sankcijos

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime su Jungtinių Valstijų Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo Vašingtone pareiškė, kad būtina plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai bei užkardyti jų apėjimo kelius, penktadienį pranešė ministerija.  „Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu.

Rusai ir vėl mėgina apeiti sankcijas per Lietuvą. Šį kartą fiksuotas bandymas iš mūsų šalies į Rusiją išgabenti nedidelį lėktuvą. Paaiškėjo, kad Rusijoje reklamuojamos net specialios paslaugos, kuriomis žadama iš Europos Sąjungos sankcionuotus orlaivius parskraidinti į Rusiją. Vis tik šį kartą suveikė Lietuvos sankcijų saugikliai – pilotui paprašius leidimo išskristi į Rusiją, jis duotas nebuvo. Tuomet pradingo ir pats pilotas.

JAV valdžia siunčia šalies Iždų departamento specialistų grupę į Europą, kur bus sprendžiamas sankcijų Rusijai įgyvendinimo klausimas, pranešė „Associated Press“. JAV atstovai ketina perspėti Europos šalių verslo atstovus dėl galimų sankcijų nesilaikant bendros politikos Rusijos klausimu. Naujienų agentūros šaltiniai pareiškė, kad JAV iš esmės yra pasirengusios pateikti ultimatumą bendrovėms, kurios tęsia verslus Rusijoje.

Sankcionuotą medieną iš Kazachstano ar Kirgizijos į Lietuvą galėjo įvežti 95 įmonės, keturiose iš jų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo patikrinimus dėl galimo sankcijų apėjimo, antradienį skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

Savivaldybės ir jų įstaigos, mokyklos galėjo įsigyti sankcionuoto medienos kuro iš Rusijos ir Baltarusijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Jos duomenimis, Šalčininkuose veikianti medienos granules iš Kazachstano importuojanti įmonė „Andeta“ nuo praėjusių metų rugsėjo laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Pasitelkiant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo mechanizmus, į Lietuvą pateko tūkstančiai tonų medienos, kurios kilmė – mažų mažiausiai abejotina. Paraku ir krauju iš tolo dvelkiančia mediena nesibodėjo prekiauti nei apsukrūs verslai, nei socialinių tinklų žvaigždės.   „Siena“ su partneriais išaiškino ilgą sąrašą įmonių, į Europos Sąjungą gabenančių medieną ir jos gaminius iš dviejų valstybių, iki sankcijų nepasižymėjusių medienos eksportu į ES – Kirgizijos ir Kazachstano.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė svarstantis vetuoti Seimo šią savaitę priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kad pasiūlytų suvienodinti ribojimus abiejų šalių piliečiams. „Jeigu vetuosime, tai vetuosime su pasiūlymais, ir labai tikėtina, kad mūsų pasiūlymai padarys šitą įstatymą dar griežtesnį“, – žurnalistams Alytuje sakė šalies vadovas.

Lietuva pateikė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai. Lietuva ragina į naują rengiamą paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas. Kad blokas galėtų įvesti sankcijas, tam turi pritarti visos ES šalys.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako nematantis didelio bandymų įvairiais būdais apeiti Vakarų sankcijas augimo, tačiau jie jau yra kasdienybė, nors situacija, anot jo, ir valdoma.

Rusijos bankas VTB, antras pagal dydį šalyje, trečiadienį pranešė 2022 metais fiksavęs 612,6 mlrd. rublių (7,7 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, kuriuos sieja su Vakarų šalių sankcijų Maskvai poveikiu. VTB, kuris buvo tvirtai įsiliejęs į tarptautinę bankininkystės sistemą, tapo vienu pirmųjų bankų, pašalintų iš pasaulinės tarpbankinės finansinės informacijos perdavimo ir mokėjimų sistemos SWIFT, kai 2022 metų vasario pabaigoje prasidėjo aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje.

Amerikiečių technologijų gigantė „Cisco Systems“ šių metų sausį fiziškai sunaikino visas savo turėtas atsargas Rusijoje, kurių bendra vertė – 21,5 mln. eurų. Praėjusių metų viduryje paskelbusi apie pasitraukimą iš Rusijos bendrovė negalėjo reeksportuoti pažangios ir paklausios IT įrangos todėl tiesiog sunaikino visą turėtą techninio aprūpinimo produkciją, atsiskaitė su darbuotojais ir nutraukė veiklą. „1prime.

Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja dėkoja Lietuvai už numatytas skirtingas nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. „Sveikiname Lietuvos sprendimą atskirti baltarusius ir rusus. Baltarusiai šiuo metu kovoja už savo laisvę, taip pat ir Ukrainoje“, – rašoma antradienį jos išplatintame pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas su šalies valdininkais, konstatavo, kad sankcijos Rusijai „bus dar ilgai“, todėl būtina sukurti vidutinės trukmės ir ilgalaikes importo keitimo priemones. „Mes visi suprantam, sankcijos, aišku, bus ilgai“, – pareiškė jis kalbėdamas Valstybės tarybos prezidiumo susirinkime, pramonės vystymo sankcijų akivaizdoje klausimais.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl vadinamojo nacionalinių sankcijų įstatymo priėmimo.  Tam tikri ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams galiotų metus – iki kitų metų balandžio 14-osios. Projekte nurodoma, kad ribojamosios priemonės nustatomos dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė.

Per Palangą į Rusiją skridęs privatus lėktuvas gali būti plačios sankcijų apėjimo schemos dalis. Apie tai antradienį pranešė LRT naujienų portalas. Iš Danijos per Švediją skridusiam ir kovo 16 dieną Palangos oro uoste degalų papildyti nusileidusiam lėktuvui „Cessna“ toliau skristi neleista paaiškėjus, kad galutinis jo kelionės tikslas yra Pskovas Rusijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš nacionalinių sankcijų įstatymo projekto siūlo išbraukti dar vieną ribojimą Baltarusijos piliečiams – prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje nebūtų priimami tik iš Rusijos piliečių. Pirmadienį NSGK nariai bendru sutarimu pritarė tokiam „valstiečio“ Jono Jaručio siūlymui. Parlamentaras pasiūlymą grindė tuo, kad sustabdžius baltarusių prašymų priėmimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sunkumų patirtų Lietuvos vežėjų įmonės.

Seimas ketvirtadienį sugriežtino Lietuvos įmonių atsakomybę už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus – joms numatyta iki 50 tūkst. eurų bauda, su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimas bei bauda, siekianti iki 5 proc. metinių pajamų. Už Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažįsta, kad sankcijos gali pakenkti Rusijos ekonomikai, rašo „Sky news“. Jis šiandien pirmininkavo susitikimui su vyriausybės pareigūnais. Iki šiol Kremliaus vadovas ne kartą aiškino, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai nepadarė didelės žalos ir teigė, kad Vakarams esą nepavyko pasiekti savo tikslų. Vis dėlto trečiadienį jis pripažino, kad Vakarų įvestos priemonės gali turėti tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarnybiniam lėktuvui ir dviem didžiausioms šalies automobilių gamintojoms už antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusių darbuotojų bauginimą. JAV iždo departamentas, administruojantis sankcijas, išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA.

Išimčių baltarusiškoms trąšoms klausimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį nebuvo keltas, po posėdžio sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Ponas Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos. „Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) lyderiais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat aptars paramą Ukrainai, kalbėsis apie Bendrijos ekonomiką.  „Šalies vadovas EVT susitikime ragins Europos lyderius tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, pradėti derybas dėl 11-to sankcijų Rusijai paketo, skirti dėmesio situacijai Moldovoje“, – nurodo Prezidentūra.

Italijos teismas patenkino JAV užklausą dėl Krasnojarsko krašto (Rusija) gubernatoriaus sūnaus Artiomo Uso ekstradicijos. Jis yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamose naftos, ginkluotės technologijų sankcijų apėjimo schemose. Po sulaikymo kaltinimus jam pateikė ir Rusijos teisėsauga. Manoma, kad tai skirta jį tokiu būdu išgelbėti iš JAV rankų. „La Repubblica“ skelbiama, kad Milano teismo generalinis prokuroras patenkino JAV prašymą išduoti anksčiau Italijoje sulaikytą Artiomą Usą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina pradėti derybas dėl naujo Europos Sąjungos (EK) sankcijų paketo Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Apie tai jis antradienį kalbėjo parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje su pirmininku Charles‘iu Micheliu, Kroatijos ir Belgijos vadovais, pranešė Prezdientūra. Šalies vadovas parengiamojoje sesijoje akcentavo, kad svarbu ES lygmeniu ir toliau išlaikyti dėmesį Ukrainai, nemažinti paramos tempo ir apimties, toliau didinti spaudimą agresorei Rusijai.

Praėjusius daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkija  didėjančio JAV bei Europos spaudimo sąlygomis nuo šio mėnesio sustabdė Vakarų sankcijomis uždraustų prekių tranzitą į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pareiškė vienas Turkijos aukščiausio rango eksportuotojų ir diplomatas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ sulaukus bendrovės „Uosto vartai“ kreipimosi, kuriuo prašoma viešai patikslinti šių metų kovo mėnesį LTG verslo atsparumo direktoriaus Edvino Kerzos paskelbtą informaciją, įmonė skelbia patikslinimą.

Rusija trečiadienį paskelbė apie planus sustabdyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su „nedraugiškomis“ šalimis, reaguodama į Maskvai dėl karo Ukrainoje įvestas sankcijas. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys leidžia asmenims ar įmonėms, gaunančioms pajamas užsienyje, išvengti apmokestinimo savo kilmės šalyse.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva į nacionalinių sankcijų įstatymo projektą įrašyta naujų ribojimų.  Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija. Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių. „Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, greta Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų reikia ir nacionalinių ribojimų, teigia užsienio reikalų viceministrė. „Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vienašališkai nutraukia sutartį su baltarusiško karbamido krovinio ekspeditore, Klaipėdos bendrove „Uosto vartai“. Tai BNS penktadienį patvirtino abiejų bendrovių atstovai. „Uosto vartų“ direktorius Vitalijus Basinas sakė, sutarties nutraukimo pagrindu laikoma tai, jog bendrovė negarantavo krovinio kilmės, nors ji, anot jo, to ir negalėjo padaryti.

Stiprindama sankcijų apėjimo režimą bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia nutraukianti sutartis su Klaipėdos bendrovėmis „Uosto vartai“ ir Birių krovinių terminalas, nes jos bandė apeiti sankcijas antrą kartą.

  Užsienio reikalų viceministras teigia, kad griežtesnės baudos už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus turėtų būti papildoma atgrasymo priemonė. Pasak Jono Survilos, įstatymu siūloma numatyti galimybę bausti įmones, konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti perkelti į atskirą įstatymą. Dėl jo dar turės apsispręsti Seimas. Klausimą Ministrų kabinetas prašo svarstyti skubos tvarka. Nepaprastoji padėtis šiuo metu galioja iki kovo 16-osios, ją pratęsti siekiama iki gegužės pradžios.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį, taip pat svarstys, ar pritarti nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams perkėlimui į įstatymą. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai, ją siekiama pratęsti dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai.

Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė ketina griežtinti atsakomybę už jų pažeidimus. Siūloma konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5 proc. metinių pajamų baudas, bet ne mažesnes kaip 10-20 tūkst. eurų. Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos siūlo, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Europos Sąjunga antradienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, įvedė sankcijas šešių šalių, įskaitant Rusiją ir Afganistaną, pareigūnams dėl moterų teisių pažeidimų ir smurto. Naujienų agentūros AFP matytame dokumente teigiama, kad į sankcijų sąrašus įtraukti devyni asmenys ir trys subjektai, kuriems draudžiama išduoti vizas ir įšaldomas bet koks ES jų turimas turtas.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai, tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diplomatas Albinas Januška pritarė, kad sankcijos savo tikslų nepasiekė.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza sako, kad įtariant galimus bandymus apeiti Vakarų sankcijas šiuo metu tikrinami iš Baltarusijos gabenamas skaldos ir rusiškos naftos kroviniai – juos vežant per Lietuvą gali būti bandoma naudotis panašiomis schemomis, kaip ir su baltarusiškomis karbamido trąšomis.  Apie 50 vagonų krovinys su skalda iš Baltarusijos šiuo metu stovi Kenos geležinkelio stotyje.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada toliau kelti klausimus dėl „Rosatom“ įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. Minint karo Ukrainoje metines, Bendrija sutarė dėl 10-ojo sankcijų paketo, tačiau į jį nepateko Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“. „Laušime toliau, bus dar ir 11 ir 12 paketas, laušime, nenurimsime.

Lietuvos teisinė bazė tarptautinėms sankcijoms kontroliuoti yra nebloga, tačiau ne visos institucijos nori prisiimti už tai atsakomybę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Man atrodo, kad Lietuvoje teisinė bazė dabar yra neblogai sutvarkyta, ne visos institucijos iki galo galbūt nori prisiimti joms skirtą atsakomybę, ypatingai tos, kurios yra susijusios su vienomis ar kitomis sankcijomis“, – antradienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant  Europos Sąjungos (ES) sankcijas, muitinė patvirtino sulaikiusi 15 vagonų su maždaug 750 tonų karbamido trąšų. „Tai yra krovinys, kurį muitinės kriminalinės tarnybos vadas minėjo, muitinės sankcionuoti veiksmai dėl šio krovinio pradėti vasario 9 dieną.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.