saugumas

Vidaus reikalų ministerijoje ketvirtadienį rengiamas pasitarimas apie eismo saugumą. Šį klausimą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė aptars su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, Kelių policijos, Susisiekimo ministerijos atstovais, pranešė ministerija. Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko kelios eismo nelaimės, per kurias žuvo daugiau nei vienas žmogus.

Aiškėja daugiau detalių dėl tragiškos avarijos Maišiagaloje, kurioje žuvo moteris su 3 vaikais ir vairuotojas. 25-erių metų jaunuolis neturėjo teisės vairuoti. Aiškėja ir daugiau baisių detalių. Šių metų statistika šiurpi – Lietuvoje daugiau gyventojų žūva eismo įvykiuose. Šiais metais avarijose jau žuvo 64 procentais daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Policija taip pat šiemet sučiupo 50 procentų daugiau girtų vairuotojų.

Lietuvoje dislokuoti olandų kariai prisideda prie Baltijos regiono saugo, sako Nyderlanduose viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. Hagoje susitikęs su Nyderlandų karaliumi Viljamu Aleksanderiu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad abi valstybes sieja draugiški ir aktyvūs dvišaliai ryšiai politikos, ekonomikos, kultūros, prekybos, mokslo ir švietimo srityse. Juos Lietuva pasirengusi dar labiau plėsti.

Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį darbo vizito Nyderlanduose metu susitiko su lietuvių bendruomene ir padėkojo už dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose bei paramos Ukrainai telkimą, pranešė Prezidentūra.  „Šiandien mūsų visų tikslas bendras – saugi Lietuva, kurioje gera gyventi, į kurią gera sugrįžti. Šis tikslas neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, o oponentams teigiant, kad tai pablogins šalies investicinę aplinką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad investuotojus labiau domina šalies saugumas, o ne mokesčių sistema.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Ketvirtadienį veikti pradėjęs Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Situacijų centras vykdys nuolatinę grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui stebėseną.  Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) padalinys grėsmes vertins realiu laiku, remdamasis duomenų analize. Situacijų centrui taip pat pavesta operatyviai informuoti vadovybę apie gresiančius ar įvykusius ypatingus įvykius, inicijuoti atsaką į grėsmes ar krizes.

„TikTok“ generalinis direktorius ketvirtadienį dalyvaus svarbiame JAV Kongreso komiteto posėdyje, kuriame jis bus apklaustas dėl duomenų saugumo ir naudotojų saugos bei pateiks savo argumentus, kodėl nereikėtų šalyje uždrausti itin populiarios dalijimosi vaizdo įrašais programėlės. Shou Zi Chew liudijimas bus duotas itin svarbiu bendrovei, kuri turi 150 mln. amerikiečių vartotojų, metu.

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pranešė, kad dėl nacionalinio saugumo bus koreguojami Vilniaus ortofotografiniai žemėlapiai, laikinai nebus galimybės peržiūrėti kai kurios infrastruktūrinės informacijos.

Nelengva įsivaizduoti Putiną ir jo generolus, kurie naršo žemėlapius ar tariasi su jo kabinetu, žiūri į PowerPoints ir svarsto įvairias karo galimybes. Apsuptas paslaugių oportunistų, kurie priklausomi nuo jo geros nuotaikos, Putinas savo artimiausią aplinką galimai vertinai atsainiai ir su panieka. Galų gale, tai yra jo parankiniai – paprasti pasiuntinukai, darantys tai, kas reikia ir kada reikia, rašo įtakingas britų analitikų centras Rand.

Buvęs oro linijų „Delta Air Lines“ pilotas ir buvęs Oro linijų pilotų asociacijos prezidentas Lee Moak teigia, kad pastarojo meto aviacijos incidentai rodo, jog anksčiau ar vėliau gali įvykti skaudi tragedija. „The Washington Post“ straipsnyje L. Moak pateikia pagrindines priežastis, kodėl padėtis aviacijoje pastaruoju metu prastėja.

Suvalkų koridorius yra viena iš reikšmingiausių grėsmių Lietuvos saugumui, įsitikinęs Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Anot jo, Lietuva turi tai matyti ir negali neigti šios grėsmės. Apie tai jis penktadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Saugumo tarnybos per savo paruoštą grėsmių vertinimą pagaliau viešai pripažino, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Rusijos karinė grėsmė Lietuvai esmingai nesumažėjo.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

„TikTok“ surado partnerę Europoje, užtikrinsiančią, kad vartotojų duomenys nebūtų perduodami į Kiniją, penktadienį pranešė bendrovės vadovas, Europos Sąjungai uždraudus programėlę oficialiuose darbuotojų įrenginiuose. ES didžiausią susirūpinimą kelia duomenų apsauga, nes Vakaruose vis labiau baiminamasi dėl to, kokią prieigą socialinis tinklas gali suteikti Pekinui prie jautrių vartotojų duomenų iš viso pasaulio.

Vis daugiau JAV, Kanados, Europos institucijų draudžia savo darbuotojams naudotis „TikTok“. Kinų valdomas socialinis tinklas laikomas grėsmingu dėl duomenų apsaugos ir šnipinėjimo pavojaus. Jei programėle saugiai naudotis norite ir toliau, ekspertas pasakoja kaip vos keliais mygtukų paspaudimais padidinti savo saugumą. „Vien ES šalyse „TikTok“ programėle kas mėnesį naudojasi daugiau kaip 125 mln. vartotojų.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikimo, kuriame įvyko retos JAV ir Rusijos derybos, pastebėjo nedidelį pagerėjimą diplomatijos su Maskva fronte. Susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėjo trumpą pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vyriausiasis JAV diplomatas siekė paspausti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Krašto apsaugos ministerija ir Izraelio nacionalinis kibernetikos direktoratas ketvirtadienį pasirašė susitarimą, kuriuo numato dvišales specialistų konsultacijas bei bendradarbiavimą stiprinant šalių kritinės infrastruktūros atsparumą. Kaip praneša ministerija, susitarime taip pat numatytas dalyvavimas kibernetinio saugumo renginiuose ir konferencijose.

Lietuvos gynybos ir saugumo srityje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bus suteiktas 13,5 mln. eurų finansavimas iš Gynybos investicijų fondo. Tai patvirtinta bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigus rizikos kapitalo fondus „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“, kurių valdytojai ir įgyvendins priemonę, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos saugumo sistema turi būti kuriama be Rusijos, ir amžinas dairymasis į jos pusę yra žalingas. „Pasigirsta kartas nuo karto tokių šnekų, kad vis vien kažkaip reikės kurti saugumo sistemą su Rusija, kas, mano supratimu, yra klaidingas mąstymas, nes Europai reikia galvoti ir kurti saugumo sistemą be Rusijos. Tas amžinas dairymasis, o kur visame šitame yra Rusija, mano supratimu, yra žalingas“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad po praėjusio savaitgalio Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos suaktyvino veiklą, todėl išaugo grėsmės ir rizikos Baltarusijoje besilankantiems Lietuvos piliečiams.

Minint plačios Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą metines, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad  būtina stiprinti Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą, inicijuoti būtinus pokyčius ES teisėje kovojant su neteisėta migracija. Kartu su ES valstybių ir Šengeno asocijuotų šalių atstovais dalyvaudama Sienų valdymo konferencijoje Atėnuose, ministrė pabrėžė, kad karo kontekste ES išorės sienų apsauga įgyja kitą reikšmę, nes nuo jų apsaugos pereinama prie gynybos.

NATO rytinės sienos turi būti maksimaliai saugios, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį Varšuvoje dalyvaujantis vadinamojo Bukarešto devyneto atstovų susitikime JAV prezidentu Joe Bidenu. Kaip pranešė Prezidentūra, kreipdamasis į susitikimo dalyvius G. Nausėda pabrėžė, jog NATO sąjungininkės privalo padaryti viską, kad Ukraina kaip įmanoma greičiau laimėtų karą prieš Rusiją, nes laikas yra lemiamas veiksnys.

Lietuvą sukrėtė istorija apie pareigūnams ir visuomenei žinomą pedofilą Algimantą Ulvidą, kuris Kaune aptiktas į automobilį įsisodinęs 15-metę. Nors tąkart neabejingi žmonės išgelbėjo paauglę ir surengė jam linčo teismą, daugeliui kilo nerimas ir klausimas – kaip apsaugoti nepilnamečius, kad pavyktų išvengti panašių atvejų? Tokių ir panašių istorijų viešoje erdvėje pasirodo vis daugiau.

Lietuva kalbasi su Lenkija dėl didesnių šios šalies įsipareigojimų viso regiono saugumui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Taip, Lenkijos pajėgų plėtra turėtų būti, ir mes kalbamės su jais, susieta su didesniais įsipareigojimais gynybai regione, nes iš čia ir atsiranda ta lyderystė, ir  mes pamatysime tų sprendimų ant žemės“, – „TV3“ televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė K. Budrys.

Miunchene penktadienį į svarbią saugumo konferenciją prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines renkasi pasaulio lyderiai, Kyjivui vis atkakliau prašant atsiųsti daugiau ginklų. Tris dienas truksiančiame susitikime taip pat bus kalbama apie JAV ir Kinijos santykius, nes Vašingtonui numušus įtariamą Kinijos sekimo balioną virš JAV teritorijos, įtampa labai išaugo.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio, o jo dingimas žmonėms priminė ir kitas dingusių, bet nerastų žmonių istorijas. Situacijos nešvelnina ir pasirodantys pranešimai apie žmonių užpuolimus. Šie įvykiai pasėjo nerimą, iššluoti kone visi pipirinių dujų balionėliai – tokios istorijos visuomenę verčia nerimauti dėl savo saugumo. Išaugę pipirinių dujų balionėlių pirkimai – tik vienas ženklas, kad kyla susirūpinimas dėl saugumo.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Po to, kai danguje virš Šiaurės Amerikos buvo numušti keli neatpažinti objektai, Jungtinė Karalystė paskelbė apie saugumo peržiūrą. Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad „Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės peržiūrės, ką šie įsibrovimai į oro erdvę reiškia mūsų saugumui“. Jis teigė, kad „šis įvykis yra dar vienas požymis, rodantis, kad pasaulinė grėsmės situacija keičiasi į blogąją pusę“. Transporto ministras Richardas Holdenas pirmadienį pareiškė, kad JK tvirtai elgsis su Ki...

Teisėsaugos pareigūnai, reaguodami į viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie Vilniaus mieste galimai padažnėjusius atvejus, kuomet neva užpuolamos jauno amžiaus merginos, informuoja, kad kriminogeninė situacija mieste yra stabili. Pastarųjų savaičių įvykiai apie užpultas merginas skirtinguose miesto rajonuose nėra susiję.

Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus. „Kamerų įrengimas prie mokyklų įėjimų pasiteisina ir jos turėtų būti visur įrengtos. (...) Viena iš rekomendacijų taip pat yra, kad būtų įėjimas su kortelėmis elektroninėmis, tada – tie vadinamieji turniketai“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Sausio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti IL-20 ir dviejų naikintuvų SU-24, skridusių tarptautine oro erdve iš Kaliningrado ir grįžusių atgal į šią Rusijos sritį.

Netrukus skaičiuosime metus laiko, kai Rusija plačiu frontu pradėjo bombarduoti Ukrainą. O kol karas nesibaigia, karybos ekspertai tikina, jog apie savo gynybinius pajėgumus čia ir dabar garsiai turėtume pradėti kalbėti ir Lietuvoje.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.

Lietuvos diplomatas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška iškėlė naują idėją, kaip užtikrinti regiono saugumą. A. Januška siūlo kurti naują karinį aljansą tarp Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Skandinavijos ir kitų. Pirmoje dalyje A. Januška aptarė Vokietijos ir JAV rotacines pajėgas. Savo apžvalga jis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. I dalis.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV Kongresas antradienį paskelbė vyriausybės finansavimo 2023 metais įstatymą, į kurį įtrauktame gynybos biudžete Baltijos saugumo iniciatyvai numatyti 225 mln. JAV dolerių (211,5 mln. eurų) – 45 mln. JAV dolerių, arba 20 proc. daugiau negu 2022 metais. Rusijos agresijos poveikį patyrusioms ar patiriančioms šalims paremti Jungtinės Valstijos savo gynybos biudžete skirs iš viso 350 mln. JAV dolerių (329 mln. eurų), pranešė Estijos gynybos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyko vizito į JAV, ten aptars raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimą, nuolatinį amerikiečių pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Pentagone numatytas ministro susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Su L. Austinu A. Anušauskas taip pat kalbės apie paramą Ukrainai, saugumą regione.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovais aptars saugumo klausimus. Prezidentūros teigimu ES bei ASEAN lyderių susitikime bus kalbama tiek apie regioninio, tiek apie globalaus saugumo iššūkius, žaliąją darbotvarkę ir maisto saugą. Bendrija tikisi, kad šis susitikimas pradės sustiprinti ekonominius ryšius su Pietryčiu Azija, taip mažinant priklausomybę nuo Kinijos.

Užsienio reikalų ministras ketvirtadienį lankosi ESBO Nuolatinėje taryboje Vienoje, joje pasisakys apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir tarptautinių organizacijų vaidmenį, užtikrinant Europos kontinento saugumą, praneša ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai. Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.