sam

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Slaugos specialistų trūkumas – juoda dėmė sveikatos sistemos žemėlapyje. Jau ilgą laiką kalbama apie milžinišką jų trūkumą šalyje, taip pat – nesubalansuotus darbo krūvius ir per mažą atlygį. Pateikdami šviežiausią vertinimą Valstybės kontrolės auditoriai konstatuoja, kad situacija išlieka miglota – nėra aišku, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlo nepritarti Seime svarstomam siūlymui elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti tik vaistinėse ir su receptais.   Tokią išvadą ministerija pateikė Vyriausybei, kurios išvados paprašė Seimas. Ministerija siūlo nepritarti pakeitimui dėl kelių priežasčių, visų pirma – Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija nepripažįsta, kad elektroninės cigaretės turi mažesnį žalojantį poveikį sveikatai ar padeda mesti rūkyti.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų tinklo reforma jau įsibėgėja, politinės aistros toliau nerimsta. Seimo opozicija ir kitos organizacijos nuogąstauja, kad reforma gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek patiems medikams. Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje pradedami kurti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Skatinant toje pačioje savivaldybėje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, siekiama didinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę mažose savivaldybėse, rašoma ministerijos pranešime. „Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams.

 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė didinanti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – plečia psichiatrijos dienos stacionaro tinklą. Anot SAM, planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė didinanti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – plečia psichiatrijos dienos stacionaro tinklą. Anot SAM, planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą inicijuoti sveikatos centro steigimą. Panevėžio miesto savivaldybė iš dviejų galimų sveikatos centro kūrimo variantų – struktūrinio ar funkcinio – pasirinko funkcinį. Tai reiškia, kad mieste veikiančiose sveikatos įstaigose struktūriniai pokyčiai nebus atliekami, jos pasirašys 5 metus galiosiančias sutartis, kuriomis įsipareigos bendradarbiauti tarpusavyje ir teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomų reformų kontekste siūlomas tinklinio valdymo modelis buvo aptartas ir teigiamai įvertintas trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuotame nuotoliniame seminare, kuriame Lietuvos ir kitų Europos šalių atstovai dalijosi patirtimi vystant šiuolaikišką, tinklinio valdymo principais paremtą sveikatos priežiūrą, pranešė SAM.

Didelių slaugos poreikių turintiems asmenims paslaugų skaičių planuojama didinti iki trijų per parą, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM, bendras paslaugų skaičius didinamas nuo 260 iki 356 per metus. „Anksčiau komandos nariai galėdavo suteikti iki dviejų paslaugų per parą. Tarkime, ryte ir vakare, bet mes matome, kad yra žymiai didesnis poreikis“, – penktadienį BNS sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.

Paaiškėjus, kad išrinktas Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas praeityje buvo už sukčiavimą nuteistas laisvės atėmimo bausme, Sveikatos apsaugos ministerija ragina savivaldybę išsklaidyti kilusias abejones. Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas BNS patvirtino, kad šis teismas 2012 metais paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį G. Pikūnui byloje, kur jis ir dar vienas vyras buvo pripažinti kaltais dėl sukčiavimo ir svetimo turto užvaldymo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė planą, kaip mažinti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje: bus šviečiami darbuotojai, visuomenė, įstaigos įpareigojamos skelbti daugiau duomenų. Tokius pakeitimus numato Šakinis korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2023–2025 metų veiksmų planas, antradienį pranešė ministerija.

Savivaldybių vadovai turi peržengti per siaurus interesus vardan pacientų gerovės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Penktadienį feisbuke jis atsakė į anksčiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) paskelbtą viešą laišką. „Džiaugiuosi, kad sukėliau šią diskusiją. Jei bent viename rajone nepasikartos scenarijus, kuris jau įvyko trijose savivaldybėse, vadinasi, tikslas pasiektas ir pavyko apginti medikų bei pacientų interesus.

Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, kaip sumažinti darbo krūvį jo nebepakeliantiems šeimos gydytojams. Nuo naujųjų metų dalį jų darbų – taip pat ir pacientų konsultavimą, perleis slaugytojams. Šeimos gydytojai tokia perspektyva patenkinti, tačiau slaugytojams kyla daugybė klausimų, kaip reikės susitvarkyti su pacientais. Slaugytojai reikalauja už naujus darbus ir atsakomybes didesnių algų, kurios šiuo metu yra kone perpus mažesnės negu šeimos gydytojų.

Naujas Geriatrijos skyrius Panevėžyje neleis žmonėms užsibūti gydymo įstaigoje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šitame skyriuje bus gydoma ne viena liga, šitie skyriai neleis žmonėms užsibūti gydymo įstaigoje, jie parodys žmonėms, kad jie dar gali gyventi“, – ketvirtadienį Panevėžyje, atidarydamas Geriatrijos skyrių, žurnalistams sakė A. Dulkys. Jis pridūrė, kad Lietuvoje planuojama atidaryti 30 geriatrijos skyrių.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma pranešime, slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Po apsilankymo Jurbarko gydymo įstaigose įspūdžiais pasidalinęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys džiaugėsi, kad nė reformos pradėti nereikėjo, o pačios įstaigos stengiasi kuo glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.  Ministras teigė, kad tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninės darbas mieste organizuojamas puikiai. „Kaip nustebinti? Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovei Remigijai Mencienei tai pavyko.

Atskirus sveikatos centrus įsteigti planuoja 13 savivaldybių, kitos – sudarys bendradarbiavimo sutartis, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Preliminariu matymu, (...) apie 13 bus steigiami atskiri juridiniai asmenys, jungsis į vieną juridinį asmenį, o kitur bus daromos bendradarbiavimo sutartys“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Kol kas nebuvau tokioje savivaldybėje, kuri išvis nesvarstytų sveikatos centro, o apie mažąsias ir nekalbu“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį lankysis Panevėžyje, kur ligoninėje atidarys naująjį Geriatrijos skyrių. Ministras taip pat apžiūrės Panevėžio pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir ligoninę, pranešė ministerija. Anot jos, vizito metu A. Dulkys domėsis gydytojų ir gydymo įstaigų darbu, išklausys pasiūlymų, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe, taip pat aptars eilių situaciją.

Siekiant, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau namų, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Bendradarbiavimo pagrindu juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje startuoja nauja paslauga – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tiesa, kol kas tai yra bandomasis projektas tam tikroje šalies dalyje – maždaug 20 savivaldybių. Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tokia paslauga neišvengiamai reikalinga, mat Lietuva senėja dideliu tempu – per 15–20 metų galime tapti seniausia šalimi Europos Sąjungoje.

Tarp medikų vis atgimstant diskusijoms, ar nereikėtų pagalvoti apie vizitų pas tam tikrus gydytojus apmokestinimą arba baudų taikymą kaip papildomą pacientų drausminimo priemonę, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad to įvesti nėra numatęs.  Ministras primena, kad šis klausimas nebuvo nei Vyriausybės programoje, nei yra tarp Sveikatos apsaugos ministerijos darbų, todėl jokių iniciatyvų dėl papildomų pacientų apmokestinimų nėra planuojama.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Siekdama greičiau ir kokybiškiau įvertinti pacientų skundus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto žalos nustatymo komisiją paversti įstaiga. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė, pusketvirtų metų veikiantis „žalos be kaltės“ modelis išryškino „tam tikrus procesinius trūkumus, kurie, žiūrint į ateitį, gali dar labiau trukdyti efektyviai komisijai priimti sprendimus“. Anot jos, šiuo metu komisiją sudaro institucijų, asociacijų deleguoti atstovai, kuriems š...

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui paraginus stabdyti Raseinių ligoninės direktoriaus konkursą, savivaldybės meras „valstietis“ Arvydas Nekrošius to daryti neketina, bet žada ieškoti sutarimo dėl situacijos. Politikai reaguoja į kelių medikų pateiktus prašymus išeiti iš darbo, daliai jų suabejojus atrankos į ligoninės vadovus skaidrumu. „Šiandien buvo rajono tarybos posėdis, pasikvietėm ligoninės direktorių, kuris papasakojo apie situaciją.

Visuomenė senėja, ligos užklumpa vis jaunesnius žmones ir tampa sunkesnės – šios ir kitos priežastys lemia, kad vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais užtikrinant savo kasdienius poreikius bei dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems padės ilgalaikės priežiūros paslaugos, kurios sujungs socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komentarai apie paslaugų teikimą savivaldoje remiantis vienu atveju yra neatsakingi ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotų reformų spragas.

Keliolikai medikų ir vadovui palikus darbą Zarasų ligoninėje, šioje savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią ragina nustoti politikuoti. Tuo metu Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė teigia, kad savivaldybė deda pastangas rasti naują ligoninės vadovą.

Vienu metu darbą palikus 12 Zarasų ligoninės medikų ir įstaigos vadovui, ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankysis Zarasų rajone. Kaip pranešė ministerija, ministro vizitas rajone suplanuotas reaguojant į susidariusią situaciją Zarasų gydymo įstaigose. Ministras apžiūrės Zarasų greitosios medicinos pagalbos stotį, pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, ligoninę.

Kas teigiamo medicinos pasaulyje peržengus į antrą metų pusę ir ar yra pagrindo optimizmui, kad sveikatos apsaugos reforma juda tinkama kryptimi, matyt, vienareikšmiškai atsakyti būtų tikrai sunku, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. dr. Julius Kalibatas. Portalas tv3.lt pateikia visą profesoriaus komentarą.

Skelbdama pagrindinius sveikatos apsaugos sistemos rodiklius Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodė, kad didėjo ir gydymo įstaigų darbo užmokesčio rodikliai. Štai gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU), tenkantis vienam etatui, pernai sausio – spalio mėnesiais sudarė 3 649 eurų, o lapkričio – gruodžio mėnesiais jau kilo 13 proc. ir siekė 4 137 eurų. Slaugytojų VDU atitinkamai kilo 16 proc.

Praėjusį trečiadienį, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į NATO susitikimą Vilniuje, Vyriausybė tylomis patvirtino „reikalavimus ligoninių išdėstymui“. Socialdemokratai įspėja, kad rajonuose visai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių, nes rajoninės gydymo įstaigos nebeatitiks Vyriausybės įvedamų kriterijų (gyventojų ir gimdymų skaičiaus).  „Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Zarasų ligoninės atvejis, kai vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, gali rodyti, jog savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija ir reikia pradėti diskusijas apie tam tikras pertvarkas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, Zarasų istorija gali atspindėti ne vienos savivaldybės, o sistemines problemas.

Kelių mėnesių ar net gerokai ilgesnės laukimo eilės pas gydytojus daugelio jau nebestebina. Su panašia realybe susiduria ir norintieji gauti itin populiarėjančias ortodontinio gydymo paslaugas. Kai kur situacija darosi kritiškai sudėtinga – štai Žalgirio klinika paskelbė dėl gydytojų stygiaus apskritai stabdanti naujų pacientų registraciją pas šiuos specialistus. Ministerija gi siūlo rinktis kitą gydymo įstaigą.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ padės užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugus karštas vanduo praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Laikytis reikalavimų turės asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, remontuojantys, įrengiantys ir eksploatuojantys pastatų vidaus vandentiekio sistemas, taip pat karšto vandens tiekėjai, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (e...

Kilus sąmyšiui Zarasų ligoninėje, kai iš darbo pasitraukė 12 gydytojų ir sutriko dalies skyrių veikla, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako galintis padaryti tik viena –bandyti rasti dialogą ir sutaikyti abi puses. O kol kas ministerija nurodo pacientams pagalbos kreiptis į aplinkines ligonines.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, dalyje grupių reikšmingai sumažėjo vaistų teikėjų skaičius. Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) teigimu, tai gali neigiamai atsiliepti pacientams kiekvieną kartą, kai konkreti bendrovė susidurs su gamybos ar tiekimo sutrikimais. Net 60-yje vaistų grupių liko tik po vieną ar du tiekėjus Lietuvos rinkai.

Zarasų ligoninėje, panašu, atėjo neramios dienos. Skelbiama apie būrį iš įstaigos pasitraukusių medikų, kartu traukiasi ir ligoninės direktorius Remigijus Lamanauskas. To priežastis – nesutarimai su savivaldybės atstovais dėl pasirinkto reformos įgyvendinamo būdo. Kaip skelbiama portale zarasuose.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė medicinos prietaisų nuomos tvarkos pokyčiams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, insulino pompos I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems jos yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, galės būti ne tik keičiamos, bet ir pakartotinai išnuomotos paciento gydymui tęsti. Insulino pompų nuoma buvo įtraukta į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo 2018 m. birželio.

Viešoji erdvė mirga nuo gyventojų skundų, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės. Neretai pavyksta užsiregistruoti ne vizitui pas gydytoją, o tik į išankstinę laukimo pas jį eilę. Ligonių kasų specialistai savo ruožtu ragina nepatingėti paieškoti valstybės apmokamų paslaugų ir kitose gydymo įstaigose. Vilnietė Miglė (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasiskundė, kad poliklinikoje, prie kurios yra prisirašiusi, negalėjo internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją dermatovenerologą.

Nors daliai sveikatos paslaugų gauti nereikia turėti šeimos gydytojo siuntimo, ar pavyks pakliūti pas norimą gydytoją, priklauso ir nuo dar keletos veiksnių. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena apie svarbiausius jų.  Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai be siuntimo gali gauti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: kreiptis į savo šeimos gydytoją, gydytoją odontologą, psichikos sveikatos centro specialistus.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujai aprūpinimo judėjimo techninėmis pagalbos priemonėmis tvarkai, kurią nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didėja pacientų savarankiškumas ir priemonių prieinamumas bei mažėja administracinė našta medicinos darbuotojams.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) nuolat tikrina medicinos priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Reaguojant į viešas abejones bei skundus dėl turniketų, kurie nuo liepos 1 d. privalomi automobilių vaistinėlėse, kokybės, Akreditavimo tarnyba savo iniciatyva suaktyvino turniketų kokybės stebėseną ir tikrinimus. Akreditavimo tarnyba planuoja patikrinti rinkoje esančių 8-ių gamintojų turniketų kokybę.

Seimas pritarė parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios numato baudas už viešąsias paslaugas teikiančių medikų ar socialinių darbuotojų garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą. Už tokias pataisas balsavo 105 parlamentarai, susilaikė 3 Seimo nariai. „Įžeidus ir agresyvus elgesys su paramedikais ar kitais viešąsias paslaugas teikiančiais asmenimis, deja, yra įsisenėjusi ir sisteminė problema.

Nuo liepos 1 dienos ne tik startavo nauja Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, bet ir nuo kito mėnesio dalies gyventojų laukia naujiena – bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas. Darbą pradėjusi nauja centralizuota GMP tarnyba veiks Kaune esamos greitosios medicinos stoties pagrindu su 4 padaliniais Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.  Kaip aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nuo šiol gyventojai pagalbos sulauks nepriklausomai nuo savivaldybių ribų.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo pagal naujas kainodaros taisykles sudarytas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame daugiau nei pusės vaistų bazinės – valstybės kompensuojamos – kainos yra žemesnės nei ankstesniame kainyne. Teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje.

Seimas linkęs pritarti baudoms už viešąsias paslaugas teikiančių medikų ar socialinių darbuotojų garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą. Parlamentas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Už balsavo 106 parlamentarai, susilaikė trys Seimo nariai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.