rokas grajauskas

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo pernelyg didelis verslo ir dirbančiųjų apmokestinimas, biurokratinė našta bei darbo jėgos trūkumas.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Neužtikrintumas tarptautinėse rinkose, perkamąją galią „valganti“ infliacija ir pamažu menkstančios vidaus vartojimo apimtys vis labiau stabdys euro zonos ekonomikos augimą. Pastaraisiais ketvirčiais prastėjantis bendrojo vidaus produkto rodiklis tampa vis didesniu galvos skausmu Lietuvos eksportuotojams. Antradienį ES statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, kad vieningos valiutos zonos ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,6 proc.

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis, „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,7 proc. Akivaizdu, kad tai nėra toks augimo tempas, kurio norėtume ir kuris leistų sparčiau vytis turtingesnes Europos šalis. Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis. Vartojimas išlieka atsparus Atlyginimams šiemet Lietuvoje augant daugiau kaip 7 proc.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės labai aiškiai pasakė, kad nori permainų. Pirmiausia tai reiškia, kad vienintelė logiška ir rinkėjų lūkesčius atitinkanti koalicija yra centro dešinės, kurios ašį sudarytų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau dar svarbiau yra suvokti, kokios praėjusios vyriausybės klaidos lėmė tokius rinkimų rezultatus ir kokių permainų laukia visuomenė.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti. Tokiu būdu buvo ne tik įtvirtinti lankstesni darbo santykiai, bet ir užtikrintas didesnis finansinis saugumas darbo netekusiems darbuotojams. Kitas žingsnis, kurį turi žengti valdžia, yra įgyvendinti naujajame Užimtumo įstatyme užsibrėžtus uždavinius ir padėti darbo netekusiems greičiau susirasti darbą.

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, investicijos į ilgalaikį turtą Lietuvoje traukėsi beveik 7 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai susitraukusios struktūrinės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos. Tuo tarpu privatus verslas nestokoja optimizmo ir yra nusiteikęs investuoti.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimo tempas pokriziniais metais. Dėl sparčiai kuriamų darbo vietų šalyje ir toliau turėtų mažėti nedarbas, o tai savo ruožtu palaikys spaudimą darbo užmokesčiui augti. Lemia kaistanti darbo rinka ir MMA didinimas Tokį spartų atlyginimų augimą pastaruoju metu lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Politikams nenumaldomai keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ekonomistai perspėja, kad toks staigus kilimas gali pridaryti žalos ekonomikai. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai. „Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Didelės emocinės bangos dėl kainų svyravimų jau tampa Lietuvos kasdienybe. Neseniai diskutavome, kad Lietuvoje per brangios citrinos, tuomet – kad per daug kainuoja kiviai, o dabar pasipiktinusių kainomis taikiniu tapo kalafiorai. Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės? Atkreipkime dėmesį, kad diskusija dėl kainų smarkiai paaštrėjo šių metų pradžioje, kai dėl išaugusios politinės rizikos maždaug 10 proc. atpigo Lenkijos zlotas. Vadinasi, atpigo ir Lenkijoje parduodamos (ypač – vietinės kilmės) prekės.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV. Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę.

 „Danske Bank“ banko ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad būsto nuomos kainų augimas po euro įvedimo nebuvo vedamas jokių racionalių paaiškinimų, todėl, jo nuomone, galimas nuomos kainų kritimas, rašo žiniasklaida. „Nei atlyginimai tiek kilo, nei tiek kilo paklausa nekilnojamajam turtui“, – vardijo analitikas. Būtent tuo remiantis R. Grajauskas spėja, kad nuomos kainos gali patraukti žemyn. Pasak analitiko, jei praėjusiais metais atlyginimai augo 5 proc., šiemet laukiama 6 proc.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

 Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos. Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.

2015 metais iki rekordinių žemumų nukritusi naftos kaina šiais metais turėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau vis dar išsilaikys žema. Energetikos išteklius importuojančiai Lietuvai tai reiškia, kad prekės kainuos mažiau, o gyventojams liks daugiau pinigų, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto jie pažymi, kad pigi nafta nieko gera nežada Rusijos ekonomikai, o tai kartu apsunkins Lietuvos eksportuotojų padėtį.

Šiais metais Lietuvos ekonomika nors ir dėl įvairių geopolitinių situacijų negalėjo parodyti pačių geriausių rezultatų, tačiau skųstis negalime, nes atlyginimai augo, socialinė gyventojų padėtis gerėjo. Tad, tokie metai mūsų laukia ateityje? „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia galintis lažintis, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse ir pasieks apie 4 procentų augimą. „Lietuvos ekonomikos augimą 2015 metais „subjaurojo“ Rusija.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Lapkričio 26-ąją Vilniaus muzikos klube „Tamsta“ vyksiančiame Jurgio Didžiulio koncerte „#Reanimacija All Stars” dalyvaus dainininkė Erica Jennings, reperis Rokas Grajauskas-Jama, fitneso treneris Jeanas Claude’as ir visa reanimatorių komanda. Tai bus simbolinės projekto „#Reanimacija” krikštynos, kuriose taip pat pasirodys jame jau dalyvavę partneriai: ugniagesiai, bibliotekininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai bei kiti, jau reanimuoti žmonės.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. rugpjūtį siekė 9,5 proc. ir liko stabilus, palyginti su liepa, bei mažesnis nei praėjusių metų rugpjūtį, kai sudarė 10,1 proc. Euro zonoje nedarbo lygis rugpjūtį buvo toks pat, kaip ir liepą – 11 proc., bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai sudarė 11,5 proc.

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,8 proc. Tai yra geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-09 metų krizės. Blėstantis neigiamas Rusijos efektas Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams.

Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje. Lėtas augimas po krizės Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą šiemet priskyrė prie išsivysčiusiųjų ekonomikų. Nors Lietuvoje ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai, realybė tokia, kad TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva. Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas.

Pagal kainų defliaciją Lietuva priartėjo prie visų laikų kainų kritimo rekordo. Vienintelį kartą infliacija buvo labiau neigiama tik 2003 metų pradžioje, kuomet metinis kainų kritimas siekė 2 procentus. Naujausi vasario mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad kainos Lietuvoje krenta jau trečią mėnesį iš eilės. Sausio mėnesį Lietuvoje fiksuota 1,5 proc. defliacija, o vasarį defliacija dar pagilėjo iki 1,8 proc. – vos 0,2 proc. punkto mažiau nei visų laikų rekordas.

Krentanti naftos kaina bei defliacija euro zonoje ir toliau išliks pagrindiniai veiksniai darantys įtaką žemam infliacijos lygiui Baltijos šalyse. Nors 2015 m. prognozuojama aukštesnė infliacija nei 2014 m., tikėtina, kad pirmoje metų pusėje kainų augimas ir toliau laikysis arti nulio ir pradės kilti tik metų pabaigoje. „Danske Bank“ prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje 2015 m. sieks 1,3 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 1,7 procento.

Kauno Fluxus ministerijoje jau antrą kartą svečiuosis trupė IMPRO 241, kuri surengs įsimintiną teatro improvizacijos pasirodymą. Pasak jų, viskas įvyks pirmą ir paskutinį kartą. „Kiekvienas mūsų pasirodymas reikalauja spontaniškumo, kiekvienas pasakytas žodis yra akimirkos sprendimas, o kiekviena akimirka būna vis kitokia. Nei viena suvaidinta istorija nėra surežisuota iš anksto, lipdami ant scenos niekada nežinome, ką turėsime vaidinti ir kas iš viso to išsirutulios.

Europa turėtų ne atisakyti Gazpromo klauzulės, o ją reformuoti, kad ji atitiktų „teisės viršenybės abipusiškumo“ principą. Neeilinės Europos viršūnių tarybos metu rugsėjo 1 dieną, Europos Sąjungos (ES) lyderiai pavedė ES Tarybai ir Komisijai parengti ES-Rusijos santykių auditą.

Naujai susikūrusi nevyriausybinė organizacija „Baltijos vizijos grupė“ (Baltic Vision Group), kurią sudaro Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics - LSE) studentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, praeitą savaitę surengė apskritojo stalo diskusiją apie Baltijos valstybių ekonomines ir politines problemas „Baltijos komanda: koks žaidimo planas?“ „Baltijos vizijos grupė“ pristatė savo idėjas ir kvietė diskutuoti dvejomis temomis: kaip padidinti regiono ekonominį konkurencingumą ...

Nei „minkštas“ Rusijos „įtraukimas“, nei „kietas“ jos sulaikymas nepadės Europai išspręsti Rusijos problemos. Europai reikia naujos „sustiprinto įtraukimo“ prieigos. Rusijos-Gruzijos karas suteikė Europos Sąjungai (ES) galimybę sustiprinti savo diplomatinį matomumą bei tapti reikšmingu veikėju pavojinguose Rusijos „artimojo užsienio“ geopolitiniuose vandenyse.

JAV kilusi finansų krizė skaudžiausiai kirto anglosaksiškam ekonomikos modeliui, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Rokas Grajauskas. Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties rugsėjo 14 d. jau metus besitęsianti finansų krizė įgavo naują pagreitį. Daugelis stebėtojų šią krizę vadina didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir prilygina ją Didžiajai depresijai. Nors krizės židinys yra Amerikoje, jos poveikį netruko pajusti daugybė finansinių institucijų visame pasaulyje.