sam

Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslauga, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Teigiama, kad ši naujovė ne tik garantuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir užtikrins galimybę pacientams saugiai, patogiai ir bet kuriuo metu grįžti į namus, gavus reikalingas paslaugas.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojami pakeitimai, skatinantys rinktis pigiausius vaistus, kompensuojamųjų vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. „Supraskime, kad vaistai šiuo metu kompensuojami visi, kurie papuola į kainyną, 100 proc. bazinės kainos ir prisimokėjimui lieka tik ta nedidelė dalis, kuri atsiranda būtent per priemoką“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. „Turime įsidėję ir vadinamąsias lubas.

Jau kuris laikas opozicijai ir medikų bendruomenei keliant triukšmą dėl ruošiamos sveikatos pertvarkos galimų pasekmių, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atkirto, kad jų baimės yra nepagrįstos. Ji priminė, kad dabar uoliai stabdyti reformą nusiteikę opozicijos atstovai, negailintys kritikos ir dėl uždaromų gimdymo skyrių, patys nustatė šių paslaugų kartelę. Tiesa, viceministrė kartu neatmetė, kad rodikliai ne tik akušerijos paslaugoms dar aukštės.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvauja sekmadienį prasidėjusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje, čia jis susitiko su Taivano sveikatos apsaugos viceministre Li-Feng Lee (Li-Feng Li). Lietuvos ir Taivano ministerijų vadovai aptarė galimą dvišalio bendradarbiavimo sveikatos srityje plėtrą.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetas (SRK) priėmė sprendimą ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri, atlikusi Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga bei mirtingumo nuo jų analizę, parengtų naują prevencinę programą. Nauja Nacionalinė plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programa būtų finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe. Seimo klausymuose bus pristatomi siūlomi konkretūs sprendiniai, kaip šis uždavinys bus įgyvendinamas, skelbia ministerija.

Galimi sunkumai pasiekti artimiausią gydymo įstaigą neturi lemti žmonių sprendimo nesikreipti į gydytoją ar ieškoti pagalbos didmiesčiuose. Dėl to neatsiejama sveikatos sistemos reformos dalis – pacientų pavėžėjimo paslaugų pertvarka, kad jomis sėkmingai galėtų pasinaudoti daugiau pacientų, skelbia sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Juolab kad pavėžėjimo sistema didele dalimi integruotų jau turimus pajėgumus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF praneša apie tymų plitimą pasaulyje. Per pirmus 2022 m. mėnesius tymų atvejų padaugėjo net 79 proc. nei tuo pačiu metu 2021 m., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Manoma, jog prie augančių šios ligos skaičių prisidėjo COVID-19 pandemija, kurios akivaizdoje žmonės pamiršo skiepytis kitais svarbiais skiepais, skelbia SAM savo socialiniame tinkle.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto...

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.  Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.

Tęsiantis Lietuvos medikų misijai Ukrainoje ministerija dalinasi vaizdais, su kokia realybe tenka susidurti čia dirbantiems specialistams. Neslepiama, kad sužeistųjų istorijos sukrečia. Plačiau apie lietuvių darbą papasakojęs į Ukrainą juos lydėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Marius Čiurlionis konstatavo, kad gali parodyti tik labai mažą dalį tikrovę atspindinčių nuotraukų. „Mūsų medikai ir toliau tęsia kilnius darbus Ukrainoje. Jiems stiprybės tikrai netrūksta.

Skatindama racionalesnį vaistų vartojimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujus pakeitimus dėl vaistų kompensavimo mechanizmo. Ministras stebisi, kiek vaistų yra išmetama ir pažymi, kad reikia taupyti lėšas. Tačiau nesunku pastebėti, kad nauja tvarka iš dalies grąžintų į Aurelijaus Verygos laikus, kai pilnai kompensuojamas sunkiausiai besiverčiantiems ir senjorams būdavo tik pigiausias vaistas.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.

Stebina

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Į Seimą atkeliavo daug diskusijų viešojoje erdvėje jau spėjusi sukelti ruošiama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Nors jai negailėta kritikos ir posėdžio metu, parlamentas uždegė žalią šviesą pradėti reformos svarstymą. Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) be sveikatos tinklo pertvarkos kartu ruošia pokyčius ir dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimo. Tikslas yra vienas: pagalbos mieste žmogus turi sulaukti per 15 minučių, už miesto – per 25, sako ministras Arūnas Dulkys.  Detaliau apie tai, kaip vyks GMP centralizacija, sveikatos apsaugos ministras pristatė Kauno GMP stotyje, kuri laikoma geruoju pavyzdžiu, kaip būti organizuojama savalaikė pagalba. 140 tūkst.

Nemažai žmonių, baimindamiesi dėl Rusijos Federacijos karo veiksmų Ukrainoje ir galimų branduolinių avarijų, vaistinėse, taip pat įvairiose internetinėse svetainėse ieško ir perka preparatus bei maisto papildus, sudėtyje turinčius jodo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas buvusio Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerio Gedemino Aleksonio atleidimą pripažino neteisėtu. Teismas pirmadienį pranešė iš dalies tenkinęs G. Aleksonio skundą, kuriame jis prašė panaikinti buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas. G. Aleksonis 2017 metais buvo atleistas iš pareigų kaip padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas – toks yra Vyriausybės patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas. Šiuo metu sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama Vyriausybės programos priemonių planą, pradėjo nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją – sujungia dalį SAM pavaldžių įstaigų. Po reorganizacijos bus efektyviau organizuojama šių institucijų veikla, racionaliau panaudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, rašoma pranešime spaudai.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė turės iš biudžeto dotuoti dalį geležinkelių infrastruktūros išlaikymo, nes „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet neteko nemažo kiekio krovinių, iki šiol orientuotų į Rytų rinkas. „Gaila pasakyti, kad didelė dalis mūsų ypač geležinkelio susisiekimo, buvo orientuota į Rytų rinkas.

Atsižvelgus į augantį specialistų poreikį siūloma trečdaliu didinti studijų vietų farmacininkams, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vis dėlto ji pabrėžia, jog vaistinės turėtų dėti daugiau pastangų pritraukiant šiuos specialistus dirbti.

Plintant koronaviruso omikron naujam variantui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kol kas siūlo palikti iki šiol taikytus ribojimus asmenims, atvykstantiems iš kai kurių trečiųjų šalių. Jei siūlymams trečiadienį pritars Vyriausybė, į Lietuvą toliau be jokių suvaržymų galės atvykti dauguma Europos gyventojų, taip pat asmenys iš dalies Azijos, Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalių, kai kurių salų-valstybių.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu eksministras Aurelijus Veryga neieškojo žodžio kišenėje ir vizitą apibūdino vienu žodžiu – „siaubas“. Anot jo, po daugeliu ministro išvedžiojimų paslėptas atsakymas į daugelį klausimų buvo „nežinau“.  Tokiu vertinimu parlamentaras pasidalino savo socialinio tinklo paskyroje „SIAUBAS.

Šalies vaistinės prašo leisti joms prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, tačiau tokiai idėjai nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei parlamentarai, nei veterinarai. Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį registravo projektą, kuriuo būtų steigiama nauja universiteto ligoninė Klaipėdoje. Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad universiteto ligoninės statusą turinti įstaiga būtų steigiama prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Naujos įstaigos dalininku iki reorganizavimo proceso pradžios turi tapti ir Klaipėdos universitetas.

Ukrainos piliečiams, atvykusiems į mūsų šalį, svarbu joje gauti reikalingą sveikatos priežiūrą. Prie to jau prisitaikė ir ir Lietuvos vaistinių tinklai, kuriame Ukrainos piliečiai jau gali įsigyti reikiamus receptinius vaistus su valstybės kompensacija. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė primena, kad sklandžiam aptarnavimui Ukrainos piliečiai turėtų būtų užsiregistravę migracijos tarnyboje ir turėti jų išduotą registracijos kortelę.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Siekiant įtemptu laikotarpiu išvengti perkrovos ir sumaišties sveikatos sistemoje, atliepti šalies gyventojų poreikius bei įvykdyti įsipareigojimus pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kuriam laikui atidėti daug diskusijų sukėlusią sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. „Lietuvos gyventojai dar negavo visų reikiamų sveikatos paslaugų, kurių teikimas buvo atidėtas dėl pandemijos.

Kilus neramumams Ukrainoje ir nuogąstavimams dėl galimo radiacinio fono pakitimų didelio susidomėjimo Lietuvoje pastarosiomis dienomis sulaukė kalio jodido tabletės. Ministerija ramina, kad jų gerti nesulaukus įspėjimo nereikia ir skelbia apie pratęsiamus receptus kalio jodido tabletėms atsiimti. Juos e.sveikatoje vilniečiai jau gali rasti, o apie konkrečią atsiėmimo vietą savivaldybė žada skelbti kitą savaitę.

Seimą pasiekė sudėtingos istorijos, kai psichikos negalią turintys asmenys, ištikti priepuolių, kitą kartą ima kelti pavojų ne tik sau, bet aplinkiniams. Visgi padėti tai spręsti turinčios tarnybos sako dabar esančios lyg bejėgės. Savivaldybių, policijos atstovai ir politikai pažymi, kad popieriuje visa tvarka kaip ir surašyta, bet, kaip dažnai nutinka, realybėje tai neveikia. Šią problema aptarti ką tik rinkosi Seimo Psichikos sveikatos pakomitetis.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Ukrainai susiduriant su beprecedente Rusijos agresija, kyla vis didesnis vaistų poreikis. Siekdami padėti karo purtomai šaliai, Lietuvos piliečiai yra ypač aktyvūs, sulaukiama vis daugiau privačių iniciatyvų ir užklausų dėl galimybės paremti vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau institucija įspėja, kad nereikėtų kiekvienam savarankiškai nuspręsti rinkti ir siųsti vaistus.

Vyriausybė trečiadienį palaimino dar vienus teisės aktų pakeitimus, kurių reikia įgyvendinant ligoninių tinklo reformą Lietuvoje. Numatoma, kad valstybei tapus 7 ligoninių dalininke, jos galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui karinę invaziją išgyvenančiai Ukrainai skirti medicinos priemonių, vaistinių preparatų ir asmeninės apsaugos priemonių. Šiandien, pirmąją pavasario dieną, dalis krovinio jau pajudėjo Ukrainos link. Ši medicininė pagalba skiriama iš valstybės rezervo medicinos atsargų ir SAM valdomų išteklių. Bendra paramos vertė viršija 3,7 mln. eurų.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Nors nuo šių metų jau pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainyno teikimo tvarka, pacientai vis tiek nepatenkinti. Jie teigia, kad iškritus daliai vaistų norėdami tęsti gydymą turės mokėti pilną kainą. Politikai ramina, kad tvarka jau pagerinta ir alternatyva palikta, o ruošiamais teisės aktais bandys spręsti ir dabar iškilusią problemą. Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst.