rusų kalba

Daugiau nei 200 žmonių Kijevo centre tęsia protestą dėl prieštaringai vertinamo rusų kalbos įstatymo, skelbia „RIA Novosti“. 200 žmonių iš Ukrainos opozicijos partijų susirinko šalia kultūros centro Kijeve. Mitingo dalyviai laiko plakatus „Gėda prezidento Viktoro Janukovyčiaus prieš Ukrainą nukreiptai politikai“, kituose plakatuose raginama iš parlamento išsiųsti rusų politikus. Trečiadienį daugiau nei 1 tūkst. žmonių, kuriems vadovavo opozicijos partijos, protestavo Kijevo centre.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius neatmeta, kad politinę krizę šalyje, kurią sukėlė antradienį priimtas Kalbų įstatymas, reikės bandyti įveikti pirmalaikiais parlamento rinkimais, praneša „RIA Novosti“. Kaip informavo valstybės vadovo spaudos tarnyba, V. Janukovyčius tai pareiškė trečiadienį per susitikimą su Aukščiausiosios Tarybos vadovybe.

Apie tūkstantį protestuotojų Ukrainos sostinėje Kijeve trečiadienį, praėjus dienai po to, kai parlamentas patvirtino rusų kalbos statusą, susirėmė su riaušių policijos pareigūnais. Policija ašarinėmis dujomis bandė išvaikyti protestuotojus, susirinkusius prie Aukščiausiosios Rados pastato, kuriame prezidentas Viktoras Janukovyčius turėjo sakyti kalbą.

Ukrainos Aukščiausioji Rada su skandalu ir muštynėmis priėmė įstatymą „Dėl valstybinės kalbos politikos pagrindų“. Šis dokumentas, numatantis didelį rusų kalbos naudojimo ir vartojimo Ukrainoje spektrą, sukėlė nemažai ginčų ir masinių protestų tarp šalies gyventojų. Opozicija bandė nutraukti balsavimą ir tikina, kad skandalingasis ir ginčytinas įstatymas buvo priimtas pažeidžiant reglamentą.

Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje užvirė žūtbūtinė kova dėl įstatymo projekto, kuris, jeigu būtų priimtas, suteiktų rusų kalbai regioninės, o faktiškai – antrosios valstybinės kalbos statusą.

Ukrainos parlamentas antradienį per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui, praneša „RIA Novosti“. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27 Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai. Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai.

Rusijos diplomatas Farutas Muchametšinas, komentuodamas neseniai Latvijoje įvykusį referendumą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, pareiškė, kad „dabar panašus referendumas rengiamas Estijoje“. Jis tai sakė interviu portalui „Russkij mir“. F. Muchametšinas nepatikslino, kokią konkrečiai iniciatyvą jis turi omenyje. Taip pat neaišku, kas organizuoja referendumą ir kokį etapą pasiekė atitinkama kampanija.

Latvija ir Estija visiškai ignoruoja naujausius Rusijos premjero Vladimiro Putino kaltinimus dėl tariamų rusų teisių pažeidimų šiose valstybėse. Praėjus daugiau nei parai, kai paskelbtas V. Putino straipsnis apie Rusijos geopolitinius interesus, nė vienas Latvijos ar Estijos pareigūnų nepateikė jokių komentarų.

Rusija kuo tvirčiausiai sieks, kad Latvijos ir Estijos valdžia įgyvendintų autoritetingų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, jog būtų laikomasi visuotinai pripažintų tautinių mažumų teisių.

Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių. Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.

Šeštadienį Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų referendumui suorganizuoti. Niekas neabejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tad baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc.

Šeštadienį Latvija balsuos, ar reikėtų rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Pagal prognozes, dauguma tars „ne“. Latviams kalbos klausimas – kertinis nacionalinio identiteto aspektas, tačiau prorusiškos organizacijos Latvijoje ir politikai nacionalistai Rusijoje vėl pradės sakyti, kad rusų mažumą Latvijoje diskriminuoja, praneša „Inopressa“. „The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavim...

Negausi Latvijos žydų bendruomenė laiške šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui išreiškė paramą latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei šalyje. „Mokėti valstybinę kalbą ir ja kalbėti reiškia pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Mokėti kitas kalbas ir jomis kalbėti reiškia kultūrą“, sakoma laiške, kurį pasirašė žydų religinės bendruomenės „Šamir“ rabinas Menahemsas Barkahansas. Jis pabrėžia esąs didžiai apolitiškas žmogus ir net nebalsavęs per ankstesnius rinkimus.

DAUGUMA žmonių, gyvenančių Latvijoje moka kalbėti rusiškai. Ir turbūt pusė šalies etninių rusų populiacijos (apie 27 procentus populiacijos) gerai nekalba latviškai, arba išvis nekalba.

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga ragina latvius dalyvauti referendume dėl rusų kalbos ir apginti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje. Interviu Latvijos radijui pirmadienį eksprezidentė sakė, kad tokio referendumo negalima buvo rengti, kadangi jis taikosi į pačią Konstitucijos šerdį. Toks referendumas, pasak V. Vikės-Freibergos, yra kelias atgal ir paprasčiausias lėšų švaistymas.

Kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento grupė „Europos laisvasis aljansas“ (EFA) pritarė europarlamentarės iš Latvijos Tatjanos Ždanok iniciatyvai siekti rusų kalbai oficialios Europos Sąjungos kalbos statuso. T. Ždanok naujienų svetainei „telegraf.lv“ papasakojo, kad oficialų sprendimą dėl parašų rinkimo planuojama priimti kovo pabaigoje EFA suvažiavime. Kampanija prasidės balandžio 1-ąją ir truks metus.

Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunatas Kutris mano, kad Konstitucinis Teismas ne beprasmiškai svarsto peticiją, kuria prieštaraujama referendumui dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nes, jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad referendumas prieštarauja Konstitucijai, jo rezultatai bus anuliuoti. Nepaisant to, kad nuspręsta referendumo neatšaukti, Konstitucinis Teismas svarstys jam prieštaraujančią peticiją.

Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, penktadienį nusprendė Latvijos konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo pirmininkas Gunaras Krutis spaudos konferencijoje sakė, kad teismas labai atidžiai išnagrinėjo referendumo priešininkų argumentus, tačiau laiko juos nepakankamais referendumui atšaukti. Tačiau Konstitucinis teismas nagrinės kitus grupės parlamento narių pateiktoje peticijoje išdėstytus klausimus.

Iniciatyva rengti referendumą dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje buvo klaida, ir referendumas turi būti atšauktas, sako Latvijos teisingumo ministras. Jei referendumas įvyks, yra tam tikrų grėsmių, kad Latvijos valstybingumo pagrindai gali būti pakeisti, antradienį interviu televizijai sakė ministras Gaidis Berzinis. Pasak jo, daug žmonių referendume nedalyvautų, o kiti nesuprastų jo klausimo.

Buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras paragino savo šalies piliečius dalyvauti planuojamame referendume dėl rusų kalbos statuso ir balsuoti prieš jos įtvirtinimą antrąja valstybine kalba, praneša agentūra „RIA Novosti“. Jei dauguma referendumo dalyvių balsuos „prieš“, latvių kalba visiems laikams liks vienintele (valstybine) kalba Latvijoje, sakė V. Zatleras pirmadienį Rygoje žiniasklaidos atstovams. Jis pabrėžė, kad, remiantis konstitucija, suvereni valdžia Latvijoje priklauso tautai.

Kažkada Sovietų imperijos nacionaliuose pakraščiuose buvo labai stengiamasi įtvirtinti dvikalbystę, kad visi be gimtosios kalbos puikiai mokėtų ir rusiškai. Ironiška, tačiau su dvikalbystės pasekmėmis dabar susidūrė ir patys rusai.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis po susitikimo su ministru pirmininku Valdžiu Dombrovskiu trečiadienį sakė: „Vardan vieningos visuomenės panaudosime visas galimybes dialogo keliu rasti kompromisą“. Prezidentas dar kartą pakartojo, kad, jo nuomone, latvių kalba neabejotinai turi būti vienintelė Latvijos valstybinė kalba. Ieškodamas kompromiso A. Berzinis ketina bendradarbiauti su Konstitucinių teisių komitetu ir Saeimos pilietybės įstatymo įgyvendinimo komitetu bei kitomis institucijomis.

Latvijos valdančiosios koalicijos partijų tarybos ragina visų tautybių Latvijos piliečius dalyvauti artėjančiame referendume ir balsuoti prieš antros valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Valdančioji koalicija mano, kad valstybinė latvių kalba yra Latvijos nepriklausomybės pagrindas. Koalicija pranešime teigia, kad vienintelis peticiją dėl valstybinės kalbos pateikusių ir gyventojų parašus surinkusių politikų tikslas yra pasinaudoti referendumu ir suskaldyti Latvijos visuomenę.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pirmadienį pareiškė atsistatydinsiąs, jei rusų kalba taps antrąja valstybine kalba šalyje, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pažadėti dėl kalbos: kol tai priklausys nuo manęs, to nebus. Jei vis dėlto taip įvyktų, aš pasitrauksiu iš posto“, – sakė prezidentas pirmadienį per pokalbį su žurnalistais.

Latvijoje per dvi savaite buvo surinkta apie 40 tūkstančių parašų už Konstitucijos papildymus, pagal kuriuos rusų kalbai būtų priskirtas valstybinės kalbos statusas. Parašų rinkimas startavo lapkričio 1 dieną ir tęsis iki gruodžio pradžios. Tam, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, būtina surinkti apie 154 tūkstančius parašų (dešimtąją dalį visų rinkėjų). Tokiu būdu per pusę duoto laiko buvo surinkta vos trečdalis reikalingų parašų, praneša Lenta.ru.

Latvijoje renkami parašai dėl rusų kalbos įteisinimo antrąja valstybine kalba. Ypač aktyvūs Daugpilio gyventojai, kurių dauguma rusai. Į rinkimų apylinkę Daugpilyje, į kurią užsuko ir LTV „Panoramos“ žurnalistai, kasdien ateina per 200 žmonių, norinčių pasirašyti dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos įteisinimo.

Rusijos žurnalistai įtaria, kad tarp buvusį Libijos diktatorių žudžiusių žmonių galėjo būti rusų arba kitos slavų tautybės žmonių. Žiniasklaida priėjo tokią išvadą po to, kai atidžiau perklausė garsus, girdimus per M. Gaddafio suėmimo filmuotą medžiagą. Paplitusioje vaizdo medžiagoje, kurioje užfiksuotas minios tempiamas ir mušamas M. Gaddafis, girdisi, kaip antrame plane kažkas rusų kalba pasako: „Na ką, duok neštuvus, išnešim.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Ukrainos valdančiosios „Regionų partijos“ aukščiausio šalies valdymo – Rados deputatai užregistravo įstatymo projektą, kuriuo norima nacionalinių mažumų kalboms suteikti teisę naudoti jas greta valstybine laikomos ukrainiečių kalbos, rašo lenta.ru. Jei įstatymas bus priimtas, 13-oje Ukrainos regionų rusų kalba bus naudojama visuose valstybės veiklos lygiuose. Vienintele išimtimi bus Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Regionuose priimtą kalbą  numatoma naudoti  teismuose, policijoje.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“.Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Susidomėjimas rusų kalba pastaruoju metu išaugo porą ir daugiau kartų, pastebi didesnioji dalis kalbintų kalbų mokyklų atstovų. „Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo rusų kalba dėl ideologinių ir politinių priežasčių buvo labai nepopuliari. Dvidešimt metų vaikai nesimokė tos kalbos, todėl dabar mūsų šalyje trūksta darbingo amžiaus specialistų, mokančių rusų kalbą“, – sako Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė Danutė Balšaitytė.

Angelina Jolie (35) turi naują aistrą — rusų kalba. Anot aktorės, jai patinka jausmingai ir gundančiai kalbėti šia kalba, rašo „The Sun“. Aktorė šios, mums taip įprastos kalbos meno, mokėsi specialiai naujam vaidmeniui — filme apie šnipus ji būtinai pakalbės rusiškai. Pasak A. Jolie, rusų kalba iš pradžių pasirodė labai sunki, bet tuo pačiu labai graži kalba. „Su susidomėjimu stebėjau kokia gyva ir viliojanti gali būti kalba. Kai kurie rusų kalbos akcentai — labai specifiniai.