, senjorus ir neįgalius žmones ir mokys kaip elgtis atsitikus dideliai nelaimei. Mat tik kas 10 gyventojas Lietuvoje žino, ką reiktų daryti ekstremalios situacijos metu.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę, penktadienį paskelbė Apeliacinis teismas.

Estijos saugumo policijos departamentas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienį saugumo sumetimais iš šalies buvo išvarytas vienas Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių Aleksejus Jesakovas.

Profesionalių įsilaužėlių gaujai vadovavęs ir į 20 000 namų įsilaužęs Darrylas Kennedy pataria žmonėms, kaip geriausiai apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą. Buvęs žymus vagis dabar dalija patarimus, kaip žmonėms savo namus apsaugoti nuo vagių. Darrylas Kennedy, kuris sako įsilaužęs į 20 000 namų, beveik 50 metų nusikalstamą praeitį paliko užnugaryje ir dabar patarinėja žmonėms, kaip geriausia savo namus saugoti nuo įsilaužėlių.

Tvyrant įtampai Rusijos remiamame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė Lietuvos paramą Kišiniovui. Nuotoliniame pokalbyje antradienį su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu ji taip pat pažymėjo, kad pastarųjų dienų incidentai regione skirti destabilizuoti saugumo situaciją. „Moldova – viena iš Rytų partnerystės šalių, kuriai Lietuva skiria ypatingą dėmesį. Suprantame kaip karas Ukrainoje paveikė Moldovą.

Dešinieji ekstremistai Lietuvoje kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, gali bandyti surengti teroro aktą. Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. „Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.

Vasario pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo architektūrą, tačiau šiuo metu Lietuvai tiesioginė karinė grėsmė nekyla, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Taip jis teigia penktadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje už 2021 metus. VSD su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – taip pat paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą.