rusijos federacijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pripažintas veikęs prieš Lietuvos valstybę Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys prašo Generalinės prokuratūros ištirti jo paties veiklą. Ketvirtadienį M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.

Į gegužės 9-13 dienomis vykstantį kasmetinį „Eurovizijos“ dainų konkursą Rusija nusprendė siųsti atlikėją Juliją Samoilovą. Vis dėlto Ukrainos saugumo tarnyba uždraudė Rusijos atstovei atvykti į šalį trejus metus, praneša „Interfaks“, remiantis šaltiniais Ukrainoje. „Ukrainos saugumo tarnyba uždraudė Rusijos Federacijos pilietei Julijai Samoilovai atvykti į šalį trejus metus. Sprendimas priimtas gavus duomenų dėl pažeistų Ukrainos įstatymų“, – cituojama.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukanšenka pareiškė, kad bendruose Rusijos-Baltarusijos mokymuose „Zapad-2017“, vykstančiuose kas du metus, o šiais metais vyksiančiuose Baltarusijos teritorijoje, turi būti leista dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms, įskaitant ir NATO, praneša „Belsat“. „Būsimas renginys yra absoliučiai skaidrus, ir aš reikalauju iš jūsų visų, kad šis renginys mūsų šalies teritorijoje būtų skaidrūs ir visi suplanuoti renginiai turi būti prieinami ne tik mūsų draugams i...

Į profesinę veiklą orientuoto tarptautinio socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovai informavo Rusijos federalinę ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnybą („Roskomnadzor“), jog „LinkedIn“ negali įvykdyti nurodymų dėl asmeninių duomenų apsaugos pagal Rusijoje galiojančius įstatymus.

 Jeigu Kirgizija nuspręs, kad jos teritorijoje esanti rusų karinė bazė jai daugiau nereikalinga, Rusijos Federacijos kariai nedelsiant paliks šią šalį, antradienį pareiškė šioje šalyje viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Jeigu kada nors Kirgizija pasakys, kad sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas taip, kad ši karinė bazė jai nebereikalinga, mes išeisime tą pačią dieną“, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje po derybų su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas teigia remiantis krašto apsaugos ministro sprendimą dėl Karinių oro pajėgų (KOP) vado pulkininko Audronio Navicko. „Susipažinęs su tyrimo metu surinkta medžiaga, noriu išreikšti paramą pastariesiems krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio sprendimams.

Rusijos Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas, atsakydamas į Rusijos spaudoje visą savaitgalį eskaluojamą parlamentaro Lino Balsio siūlymą peržiūrėti Kaliningrado srities Rusijos sudėtyje klausimą, išsakė norą „susigrąžinti“ Vilnių, rašoma „RIA Novosti“. „Nedrąsu grąžinti Rusijai Vilniaus kraštą?… Tegul iš pradžių grąžina tai, ką gavo iš sovietų valdžios,“ – tradicinę Rusijos propagandos liniją varė senatorius.

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Privačios karinės grupuotės „Vagner“, kurios samdiniai kariavo Ukrainoje ir Sirijoje, vadą apdovanojo V. Putinas, skelbia „Fontanka“. Primename, kad Rusijos įstatymai draudžia privačią karinę veiklą – už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Donbase ir Sirijoje kariaujančios „Vagner“ grupuotės vadas, tokia pačia pravarde žinomas Dmitrijus Utkinas, buvo pastebėtas iškilmingo priėmimo Kremliuje, skirto Tėvynės herojų dieną paminėti, metu.

Lietuviai, lenkai, rusai, čėčėnai – šių tautybių vedlius, su vadinamu gyvuoju kroviniu – nelegaliais migrantais – einančius ar važiuojančius per Lietuvos valstybės sieną, dažniausiai sulaiko mūsų šalies pasieniečiai. Ir nors rengiamos bendros operacijos tiek su Baltarusijos, tiek su Latvijos ir Lenkijos sienos apsaugos pareigūnais, Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai bent jau kartą per savaitę sulaiko po keletą valstybės sienos pažeidėjų.

Rusijos žiniasklaida šiandien suskubo paskelbti naujieną apie šios šalies naujojo radaro Sibire užfiksuotą balistinę raketą „iš Šiaurės Amerikos pusės“. Leidiniai rt.com, tvzvezda.ru ir daugelis bevardžių propagandinių šaltinių paskelbė šią informaciją, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad raketa buvo paleista ne iš JAV, o iš Rusijos teritorijos.

Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas antradienį pasirašė peticiją, kuria raginama teisiškai uždrausti abortus, sakoma Bažnyčios pareiškime. Patriarchas susitiko su abortų uždraudimo siekiančiais aktyvistais ir pasirašė peticiją, kurioje raginama uždrausti abortus ir kuri būti perduota prezidentui Vladimirui Putinui. Patriarcho parašas tikriausiai reiškia griežtėjančią Rusijos Ortodoksų Bažnyčios poziciją, nes anksčiau ji tik ragindavo valstybę uždrausti abortus be medicininės būtinybės.

NATO planai nuolat rotuoti karinius dalinius Rytų Europos šalyse prieštarauja NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. „Galima tvirtinti, kad amerikiečių ketinimai užtikrinti nuolatinį rotacinį buvimą Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse reiškia, kad daliniai keičiasi, o technika (nuolat) paliekama“, – viceministras sakė per Rusijos Federacijos piliečių rūmų susitikimą.

Kijeve protestuotojai šeštadienį paryčiais pirotechnikos užtaisais apmetė Rusijos ambasadą, kurioje kitą dieną duris atvers Rusijos parlamento rinkimų balsavimo punktas. Ukrainos žiniasklaidos reportažuose matyti apie 20 jaunuolių, laikančių plakatą „Fejerverkai šiandien, (raketos) „Grad“ rytoj“. Ukrainoje esantys Rusijos piliečiai sekmadienį galės balsuoti ambasadoje Kijeve ir kitose šalyje įsikūrusiose diplomatinės atstovybės.

Prieš dvejus metus Krymą aneksavęs ir išprovokavęs vieną sudėtingiausių pasaulinių geopolitinių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ perspėjo, kad Kaliningrado klausimas yra „Pandoros skrynia“, kurios „geriau neatidarinėti“. „Jeigu kam nors norėtųsi pradėti peržiūrinėti Antrojo pasaulinio karo baigtį, pamėginkime diskutuoti šia tema.

Vienoje Latvijos gyvenvietėje keturios vyrų komandos po penkis asmenis dalyvavo šratasvydžio varžybose. Vienos iš komandų, pavadinimu „Vostok“, nariai buvo apsirengę rusų kariuomenės apranga. Tačiau netrukus žaidimas pakrypo netikėta linkme – netikėtai išniro du mikroautobusai su Latvijos saugumo kariais, kurie netruko visus „žaidėjus“ suguldyti ant žemės, praneša mixnews.lv. Vienas iš įvykio dalyvių, Sergejus Roslikovas, portalui kompromat.

Tuo metu kai daugelio Rusijos regionų gyventojai bando įvairiausiais būdais patraukti vietos valdžios dėmesį į siaubingą kelių būklę, Smolensko srityje šią problemą išsprendė kontrabandininkai. Rusijos saugumo pasienio regioninės tarnybos pareigūnai netoli sienos su Baltarusija aptiko kelią, kurį „nutiesė“ kontrabandininkai tam, kad galėtų apeinant magistralinius kelius įvežti į šalį sankcijų draudžiamus produktus, praneša TASS.

JAV paprašė Maskvos priversti Sirijos prezidento Basharo Assado režimą nutraukti savo aviacijos skrydžius, praneša „The Wall Street Journal“ remiantis šaltiniais Pentagone. Jų teigimu, šis prašymas – viena iš pasiūlymo sudedamųjų, kuris gali nulemti platesnio abiejų šalių bendradarbiavimo Sirijoje pradžią. Siūlymo šalininkai teigia, kad tuomet, galimai, pavyktų nutraukti taip vadinamąjį „kiliminį“ opozicijos kontroliuojamų pozicijų bombardavimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pratęsė Vakarų šalims, kurios Rusijai yra įvedusios sankcijas, taikomą maisto produktų embargą iki ateinančių metų pabaigos. „Pratęsti nuo 2016 metų rugpjūčio 6 d. iki 2017 metų gruodžio 31 d. atskiras specialias ekonomines priemones pagal Rusijos Federacijos prezidento 2014 metų rugpjūčio 6 d. įsaką Nr.

Pietų Osetijoje 2017 metais vyksta referendumas dėl nepripažintos respublikos prisijungimo į Rusijos Federaciją, teigiama marionetinės valdžios bendrame pranešime.

Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbama, – meistras daugelyje sričių, įskaitant ir ledo ritulį, rašoma švedų leidinyje „Göteborgs-Posten“ rašo Adamas Cwejmanas. Tačiau jo pagrindinė savybė – suvokimas, kiek arti Rusijos reikia būti, kad išliktum valdžioje. Balansavimas tarp kišeninio V. Putino šunelio pozicijos ir šalie prijungimo į Rusijos Federacijos sudėtį tampa vis sudėtingesniu Baltarusijos diktatoriui.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Kijevo teismas pripažino rusus Jevgenijų Jerofejevą ir Aleksandrą Aleksandrovą kaltais dėl visų jiems iškeltų kaltinimų ir skyrė jiems 14 metų laisvės atėmimo bausmę, praneša rbc.ru. Kaltinamieji rusai, iš pradžių pripažinę vykdę neteisėtą veiklą Ukrainoje, vėliau atsižadėjo savo žodžių ir teigė esantys nekalti. Rusų žvalgybininkų kaltę Ukrainos karinė prokuratūra laiko įrodyta, kaip ir tai, kad šie nusikaltimo įvykdymo metu tarnavo Rusijos kariuomenėje.

Šią savaitę į Lietuvos teritoriją iš Karaliaučiaus srities galėjo įskristi trys sraigtasparniai, tačiau neaišku, ar tai buvo kariniai, ar civiliniai orlaiviai. Galbūt įskridusių sraigtasparnių nefiksavo Lietuvos kariuomenės radarai.

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

Tarptautinė tyrėjų grupė „Bellingcat“ paviešino savo galutinę ataskaitą apie karius, numušusius „Boeing“ lėktuvą virš Ukrainos, praneša meduza.io. Anot „Bellingcat“, lėktuvas buvo numuštas raketa paleista iš Rusijos 53-iosios zenitinių raketų brigados „Buk“ sistemos. Šios brigados 2-ojo diviziono kariai savo socialiniuose tinkluose viešino nuotraukas, liudijančias, kad 2014-ųjų birželį ir liepą jie buvo Rusijos-Ukrainos pasienyje.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT) paviešino visą 2014-ųjų vasario 28-osios posėdžio, vykusio prieš pat visišką Rusijos įvykdytą galutinę Krymo pusiasalio aneksiją, stenogramą. „currenttime.tv“ pateikia šešis svarbiausius posėdžio momentus – naujo Krymo statuso aptarimą, karinės padėties įvedimo klausimą ir Rusijos Dūmos pirmininko skambutį SNBO.

Knygos „Putinokratija“ autorius Borisas Reitschusteris, Rusijoje gyvenęs 16 metų, parašęs apie ją penkias knygas, vadovavo vokiškojo „Focus“ Maskvos padaliniui, leidiniui „Gordon“ papasakojo apie savo paskutinį susitikimą su nužudytuoju opozicionieriumi Borisu Nemcovu, Kremliaus įtaką Vokietijos verslui. Pateikiame šio interviu ištraukas: – Jūs draugavote su Borisu Nemcovu. Kada paskutinį sykį matėtės? – Buvau atvykęs į jo ofisą Maskvoje 2014 metais.

Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, svarbiausiu tikslu tapo jos įtvirtinimas. Dideliu pavojumi tam buvo šalyje dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai. Todėl valstybė ėmėsi aktyvių politinių priemonių, likviduojant šią grėsmę. Tuo metu krašte sovietinės kariuomenės buvo daugiau kaip 30 tūkst. karių, taip pat - nemažai karinės technikos, o tai - rimta karinė jėga.

Britų teisėjo išvados, kad Rusijos valstybė „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, „kelia didžiulį nerimą“, ketvirtadienį pareiškė šalies ministro pirmininko Davido Camerono kanceliarija. „Išvada, kad žmogžudystei buvo pritarta aukščiausiuose Rusijos valstybės sluoksniuose kelia didžiulį nerimą“, - sakė D.Camerono atstovė spaudai.

Kalbėti apie JAV ir Rusijos santykius metų perspektyvoje – gana sudėtingas užsiėmimas. Visų pirma, šiandien ne tik JAV ir Rusijos Federacijos, tačiau bet kuris kitas stambesnis tarptautinių santykių subjektas neturi aiškiai nubrėžtos strategijos, tuo labiau strateginių ir geopolitinių sprendimų algoritmo. Visų antra, Barackui Obamai tai paskutiniai metai Baltuosiuose Rūmuose.

Vieną iš „Islamo valstybės“ grupuotės vadeivų, Abu Umarą al Shishani, suėmė JAV spec. pajėgų kariai Kirkuke (Irakas). Raudonbarzdis smogikas pastaruosius trejus metus reguliariai pasirodydavo naujienų suvestinėse: arba kai darė skambius pareiškimus, arba kai žiniasklaida skelbdavo apie jo tariamą žūtį. Šįkart informacijos šaltinis – naujienų agentūra „EIN“. Jos teigimu, kartu kartu su Abu Umaru buvo sulaikyti dar du teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ karo lauko vadai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino epocha, panašu, eina į pabaigą, ir vienas iš būsimų Rusijos Federacijos likimų, susijusių su šiuo įvykių – jos griūtis. Tokiomis mintimis „Apostrofa“ leidiniui pasidalijo žinomas rusų žurnalistas Aleksandras Sotnikas. Net jeigu praeiviai gatvėse „į kamerą“ kalba tai, kad „Rusija prie Putino tapo labiau gerbiama“ arba „mes viską iškęsim – kad tik Putinas būtų“, tai jau nieko nereiškia. Jie tik atspindi televizorių. Iš tiesų, žmonės galvoja kitaip.

Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė nepageidaujamomis šalyje dvi užsienio ne pelno organizacijas - „Atviros visuomenės“ fondą ir fondą „Parama“. „Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos (aukštųjų parlamento rūmų) kreipimąsi į generalinį prokurorą, užsienio reikalų ministrą ir teisingumo ministrą dėl organizacijų, įtrauktų į vadinamąjį patriotinį stop sąrašą, patikrinimo“, - pirmadienį agentūrai „Interfax“ sakė generalinės prokuratūros atstovė Mari...

Rusijos vidaus reikalų ministerija patvirtino dviejų karių sulaikymo pasienyje su Ukraina faktą, praneša „rbc.ru“. Rusijos VRM atstovas spaudai Vasilijus Pančenkovas paaiškino, kad vidaus tarnybos karių grupė važiavo traukiniu Maskva-Vladikaukazas į mokymų centrą Krasnodare.

Turkams numušus savivaliavusį rusų Su-24, pastarieji žadėjo „griežtą atsaką“. Atrodo, matome to padarinius: tradicinis Kremliui kitų šalių maisto produktų eksportuotojų šantažas, subombarduotas humanitarinis turkų krovinys ir sparnuotosiomis raketomis apšaudyti turkmėnai. Turkijos maistas – „deja, neatitinka Rusijos normų“ „Apie 15 proc.

„Lapkričio pradžioje leidinys „Politico“ paviešino amerikiečių karinio planavimo ekspertų nuogąstavimus, kad Baltijos šalys gali tapti kitomis rusų karinės agresijos aukomis, galėtų būti tai ir hibridinis karas, kaip Ukrainoje, arba konvencinis žaibiškas smūgis, kurį pavyktų suduoti greičiau, negu NATO sureaguotų“, – „The Washington Post“ teigia JAV karo akademijos tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos dėstytojas Robertas Personas. „Šių košmariškų scenarijų baimė nėra nauja.

Šalies, kurioje į vienutę buvo pasodinta ir kelias savaites laikoma septynių vaikų motina, paskambinusi į Ukrainos ambasadą pranešti, kad iš jos miestelyje esančio dalinio kažkur dingo GRU pareigūnai, žiniasklaida „netyčia“ paviešino JAV sunaikinimo planą. Įsivaizduokite, šis visą pasaulio galingųjų santykį iš pagrindų keičiantis dokumentas buvo parodytas dviejų didžiausių šalies televizijų žinių laidų metu prezidento Vladimiro Putino ir generolų susitikimo metu.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

Artėjant vienam iš svarbesnių metų įvykių – Rusijos prezidento Vladimiro Putino išstojimui prieš šalies Federalinę Tarybą, žiniasklaida ir ekspertai atkreipia dėmesį į apgailėtinoje padėtyje atsidūrusią ekonomikos situaciją. 2016 metais regionams teks „gesinti“ 400 mlrd. rublių (5,7 mlrd. eurų) skolas, patys federaliniai centrai planuoja karpyti numatytas išlaidas.

Aleksejaus Navalno įkurtas kovos su korupcija fondas (KKF) ir toliau tęsia kovą su aukščiausiųjų šalies valdžios asmenų, viešai deklaruojančių krištolinį skaidrumą, akiplėšišku plėšikavimu. Iš biudžetininkų atlygio gyvenantys asmenys už milijonus nuomojasi jachtas (prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo atvejis), perkasi 600 tūkst.

Beveik 80 proc. Rusijos aviacijos bombarduojamos teritorijos buvo tuose rajonuose, kurie nėra kontroliuojami „Islamo valstybės“ (ISIS). Tokią išvadą pateikė „Reuters“ analitikai, pažymėję, kad šie rezultatai paneigia Rusijos gynybos ministerijos tikinimus, jog Maskva tariamai bombarduoja išskirtinai ISIS smogikų teritorijas. Anot tyrimo, dauguma smūgių yra nukreipta į teritorijas, kurias kontroliuoja grupuotės, kovojančios prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.

Vienas žymiausių pasaulyje sovietų ir posovietinio laikotarpio propagandos specialistų, Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis leidiniui „nv.ua“ papasakojo, kaip veikia Kremliaus propaganda, taip pat – apie tai, kas ateityje laukia Ukrainos ir Rusijos. Propaganda taip stipriai pakeitė rusus, kad kitas jų lyderis gali pasirodyti esąs dar labiau pamišęs nei Vladimiras Putinas, mano autoritetingas daugelio knygų apie Rusiją autorius.

2000-ųjų rugsėjo 5 dieną Rusijos leidinys „Kommersant“ išspausdino atvirą vėliau galimai nužudyto oligarcho Boriso Berezovskio laišką tuomet dar tik pradedančiam Rusijos Federacijos prezidento karjerą Vladimirui Putinui, kuri tuomet sukėlė nemažai triukšmo žiniasklaidoje, politolog.net rašo Aleksandras Goldfarbas.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

Finansininkas Slava Rabinovičius mano, kad aneksavusi Krymą Rusijos Federacija patyrė didžiulius nuostolius dėl bendro šalies toksiškumo, sankcijų ir užsienio bei rusų bendrovių ar investuotojų pasitraukimo. Krymas yra reikalingas Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nereikalingas Rusijai. Tokią nuomonę išsakė „Diamond Age Capital Advisors“ vadovas, rusų finansininkas Slava Rabinovičius.

Rusija norėtų karinio puolimo Ukrainoje metu pasiekti Dnieprą, tačiau tam paprasčiausiai pritrūktų pajėgumų, kiek netikėtą analizę pateikė JAV ekspertai iš „Stratfor“. „Jeigu Ukraina patektų į Vakarų įtakos zoną, Rusijos pietryčių flangas liktų neapsaugotas. Rusijos Federacijos interesai yra įsitvirtinti palei Dniepro upę. Tačiau Rusija neturi tiek resursų, kad atliktų panašaus masto operaciją ir sugebėtų padengti būsimus karinius ir ekonominius nuostolius.

Vieningąją balsavimo dieną, rugsėjo 13-ąją Rusijoje rinko daugiau nei 20 regionų vadovus. Jau kelintą sykį šis svarbiausias savivaldos politinis įvykis tapo formalumu: gubernatoriais tapo tie, kurie palaikė Kremlių, rašoma „meduza.io“. Rusijos Federacijos komunistų partija (RFKP) ir kitos dūmos partijos atliko statistų rolę; parlamente vietų neturinti opozicija daugelyje regionų rinkimuose išvis nedalyvavo, o Aleksejaus Navalno „Demokratinė koalicija“ patyrė absoliučią nesėkmę Kostromoje.

Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti reikšmingiausią ir didžiausią Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylą dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį.