šaltibarščiai

Šaltibarščiai – vienas unikaliausių Lietuvos virtuvės patiekalų – šią vasarą iš lėkščių Vilniuje persikelia ir į milijonų žmonių ekranus visame pasaulyje. Populiariame kulinariniame žaidime „Cooking Fever“, kurį jau daugiau nei 10 metų kuria didžiausia lietuviška žaidimų studija „Nordcurrent“, nuo šiol veikia lietuviškas restoranas, kuriame žaidėjai mokosi gaminti šaltibarščius, šakotį, ragauja sulos ir susipažįsta su mūsų kulinariniu identitetu.

Esame šaltibarščių tauta, todėl kiekvienas žinome, kaip šią ryškią, gaivią sriubą pagaminti pačią skaniausią. Jie neatsiejama Lietuvos kulinarinio paveldo dalis, tačiau vieno recepto šiai legendinei rožinei sriubai nėra – tą įrodė plūstantys receptai į skaitmeninę knygą „ŠaltibartIKI enciklopedija“. Kulinarinės diskusijos pasiekė kulminaciją – „Iki“ oficialiai paskelbė visuotinio balsavimo pradžią ir kviečia išrinkti skaniausius šaltibarščių receptus.

Dienos pietūs kavinėse, restoranuose? Kada tai atsirado ir kokios priežastys tai nulėmė. 2000-ais metais, jei kokio restorano ar kavinės savininkui būčiau pasakęs, kad ateis laikai kai dieną gausi siūlyti patiekalus ne iš turimo meniu ir dar ženkliai mažesnėmis kainomis, nei kainuoja patiekalai tavo pagrindiniame meniu, mane greičiausiai būtų išvadinę durniumi.

Nors vis dar laukiame šilumos, šaltos sriubos išlieka populiarios lietuvių virtuvėse. O jei ieškote naujų receptų, kuo nustebinti save ar šeimą, TV3 žiniasklaidos grupės laidos „La maistas. Iššūkis“ viešnios dalijasi dviejų labai skanių šaltsriubių receptais: lietuviškos klasikos – šaltibarščių ir ispanų žvaigždės – gazpacho. Lietuvoje šaltibarščiai – daugiau nei patiekalas. Tai – reiškinys! Tiesa, šių dienų receptas kiek skiriasi nuo pirmųjų šaltibarščių.

Belaukiant, kol termometro stulpelis pakils nors kiek aukščiau, visi skęstame planuose apie tai, ką tuomet veiksime. O štai ką valgyti, aišku jau dabar. Šaltos sriubos – idealus atsakas karščiui! Ir nors joks patiekalas nepajėgtų nurungti lietuvių meilės šaltibarščiams, kartais norisi ir paeksperimentuoti – tiek su šiuo geriausiu vasaros patiekalu, tiek ir su kitomis gaiviomis sriubomis. Būtent tam šį sekmadienį žiūrovus pakvies TV3 žiniasklaidos grupės laida „La maistas.

Silkė šaltibarščiuose? Aštrumo suteikiantys krienai, arba vietoj jų – truputis vasabio? O gal šliūkštelti mineralinio vandens? Kad šaltibarščiai nusibostų – nėra šansų, nes kartais vos vienas priedas gali šiai legendinei sriubai suteikti naujų skonių.

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ vasaros kelionių sezoną pasitinka su specialiai papuoštu Šaltibarščių traukiniu, kuris nuo gegužės 14 d. kursuos maršrutu Vilnius–Ryga–Vilnius. Išskirtinis traukinys dekoruotas bendradarbiaujant su „Go Vilnius“, taip simboliškai kviečiant keliautojus į gegužės 31 d. sostinėje vyksiantį vis daugiau gerbėjų sulaukiantį šaltibarščių festivalį „Vilnius Pink Soup Fest“, rašoma pranešime spaudai.

Sparčiai artėjanti vasara kviečia prisiminti populiariausią šiltojo sezono patiekalą – šaltibarščius. Tam, šaltibarščių sezonas būtų sutiktas įdomiai, socialiniuose tinkluose populiarūs maisto tinklaraštininkai kviečia eksperimentuoti bei dalijasi dviem originaliais receptais, kurių išbandyti nepavyks be itin svarbaus šaltibarščių atributo – kiaušinio.

Skaniausių šaltibarščių receptą žinome kiekvienas, bet kiekvienam jis – skirtingas. Su kiaušiniais ar be? Ar reikia ridikėlių? O ar įdėti grietinės? Gal garstyčių? Prekybos tinklas „Iki“ kviečia pasidalinti skaniausių savo šaltibarščių receptu – drauge sukurti skaitmeninę šaltibarščių receptų knygą „ŠaltibarštIKI enciklopedija“ – ir laimėti prizus. Neabejotinai – esame ne tik bulvių, bet ir šaltibarščių tauta, sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Ar šaltibarščiai – sveikas pasirinkimas? Labai geras klausimas – ne tik dėl pačių šaltibarščių, bet ir dėl to, kada juos valgome. Dažniausiai šis patiekalas pasirodo mūsų pietų ar vakarienės metu, o tai svarbu aptarti atskirai. Daugiau apie kiekvieną sudedamąją šaltibarščių dalį kalbamės su mitybos specialiste Gintare Jonaityte. Ekspertės teigimu, pats šaltibarščių patiekalas – pakankamai sveikas pasirinkimas. Aišku, viskas priklauso nuo jo sudėties ir suvalgyto kiekio.

„Kai tik nors šiek tiek atšyla, mes puolame gaminti savo taip mėgstamų šaltibarščių. Mano teta juos gali valgyti kasdien visa vasara. O kaip jūs? Ar turite savo mėgstamą variantą? Jei ne, viliuosi šis jums patiks. Vienas neįprastas produktas ir skonis “, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia šaltibarščių sezono pradžią. Kartu su ja didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse startuoja ir teminis Šaltibarščių mėnuo, kurio metu pirkėjai kviečiami ne tik gaminti skaniausius šaltibarščius, bet ir jais pasipuošti.

Per praėjusius metus Vilniuje apsilankė daugiau nei 82 tūkst. Vokietijos turistų, užsitikrindami antrą vietą užsienio turistų dešimtuke. Siekiant į miestą pritraukti dar daugiau šių keliautojų, Hamburgo ir Berlyno žurnalistams bei nuomonės lyderiams buvo pristatytas bene žinomiausias mūsų gastronominis turtas – šaltibarščiai.

„Kai tik nors šiek tiek atšyla, mes puolame gaminti savo taip mėgstamų šaltibarščių. Mano teta juos gali valgyti kasdien visa vasara. O kaip jūs? Ar turite savo mėgstamą variantą? Jei ne,viliuosi šis jums patiks. Vienas neįprastas produktas ir skonis“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Gegužės 31 d. Lietuvos sostinė taps išskirtinės šventės epicentru – Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) miestą nudažys rožine spalva ir taps skonių bei linksmybių kupinu renginiu. Tūkstančių vietinių ir iš kitų šalių atvykusių gurmanų lauks ne tik tradicinės šaltsriubės variacijos, bet ir naujos, netikėtos patirtys.

„Turiu tetą Laimą, kuri šaltibarščius vasarą gali valgyti kasdien. O mano mažoji ją vadina Pink sriuba ir irgi pasimėgaudama valgo. Šį kartą sriuba gaminau pagal uošvio receptą. Labai skanu, ir tas agurkų traškėjimas čia buvo super. Visada agurkus tarkuodavau, o šį kartą pjausčiau smulkiais kubeliais. Čia naudojamas mineralinis vanduo, bet jei jums tai nepriimtina, pilkite pieno“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Gegužės 31 d. sostinėje vyks jau trečiasis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“), kuris kasmet suvienija miesto verslus, kultūrines erdves, gyventojus ir Vilniaus svečius bendrai rožinės gastronomijos patirčiai. Pernai festivalis pritraukė beveik 200 partnerių ir tapo vienu ryškiausių renginių Lietuvoje. Šiemet festivalio organizatoriai „Go Vilnius“ taip pat kviečia jungtis bei prisidėti prie unikalios miesto šventės augimo, rašoma pranešime spaudai.

„The New York Times“ prieš kelias dienas pasidalino šaltibarščių receptu, kuriuos pavadino „Chłodnik litewski“. Lietuviai supyko, nes pastaroji nėra tradicinė lenkiška sriuba ir šaltibarščių Lietuvoje niekas tikrai nepavadins „lietuvių sriuba“. Kilus gyventojų pasipiktinimui, į konfliktą įsitraukė ir „Go Vilnius“ agentūra, kuri sukūrė... peticiją.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose kilo tikras šaršalas dėl neseniai dienraštyje „The New York Times“ pasirodžiusio straipsnio apie šaltibarščius. Visgi leidiniui jį pavadinus „lenkišku“, nepasitenkinę lietuviai suskubo komentuoti.  „The New York Times“ kulinarijos rubrikoje penktadienį pasirodė tekstas, kuriame kviečiama pasigaminti vasarišką patiekalą – šaltą, lenkišką rožinę sriubą. Patiekalo pavadinimas buvo nurodytas kaip chłodnik litewski – lietuviška šaltasriube.

Šaltibarščių dešrainis? Žinau, skamba kaip akibrokštas arba kaip popietės miego sapnas, bet negi nežadina smalsumo?  Avantiūristas Jonas, kuris ilgai klajojo po pasaulį, kaupė ten smagių istorijų, priragavo spalvingiausių skonių ir pargrįžęs į gimtąją Klaipėdą, nusprendė tuo pasidalinti, atidarydamas naują vietą skambiu ir žaismingu pavadinimu – „džonis ir citrinos“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šaltibarščiai – tikra lietuvių meilė, kurių unikalų receptą turi, ko gero, kiekviena šeima. Ne išimtis ir „Skanumynų akademijos“ puslapio įkūrėjos Simonos Aleksės receptas. Tik šis – išties išskirtinis ir gali nustebinti ne vieną šaltibarščių faną. Jos šaltibarščių versija nė iš tolo neprimena sriubos. Tai veikiau kietos konsistencijos užkandis, kurį sudaro šaltibarščių putėsiai ir bulvė. Moteris tikino, kad tokia mintis į galvą jai šovė visai neplanuotai.

„Kokia vasara be šaltibarščių? Na aš bent jau neįsivaizduoju. Neslėpsiu, buvo laikas,kai nemėgau jų. Ir tetos dėka pradėjau juos valgyti. Ir kokiu tik neišbandžiau. O šiandien dalinuosi veganiška versija“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

„Kokia vasara be šaltibarščių? Na aš bent jau neįsivaizduoju. Neslėpsiu, buvo laikas,kai nemėgau jų. Ir tetos dėka pradėjau juos valgyti. Ir kokiu tik neišbandžiau. O šiandien dalinuosi veganiška versija“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

„Kai tik nors šiek tiek atšyla, mes puolame gaminti savo taip mėgstamų šaltibarščių. Mano teta juos gali valgyti kasdien visa vasara. O kaip jūs? Ar turite savo mėgstamą variantą? Jei ne, viliuosi šis jums patiks. Vienas neįprastas produktas ir skonis “, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Vos tik stuktelėjus kalendorinei vasarai, kone kiekvienam iš mūsų į galvas stuktelėjo mintis – kur šiemet atostogausime, kur leisime per metus sunkiai uždirbtus ir kojinėse slėptus eurus? Dalis lietuvių kasmet renkasi mylimą pajūrį. Palangoje apsilankė ir TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. Palangos verslininkai pravėrę savo kavinių, viešbučių duris ir išskėstomis rankomis laukia pinigingų svečių.

Sutiksite, kad šaltibarščiai – neatsiejamas lietuvių vasaros hitas, tačiau ar tikrai pakankamai žinote apie šią unikalią sriubą? Dalijamės įdomiais faktais apie šaltibarščius ir primename, kad šiandien – paskutinė proga sudalyvauti „Barboros“ skaniausių šaltibarščių receptų rinkimuose. Istorinės šaknys. Šaltibarščiai – viena seniausių mūsų tautos sriubų, gaminta jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Pirmieji šios šaltos sriubos receptai istoriniuose šaltiniuose užrašyti 18 a. pab.

Vilniui pirmąją vasaros dieną ruošiantis surengti Šaltibarščių festivalį, Ryga pasiuntė Lietuvai humoristinę žinutę. Labai rožiniame repe apie šią sriubą Ryga bando įtikinti Lietuvą, kad šaltibarščiai priklauso Latvijai. „Laikas išsiaiškinti iki galo šį rožinės sriubos ginčą“, – taip repą, skirtą Vilniuje artėjančiai Šaltibarščių dienai pradeda Rygos turizmo agentūra „Live Riga“. „Rožinė sriuba kilo Latvijoje, įsisąmoninkite tai. Lietuva, gal kraustaisi iš proto“, – tęsiasi repas.

Kai už lango – tikra vasara, šaltibarščiais gaivintis norisi nors ir kasdien. Kavinėse toks įprotis gali gerokai palengvinti kišenę, tačiau gaminant namuose, jais mėgautis galima iki valiai. Visam puodui skaniausio vasaros patiekalo pasigaminti tereikės mažiau nei 10 eurų, skaičiuoja Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Vasarą lietuviai neįsivaizduoja pietų ar vakarienės stalo be šaltibarščių. Vieni juos valgo kavinėse ar restoranuose, kiti – perka parduotuvėse ar gamina patys. Neseniai pirkėjams buvo pasiūlyta ir dar viena naujovė – šaltibarščių milteliai, kurių 100 g kaina su nuolaida siekia virš 6 eurų. Taigi, pabandžiau suskaičiuoti, kiek šie įvairūs šaltibarščiai kainuoja. Pirmiausia aplankiau keletą kavinių ir restoranų Vilniuje.

„Kai atvažiavau į Angliją tada nebūdavo lietuviškų parduotuvių pas mus ir labai ilgėdavomės tokių produktų kaip varškės sūreliai, juoda duona ir kefyras. Dabar jau nusipirkti galime šių produktų ne tik lietuviškoje parduotuvėje, bet ir lenkų ar net anglų prekybos centre. Tai va, tais laikais, kai kefyras buvo nepasiekiamas dalykas, o šaltibarščių norėdavosi, mes kelios lietuvaitės buvome atradę gudrybę kuo pakeisti kefyrą. Pirkdavome graikišką jogurtą ir skiesdavome pienu. Būdavo skanu.

Nėra abejonės, kad lietuviai, tiesiog, negali gyventi be šaltibarščių. Pastaruoju metu gomurį lepiname ne tik tradiciniais, bet ir moderniais, netikėtais ingredientais pagardintais šaltibarščiais ir be paliovos ginčijamės – kuris šaltibarščių receptas vertas geriausiojo titulo.

„Kai tik nors šiek tiek atšyla, mes puolame gaminti savo taip mėgstamų šaltibarščių. Mano teta juos gali valgyti kasdien visa vasara. O kaip jūs? Ar turite savo mėgstamą variantą? Jei ne, viliuosi šis jums patiks. Vienas neįprastas produktas ir skonis “, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio, išaugo kai kurių prekių pardavimai, anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo.  Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad vasaros prekės lentynose pasirodė iškart po Velykų. „Jaučiame, kad pirkėjai reaguoja į orų permainas.

„Kai tik nors šiek tiek atšyla, mes puolame gaminti savo taip mėgstamų šaltibarščių. Mano teta juos gali valgyti kasdien visa vasara. O kaip jūs? Ar turite savo mėgstamą variantą? Jei ne,viliuosi šis jums patiks. Vienas neįprastas produktas ir skonis “, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

„Turiu tetą Laimą, kuri šaltibarščius vasarą gali valgyti kasdien. O mano mažoji ją vadina Pink sriuba ir irgi pasimėgaudama valgo. Šį kartą sriuba gaminau pagal uošvio receptą. Labai skanu, ir tas agurkų traškėjimas čia buvo super. Visada agurkus tarkuodavau, o šį kartą pjausčiau smulkiais kubeliais. Čia naudojamas mineralinis vanduo, bet jei jums tai nepriimtina, pilkite pieno“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta.

Šaltibarščiai vis labiau šylant orams tampa itin populiariu pasirinkimu virtuvėje. Jie džiugina savo skaisčiai rožine spalva, yra maistingi ir karštomis dienomis atvėsina. Apie tai, ar šaltibarščius valgyti sveika ir ar toks maistas tinkamas lieknėjantiems papasakojo dietologas Mantas Liekis. Dietologas taip pat atsakė į amžiną klausimą – reikėtų dėti ar nedėti kiaušinį į šaltibarščius. Šaltibarščiais mėgautis gali visi Visus nerimaujančius dėl šaltibarščių sveikumo dietologas nuramino.

„Kai atvažiavau į Angliją tada nebūdavo lietuviškų parduotuvių pas mus ir labai ilgėdavomės tokių produktų kaip varškės sūreliai, juoda duona ir kefyras. Dabar jau nusipirkti galime šių produktų ne tik lietuviškoje parduotuvėje, bet ir lenkų ar net anglų prekybos centre. Tai va, tais laikais, kai kefyras buvo nepasiekiamas dalykas, o šaltibarščių norėdavosi, mes kelios lietuvaitės buvome atradę gudrybę kuo pakeisti kefyrą. Pirkdavome graikišką jogurtą ir skiesdavome pienu. Būdavo skanu.

Maisto apžvalgų tinklapyje „TasteAtlas“ paskelbtame sriubų sąraše Lietuvos šaltibarščiai užėmė garbingą 1-ąją vietą tarp 17-os tinklapio lankytojų įvertintų šaltųjų sriubų. „Ši gaivi, šalta burokėlių sriuba yra tradicinės lietuviškos virtuvės dalis. Ją sudaro kreminis marinuotų arba virtų burokėlių ir kefyro arba pasukų mišinys, užpiltas ant tarkuotų agurkais ir kietai virtų kiaušinių. Visa sriuba gausiai pagardinama krapais ir paprastai paliekama pastovėti, kol visi skoniai gerai susiderina.

Paskutinėmis šiltomis dienomis norisi mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir gaiviais valgiais – o kas gali būti geriau nei šaltibarščiai? Šiuolaikiškos lietuviškos virtuvės restorano „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimydis sako, kad pasigaminti skaniausius šaltibarščius – paprasta. Tereikia rinktis kokybiškus, vietinės produkcijos gaminius. „Patirtis rodo, jog svarbiausia – Lietuvoje pagamintas ir, pageidautina, kuo riebesnis kefyras“, – sako jis.

Paskutinėmis šiltomis dienomis norisi mėgautis ne tik saulės spinduliais, bet ir gaiviais valgiais – o kas gali būti geriau nei šaltibarščiai? Šiuolaikiškos lietuviškos virtuvės restorano „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimydis sako, kad pasigaminti itin skanius šaltibarščius yra paprasta, tereikia laikytis vienos taisyklės. Labiausiai vertina vietinę produkciją Pasak maisto žinovo, šiam patiekalui gaminti svarbiausia rinktis lietuvišką produkciją. Jis pats tai daro tiek restorane, tiek namuose.

„Dažniausiai šaltibarščius gaminu su kefyru ir jogurtu, bet šiandien jo neturėjau, tai naudojau grietinę. Patikėkit, gavosi tobuli“ – sako tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Reikės: 2 l kefyro, 400 ml grietinės (naudojau 18 %), 0,5 kg virtų burokėlių (tarkuotų), 2 agurkų, svogūno laiškų, krapų, šviežiai maltų juodų pipirų (pagal skonį), druskos (pagal skonį). Papildomai reikės kietai virtų kiaušinių ir bulvyčių.

Turbūt vienas labiausiai vasarą džiuginančių lietuvio gomurį dalykų – šaltibarščiai. Radviliškio rajone, Pakiršinyje vykusiame rožinės sriubos čempionate buvo galima pamatyti gerokai daugiau jos atspalvių ir paragauti skonių.  Šaltibarščių buvo ne tik tradicinių, bet ir su graikiniais riešutais, be kefyro ar net su stintomis, kurios turėjo pakeisti agurkus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Apie ryškiai rožinius, gaivius ir sveikus šaltibarščius sužino vis daugiau keliautojų bei gurmanų pasaulyje. Apie juos skaito straipsnius, jų skanauja Lietuvos kavinėse, mėgina atkartoti grįžę namo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad parduotuvėse pardavinėjami jau pagamintų šaltibarščių indeliai yra populiarūs ne tik tarp dienos pietų ar atgaivos ieškančių lietuvių, tačiau ir tarp į parduotuves užsukančių turistų.

„Veganiški šaltibarščiai. Nesu aš veganė, žaliavalgė ar dar kitokių pakraipų, tiesiog smalsu paragauti ir kitokio maisto, nė mums įprasta. Ar patiko? Žinoma. Ar kartosiu? Taip. Kaip žinia veganai nevalgo gyvulinės kilmės produktų, tad šiuose šaltibarščiuose kiaušinių nėra, o kefyras pakeistas augaliniu pienu“, – rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta. 2 asmenims, 20 min.

„Jau darbe galvojau, kaip parbėgusi namo gaminsiu šaltibarščius pagal kolegės receptą. Kolegė pasakojo, kad į šaltibarščius įdeda jogurto ir, kad su jogurtu ruošiami šaltibarščiai patys skaniausi. Pasigaminau. Dabar ir aš galiu teigti, kad šaltibarščiai su jogurtu išties patys skaniausi ir receptas pasiteisinęs 100%“, – sako tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė.

Dažnas lietuvis neįsivaizduoja vasaros be šaltibarščių. Vieni perka juos kavinėse, restoranuose, kiti – gamina patys. Gyventojai skaičiuoja, kad šaltibarščiai kiekvienais metais vis brangsta, kai kuriuose restoranuose už dubenėlį rožinės sriubos tenka sumokėti ir 10 eurų. O ypatingų progų metu šaltibarščių kaina kyla ir iki 50 eurų už porciją. Praėjusį savaitgalį Šaltibarščių festivalio metu įvairūs restoranai ir kavinės siūlė savo šaltibarščius.

„Su mineraliniu vandeniu gardintus šaltibarščius ne kartą esu gaminusi, mums labai patinka, labai gardu, todėl rekomenduoju ir jums pasigaminti“, – rašo tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Reikės: 1,5 l kefyro, 200 ml gazuoto mineralinio vandens, 500 gr virtų/tarkuotų burokėlių, agurkų, šviežių krapų, svogūno laiškų, kietai virtų kiaušinių, druskos (pagal skonį). Agurkus sutarkavau (galite pjaustyti), svogūno laiškus ir krapus susmulkinau.

Šaltibarščiai – daugelio lietuvių pamėgtas šiltojo metų laiko patiekalas, vasarą ant stalo atsirandantis vis dažniau. Biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė išnagrinėjo šio patiekalo sudėtį ir patarė, kokio ingrediento į šaltibarščius geriau nedėti.  Šaltibarščių pagrindas – kefyras, burokėliai, agurkai ir žalumynai, turintys daug organizmui naudingų savybių.

Vilniuje vyksta pirmasis „Pink Soup Fest“ (liet. „Rožinės sriubos festivalis“). Apie 100 partnerių siūlo išskirtines, su šaltibarščiais susijusias veiklas ir pramogas. Renginio pagrindinėje erdvėje, įsikūrusioje Bastėjos kalno papėdėje, šimtai rožine spalva pasipuošusių miestiečių leidosi čiuožykla į didžiausią dirbtinį šaltibarščių dubenį.