rokas grajauskas

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Diskusijoje buvo aptariama, kaip investuoti išmintingai.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Vakar paaiškėjo, kad apie 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių įsigijimą svarsto Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“. Jei šis tinklas apsispręs tikrai įsikurti Lietuvoje, ar pasiūlys mažesnes kainas? Apie „Mego“ ketinimus pranešė BNS naujienų agentūra. Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius naujienų BNS teigė, kad galbūt „Mego“ ketina veikti visame regione, norėtų turėti didesnę rinką ir apsaugoti savo apyvartą. Tiesa, kainomis lietuvių gali ir nelabai nudžiuginti.

 Latvijos mažmeninio prekybos tinklo „Mego“, kuris, BNS šaltinių teigimu, ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje, atėjimas į naują rinką neturės reikšmingos įtakos produktų kainoms, sako ekspertai. Kai kuirie jų abejoja, ar „Mego“ apskritai pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, kur yra didžiulė konkurencija.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Nors lietuviai šiomis dienomis viršija emigracijos rekordus bei nuolat skundžiasi blogu gyvenimu, ir istorikai, ir ekonomistai vienbalsiai tvirtina – geriau nei dabar mūsų tauta dar nėra gyvenusi. Štai taip 1925-aisiais lietuviai laikinojoje sostinėje Kaune šventė septintąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Tiesa, iškilmės tuomet vyko gegužės mėnesį. Nepriklausomybės aušroje tautiečius sveikino tuometis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Ekonomistai mano, kad Jungtinių Valstijų, Azijos bei Europos rinkų akcijų kritimas nepaveiks Lietuvos ekonomikos, nes joje nėra burbulų požymių. Tačiau biržų judesiai gali koreguoti Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių akcijų kainas. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad pasaulinių akcijų rinkų kritimas nedarys neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai. „Manau, toji korekcija yra natūrali ir jos reikėjo tikėtis.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“. Tačiau yra dar vienas šaltinis, kurio nekontroliuoja oficialios tarnybos, kurį pildo patys žmonės, visai kaip interneto enciklopediją „Wikipedia“, tai – interneto svetainė numbeo.com.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

„Socdarbiečiai“ nepraleido progos įpilti žibalo į socialdemokratų konflikto ugnį ir išplatino pareiškimą, kuriame Gintauto Palucko vadovaujamus socdemus išvadino „radikalia kaire“. Portalas tv3.lt paprašė politologės ir ekonomisto įvertinti, kiek „socdarbiečių“ pareiškimuose tiesos, o kiek – reklaminės kampanijos prieš įkuriant savo partiją.

Metai po naujojo Seimo pradžios, tačiau rimtų ekonominių sprendimų nesulaukta. Tokią tiesą rėžia ekonomistai. Ir nors dažniausiai pirmi bei antri Seimo metai būna esminiai reformų vykdymui, kyla abejonių, kad pastarųjų iš vis nesulauksime. Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais automobiliais darbo metu naudojasi šalyje dirbantys miestų bei rajonų merai. Paaiškėjo, jog kai kurie automobilių nuomai negaili kone 700 eurų per mėnesį. Tokius mokesčių mokėtojų pinigus leidžia ne didžiųjų šalies miestų vadovai, bet rajonuose dirbanti valdžia. „Kaimiškas“ automobilis už 700 eurų per mėnesį Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, jo patarėjo Ramūno Bielevičiaus teigimu, darbo reikalams naudojasi tik jam skirtu automobiliu.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

Nors jau daugiau nei metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos srautai laikosi nusekę, verslo investicijos ir toliau sėkmingai auga. Tai reiškia, kad įmonės be didesnių sunkumų rado kitų šaltinių įgyvendinamiems projektams finansuoti ir parodė galinčios išgyventi ir be europinių lėšų. Naujausiais duomenimis, materialinės investicijos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 6,2 proc.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Praėjusią savaitę „Sodra“ per kredito įstaigas pervedė šiuo būdu išmokėti numatytas pensijų kompensacijas. Per išmokas pristatančias įstaigas pensininkai jas gavo kartu su pensijomis – įprastu metu. Su šiuo mokėjimu kompensuojamas sumas gavo ir prašymus išmokėti pensijų kompensacijas jau pateikę kompensacijų nesulaukusių pensininkų turto paveldėtojai. To dar nepadarę turto paveldėtojai, pagal įstatymą, turi kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą bei pristatyti paveldėjimo dokumentus.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.