sankcijos

Ukraina įtraukė „AliExpress“ valdančią bendrovę „Alibaba Group Holding Limited“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą. Nacionalinė kovos su korupcija agentūra nustatė, kad bendrovė nepasitraukė iš Rusijos ir sudaro sąlygas savo prekyvietėse pardavinėti iš Ukrainos pavogtą varį. Ukrainiečiai savo ataskaitoje atskleidė, kad Rusijoje veikianti dukterinė „Alibaba Group“ bendrovė „Aliexpress Russia Holding Private“ (registruota Singapūre) pernai uždirbo apie 146 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuosekliai laikosi pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodi, bet projektą parengs Užsienio reikalų ministerija arba parlamentarai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nigeriui pavyks įveikti Vakarų Afrikos bloko ECOWAS įvestas sankcijas dėl praėjusį mėnesį įvykdyto perversmo, sako kariškių paskirtas ministras pirmininkas Ali Mahamanas Lamine Zeine. „Manome, kad nors tai ir nesąžiningas mums mestas iššūkis, turėtume sugebėti jį įveikti. Ir mes jį įveiksime“, – pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė jis.

Sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ trečiadienį pradėjo pasiruošimą laikinam gamyklos konservavimui ir konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl įmonės ateities planų, tarp kurių – ir dalies darbuotojų atleidimas. Pasiruošimas konservacijai pradedamas tęsiantis įmonės savininkų atstovų ir valdžios institucijų deryboms dėl sankcionuotos įmonės veiklos kontrolės.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

 Jungtinė Karalystė pirmadienį įvedė sankcijas pagrindiniams asmenims, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos nuteisimu, teismui atmetus jo apeliaciją dėl 25 metų laisvės atėmimo bausmės. JK pranešė, kad paskelbė sankcijas šešiems asmenims – trims teisėjams, dviem prokurorams ir teismo ekspertui – už jų vaidmenį vykdant, pasak Londono, politiškai motyvuotą susidorojimą su šiuo Kremliaus kritiku.

Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ veiktų, bet taikomų sankcijų švelninti nereikėtų, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.    „Į sankcijų įgyvendinimą tai Lietuva, be abejo, žiūri principingai dėl to apie nuolaidas sankcijų agresoriams ir jų pokyčius nereikėtų kalbėti, apie jų mažinimą“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas 12 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų dėl su valstybe siejamos dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidimo kampanijos, kurioje naudojami netikri žiniasklaidos tinklalapiai.

Japonija sugriežtino sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir penktadienį paskelbė išplėstą draudžiamų eksportuoti prekių sąrašą. Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, jai buvo įvestos sankcijos, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai vis dažniau ragina prieš Maskvą imtis griežtesnių veiksmų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog švelninti sankcijas diktatoriams nėra teisinga. Taip jis kalbėjo Klaipėdoje, paklaustas apie Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Mes manome, kad be galo neteisinga švelnint sankcijas diktatoriams“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veikla Afrikoje, kaltindama juos nusikaltimais, įskaitant egzekucijas ir kankinimus.

Europos Sąjunga (ES) mato, kad jos sankcijos Rusijai apeinamos ir bando tam užkirsti kelią,  sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Nuolat vyksta stebėsena to, kas yra įgyvendinta. Mes matome, kad sankcijos yra apeinamos ir nuolat bendradarbiaujame su Ukraina taip pat su kitomis valstybėmis, per kurias galimai sankcijos yra apeinamos“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė griežtinanti sankcijų režimą Iranui dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų ir priešiškų veiksmų prieš Teherano oponentus Britanijos teritorijoje. Ketinama išplėsti galiojančias sankcijas ir nustatyti naujus kriterijus, pagal kuriuos gali būti baudžiami asmenys ir subjektai.

Rusijai dėl karo Ukrainai įvestų sankcijų pradėjo trūkti atsarginių dalių ne tik civiliams orlaiviams, bet ir paprastiems lėktuvams, tokiems kaip lengvieji daugiafunkciniai biplanai „An-2“, arba vadinamieji  „kukurūznikai“. Rusijos naujienų portalas RBK rašo, kad grėsmė An-2 parkams sunykti tapo akivaizdi, nes pradėjo stigti atsarginių dalių jų variklių remontui, nes tarptautinės sankcijos draudžia Rusijai tiekti aviacijos produkciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvai gali tekti persvarstyti nacionalinių sankcijų įstatymą, nustatant griežtesnius apribojimus atvykti į šalį ir Baltarusijos piliečiams. Jo teigimu, tai daryti verčia naujos aplinkybės, jei Baltarusijoje pradės kurtis privačios rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai. „Aš manau, mes visi prieisime prie tos išvados.

Į vienuoliktąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą neįtraukus apribojimų jos valstybinei branduolinei korporacijai „Rosatom“ vilčių dėl to lieka, bet tai nereiškia, kad ateityje ją įtraukti į sąrašus bus lengviau, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, „Rosatom“ yra viena įmonių, dėl kurių diskutuojama svarstant galimas Bendrijos sankcijas Rusijai ateityje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai. Anot šalies vadovo, Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat bus kalbama apie ES karines priemones, pagalbos paramą, kurį padėtų atkurti Ukrainą.

Lietuva įveda nacionalines sankcijas dvigubos paskirties prekėms, kurias verslininkai per Vidurio Aziją gabena į Rusiją. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė Rusijos sankcijų apėjimo schemos viršūnėje – vokiečių žurnalistai suskaičiavo, kad mūsų šalis antroje vietoje tarp Vakarų valstybių, per kurias į Rusiją keliauja daugiausia sankcionuotų prekių.

Europos Sąjunga penktadienį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą. ES Taryba paskelbė, kad paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą ir „bus užtikrinta, kad, remiantis per praėjusius metus įgyta įgyvendinimo patirtimi, ES sankcijos Rusijai būtų dar geriau įgyvendinamos ir geriau užtikrinamas jų vykdymas“. ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo na...

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidarius ilgoms vilkikų eilėms, o vežėjams valdžios prašant spręsti pralaidumo kontrolės punktuose problemą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad siekiant užkardyti galimą sankcijų apėjimą kirsti sieną į Rytus bus vis sudėtingiau.  „Kalbant apie eiles (pasienyje su Baltarusija – BNS), eilės yra ne dėl bet kokių priežasčių, o dėl to, kad yra labai stipriai sustiprinta sankcijų įgyvendinimo kontrolė.

Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Muitinės departamento patvirtintame sąraše –  kelios dešimtys prekių, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti. Prekių sąrašas skelbiamas verslo asociacijoms ir atstovams.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Atėnų „Panathinaikos“ komanda sulaukė nemalonumų. Pranešama, kad Mariaus Grigonio ir Artūro Gudaičio atstovaujama ekipa Graikijos čempionato finalo rungtynes turės žaisti tuščioje arenoje be sirgalių. Be to, klubui teks sumokėti 3 tūkst. eurų baudą už tai, kad fanai praėjusio mačo metu naudojo lazerius ir juos buvo nutaikę į Pirėjo „Olympiakos“ ekipos narius.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas sako, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. Pasak jo, sankcijos verčia gamyklą veikti sumažintu pajėgumu, jai trūksta žaliavų, sutrikęs jų ir medžiagų tiekimas, yra kitų kliūčių.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad įvedė sankcijas devyniems Rusijos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos įkalinimu. 41 metų V. Kara-Murza balandį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika. Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė.

Lenkija pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 365 baltarusiams, įskaitant daugiau kaip 150 parlamento Minske narių. „Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Rusijos atstovams, atsakingiems už vieno iš šalies opozicijos lyderių Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą, sankcijas pagal vadinamąjį Magnickio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šias Rusijos teisininko garbei pavadintas sankcijas siūloma įvesti, nes Vengrija blokuoja visos Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad sankcijų Baltarusijai silpninimas ar su jomis susijusios išimtys nebūtų tinkamas būdas spręsti maisto saugumo klausimus.  „Išimtys iš sankcijų, sankcijų silpninimas nėra tinkamiausias būdas spręsti maisto saugumo klausimus. Neturime pasiduoti klaidinantiems Rusijos ir Baltarusijos naratyvams, kad maisto trūkumas pasaulyje kyla dėl sankcijų taikymo trąšas gaminančioms įmonėms.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje vykstančioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje ragina kolegas greičiau priimti sankcijas Baltarusijai, atskiriant šį klausimą nuo esamų sankcijų keitimo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Azerbaidžaną dirbti kartu, užkertant galimybes Rusijai apeiti tarptautines sankcijas. „Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. – Turime dirbti kartu, užkertant kelius Rusijai apeiti sankcijas, ir remti Ukrainą iki pergalės.“ Taip jis kalbėjo po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Vilniuje.

Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai penktadienį susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai. To imtasi po to, kai Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga atskirai paskelbė apie naujas pastangas dar labiau sugriežtinti spaudimą Maskvai, praėjus 15 mėnesių po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė penktadienį pristatė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš deimantų ir kelių metalų importą siekiant pakirsti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje. Prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje Londonas paskelbė, kad įves draudimą rusiškiems deimantams, variui, aliuminiui ir nikeliui, be to, į sankcijų sąrašus įtrauks daugiau subjektų, priklausančių Maskvos kariniam pramoniniam kompleksui. Rusijos prekyba deimantais vertinama 4–5 mlrd.

Jungtinės Valstijos ir jų Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės penktadienį Rusijos karo mašinai paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš pelningą Maskvos prekybą deimantais ir daugiau subjektų, susijusių su Maskvos invazija į Ukrainą. Septynių turtingų demokratinių valstybių grupės lyderiai susitinka vakariniame Japonijos mieste Hirošimoje, o jų dėmesio centre atsidūrė 4-5 mlrd. dolerių (eurų) vertės Rusijos metinė prekyba deimantais.

Prisimindamas studijų laikus politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad didžiausias džiaugsmas ir motyvacija tobulėti buvo ir iki šiol yra universitete sutikti žmonės. Tiek su bendrakursiais, tiek su dėstytojais Linas iki šiol palaiko ryšį ir tikina, kad VU bendruomenė padėjo jam augti ne tik kaip savo srities specialistui, bet ir kaip asmenybei.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų taikyti sankcijas bendrovėms, padedančioms Rusijai apeiti Bendrijos ribojimus, įskaitant Kinijos įmones, tačiau atmeta galimas diskusijas dėl sankcijų visai šaliai ar jos pramonei.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės dvigubos paskirties prekės, kurios iš ES buvo vežamos į Armėniją, Kazachstaną ir Kirgizstaną, „pasimetė“ tranzito per Rusijos teritoriją metu, skelbiama „Financial Times“. Leidinio žurnalistai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios ES prekybos apimtys su Armėnija, Kazachstanu ir Kirgizstanu išaugo iki anksčiau neregėtų apimčių.

Kinija antradienį perspėjo Europos Sąjungą dėl naujo planuojamo sankcijų paketo Maskvai, kuriame rekomenduojama sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, ir pareiškė, kad imsis veiksmų jų interesams apsaugoti.

Norint užkirsti kelią apeiti Vakarų sankcijas Rusijai, kad sankcionuotos prekės į šalį agresorę nepatektų per kitas valstybes, Vilnius su Briuseliu derina nacionalinį draudimą išvežti kai kurias prekes iš Lietuvos, sako užsienio reikalų ministras. Premjerė teigia, kad toks apribojimas galėtų būti priimtas per mėnesį.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad jo šalis „saugos savo interesus“, jeigu Europos Sąjunga nuspręs taikyti sankcijas septynioms kinų bendrovėms, kurios tiekė sankcijų draudžiamas technologijas Rusijai.

Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos atstovas. „Šiame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijų įgyvendinimui, jų veiksmingumui ir tam, kaip išvengti sankcijų vengimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Sankcijos smaugia Rusiją, bet ši randa išradingų būtų jas apeiti, sako ekspertai, aiškinantys, kodėl karui rusai vis dar turi pinigų. Tiesa, pinigų rusams užtenka tik tokiam karui, kokį matome dabar, nieko didelio ir ekstravagantiško jie padaryti nebegali, nes – nebeturi už ką. O ateityje situacija dar labiau blogės, nes Rusiją turėjusi išgelbėti Kinija snaudžia, o draugais likę indai neskuba investuoti savo pinigų į neaiškią Rusijos rinką.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad kelias savaites trunkančios kovos Sudane „turi baigtis“, ir pritarė galimoms naujoms sankcijoms asmenims, atsakingiems už kraujo liejimą. „Sudane vykstantis smurtas yra tragedija ir Sudano žmonių aiškaus reikalavimo turėti civilinę vyriausybę ir pereiti prie demokratijos išdavystė, – sakoma jo pareiškime. – Tai turi baigtis.

Vienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų sako, kad daugiausia iššūkių įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai kelia sąsajų tarp sankcionuotų asmenų bei įmonių nustatymas. FNTT nuo karo Ukrainoje pradžios yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus dėl bandymų apeiti sankcijas. „Nėra taip, kad įmonės būtų valdomos per vieną ir tą pačią kompaniją.

Neužtenka įšaldyti sankcionuoto rusų ir baltarusių turto bei lėšų, reikia juos konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“. „Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis. „Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.