rusijos federacijos

Aktyvistai ir žmogaus teisių organizacijų atstovai kritikuoja Rusijoje galiojantį įstatymą dėl taip vadinamo „asmeninių duomenų lokalizavimo Rusijos Federacijos teritorijoje“, kuris šalyje įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios dienos, ir vertina tai kaip „eilinį spaudimą interneto laisvei“, teigiama „BloombergBusiness“. Leidinys taip pat pateikia trumpą apžvalgą, kaip nuo 2012-ųjų (kai dar sykį Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas) keitėsi Rusijos įstatymai: 2012-ųjų lapkritis: žalingas turinys v...

Rusijoje įsikūręs Kovos su korupcija fondas, kurį įkūrė opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas, apkaltino šios šalies prezidento Vladimiro Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą gavus kyšį iš verslininko Zijaudino Magomedovo, praneša „Dožd TV“. „Remiantis informacija, kurią mes surinkome iš savo šaltinių, gavome į Juodąją dėžutę (skirtą anoniminiams pranešimams, – red. past.

Rusijos Federacijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas japonams rekomendavo „pasidaryti sau charakirį“ dėl į Kurilus išvykusio šalies vyriausybės vadovo Dmitrijaus Medvedevo, praneša lenta.ru. „Būtų jie tikri vyrai, pasidarytų sau tradicinį charakirį ir nusiramintų, galų gale. O tai mykia“, – parašė D. Rogozinas, komentuodamas protestą Tokijuje dėl D. Medvedevo vizito Kurilų salyne.

Referendumą dėl nepripažintos, teroristinės ir prorusiškos „Donecko liaudies respublikos“ prisijungimo prie Rusijos Federacijos atskiro subjekto teisėmis, organizuoja taip vadinamoji „DLR“ organizacija, kurios vadovybę sudaro Kremliaus statytiniai, praneša „unian.net“. Apie tai šiandien pranešė „Ostrov“ šaltinis, kuris remiasi „respublikos“ vadovybės komentarais.

NATO šalys pradėjo didžiausius bendrus karinius mokymus nuo pat Šaltojo karo pabaigos, praneša „The Telegraph“. Desantinių pajėgų manevruose dalyvauja 5 tūkst. karių iš 11 šalių. Teigiama, kad mokymai tęsis iki rugsėjo 13 dienos. Mokymuose, kurie vadinasi „Swift Response 15“, dalyvaus apie 5 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių. Dalyvaus Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, JAV ir Prancūzija.

Lietuvos politiniame, ekspertiniame ir informaciniame diskurse įsitvirtino nuostata, kad šalies santykiai su Rusija yra blogi, netgi priešiški. Pastarojoje mūsų valstybė irgi vertinama dažniausiai negatyviai. Iš esmės dabar turime padėtį be išeities, ir ateitis nieko gero nežada. Valstybių bendradarbiavimas jau seniai komplikavosi.

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pateikė atsakymą spaudoje nuskambėjusiam laikinai einančio Kaliningrado srities gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo teiginiui apie tai, kad Lietuvoje „liko vos 1,4 mln. žmonių“. URM atsakymą cituoja Rusijos naujienų portalas „Dožd“. „Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2015-ųjų birželį Lietuvoje buvo daugiau nei 2,9 milijono žmonių.

Rusijos Federacija Ukrainos teisėsaugai atsiuntė oficialų dokumentą dėl šios šalies teritorijoje sulaikytų GRU karių Aleksandro Aleksandrovo ir Jevgenijaus Jerofejevas, praneša censor.net.ua. Rusijos gynybos ministerijos atsiųstame dokumente nurodoma, kad minimi asmenys iš tiesų tarnavo Rusijoje, tačiau į Ukrainą atvyko jau po atleidimo. Tai pirmasis dokumentas, patvirtinantis jų statusą. Pasak sulaikytųjų advokato, Rusijos gynybos ministerija iki tol nė sykio neatsakė į oficialias užklausas.

Britų ir JAV žurnalistai pasidomėjo Rusijos prezidento ir jo artimųjų pajamomis ir, rodosi, nesirengia apsiriboti keliais paprastais klausimais Kremliui. Vakarų šalys Rusijos prezidento ryšius su verslo elitu laiko jo silpnąja vieta, į kurią ir turėtų smogti sankcijos, įvestos dėl pradėto karo Ukrainoje. „The Times“ pažymi, kad Vašingtono sankcijos, skirtingai nuo Europos, nutaikytos į V. Putino ir jo aplinkos senus draugus ir bendražygius.

Žygio su žirgais Maskva – Berlynas dalyviai, kurį organizavo rusų kazokai, vietoje Vokietijos atsidūrė Baltarusijos areštinėje. Juos sulaikė Pinsko milicija ir apkaltino „piktybiniu chuliganizmu“. Trys „kazokai“ buvo suimti ir dabar bendrauja su tyrėjais. Leidinys „Moj Pinsk“ pažymi, kad tai atlikti jiems yra gana sunku, nes savo „žygius“ jie vykdė būdami neblaivūs. Pirmąsias tris paras Rusijos gyventojai, vadinantys save „kazokais“, praleido tardymo izoliatoriuje Pinske.

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

Separatistiniai dariniai Donbase yra pasivadinę Donecko ir Luhansko „Liaudies Respublikomis“ (DLR ir LLR). Ten buvo populiaru sakyti, kad būtent DLR ir LLR yra realizuojami Maidano idealai – liaudies valdžia be oligarchų, korumpuotų valdininkų ir iš užsienio nurodinėjančių, ką daryti, šeimininkų. Tačiau nuo pat pradžių gražiai pieštas vaizdas ėmė neatitikti tikrovės. Kas tapo pirmuoju DLR vadovu? Rusijos pilietis A. Borodajus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį oficialiai susitarė pratęsti iki ateinančių metų sausio griežtas ekonomines sankcijas Rusijai, siekiant įtikinti Maskvą visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje, nurodė pareigūnai. „ES pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai iki 2016 metų sausio 31 dienos, tikintis visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo“, – sakoma vienos ES atstovės „Twitter“ žinutėje.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį iki 2016 metų pratęsė sankcijų Rusijai paketą dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos, o prieš kelias dienas buvo pratęstos kitos baudžiamosios priemonės Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

Rusija kol kas nepajėgi pradėti tiesioginio karinio konflikto su NATO, tačiau siekia sukurti pajėgas, kurios gebėtų kovoti su bet kokiu priešu, sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Alvydas Šiuparis. Rusija kartu ieško kitokių būdų atsverti NATO karinį pranašumą, ketvirtadienį per Seime surengtą diskusiją saugumo klausimais pabrėžė A.Šiuparis.

Slaptumas tampa vis akivaizdesniu reiškiniu politiniame Rusijos gyvenime. Tai koreliuoja su naujojo rusiško autoritarizmo, kurį jau daugiau nei dešimtmetį diegia V. Putinas ir jo komanda, tendencijomis. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmai pridengiami paslapties šydu, vengiama kalbėti apie kitus visuomenei svarbius valdžios veiksmus ar procesus. Dabartinės Rusijos politinis gyvenimas primena strateginės maskuotės principų įgyvendinimą.

Rusijos valstybės Dūma išsiuntė užklausą prokuratūrai dėl SSRS Valstybės Tarybos įkūrimo legitimumo. Užklausą su prašymu įvertinti nekonstitucinio valdžios instituto, SSRS Valstybės Tarybos legitimumą, buvo surašytas „Jedinaja Rossija“ partijos narių Jevgenijaus Fedorovo ir Antono Romanovo ir skirtas Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai, praneša „RIA Novosti“. Dokumente pažymima, kad 1991-ais, be reikiamų pakeitimų įvedimo tvarkos SSRS Konstitucijoje buvo įkurtas naujas, tų...

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusijos puolimo grėsmė yra beprecedentė. Tuo metu Marijinkoje pradedama evakuacija, nors mūšių intensyvumas jau ne toks didelis, kaip prieš kelias dienas. „Rusijos puolimo grėsmė, ką aš vakar pažymėjau savo kalboje Aukščiausioje Radoje, yra bedprecedenčiai didelė“, – pareiškė P. Porošenka. Todėl, pasak jo, Ukraina yra priversta laikyti daugiau nei 50 tūkst. savo karių antiteroristinės operacijos teritorijoje ir aprūpinti ją karine technika.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Ukrainos saugumo vadas Valentinas Nalivaičenka, praėjusią savaitę kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje „Demokratinių vertybių saugojimas ir žmogaus teisių apsauga specialiųjų tarnybų veikloje“, pareiškė, kad separatistines ir teroristines organizacijas Ukrainoje koordinuoja Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Rusijos Federacijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozijas šalies valstybinės televizijos „Rossija 1“ eteryje, atsakydamas į klausimą apie Europos ir JAV sankcijas ir vizų draudimą, pareiškė, kad „tankams vizų nereikia“. „Tankams vizų nereikia“, – tiesioginiame eteryje laidos „Voskresnyj večer“ metu pareiškė Rusijos politikas. Rusijos ir Vakarų santykiai krizę pasiekė pirmajai aneksavo Ukrainos Krymą.

Du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų per susirėmimą šalies rytuose sučiupti rusų kariai prisipažino tarnaujantys Rusijos ginkluotosiose pajėgose, pranešė ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). „Abu asmenys prisipažino esantys Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalinio kariai. Jie sakė dalyvavę žvalgybos misijoje. Jie buvo ginkluoti, bet sakė negavę įsakymo pulti“, – sakoma ESBO pranešime po abiejų sulaikytų sužeistų rusų apklausos Kijevo ligoninėje.

Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį pritarė įstatymui dėl nepageidautinų Rusijoje užsienio ir tarptautinių organizacijų. Įstatyme nurodoma, kad nepageidautina gali būti pripažinta užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veikla, jei ji kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei santvarkai, šalies gynybiniame pajėgumui arba valstybės saugumui. Todėl tokių organizacijų veikla bus uždrausta, jų aktyvai įšaldyti.

Rusų žvalgybininkai, užvakar įkliuvę ukrainiečiams, kelia susidomėjimą dėl kelių faktorių. Visų pirma, suimti jie buvo mūšio, kuriame žuvo ukrainietis ir dar vienas buvo sužeistas, metu, o tai jau leidžia tikėtis griežčiausios bausmės, skirtingai nuo pernai „pasiklydusių“ Pskovo desantininkų, kurie „ašarojo“ prieš kameras ir dievagojosi nežinoję, kad pateko į karo zoną.

Ataskaita „Putinas. Karas“, kurią rengė Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas, vasario 28-ąją nužudytas netoli Kremliaus, buvo šiandien paviešinta tinklalapyje „Putinas. Išvados“. Pilną dokumento tekstą sudaro 64 puslapiai. „Dožd.tv“ išrinko pagrindinius ataskaitos teiginius. Krymas „Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį“ scenarijų Rusijos Federacija parengė iš anksto ir itin kruopščiai.

Ukrainos kariuomenė informacinis centras praneša, kad Donecko srities Torezo mieste buvo pastebėtas krovinys su referendumo dėl regiono prisijungimo prie Rusijos balsavimo lapeliais. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje praneša antiteroristinės operacijos štabas, rašoma „lenta.ru“. „Šiomis dienomis į Torezą atvyko karinės technikos ir amunicijos krovinys. Taip pat buvo atvežti būsimo referendumo, su jau pažymėtais „prisijungimo prie Rusijos“ balsavimo lapeliais, siuntinys“, – teigiama pranešime.

Rusija ir prorusiški sukilėliai po nepertraukiamo karinių galių stiprinimo rytinėje Ukrainoje dabar yra pajėgūs greitai surengti naujas atakas, perspėję paskutinę minutę, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „Rytinėje Ukrainoje Rusija ir separatistai dabar turi tokius karinius pajėgumus, kurie jiems leidžia pradėti naujas atakas, nedaug iš anksto apie jas perspėję“, pažeisdami vasario mėnesio paliaubų susitarimą, pareiškė J.Stoltenbergas.

Balandžio 27 d. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda motociklais patruliuojantys Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai sulaikė prabangų „Mercedes CLA200“ automobilį vairavusį Karaliaučiaus gyventoją. Per keletą dienų šis vyras net 9 kartus įžūliai viršijo leistiną greitį. Šešiais atvejais stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo daugiau kaip 50 km/ val. viršytą greitį. Kovo mėnesio pabaigoje 29 metų vyras raudonu „Mercedes“ automobiliu tamsintais stiklais keliavo iš Karaliaučiaus į Latviją.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas (4-asis pagal svarbą Rusijos valdžios asmuo) palaikė Čekijos prezidento Milošo Zemano kalbas apie Rusijos ir Europos Sąjungos bendrą ateitį. Jo nuomone, kurią jis pateikė „Komsomolskaja pravda“ dienraštyje, „šiuo metu būtų pats laikas apie tai ne tik svajoti, tačiau ir kalbėti garsiai, pradėti konsultacijas“. „M. Zemanas neatmetė galimybės, kad ES šalys įsilies į Rusijos Federacijos sudėtį.

 Dar viena Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendravimo su liaudimi serija paliko kažkokį dviprasmišką įspūdį. Viena vertus, ji kaip visada buvo pakankamai turininga.

Iranas neapsaugotų savo branduolinių objektų nuo puolimo, net jeigu juos saugos rusų raketų kompleksai „S-300“, o jų dislokavimas šioje šalyje nesudarys problemų JAV, televizijai MSNBC pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama. Praėjusią savaitę Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė, kad kontraktas su Iranu bus pasirašytas per mėnesį, o patys „S-300“ bus pristatyti iki metų pabaigos, rašoma newsru.com. „Mums būtina svarstyti tokią perspektyvą.

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė memorandumą „Dėl atsako Rusijos Federacijos agresijai ir jos poveikių įveikimo“. Už dokumentą balsavo 259 Rados deputatai.

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas.

Kino režisierius Nikita Michalkovas ir jo brolis, taip pat režisierius Andrejus Končalovskis nusprendė įkurti naują greitojo maisto restoranų tinklą, kuris galėtų konkuruoti su Vakarų žymiaisiais prekių ženklais. Idėjos įgyvendinimui, kurią jau palaikė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikės 971,8 milijono rublių (16,6 mln.

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis niekada nebus Rusijos dalis, o rusų valdžia niekada tiesiogiai nesiūlė tokios galimybės. Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos vadovybė niekada tiesiogiai nekėlė tokio klausimo.

Dar praėjusių metų spalio mėnesį Ukrainoje kilo skandalas dėl buvusio milicijos padalinio „Berkut“ vado Dmitrijaus Sadovniko, dingimo. Vakar paskelbtoje specialios Europos tyrimo grupės ataskaitoje būtent D. Sadovniko pareigūnų grupė paskelbta pagrindiniais įtariamaisiais žiauriu susidorojimu su protesto akcijos dalyviais. Šiai grupei priskiriama daugiau nei 20 žmonių žūtis.

Suomijos gynybos ministras Karlas Haglundas pareiškė, kad kilus konfliktui tarp NATO ir Rusijos, pastaroji vargu ar kreiptų dėmesį į jo šalies teritorinį vientisumą. „Jeigu šis teorinis konfliktas iškiltų, man būtų sunku įsivaizduoti, kad Rusija gerbtų Suomijos karinį neutralumą tiek, jog neįžengtų į jos teritoriją. Sunku patikėti, kad jie tokioje situacijoje gerbtų Suomiją. Aš bijau, kad plataus masto konflikto metu Maskva neįžvelgs Suomijoje neutralumo.

Didžiausia pasaulyje JAV naftos bendrovės „ExxonMobil“ ruošiasi jau šią savaitę Stokholmo arbitražo teismui pateikti 500 mln. dolerių vertės ieškinį Rusijai, praneša „Kommersant“. „Ieškinys bus pateiktas jau šią savaitę, tikėtina, kad susitarti nepavyks,“ – pranešė vienas iš leidinio pašnekovų. „Kommersant“ duomenimis, kalbama apie beveik 500 mln. dolerių, kurie buvo išmokėti „Exxon Neftegas Limited“ „Sachalin-1“ produkcijos sumokėtų mokesčių pavidalu.

Amerikos įstatymų leidėjai pirmadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) raginamas pasiųsti letalinės ginkluotės Ukrainai, kad ta šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos „agresijos“. Tą dokumentą JAV Atstovų Rūmai priėmė plačiai palaikant abiem pagrindinėms partijoms – 348 balsais prieš 48. Rezoliucija didina spaudimą B.Obamos administracijai nebeatidėlioti sprendimo dėl ginklų ir sunkiosios karinės technikos tiekimo Kijevo pajėgoms.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

1999-ųjų rugpjūčio 9 dieną mažai kam žinomas Vladimiras Putinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pareigoms. Tą pačią dieną specialiame kreipimesi į tautą per televiziją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė jį savo įpėdiniu. Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju.

Rusija antradienį pareiškė, jog nesugrąžins Ukrainai Krymo, nors Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įspėjo, kad neatšauks Maskvai už šio Juodosios jūros pusiasalio aneksavimą įvestų sankcijų, kol tęsis jo okupacija. „Nėra jokios Krymo okupacijos. Krymas – Rusijos Federacijos regionas. Rusijos regionų tema nėra užsienio diskusijų klausimas“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams per telefoninę konferenciją.

Rusija ruošiasi pirmadienį švęsti pirmąsias metines po Kryme surengto referendumo, per kurį to Juodosios jūros pusiasalio gyventojai nubalsavo atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos Federacijos. Vakarų šalys tą žingsnį smerkia kaip neteisėtą aneksiją, bet Rusijoje jis laikomas prezidento Vladimiro Putino triumfu.