rzeczpospolita

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ teigia, kad Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir slaptos Lenkijos armijos įkūrėjas Witoldas Pileckis galėjo kartu veikti tam, kad būtų išvengta tokių kraupių Holokausto pasekmių Antrojo pasaulinio karo metais. W. Pileckis pats savo noru buvo atsidūręs Aušvico koncentracijos stovykloje, iš kurios vėliau pabėgo. Jis Londonui perdavė visas turimas žinias apie nacių ten vykdomus žiaurumus.

Briuselyje įsikūręs Europos Parlamentas nusprendė skirti 9,5 mln. eurų naujo sporto klubo statyboms. Šis sporto klubas bus skirtas Europos Parlamento personalui, skelbia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Dalis europarlamentarų yra itin nepatenkinti tokiu sprendimu ir teigia, kad tai yra išlaidavimas krizės metu. „Tai nepriimtina“ - teigė europarlamentarė iš Vokietijos Inge Grasle.

Paryžiuje įvyko Prancūzijos – Uzbekijos bendros gamybos filmo „Le Bouzkachi“, kurio vienas iš bendraautorių yra Lenkijoje gyvenantis lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius, premjera. Šiame filme režisierius Jacques Debs sujungė lyrišką pasakojimą su kruvinu azijietišku ritualu. Buškaši yra nuo viduramžių Uzbekijoje, Kazachstane ir Afganistane populiarus sportas ir apeiginė ceremonija.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius mano, jog būtų gerai, jei NATO vadovu taptų Rytų Europos atstovas. Tai A. Kubilius sakė interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“, atsakydamas į klausimą, kaip vertina galimą Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. „R. Sikorskis - rimtas kandidatas. Vertiname jo pasiekimus, tačiau galutinį sprendimą bus galima priimti tik tada, kai bus žinomi visi kandidatai.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ neatmeta galimybės ieškoti partnerio investicijoms į Lietuvos „Mažeikių naftą“. „Investicijos Mažeikiuose turi ekonominį pagrindą. Jeigu įmonę kontroliuotų kas nors kitas, tai galėtų turėti neigiamos įtakos mūsų degalų rinkai ir „Orlen“ pozicijoms.

Švedų kompanija „Saab“ rengiasi paduoti į teismą Lenkijos gynybos ministeriją. Į teismą švedai ketina kreiptis po to, kai pralaimėjo konkursą dėl Lenkijos karinių jūrų pajėgų aprūpinimo raketomis, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“. Švedai teigia, kad konkurso rezultatai buvo suklastoti kitos kompanijos naudai. „Saab“ dabar reikalauja kelių milijonų eurų kompensacijos ir ragina Europos Sąjungą bei Lenkijos centrinį antikorupcinį biurą pradėti tyrimą dėl konkurso vykdymo aplinkybių.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ prekės ženklas vėl išrinktas vertingiausiu prekės ženklu Lenkijoje. Ekspertų nustatyta „Orlen“ prekės ženklo vertė šiemet siekė beveik 2,9 mlrd. zlotų (2,6 mlrd. litų) ir buvo 11 procentų didesnė nei praėjusiais metais (2,6 mlrd. zlotų arba 2,3 mlrd.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Iš pareigų atleistas Lenkijos prezidento apsaugos vadovas Krzysztofas Olszowcas. Jo atleidimo priežastimi tapo lapkričio 23 dieną netoli de facto Gruzijos ir Pietų Osetijos pasienio įvykęs prezidentų kortežo apšaudymas, skelbia „Rzeczpospolita“. K. Olszowcas buvo atstatydintas nepaisant to, kad su L. Kaczynskiu dirba nuo 1991 metų ir yra vienas nedaugelio žmonių, kuriais prezidentas visiškai pasitiki.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ pareiškė, kad į naujos kadencijos Seimą išrinktas konservatorių partijos narys Gintaras Songaila gali būti KGB agentas. Šią savaitę G.Songaila kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydamas išaiškinti, ar Lenko kortą turintys V.Tomaševskis ir kitas LLRA narys Michalas Mackevičiaus gali duoti Lietuvos Seimo nario priesaiką.

Dauguma lenkų mano, kad pati reikšmingiausia valstybinė šventė yra Nepriklausomybės atgavimo diena, švenčiama lapkričio 11 dieną, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“. Nepriklausomybę Lenkija atgavo 1918 metų lapkričio 11 dieną. Šią datą, kaip pačią svarbiausią valstybinę šventę, nurodė 62 proc. lenkų. 31 proc. mano, kad pati reikšmingiausia šventė yra gegužės 3 dieną minima Konstitucijos diena. Vos 6 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad svarbiausia valstybinė šventė yra Armijos diena.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju valstybės vadovu, metusiu iššūkį naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai. Savo pirmajam metiniam pranešimui, kuris truko 1 val. 28 min. (net 28 min. ilgiau nei Vladimiro Putino pranešimai) ir kurį Rusijos žiniasklaida iš karto pavadino sensacingu, daryti D.Medvedevas pasirinko tokią dieną, kai viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į tą, kurį amerikiečiai išrinko naujuoju šalies vadovu.

Jei anksčiau daugelis jaunų lenkų buvo pasirengę mokėti kyšius, kad tik išvengtų karinės tarnybos, tai dabar situacija keičiasi. Dienraštis „Rzeczpospolita“ teigia, kad į armiją norintys patekti jaunuoliai gydytojams už tinkamas medicinines pažymas yra pasirengę mokėti iki 1,5 tūkst. zlotų. Prieš kelias dienas buvo pranešta, kad karo policija sulaikė gydytoją, kuris ėmė kyšius už teigiamas medicinines pažymas. Karo policija teigia, kad šis atvejis nėra vienintelis.

Nors Lenkijos spauda ir televizija pastaruoju metu plačiai informavo apie Lietuvoje vykusius rinkimus, mažai kuris autorius ėmėsi savarankiškai komentuoti jų rezultatus. Kaip paprastai ypatingą dėmesį Lenkijos žiniasklaida skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicijai. Iki sekmadienio Lenkijoje skelbiama informacija apie kaimyninėje šalyje vykstančią rinkiminę kampaniją buvo itin santūri.

Įvairaus plauko nusikaltėliams Lenkijoje nuo šiol bus sunkiau nuslėpti „nešvariai“ susikrautą turtą - šalyje steigiamas biuras, kuris turės išaiškinti neteisėtai įsigytus pinigus, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Kaip sakė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras Adamas Rapackis, biuras pradės dirbti gruodžio mėnesį. Jo uždavinys - išaiškinti neteisėtai, plaunant „nešvarius pinigus“ Lenkijoje ar kitur, įgytą turtą.

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ piktinasi, kad Vilniaus bazilijonų vienuolynas, kuriame buvo kalinamas garsus poetas Adomas Mickevičius, taps viešbučiu „Pas bazilijonus“. Anot dienraščio, vienuolynas, kuriame vyko A.Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ trečios dalies veiksmas, pereina į privačias rankas, kadangi bazilijonai neturi pinigų jo išlaikymui ir restauravimui.

15 Europos Parlamento narių pasirašė peticiją, raginančią Europos Sąjungos šalis, nepripažįstančias gėjų santuokų, gerbti užsienyje susituokusių homoseksualų teises. Kol kas homoseksualų santuokų jokia forma nepripažįsta 12 iš 27 ES valstybių, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Europarlamentarams reikia surinkti daugiau kaip 393 parašus, kad Europos Komisija svarstytų priemones jų peticijai įgyvendinti.

Lenkų europarlamentarai ir mokslininkai apkaltino vokiečius noru pasisavinti vieną garsiausių jų mokslininkų Mikalojų Koperniką. Kaimynų pasipiktinimą sukėlė Europos Komisijos Aplinkos ir saugumo stebėsenos programos pavadinimui panaudotas didžiojo astronomo vardas, užrašytas pagal vokišką rašybą „Kopernikus“. Kaip praneša lenkų spauda, lenkų mokslininkai ir europarlamentarai EK pareiškė protestą, kaltindami už programą atsakingą Gunterį Verheugeną mėginimu įteigti europiečiams, kad M. Koperni...

Lenkijos mokslininkai ragina Europos Sąjungą pakeisti savo aplinkosaugos stebėjimo projekto vardą iš „Kopernikus“ į „Copernicus“, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Lenkai teigia, kad astronomo Mikalojaus Koperniko pavardės rašymas vokiškai daro klaidingą įspūdį, kad pats astronomas esą buvo vokietis. Lenkai primena, kad astronomas iš tikrųjų 1473 metais gimė ne Vokietijos, o Lenkijos teritorijoje.

Šiandienos Lietuvos politikai nesivelia į ginčus dėl generolo Povilo Plechavičiaus vaidmens, teigdami, jog šiuos vertinimus palieka istorikams. Kauno miesto savivaldybei pritarus šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengiamas biustas tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos veikėjui generolui P.Plechavičiui.

Per metus Lenkijoje genetiškai modifikuotais augalais (GM) apsėti plotai išaugo 10 kartų. Lenkų žemdirbiai sėklas perka užsienyje, nes pačioje Lenkijoje tokia prekyba uždrausta. Lenkijos kukurūzų augintojų sąjungos duomenys rodo, kad praėjusiais metais GM augalais buvo apsėta 320 hektarų, o šiemet manoma, kad tokie plotai viršys 3000 hektarų, šeštadienį rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. „Pagal GM augalais apsėtą žemę Lenkija jau pasivijo Vokietiją.

Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis  griežtai sukritikavo Vokietijos ir Prancūzijos poziciją Gruzijos konflikte. Jis apkaltino abiejų šalių vyriausybes, kad jos, paisydamos savo ekonominių santykių su Rusija, užima per švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu. Šeštadienį lenkų laikraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintame interviu L. Kačinskis, be to, kaltino Berlyną ir Paryžių reguliuojant Europos Sąjungos politiką neatsižvelgiant į naujųjų ES narių nuomonę.

Piliečių platformos ir prezidento Lecho Kaczynskio ilgai rusenantis konfliktas dar paaštrėjo. Lenkijos valdančiosios partijos nariai jau garsiai svarsto, kaip atsikratyti vis nepopuliaresnio prezidento, rašo "Lietuvos žinios". Praėjusią savaitę Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis per radiją pareiškė, kad jis žino apie dokumentą, kuris prieš porą metų buvo sukurtas Piliečių platformos. Jame išdėstyti galimi jo nušalinimo nuo pareigų keliai.

Buvęs Lenkijos karinės žvalgybos tarnybų liustracijos komiteto vadovas Antonis Macierewiczius, duodamas interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“, pareiškė, kad šalies Konstitucinis Tribunolas saugo slaptųjų tarnybų agentus. Jis taipogi pareiškė, kad tūkstančiui didžiausių Lenkijos verslo kompanijų šiuo metu vadovauja su slaptosiomis tarnybomis susiję asmenys. Apie tai esą netrukus viešai turėtų prabilti ir prezidentas Lechas Kaczynskis.

Iš JAV sugrįžęs Premjeras sako, kad greičiausiai nuo kitų metų pradžios Lietuvos piliečiai į šią šalį vyks be vizų. Ministro Pirmininko teigimu, su Amerikos pareigūnais aptarta daug klausimų, taip pat ir derybų su Lenkija dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje eiga, tačiau Lietuva į jas nesikiša, praneša LTV naujienų tarnyba.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienio vakarą apie 40 minučių telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu Dicku Cheney (Diku Čeiniu) ir nors šio pokalbio detalės neskelbiamos, lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" rašo, kad derybos su JAV dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje stringa. Šaltiniai Vašingtone patvirtino tik tai, kad toks pokalbis įvyko.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama ir rašoma apie Lietuvos vardą, apie būtinumą kurti jos teigiamą įvaizdį Europoje ir pasaulyje. Ir tai yra vienas svarbesnių elementų ekonominėje ir kultūrinėje konkurencijoje, taip pat Europos Sąjungos mastu, galintis pritraukti šalies vystymąsi remiančias investicijas, turistų srautus ar „smegenų“ imigraciją bei palankumą Lietuvos nuomonei sprendžiant tarptautinius klausimus.

Lietuvos valdžia siekė susieti Lietuvos lenkų teises su Varšuvos sutikimu tiesti elektros tiltą tarp abiejų šalių - tokį teiginį šeštadienį pateikė įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. „Mūsų partneriai Lietuvoje sakė, kad jiems labai reikalingas elektros tiltas ir jeigu Lenkija sutiks, tai Lietuvos Seime bus priimtas įstatymas dėl lenkų mažumos teisių“ - lenkų televizijoje „Polonija“ laidoje „Iš toli, bet arti“ kalbėjo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas - už tai, kad greta lietuvių kalbos, vietovėse, kur gyvena tautinės mažumos, gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų, baltarusių ar rusų kalbomis. „Aš labai džiaugčiausi, kad Lietuvoje, greta lietuvių kalbos, kur gyvena tautinės mažumos, gatvių užrašai būtų lenkų, baltarusių ar rusų kalbomis“, - interviu įtakingam Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė P.Vaitiekūnas.

Lenkijos politikai ir diplomatai pasveikino keturių Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų sekmadienį vakare Vilniuje pasiektą principinį susitarimą derybose su Rusija dėl strateginės partnerystės kelti ir Lietuvos pasiūlytus klausimus. „Norime tikėti, kad Rusija įvertins šį geros valios žingsnį, o neišspręstas problemas ES ryžtingai kels derybose su Rusija“, - dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė buvęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Kowalis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia pasigendantis Lietuvos valdžios dėmesio sprendžiant kai kurias Lietuvos lenkų problemas. Paklaustas, kodėl į vieną gretą pastatė Lietuvos ir Baltarusijos lenkų mažumos problemas, penktadienį Lenkijos radijo laidoje „Sygnaly dnia“ (Dienos signalai) Lenkijos ministras teigė taip pat aštriai kalbėjęs ir apie lenkų situaciją Vokietijoje.

Lietuva iš Lenkijos perėmė estafetę - dabar Vilnius blokuoja ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties, sukeldamas sąmyšį tarp kitų Bendrijos šalių UR ministrų ir vyriausybių vadovų, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymi, kad Lietuva turi tokią teisę ir yra teisi. Dienraštis primena nutrūkusį naftos tiekimą iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ ir Maskvos atsisakymas ratifikuoti energetinę chartiją.

Naftos gigantas, valdantis ir vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą „Mažeikių naftą“, „PKN Orlen“ dienraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis pripažinta pačia didžiausia Lenkijos korporacija. Iš viso buvo sudarytas 500 verslo kompanijų įtraukiantis reitingas. „PKN Orlen“ jame pirmauja, nes per praėjusius metus turėjo 63,8 mlrd. zlotų pajamų. Antroje vietoje atsidūrė „Polska Grupa Energetyczna“, kuri gavo daugiau nei per pusę mažiau pajamų nei naftos gigantas – 28,3 mlrd. zlotų.

Nežiūrint Lenkijos vyriausybės patikinimų, ne visi lenkų kariai šiemet paliks Iraką, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Jo žiniomis, lenkų taikdariai čia pasiliks NATO karinio apmokymo misijos sudėtyje. Šiuo metu šią misiją vykdo apie 30 lenkų karių ir pagal dydį ji yra antroji po amerikiečių. Kitos šalys, tokios kaip Portugalija ir Norvegija, irakiečių kariniam apmokymui yra skyrę po 10 žmonių. Iš viso šiame procese dalyvauja 18 valstybių.

Žymus lenkų dramaturgas ir satyrikas Slawomiras Mrozekas, netrukus minėsiantis savo aštuoniasdešimtmetį, nusprendė palikti tėvynę ir apsigyventi Nicoje, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Tai bus antroji jo emigracija iš Lenkijos. Pirmą kartą savo gimtinę rašytojas paliko 1963 metais, būdamas 33-ejų. Jis gyveno Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje ir Meksikoje. 1996 metais jis grįžo į Lenkiją ir apsigyveno Krokuvoje.

Lietuvos ūkio ministras nemano, kad lenkams nusprendus statyti savo elektrinę jie prarastų norą dalyvauti statant lietuviškąją. Anot Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“, Lenkijos vyriausybė iki šių metų vidurio turi priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos. 1,6 tūkst. MW jėgainės statyba gali kainuoti keletą milijardų eurų. Jos statybos vieta dar neparinkta.

Lenkijos vyriausybė netrukus gali priimti sprendimą dėl atominės elektrinės statybos, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Jeigu viskas gerai seksis, atominę energiją lenkai turės po 12-15 metų. Siūlymas statyti Lenkijoje atominę elektrinę yra įtrauktas į šios šalies Ūkio ministerijos parengtą dokumentą „Lenkijos energetikos politika iki 2030 metų“. Jis turi būti patvirtintas iki šių metų vidurio. Atominės elektrinės statyba gali kainuoti keletą milijardų eurų.

Ateinančiais mokslo metais Lenkijos licėjuose pasirodys naujas dalykas - lotynų kalba ir antikinė literatūra. Kaip rašo dienraštis „Rzeczpospolita“, pagal rengiamą naująją programą numatyta, kad bendro lavinimo licėjuose bus skiriama po 4 valandas per savaitę šiems dalykams antrose ir trečiose klasėse. Tiek lotynų kalba, tiek antikinė literatūra bus įtraukta į pasirinktinų dalykų sąrašą.

Lenkijos valdančioji Pilietinė platforma nori liberalizuoti šaunamųjų ginklų laikymo tvarką, praneša dienraštis „Rzeczpospolita“. Naujo įstatymo projektas jau svarstomas Seimo frakcijose. Projekte numatoma, kad ginklą galėtų įsigyti kiekvienas suaugęs lenkas, kuris nebuvo pažeidęs įstatymų ir yra psichiškai sveikas. Tačiau, kaip pažymi dienraštis, ne visi šį projektą vertina entuziastingai.

Lenkijos valdančioji Pilietinė platforma nori liberalizuoti šaunamųjų ginklų laikymo tvarką, praneša dienraštis „Rzeczpospolita“. Naujo įstatymo projektas jau svarstomas Seimo frakcijose. Projekte numatoma, kad ginklą galėtų įsigyti kiekvienas suaugęs lenkas, kuris nebuvo pažeidęs įstatymų ir yra psichiškai sveikas. Tačiau, kaip pažymi dienraštis, ne visi šį projektą vertina entuziastingai.

Apie 11 tūkst. litrų nelegalaus alkoholio, kurio rinkos kaina beveik 900 tūkst. zlotų pateko į Lenkijos Nova Sulės miesto policijos rankas, pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“. Kontrabandininkai buvo sulaikyti trečiadienio naktį, kai apie 8 tūkst. litrų alkoholio vežė be lenkiškų akcizų krovininiu automobiliu. Jo vairuotojas ir keleivis - 28 ir 32 metų vyriškiai uždaryti į areštinę. Kratos metu vieno iš jų namuose rasta dar 3 tūkst. litrų spirito.

Lenkijos centrinis sekimo biuras nusprendė sudaryti 100 pavojingiausių šalies nusikaltėlių sąrašą, pranešė dienraštis „Dziennik“. Lenkijoje populiarūs visokie reitingai ir įvairiausi sąrašai: savaitraštis „Wprost“ kasmet skelbia turtingiausių lenkų šimtuką, dienraštis „Rzeczpospolita“ - 500 didžiausių šalies įmonių sąrašą, na o nusikaltėlių šimtuko dar niekas lig šiol nebuvo sudaręs. Sąraše ne tik laisvėje esantys, bet ir bausmę atliekantys nusikaltėliai.

Sugriuvo lenkų viltys rekonstruoti Žalgirio lauką, kur 1410 metais lietuvių ir lenkų jungtinė kariuomenė sutriuškino kryžiuočius, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. 2010 metais garsių kautynių vietoje už 10 mln. eurų (34,6 mln. litų) turėjo būti pastatytas naujas muziejus, automobilių stovėjimo aikštelės ir prekybos centrai. Tačiau dėl Lenkijos kultūros ministerijos aplaidumo rekonstrukcijos projektas iki šiol neparengtas.

Lenkijos premjero D. Tusko pastangos pagerinti santykius su Rusija kol kas nėra sėkmingos. Dar nebuvo taip prieštaringai vertinamo ir neparuošto Lenkijos pareigūno vizito į Maskvą, kaip vasario 8 d. įvyksianti premjero Donaldo Tusko kelionė į Rusiją. Ko gero, pozicijos nesiderintos nė vienu derybų su V.Putinu klausimu. Turint galvoje, kad po prezidento rinkimų dabartinis Rusijos vadovas ketina perimti premjero postą, šis vizitas Lenkijai daug ką reiškia.

Dėl pernelyg aukštų degalų kainų vasario 16 dieną gresia koncernui "PKN Orlen"  priklausančių degalinių blokavimas visoje Lenkijoje, - rašo dienraštis „Rzeczpospolita“. Lenkų vairuotojai pradeda įprasti streikuoti. Vilkikų vairuotojai streikavo dėl nepakenčiamo muitinių darbo paskutinę sausio savaitę. Dabar kyla nepasitenkinimas degalų brangumu.

Ketvirtadienį Lenkijos transporto darbdavių sąjunga pareiškė, kad vežėjai kelių nebeblokuos. Trečiadieį eilės prie Baltarusijos sienos sutrumpėjo, tačiau prie Ukranos Koroszczyne muitinės punkto toliau blokuojamas įvažaivimas į terminalą. Antradienį muitininkkų derybos su vyriausybe truko 10 valandų, o šiandien prasidėjo nuo ryto. Lietuvos pasienyje su Baltarusija ilgėja krovininių automobilių eilės. Šalčininkų–Benekainių kontrolės punkte krovininiams eilės tenka laukti apie 12 val.

Lenkijos gyventojai šiais metais nupirks apie 200 milijonų litrų degtinės, kuriai išleis 7,5 milijardo zlotų.2007 metais alkoholio pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo dešimtadaliu - rašo dienraštis "Rzeczpospolita".Pasak analitikų, tai ekonomikos augimo ir lenkų turtėjimo efektas, kadangi Lenkijoje alkoholis yra dvigubai brangesnis negu Lietuvoje, o kaip rodo analizė, vis dažniau perkama brangi ir importinė degtinė.Tačiau ne vien degtine lenkai sotūs.

"Lietuvos ir Lenkijos draugystė - daugiau negu standartinė". Šiuos penktadienį Vilniuje viešėjusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko žodžius cituoja dauguma šeštadienio lenkų dienraščių.Jau seniai lenkų žiniasklaida neskyrė tiek daug dėmesio savo šalies vyriausybės vadovų apsilankymui Lietuvoje. Apie pirmąjį naujojo Lenkijos premjero užsienio vizitą Vilniuje plačiai informavo spauda, radijas, televizija.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nutarė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, ar Rusijos-Vokietijos planuojamas dujotiekis „Nord Stream‘ Baltijos jūros dugnu nekenks aplinkai. Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, dujotiekio tiesimą teks atidėti keliems metams. Tyrimai kainuos apie 30 milijonų dolerių ir labai tikėtina, kad įrodys planuojamos investicijos kenksmingumą.