sam

Nuo liepos liepos 1 d. gerės sergančiųjų cukriniu diabetu padėtis – auga pacientams kompensuojamų priemonių apimtys. Nurodoma, kad bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje ja serga yra per 100 tūkst. asmenų.

Nuo liepos 1 d. pradeda veikti vieninga greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Milijoninės investicijos iš Europos Sąjungos bus skirtos ir automobiliams atnaujinti, ir specialistams perkvalifikuoti. Taip pat keliama ir paslaugų kokybės kartelė – didinamas operatyvumo rodiklis, ruošiamasi plėsti GMP budėjimo stotelių tinklą, didinti brigadų skaičių. Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Po to, kai šiemet įvyko Klaipėdoje veikiančių ligoninių susijungimas, uostamiestyje, kaip ir visoje šalyje, pradedama dar viena – poliklinikų reforma. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi Sveikatos centrų savivaldybėse kūrimo planą. Tokie centrai turėtų pradėti veikti jau šiemet. Ministerijos pozicija yra, kad didžiuosiuose šalies miestuose galėtų veikti po kelis tokius centrus. O tokių centrų kūrimo iniciatorėmis turi būti savivaldybės.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai. Dažnu atveju žmonės nežino arba sąmoningai vartoja vaistus ne pagal gydytojo nurodymus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad neracionalus vaistų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių ir atkreipia dėmesį į dažniausiai pacientų daromas klaidas.

Seniai nustatyta, kad daug cukraus turinčio maisto ir gėrimų nesaikingas vartojimas sveikatai kenkia kaip ir alkoholis. Siekiant mažinti vartojimą, alkoholiniai gėrimai visoje ES ir Lietuvoje apmokestinami akcizais. Mokesčiai cukrui taikomi dar ne visur, tačiau taip pat skinasi kelią.

Sveikatos apsaugos sistemai išliekant labiausiai korumpuota sritimi, Seimo Antikorupcijos komisija politikos formuotojams priekaištauja dėl pokyčių trūkumų. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teigia, kad per metus situacija pagerėjo, tikimasi, kad jau kitais metais bus dar geresnė. Priekaištai ministerijai nuskambėjo trečiadienį įvykusiame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, kuriame pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo rezultatai.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

Nuo birželio 1 dienos keičiama kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymo tvarka, gydytojams supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat siekiant skatinti racionalų tam tikrų vaistų vartojimą griežtinama receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai pranešant, jog 2023 metais numatomas 2 mln. eurų mažesnis finansavimas būtiniausių sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui, socialdemokratai sako, jog tai – dar vienas perspėjimas, primenantis, kad Arūno Dulkio ligoninių reforma yra „stumiama buldozeriu“, nepaisant apčiuopiamos žalos sveikatos paslaugų kokybei bei prieinamumui, rašoma socialdemokratų pranešime spaudai.

Gyventojai jau kurį laiką su nerimu stebi situaciją slaugos ligoninėse, kur nuosekliai mažėja lovų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naują paslaugą – slaugą į namus, artimieji nuogąstauja, kad visi priežiūros rūpesčiai gali gulti ant jų pečių. Opozicija kritikuoja, kad sistema sklandžiai negalės veikti vien dėl jau dabar akis badančio slaugytojų stygiaus. Valdantieji gi atkerta, kad tai – ir pačių savivaldybių atsakomybė.

Nuo gegužės 19 d. gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Vaistai išduodami vaistinių tinklo „Eurovaistinė“, kuri atsiliepė į ministerijos kvietimą prisidėti prie vaistų išdavimo, vaistinėse visoje šalyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina skųsti teismo sprendimą įpareigojantį grąžinti daugiau kaip pusę milijono eurų Europos Sąjungos lėšų, susijusių su e.sveikata plėtra, sako ministras Arūnas Dulkys.  „Skųsime šį sprendimą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Dulkys.  Anot ministro, istorija yra „dešimtmečių senumo“ ir susijusi su 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansavimo periodu.

Per artimiausius dvejus trejus metus Lietuva ketina įsigyti daugiau kaip 220 naujų greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių, sako sveikatos apsaugos ministras. „Pagal planus, naujų automobilių įsigijimas išsidėlios per dvejus–trejus metus. Pirmieji automobiliai turėtų atkeliauti kitais metais, jų gali būti 50–60“, – trečiadienį per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdį sakė Arūnas Dulkys.

Briuselyje įsikūrusi „Medicines for Europe“ asociacija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos vaistų politikos ir perspėja, kad nepagrįstas spaudimas gamintojams mažinti kainas gali neigiamai atsiliepti pacientams. Anot asociacijos, dabartiniai Lietuvos valdžios institucijų veiksmai gali dar labiau sutrikdyti būtiniausių vaistų tiekimą, kuris pastaruoju metu ir taip patiria nemenkų iššūkių.

Seimas, panašu, pagaliau rado kompromisą, kaip nuo liepos 1 d. turėtų dirbti vaistinės. Numatyta, kad jose galės dirbti patyręs farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas), nuotoliu prižiūrimas vaistininko, tačiau tik mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse.

Siekdama gerinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino šiomis ligomis susirgusių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo tvarką. Naujai įteisinta atvejo vadybos funkcija padės pacientams greičiau gauti specializuotas paslaugas ir įveikti psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio sunkumus.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skundą atsakovėms Finansų ministerijai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) dėl sprendimų panaikinimo.

Ilgai laukus pagaliau patekote pas jums reikiamą gydytoją specialistą? Pasirodo, jis galės išspręsti ne visus, atrodytų, net ir formalius, klausimus vieno vizito metu. Ligonių kasų aiškinimu, pacientams ir dėl tos pačios problemos gali tekti ne kartą grįžti pas specialistą, tačiau sutinka, kad ligoniai neturėtų būti siuntinėjami ir be reikalo.

Beveik kas antras asmuo vaistus vartoja netinkamai. Žmonės nežino arba sąmoningai nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad neracionalus vaistų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių: pailginti gydymo trukmę, neišgydyti ligos, padidinti šalutinių poveikių riziką ar sukelti naujų sveikatos problemų.  „Dėl įvairių priežasčių, neatsakingo ir neracionalaus vaistų vartojimo problema didėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovu paskirtas Vaidotas Gruodys, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Direktoriaus pareigas jis pradės eiti nuo gegužės 4 dienos ir pakeis laikinai įstaigai vadovavusią Giedrę Aleksienę. V. Gruodys yra sukaupęs beveik dvidešimties metų patirtį įvairiose valstybės institucijose, iš jų septynerius metus – vadovaujančiose pareigose. Nuo 2017-ųjų jis ėjo Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Tradiciniai Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai į Vilnių vėl sukvietė medicinos bendruomenės atstovus, savo darbu ir atsidavimu kuriančius reikšmingą pokytį Lietuvos sveikatos sistemoje. Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys specialiais garbės ženklais apdovanoja daugiau nei 60 šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po intensyvaus dialogo su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų suinteresuotų šalių atstovais padėjo pamatus sveikatos centrų (SC) kūrimuisi Lietuvoje – netrukus bus patvirtinti SC veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Toks paslaugų teikimo modelis mažose savivaldybėse pagerins bazinių, t. y. dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiama, kad bent 80 proc.

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema. Dar prieš kurį laiką viešintas didelės gyvos žmonių eilės vaizdas prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo, teigiama, gali virsti realybe bet kuriame mieste.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Radviliškio gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros centre ir Radviliškio ligoninėje. Ministras su gydymo įstaigų vadovais ir darbuotojais aptarė gydymo įstaigų veiklą, eilių situaciją, biurokratizmo mažinimo priemones.  Radviliškio rajone greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas teikia keturios brigados, kurių kiekviena per parą aptarnauja po septynis aštuonis iškvietimus.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (toliau – kompensuojamosios MPP) specialisto sprendimu bus galima įsigyti anksčiau nei jos turėtų būti pasibaigę, jeigu buvo prarastos dėl pagrįstų priežasčių. Taip pat įsigalios papildomi pokyčiai I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias MPP, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

Balandžio 27 d. minima Lietuvos medicinos darbuotojų diena. 1918 m. balandžio 27 d. buvo įkurtas Sveikatos komitetas, kuris padėjo pagrindus šalies sveikatos apsaugos sistemai. Tad šiemet balandžio 27 d. minima dviguba šventė – profesinė medikų diena ir 105-ių metų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos jubiliejus.

Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą, nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą. Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas.

Sveikatos specialistai kaip reikiant sunerimę – skiepijimo apimtys nuo kalendorinių ligų tendencingai mažėja jau daugiau nei dešimt metų. Pristačiusi naujausius duomenis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad iš 14-os vakcinomis valdomų ligų skiepijimo apimtys nenukrito tik 2-ose pozicijose. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad nors pandemija ir pablogino situaciją, tai nebuvo esminė priežastis.

Medikų pritraukimas į rajonus: vien finansinės motyvacijos neužtenka, renkasi šiuolaikinių paskatų visumą. Tokių išvadų prieita Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje „Sveikatos sistemos žmogiškieji ištekliai: planavimas, rengimas, pritraukimas“. Kad jauni medikai (gydytojai ir slaugytojai) rinktųsi darbą rajonų ligoninėse ir tolygiau pasiskirstytų šalies gydymo įstaigose, pastangas turi suvienyti gydymo įstaigos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, moksl...

Norėdami užsiregistruoti pas gydytoją daugelis lietuvių įpratę skambinti tiesiai į gydymo įstaigą. Vis tik neretai jie karčiai nusvyla, mat prisiskambinti į polikliniką sunkiai pavyksta. Dar kiti registruotis atvyksta gyvai į pačią gydymo įstaigą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu ragina išmokti, kaip tą padaryti internetu ir tikina, kad tai nėra sunku, net jei pats žmogus nesinaudoja kompiuteriu.

Tvirtinant Kėdainių ligoninės ataskaitą meras Valentinas Tamulis rėžė, kad dabartinė šios įstaigos direktorė Edita Vaškevičienė į šias pareigas paskirta po daugelio metų pagaliau įvykus skaidriam konkursui. Tiesa, kaip buvo paskirti ankstesnieji gydymo įstaigų vadovai, jei tie konkursai iki šiol, kaip leido suprasti rajono meras, buvo neskaidrūs, jis nedetalizavo.

Siekdama mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atnaujinanti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.

Antrą kartą rengiamame Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo konkurse dalyvauja 10 pretendentų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, įprastai ankstesniuose universiteto lygio – Vilniaus ir Kauno – ligoninių vadovų konkursuose dalyvaudavo po vieną-du kandidatus.

Nors populiariausias būdas užsiregistruoti pas gydytoją tebėra skambučiai į registratūrą, vis daugiau registracijų atliekama internetu, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Šių metų pirmąjį ketvirtį per Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS) buvo užfiksuota daugiau nei du milijonai vizitų. Tai rekordinis ketvirtis pagal vizitus, sparčiai daugėja ir pačių pacientų registracijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar prieš kurį laiką savo planais pribloškusi šeimos gydytojus, panašu, toliau laikosi savo – mažiau nei 1200 pacientų turinčios šeimos klinikos ar gydytojų kabinetai finansavimo negaus. Pagrindinis ministerijos argumentas – reikia kelti kokybės kartelę. Medikai gi atkerta, kad tai – nuosprendis mažoms įstaigoms, o dėl to kentės pacientai.

Beveik dveji metai – tiek laiko didžiosiose Lietuvos ligoninėse pacientai laukia būtinos kelio keitimo operacijos. Klubo endoprotezo gali tekti palaukti keturis mėnesius, rodo naujausi Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. „Toks ilgas laukimas, akivaizdu, nėra naudingas pacientui. Atsiranda komplikacijų ir kitų problemų grėsmė. Nedaug pacientų žino, kad to išvengti galima pasirinkus regionines ligonines. Jose kelio ar klubo keitimo operacijų vidutiniškai laukiama vos 2 mėnesius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia gerinanti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje yra per 100 tūkst.

Motyvuoti ir kurti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams, standartizuoti ir skaitmenizuoti teikiamas paslaugas šalies mastu, nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos, dar aukščiau pakelti kokybės kartelę teikiamoms paslaugoms – tokia yra vizija, liepos mėnesį startuojant vieningai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ėmusis greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos niekam nekilo abejonių dėl jos poreikio, pripažįstama, kad dalis darbuotojų po liepos 1 d. neišvengiamai paliks darbą. Patys GMP stočių vadovai veiksmų ragina imtis jau dabar, mat kai kur situacija gali tapti kritinė.  Šiuo metu GMP paslaugas mūsų šalyje teikia net 48 atskiros įstaigos.

Pirmadienį, balandžio 4 d., apsilankęs Skuodo gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusistebėjo, ką išvydo. „Tai – toks mažas sveikatos vadybos stebuklas Lietuvos pakraštyje“, – sakė jis. Išvykos į Mosėdžio ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centrus ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialą įspūdžiais ministras pasidalino socialiniame tinkle.

Pirmadienį, balandžio 4 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Skuodo gydymo įstaigose: Mosėdžio ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centruose ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale. Ministras su gydymo įstaigų darbuotojais aptarė biurokratijos mažinimo priemones, įvertino, kaip organizuojamas darbas gydymo įstaigose.  Skuodo rajone veikia trys pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – dvi viešosios ir viena privati.

Nacionalinį vėžio institutą (NVI) pasiūlius prijungti prie VUL Santaros klinikų, sukilo instituto bendruomenė. Jie teigia, kad geriau nuo to nebus nei gydymo, nei mokslo prasme. Pacientai taip pat neslepia nerimo dėl to, kaip toliau reikės gauti svarbias gydymo paslaugas.  Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) organizuoja didelę sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė plačiau, kaip keisis paslaugos regionuose. Ministras priminė, kad dar pernai parlamentas palaimino sveikatos įstaigų reformai ir pokyčiams skirtus teisės aktus. „Jų esmė buvo ta, kad turime pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. (...) Jis dabar labai fragmentuotas, didžioji dalis gydymo įstaigų yra savivaldos dispozicijoje.

Šalies ligoninės turi keistis ir pagal paslaugų struktūrą, ir pagal taikomus veiklos organizavimo būdus, tik taip pavyks susigrąžinti ir medikų, ir pacientų pasitikėjimą. Tai konstatuota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotoje konferencijoje Šiauliuose „Regioninių ligoninių ateitis“. Kad šalies gydymo įstaigos juda permainų keliu, įrodė pristatyti gerieji pavyzdžiai bei jų rezultatai: į rajonines gydymo įstaigas sugrįžo ir pacientai, ir medicinos personalas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojama Ilgalaikės priežiūros reforma jau dabar kelia aistras. Gyventojai nuogąstauja, kad mažinant stacionarinės slaugos apimtis rūpestis dėl slaugomų žmonių nuguls ant artimųjų pečių. Ministerija gi akcentuoja kokybę ir siūlo pažiūrėti realybei į akis – 20–30 proc. gulinčiųjų slaugos ligoninėse pakaktų paslaugų namuose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad e. sveikatos portale gyventojai gali ne tik patys užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užregistruoti kitą atstovaujamą asmenį. Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinė sistema leidžia greitai ir patogiai užsiregistruoti bei paslaugas gauti greičiau.

Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose, jos bus skatinamos suteikti daugiau išplėstinių konsultacijų, kai pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių intervencijų – tam skirti papildomi 17 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa peržiūrėjo ir padidino išplėstinių konsultacijų įkainius, kad aktualiausios konsultacijos pacientams visa apimtimi būtų suteiktos vieno apsilankymo metu.