rzeczpospolita

Netylant kalboms apie galimą „Mažeikių naftos“ savininko, koncerno „PKN Orlen“, perėmimą, ne juokais sunerimo ir Lenkijos valdžia, ir saugumo tarnybos, skelbia "Klaipėda". Informacija slapta Lenkijos specialiųjų tarnybų ministras Zbigniewas Wassermannas, gavęs Vidaus saugumo agentūros (VSA) įspėjimą, kad šalies naftos milžiną nori perimti Rusijos koncernas, nurodė nedelsiant pradėti tyrimą, kam priklauso „PKN Orlen“ akcijos. Kol kas tyrimo eiga įslaptinta.

Lenkijoje sulaikyti du Varšuvos kelių policijos darbuotojai, kurie sustabdytiems vairuotojams duodavo papūsti į alkoholio matuoklį, visada rodydavusį, kad jie yra išgėrę, ir už šį nusižengimą reikalaudavo kyšių, rašo dienraštis "Rzeczpospolita".Nesąžiningi policininkai įkliuvo per vieno vairuotojo įtarumą.

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių yra penkios įmonės iš Lietuvos, skelbia lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. Kaip praneša Lietuvos radijas, „Mažeikių nafta“ yra 15 vietoje. Tuo metu regiono lyderiu pagal dydį ir pajamas pripažintas šią lietuvių bendrovę valdantis lenkų naftos koncernas „PKN Orlen“. Pabrėžiama, kad šią poziciją lenkų koncernui užtikrino „Mažeikių naftos“ įsigijimas.

Lenkijos Seimo nariai beveik visą naktį klausėsi buvusio vidaus reikalų ministro Januszo Kaczmareko parodymų specialiajai komisijai stenogramos. Kaip teigia kai kurie parlamentarai, klausantis šių parodymų salėjo buvo „mirtina tyla“. Buvęs vidaus reikalų ministras savo parodymus komisijai baigė duoti penktadienį.

Škotijos sveikatos apsaugos darbuotojai negalėjo patikėti savo ausimis, kai jiems valdžia pranešė, kad nuo rugpjūčio 12 jie visą mėnesį negalės valgyti savo darbo vietose.

Duodamas interviu Lenkijos žurnalui „Wprost“, Lenkijos premjeras pareiškė, kad tik priešlaikiniai rinkimai išspręs visas problemas. Anot jo, per kelias dienas viskas paaiškės, ir jei „Teisės ir teisingumo“ koaliciniai partneriai iš „Lygos ir Savigynos“ nepriims prieš pora savaičių premjero suformuluotų bendradarbiavimo sąlygų, lenkai rudenį eis prie balsavimo urnų.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ atlikta apklausa rodo, kad jei rinkimai į Lenkijos seimą vyktų dabar, šalį valdytų centro dešinės partija „Piliečių platforma“. Be centristų į seimą patektų dabartinės valdančiosios partijos ir kairiųjų bei centro jėgų susivienijimas. Kaip rašo „Rzeczpospolita“, „Piliečių platforma“ Seime turėtų 220 vietų. Antroje vietoje – premjero Jaroslawo Kaczynskio partija, dabartinės valdančiosios koalicijos dalyvė „Teisė ir teisingumas“ – 137 vietos.

Didžiosios Britanijos policija ieško lenkiškai kalbančių žmonių, kurie galėtų atsiliepti pagalbos telefonu, trečiadienį rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kaip teigia policijos atstovai, pastaruoju metu ypač išaugo skambučių kiekis, kai į policiją skambina angliškai nemokantys lenkai. Po tokio skambučio svetimšalis turi laukti, kol pareigūnai neras vertėjo, o tai užtrunka pakankamai ilgai.

Jau seniai nacionalistinės partijos „Lenkijos šeimų lyga“ ir populistinės „Savigynos“ lyderiai nebuvo tokios geros nuotaikos, kaip pirmadienio spaudos konferencijoje, antradienį rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Romanas Giertychas, vadovaujantis „Šeimų lygai“, neslėpė triumfo šypsenos, kai „Savigynos“ šefas Andrzejus Lepperis pareiškė: „Skelbiame, kad gimė nauja partija – „Lyga ir Savigyna“. Viskas rodo, kad artimiausiuose rinkimuose startuosime kartu“. Kol kas dar nenuspręsta, ar rin...

Po sekmadieninių rungtynių Vilniuje, kai Varšuvos klubo „Legia“ sirgaliai nutraukė rungtynes su Vilniaus „Vėtra“, lenkai neabejoja, kad „Legia“ sulauks gigantiškų sankcijų, o klubo savininkai baiminasi investuotojų pasitraukimo. Baudos bus milžiniškos „Už savo sirgalius atsako klubas. „Legia“ tikrai bus nubausta mažiau nei lietuviai. Viskas priklauso nuo to, ką nutars UEFA atstovai.

Trumpos atostogos Lenkijoje – frazė, mažai ką reiškianti: Lenkijos teritorija kone penkis kartus didesnė už Lietuvos, ir įvairovė ten marga. Tad reikia pasakyti tiksliau – Mozūrijos ežeryne. Kraštas su savo ypatybėm – didelė jo dalis ilgesnius ar trumpesnius šimtmečius buvo valdoma vokiečių: tai juk pietinė Prūsijos pusė – šiaurinė po karo buvo perduota Rusijai, o pietinė Lenkijai. Tas paveldas aiškiai matomas – lenkai jį sugebėjo išsaugoti geriau negu į šiaurę įsikūrę sovietizuoti rusai.

Nors Lenkijoje daugelio socialinių grupių atstovai skundžiasi mažais atlyginimais - jau trečia savaitė dėl to streikuoja gydytojai, antra savaitė protestuoja medicinos seserys, vargsta mokytojai - apklausa parodė, jog net 76 proc. lenkų yra patenkinti savo gyvenimu, rašo dienraštis "Rzeczpospolita".Visuomenės monitoringo tarybos apklausa parodė, jog daugiau kaip 60 proc. lenkų teigia, kad gyvena pasiturimai, o 40 proc. yra patenkinti savimi.

Dienraštis „Rzeczpospolita“ atliko tyrimą Vokietijoje, klausdama „ar dabartinė Lenkijos valdžia vykdo antivokišką politiką?“. Tyrimas buvo vykdomas ES viršūnių susitikimo Briuselyje metu. Su teiginiu, kad Lenkijos politika nukreipta prieš Vokietiją sutiko 56 proc. respondentų. Tik 5 proc. vokiečių teigė, kad Lenkija yra draugiška Vokietijai.

Vis daugiau Lenkijos farmacijos įmonių registruoja savo vaistus užsienyje, nes ten procesas vyksta sklandžiau ir greičiau, pirmadienį rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. „Neseniai užregistravome vieną savo vaistą Lietuvoje. Visa procedūra užtruko pusę metų ir mums kainavo 2000 zlotų. Lenkijoje būtumėme užmokėję penkis kartus daugiau“, - sako įmonės „Biofaktor“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dariuszas Grabikowskis. Anot jo, pinigai nėra svarbiausias veiksnys.

Kai stringančios derybos su Lenkija taip įsiutino Vokietijos kanclerę A. Merkel, kad ji net pasiūlė sprendimus priimti be Lenkijos, derybinę iniciatyvą į savo rankas perėmė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurį parėmė dar trys premjerai ir palaužė Lenkijos brolius.

Vokietijos diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dvišaliame susitikime (kurio pradžioje dalyvavo ir prezidentas Valdas Adamkus) buvo pasiektas pradinis kompromisas. Lenkai šias žinias neigia.

Iki paskutinės minutės broliai Kaczynskiai laikė įtampoje Briuselyje susirinkusius politikus, diplomatus ir žurnalistus, versdami spėlioti, kuris iš jų atvyks į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą. Tačiau iš tikrųjų tai neturi jokios reikšmės, rašo Vokietijos dienraštis „Süeddeutsche Zeitung“. Net dvynių Kaczynskių atstovai spaudai nebesusigaudo.

Penktadienį Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė apklausą, kurios duomenys rodo, kad 33 proc. lenkų nenori, kad sovietiniai paminklai būtų pašalinti, 27 proc. to nenori kategoriškai, 20 proc. mano, kad paminklus verta pašalinti ir tik 10 proc. įsitikinę, kad tai padaryti būtina. Paminklų šalininkų daugiausiai tarp vyresnio amžiaus žmonių ir moterų, priešininkų – tarp jaunimo ir vyrų.

51 proc. lenkų nenori, kad jų šalyje būtų dislokuoti JAV priešraketinio skydo sistemos elementai, rodo apklausa, kurios rezultatus paskelbė lenkų dienraštis "Rzeczpospolita". Priešingos nuomonės yra 30 proc. lenkų, o 10 proc. nekeltų amerikiečiams jokių sąlygų. Net du trečdaliai apklausos dalyvių mano, kad sprendimas kurti Lenkijoje priešraketinę sistemą turi būti priimtas referendumu.

Vis daugiau užsieniečių iš įvairių pasaulio valstybių nori tapti Lenkijos piliečiais, rašo dienraštis "Rzeczpospolita", kuris nurodo, kad Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą (ES) lenkiškas pasas, su kuriuo galima laisvai keliauti po Europą, pasidarė labai patrauklus. "Rzeczpospolita" apskaičiavo, jog keliolika tūkstančių žydų iš Izraelio norėtų atgauti Lenkijos pilietybę. Dalis jų tarpukario metais buvo Lenkijos piliečiai, o dalis yra Lenkijoje gyvenusių žydų palikuoniai.

Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Vitoldas Vaščikovskis baiminasi, kad kilus kariniam konfliktui NATO negalės užtikrinti Lenkijos saugumo, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. „NATO aljansas, į kurį įstojome 1999 m., nėra mūsų svajonių sąjungininkas“, - sakė V. Vaščikovskis susitikime su lenkų verslininkais. Diplomato manymu NATO neteko savo galios, ir Lenkijai dabar reikia ieškoti papildomų saugumo garantijų.

Lenkijos šiaurinės Varmijos Mozūrų vaivadijos gyvenvietėje per stebuklą liko gyvas neblaivus traktorininkas, kurio valdoma transporto priemonė susidūrė su traukiniu, praneša dienraštis "Rzeczpospolita".Girtut girtutėlis vyriškis šeštadienį Koršachuose traktoriumi bandė pervažiuoti geležinkelį, tačiau nepastebėjo atvažiuojančio traukinio. Sąstato smūgis buvo toks stiprus, kad subyrėjo traktoriaus lingės, tačiau pats 47-erių metų vyriškis atsipirko tik nesunkiais įdrėskimais.

Tamsus šešėlis krito ant Lenkijos Katalikų bažnyčios kardinolo Jozefo Glempo įpėdinio arkivyskupo Stanislawo Wojciecho Wielguso, kurio ingresas į Varšuvos metropolito sostą planuojamas šį sekmadienį (sausio 7 d.). Autoritetingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ bei savaitraštis „Wprost“ (internetinėje versijoje) rašo, kad aukštas Katalikų bažnyčios dvasininkas praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais sąmoningai bendradarbiavo su komunistiniu saugumu.

Praėjusiais mėnesiais gerokai sumažėjo lenkų pritarimas narystei Europos Sąjungoje (ES). Anot antradienį laikraštyje "Rzeczpospolita" paskelbtų "Eurobarometro" apklausos rezultatų, šiuo metu šalies integraciją į ES remia 61 proc. lenkų ir 28 proc. yra prieš. Po referendumo dėl Lenkijos prisijungimo prie Bendrijos praėjusiais metais ES šalininkų skaičius dar siekė 71 proc., o priešininkų buvo 21 proc.

Šventajame Kerbelos mieste dislokuoti lenkų kariai buvo apšaudyti iš minosvaidžių, antradienį pranešė lenkų kontingento atstovas spaudai, kuris pridūrė, kad per šį incidentą niekas nenukentėjo. "Galiu patvirtinti, kad pirmadienį vakare buvo šaudoma iš minosvaidžių, - sakė majoras Dezso Kissas (Dežas Kišas). - Buvo atakuota lenkų bazė Kerbeloje.

Lenkijos viešųjų problemų instituto atlikti tyrimai rodo, kad šalies ir jos gyventojų įvaizdis ES šalyse nėra patenkinamas. Į Lenkiją vis dar žiūrima kaip į labai religingą, atsilikusio žemės ūkio kraštą. Nors toks ne tik Europos, bet ir pasaulio požiūris į lenkus nebeatitinka tikrovės, tačiau, daugelio sociologų nuomone, jį sunku pakeisti, nes Lenkija iki šiol nėra parengusi suderintos šalies ūkio ir turistinių privalumų propagavimo programos.

Per 13 Lenkijos nepriklausomybės metų, nuo 1989-ųjų, užsieniečiai įsigijo mažiau kaip tūkstantadalį šalies teritorijos. Tai pranešė laikraštis "Rzeczpospolita", remdamasis ataskaita, kurią parengė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija, išduodanti leidimus pirkti žemę šalyje. Ministerijos nuomone, šie skaičiai turėtų nuraminti tuos Lenkijos piliečius, kurie būgštauja, kad, Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą, žemę šalyje supirks užsieniečiai.

Lenkijos spaudos platinimo kontrolės sąjungos duomenimis, šalyje smarkiai sumažėjo dienraščių paklausa. Dauguma lenkų taupumo sumetimais skaito tik didmiesčiuose platinamus dienraščius "Metropol" ir "Metro", o naujienas paprastai sužino iš radijo ir televizijos laidų. Praėjusiais metais labiausiai smuko valdančiosios Kairiųjų demokratų sąjungos leidinio "Trybuna" tiražas. Jis neteko net 31 proc. skaitytojų, o jo tiražas neviršijo 30 tūkst. egzempliorių.