sam

Sukčiai ir toliau nejaučia jokių ribų. Šįkart savo melagystėms skleisti jie vėl pasirinko sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veidą, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Šį kartą ministras pristatomas kaip kardiologas. Tarnyba praneša, kad interneto svetainėje „Medizin Zeitschrift“ yra publikuotas straipsnis, kur neaiškios kilmės produktas „Welltone“ pristatomas kaip stebuklingas vaistas kraujagyslėms gydyti. Tai – tiesos neatitinkanti informacija.

COVID-19 sukėlėjo pradėta ieškoti ir lėktuvų nuotekose Vilniaus oro uoste, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Toks Lietuvos žingsnis – bendro Europos Sąjungos atsako į koronaviruso atvejų šuolį Kinijoje dalis. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys. Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas Lietuvoje aptiktas nebuvo.

Antradienį ryte dalis Lietuvos draudėjų gavo klaidingus pranešimus apie nepateiktus pranešimus „Sodrai“. Klaida įvyko dėl programinės įrangos atnaujinimo darbų. „Sodra“ atsiprašo draudėjų ir buhalterių už patirtus nepatogumus.

„Paėmiau ir miesto merui pasakiau tiesiai šviesiai – šiandien atvažiavau palaikyti jūsų gydymo įstaigos vadovės“, – taip savo vizito priežastį į Kėdainius įvardino pirmadienį čia atvykęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Galimybių paso ribojimai Lietuvoje galėjo lemti daugiau perteklinių mirčių, teigia Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius farmakologas Rimas Jankūnas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokius teiginius vadina spekuliacija ir tvirtina, kad pandemijos valdymo priemonės bus vertinamos pasibaigus reiškiniams, susijusiems su popandeminiu laikotarpiu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo teismo medicinos ekspertus įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalies įstaigose, sąrašą. Jos teigimu, teismo medicinos ekspertų įtraukimas į šį sąrašą sudarytų galimybę didinti darbo užmokestį šiems specialistams. Sprendimą dėl to turi priimti Vyriausybė.

Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skirs didesnį dėmesį sergantiems itin retomis ligomis. Išaugs finansavimas šioms ligoms gydyti, greičiau ir efektyviau bus priimami sprendimai dėl gydymo kompensavimo pacientui. Pokyčiai leis greičiau ir daugiau pacientų pasinaudoti valstybės pagalba.

Reaguojant į situaciją dėl COVID-19 padėties Kinijoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad jau yra numatytos rekomendacijos, tačiau jos visų pirma nutaikytos į keliautojų patikrą. Tuo metu prielaidų kažkokiems naujiems ribojimams šalyje nėra, mat ir Kinijoje kol kas nefiksuojama naujų viruso atmainų.

Lietuva neplanuoja turistams iš Kinijos įvesti išskirtinių priemonių dėl koronaviruso ir taikys tokias, dėl kurių bus sutarta Europos Sąjungos (ES) lygiu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nauji metai atneš iš pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientų laukia daugiau galimybių gauti reikalingas paslaugas, taip pat prasideda valdžios ilgai planuotos sveikatos reformos etapai.  Nauji tyrimai naujagimiams Nuo 2023 m. Lietuvoje visi naujagimiai bus tiriami nuo 8 sunkių genetinių ligų. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.

Nuo sausio 1 d. gauti medicininės reabilitacijos paslaugas pacientai galės greičiau ir paprasčiau, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes.

Iš sveikatos apsaugos viceministrės pareigų pasitraukusi Aušra Bilotienė Motiejūnienė siekia vadovauti ligoninei, rašo „Lietuvos rytas“. Laikraščio žiniomis, buvusi viceministrė dalyvavo konkurse Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) direktoriaus pareigoms eiti. Šis konkursas vyko gruodžio 20-ąją, bet ligoninės steigėja Vilniaus miesto savivaldybė neatskleidė, kas buvo pripažintas laimėtoju. Gruodžio 21 dieną pranešta, kad viceministrė traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų.

Nuo vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus sudaryta galimybė visiems vaikams. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu.

Dažnam ne svetima situacija, kai prireikus sveikatos paslaugų pas tą patį gydytoją papulti viešajame sektoriuje tenka laukti kelis mėnesius, o privačioje įstaigoje gali prieiti kad ir rytoj. Gal turint lėšų tai neatrodo didelė problema. Vis tik kai kurie politikai įspėja, kad dėl netolygumų sveikatos sektoriuje auga rizika, kad greitai valstybinė medicina gali tapti prabangos preke.

Fizinio aktyvumo stoka – problema didelė, vargu, kas tam prieštarautų. Medikai skatina gyventojus daugiau judėti, mat tai gali tiesiogiai paveikti ir jau turimų ligų būklę. Vis tik naujas valdininkų užmojis sulaukė kritiškos šeimos gydytojų reakcijos. Socialiniame tinkle gydytojai dalinasi nuo 2024 m. įsigaliosiančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo numatyta skatinti pacientų fizinį aktyvumą. Tam įvertinti yra paruoštas specialus fizinio aktyvumo vertinimo kelių puslapių klausimynas.

Lietuvoje jau kelinta savaitė auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Jau fiksuota ir pirmoji mirtis nuo gripo Lietuvoje. Nors sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis prasidėjo kaip niekada anksti, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nerimauti kol kas nėra dėl ko.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Daug batalijų sukėlusios Farmacijos įstatymo pataisos Seime sulaukė daugumos parlamentarų palaikymo. Vis tik pacientai įsigąsdinę, kad nuo kitų metų nebegaus jiems reikiamų vaistų. Taip pat ir vaistų gamintojai perspėja, jog dėl to iš kompensuojamųjų vaistų kainyno gali iškristi daugiau medikamentų. Įstatymo pataisoms pritarta 89 Seimo nariams balsavus „už“, vienam – „prieš“ ir 23 susilaikius.

Naujųjų metų pacientai paprastai laukia su nerimu, nes tuomet įsigalioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, o jame vaistų nuolat mažėja. Dėl to kai kurie gyventojai, norėdami tęsti jiems pasiteisinusį gydymą, už medikamentus yra priversti susimokėti iš savo lėšų.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas iškyla, tačiau Vyriausybės darbotvarkėje šiuo metu jo nėra, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  PSD įmokų tarifas šiuo metu siekia 6,98 procento. „Manau, kad tas klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam žmogui. Reikia žiūrėti į faktus, visi norime didesnės pyrago dalies. 6,98 proc.

Paprastai daugiausiai problemų su besikeičiančiu kompensuojamųjų vaistų kainynu turėdavę pacientai, dabar kryžiaus kelius eina kone kiekvieną kartą, gavę gydytojo receptą. Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta ne tik kai kurių lėtinėms ligoms skirtų vaistų, bet ir antibiotikų ar paprasčiausių preparatų nuo kosulio.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 metų organizuos ir vykdys centralizuotai. SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus numatoma per 2023–2026 metus. Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas.

Šiandien Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti net keturi efektyvūs organų donorai: trys donorai registruoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o vienas donoras registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK). Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybės ir mirties aspektai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę atmetė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės prašymą grąžinti prokuratūrai ar nutraukti jos baudžiamąją bylą. „Teismo manymu, kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pasipylė medikų skundai apie nuo pat ryto vėl neveikiančią e.sveikatą. Dėl to gydytojai negali išrašyti receptų ir visavertiškai konsultuoti pacientų. Tik baigiantis dienai pranešta, kad pagaliau sistema veikia visu pajėgumu. Medikai nuo ryto perpykę ir negaili karčių žodžių ir replikų Registrų centrui, kuris atsakingas už e.sveikatos sistemos koordinavimą.

Ne tik užgauliojimų, grasinimų užmušti ar reikalavimų vežti į vieną ar kitą gydymo įstaigą kone kasdien prisiklausantys greitosios pagalbos medikai šiandien kaip niekada garsiai kalba apie tai, jog skubėdami padėti kitiems patys saugūs nesijaučia.  Visuomenę sukrėtusi paauglį gelbėjusio paramediko mirtis, neadekvataus paciento sužalotas greitosios vairuotojas – šie neseni įvykiai atvėrė seniai pūliuojančias sistemos žaizdas.

Koronavirusinė infekcija, sudėliojusi kasdienę žmonių gyvenimo eigą nauja vaga ir taip pat atnešusi didelių netekčių ir skausmo, prislopo. Nors SARS-CoV-2 pakliuvo į endeminių virusų sąrašą, medikai ragina neužmiršti, kad tikimybė susirgti šia COVID-19 liga išlieka, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į galimus infekcijos simptomus, kaip reikia gydytis namuose, bet ir įsidėmėti, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof.

Lietuvos vairuotojai turės ne tik atnaujinti pirmosios pagalbos vaistinėles automobiliuose ir reguliariai gauti medicininę pažymą, kad yra tinkami vairuoti. Jų gali laukti ir dar viena užduotis – kas penkerius metus pakartoti pirmosios pagalbos kursus. Norėdami gauti teises, vairavimo mokyklose kiekvienas būsimas vairuotojas išklauso 8 valandų trukmės pirmosios pagalbos kursus.

Atnaujinta vaistų išrašymo tvarka leidžia tam tikrais atvejais recepte nurodyti ne tik vaisto bendrinį pavadinimą, bet ir konkretų vaistą. Tai padės paprasčiau rasti tinkamą vaistą retomis ligomis sergantiems pacientams, taip pat asmenims, kuriems konkretų preparatą nusprendė skirti gydytojų konsiliumas, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Į Lietuvą pristačius papildomų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė atnaujinusi vaikų skiepijimą nuo koronaviruso. „Šiuo metu Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose atvežta 9,6 tūkst. „Comirnaty“ vakcinų, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės užsakyti ir vėl tęsti vaikų skiepijimą“, – nurodoma pranešime.

Po ką tik nuskambėjusių skaudžių įvykių, kai gelbėdamas paauglį mirė greitosios medicinos pagalbos paramedikas ir buvo sumuštas greitosios vairuotojas kaip niekada garsiai pradėta kalbėti apie šios tarnybos bėdas. Kaip vieną būtinųjų pokyčių patys profesinės sąjungos atstovai nurodo skubiosios pagalbos išties nereikalaujančių iškvietimų apmokestinimą.

Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų, o priešingai – kuria naujas. Gamintojai perspėja, kad numatytas naujas reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai rinkoje, o tai atsilieps tiek pacientams, tiek gydytojams.

Siekdama patobulinti bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį pranešė burianti tam skirtą darbo grupę. Šiuos bendradarbiavimo algoritmus planuojama išbandyti per pratybas ir tobulinti bendrų mokymų metu.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Nemažai aistrų sukėlę nuo sausio 1 d. planuojami pokyčiai dėl vaistų kompensavimo tvarkos artėja finišo tiesiosios link. Tiesa, vis tik dar pavasarį užgimusi 100 proc. kompensuoti vaistus jau nuo 65 m., panašu, realybe iškart nevirs. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį po svarstymo pritarė Farmacijos iš Sveikatos draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti kompensuojamųjų vaistų kainodaros pokyčius.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė prašo jos baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti prokurorui. „Aš palaikau prašymą, kaltinamasis aktas turi būti patikslintas, esu mokslų daktarė, profesorė, nestudijavau teisės, kaltinamasis aktas man neaiškus, man svarbu žinoti, už kokius veiksmus esu kaltinama, jeigu to nežinau, galimybės gintis yra ribotos“, – teismo posėdžio pradžioje antradienį sakė kaltinamoji L. Jaruševičienė.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Įsibėgėjant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi netolygų norinčiųjų pasiskiepyti srautą savaitės dienomis. Dėl to darbo savaitės pradžioje skiepijančiose gydymo įstaigose yra daugiau laisvų laikų ir vietų vakcinacijai, o savaitės pabaigoje užimtumas užauga beveik dvigubai, todėl gyventojai turi mažesnį pasirinkimą, kur ir kada skiepytis.

Seimas palaiminus Medicinos praktikos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų keičiasi rezidentų darbo užmokesčio dydis ir bendrai apmokėjimo sistema. Taip pat sudaromos sąlygos plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje, taip skatinant gydytojų rezidentų pritraukimą į regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už įstatymą balsavo 116 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Pasirodžius informacijai apie Seime planuojamą priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo mėginama ligonių kasoms suteikti baudėjo galias sustabdant ar net nutraukiant sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, suskubo sureaguoti ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.