rodikliai

Šių metų infliacija Rusijoje gali siekti 6,3 proc. Tokią prognozę žurnalistams paskelbė TVF atstovybės Rusijoje vadovas Antonijus Spilimbergas (Antonio Spilimbergo). Vis dėlto, jei nebus imtasi papildomų priemonių, 2013 m. infliacijos lygis bus šiek tiek didesnis, nei skaičiuotas pagal rodiklius. Sulaikyti infliaciją, pasak TVF atstovybės vadovo, padėtų griežta fiskalinė politika, taip pat pensijų ir sveikatos apsaugos reformos.

Naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN Lietuva“ 2012 metus baigė rekordiškai pagerinusi pagrindinius savo veiklos rodiklius. Jiems tiesioginės įtakos turėjo 2012 m. antrąjį ketvirtį įvykdyta sėkminga technologinė įmonės modernizacija, atlikta per 35 dienas trukusį kapitalinį remontą, ir aukštos naftos perdirbimo maržos Europoje. „Bendrovė „ORLEN Lietuva“ 2012-uosius baigė su rekordiniu 114 mln. USD EBIT pelnu, kuris yra 89 mln. USD didesnis nei 2011 metais.

Nors pastaruoju metu JAV makroekonomikos rodikliai gerėjo, artimiausiu laikotarpiu situacija JAV ekonomikoje liks komplikuota. 2012 m. trečiojo ketvirčio BVP augo 2,7 proc., bet paskutinį metų ketvirtį ir 2013 m. pradžioje ekonomika jau turėtų šiek tiek „vėsti“. Ekonomikos susitraukimui įtakos gali turėti ankstesniais ketvirčiais išaugusios atsargų apimtys ir spalio mėnesį rytinę JAV pakrantę nusiaubęs uraganas „Sandy“, kuris neigiamai veikia užimtumą, vartojimo išlaidas ir gamybos apimtis.

Ekonominių vertinimų rodiklis lapkričio mėnesį siekė – 6 ir palyginti su spalio mėnesiu buvo 2 proc. punktais maženis, o su lapkričio mėnesiu pernai – 2 proc. punktais didesnis. Tai žemiausias verslo aplinkos įvertinimas nuo šių metų vasario mėnesio, praneša Statistikos departamentas. Per mėnesį pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais ir pasiekė žemiausią lygį per 12 mėnesių. 44 proc. (3 proc. daugiau) vadovų teigė, kad blogai vertina paklausą, 49 proc. (+5 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,5 proc., o visoje ES - 2,3 proc. Rugpjūtį pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,5 proc. 2012 metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,3 proc., o ES - 2,7 procento.

Namų, butų ir kitų nekilnojamojo turto objektų pardavimas buvo bepasivejantis 2008-ųjų lygį, bet rugsėjį rodikliai kiek smuko. Kainos taip pat šiek tiek nukrito. Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo sandorių sumažėjo. Rugsėjį Lietuvoje parduoti 688 (rugpjūtį - 732) individualūs gyvenamieji namai, 1 839 (rugpjūtį - 2 193) butai, taip pat mažiau parduota žemės sklypų bei kito nekilnojamojo turto.

Pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui valstybių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) euro zonoje pasiekė 90,0 proc., palyginti su 88,2 proc. BVP rodikliu po pirmojo ketvirčio. Visoje Europos Sąjungoje (ES) skola padidėjo nuo 83,5 iki 84,9 proc. BVP. Palyginus su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valstybių skola išaugo ir euro zonoje (nuo 87,1 iki 90,0 proc.), ir visoje ES (nuo 81,4 iki 84,9 proc.). Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 44 mlrd. 157 mln.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.

Kinijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad šalies eksportas rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 9,9 proc. Rugsėjo eksporto mastas, kuris sudarė 186 mlrd. JAV dolerių, viršijo prognozes. Importas, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo 2,4 proc. Kinijos prekybos perteklius išaugo iki 27,7 mlrd. JAV dolerių. Antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką pastaruoju metu neigiamai paveikė smukusi paklausa iš Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikų.

Pagrindinių JAV ekonomikos rodiklių indeksas rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį, šįkart 0,1 procentinio punkto. Verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ skaičiuojamas indeksas, rodantis ekonomikos perspektyvas per artimiausius 3-6 mėnesius, sumažėjo iki 95,7 punkto, palyginti su 0,5 proc. augimu, užfiksuotu liepos mėnesį. Grupės atstovai teigia, kad silpna vidaus paklausa ir toliau slegia ekonomiką, o indeksas tai puikiai atspindi. 2004 metais indeksas siekė 100 punkto.

Internetinės svetainės turi daugybę įvairių rodiklių, kuriais galima matuoti svetainės efektyvumą ir naudingumą. Būtų galima pradėti nuo tradicinių, antai unikalių lankytojų skaičius, paspaudimų skaičius, vidutinė apsilankymo trukmė, baigti sudėtingesniais, tarkim, atmetimo rodikliu (angl. bounce rate). Tačiau patys vertingiausi rodikliai yra daugybės rodiklių kombinacijos, paaiškinančios vartotojų elgseną ar tam tikrą interesą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Nors politikai sako, kad ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau socialines pašalpas gaunančiųjų būrys katastrofiškai gausėja. Daugėjant socialinės pašalpos gavėjų, šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti. Per metus socialiai remtinų asmenų šalyje padaugėja beveik 50 procentų, nes be socialinės pašalpos jau nepragyvena ir gaunantieji minimalią algą. Panevėžio mieste prašančiųjų paramos eilės kasmet ilgėja.

Dėl euro zonos skolų krizės, silpnos pasaulio ekonomikos būklės ir artėjančių prezidento rinkimų nuotaikos Prancūzijos gamybos sektoriuje sausį netikėtai subjuro. Pasitikėjimo sumažėjimas sustiprino ekonominio pesimizmo nuotaikas šalyje. Nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas sumažėjo nuo 94 punktų gruodį iki 91 punkto sausį. Tai žemiausias rodiklis nuo 2010-ųjų vasario.

Sergamumas gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę neviršijo įprasto šiam metų laikui lygio, tačiau po truputį auga. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) duomenimis, 41-ąją metų savaitę – spalio 10–16 dienomis – sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bendras rodiklis siekė 41,61 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Penktadienį Vilniuje įvyko Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) vyriausybinės darbo grupės posėdis, kuriame aptarti rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis Lietuvoje surengtų Senojo žemyno pirmenybių organizaciniai klausimai. „Apie organizacinę sėkmę jau daug buvo kalbėta, sulaukėme daug komplimentų iš įvairių sričių atstovų – dalyvių, svečių, sirgalių, tačiau galime pasidžiaugti, kad pradžiugino ir finansiniai čempionato rodikliai.

Šiandien, rugsėjo 20 d., tarptautinė organizacija Save the Children International kartu su visomis jai priklausančiomis nacionalinėmis „Gelbėkit vaikus“ organizacijomis, sieks atkreipti pasaulio lyderių, susirinkusių į kasmetinę Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke, dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų krizę trečiojo pasaulio šalyse ir lėtai kintančius kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo rodiklius. Tai sudėtinė globaliu mastu organizacijos vykdomo projekto EVERYONE (liet.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų liepą, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 10,0 proc., kaip ir birželį. Praėjusių metų liepą nedarbas sudarė 10,2 proc. Visoje ES nedarbas šių metų liepą siekė 9,5 proc., kaip ir birželį. 2010 m. liepą nedarbas ES sudarė 9,7 proc. "Eurostat" skelbia, kad liepą darbo ES neturėjo 22,711 mln. žmonių, įskaitant 15,757 mln. bedarbių euro zonoje.

Norintieji įsigyti nuosavą butą arba investuoti į nekilnojamąjį turtą gali atsikvėpti – butų kainos jau kurį laiką nekyla, kai kur jos, atrodo, tvirtai stabilizavosi ir nerodo kilimo ženklų. Butų kainos kito skirtingai Skelbimuose siūlomų vidutinių butų kainų statistika rodo, kad per paskutinius pusantrų metų didžiuosiuose šalies miestuose būta skirtingų pokyčių. Vilniaus mieste šiuo metu siūlomos butų kainos tokios pat, kokios buvo praėjusių metų pradžioje, rodo portalo Aruodas.

Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai. Atotrūkis didėja per krizes Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą.

Kol pa­sau­lis pra­na­šau­ja ant­rą kri­zės ban­gą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos spe­cia­lis­tai ra­miai mie­ga. Jie įsi­ti­ki­nę, kad eko­no­mi­nio kra­cho jų sri­ty­je ne­bus. Bent jau ne to­kio, koks bu­vo prieš po­rą me­tų. Kai­nos sta­bi­lios – kri­zė ne­bai­si. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, pir­mą šių me­tų ket­vir­tį sos­ti­nė­je per mė­ne­sį bu­vo par­duo­ta ar­ba pirk­ta be­veik pu­sė tūks­tan­čio būs­tų. Šiau­liuo­se – ko­ne pen­kis­kart ma­žiau.

Kauno mieste ir rajone šiemet birželį užregistruoti 2595 bedarbiai, tai yra 8,6 proc. daugiau nei gegužę. Didžioji dalis, apie 90 proc., bedarbių užregistruota mieste. Nuo birželio 15 d. pastebimas darbo biržoje besiregistruojančių absolventų skaičiaus didėjimas. Gegužę užregistruoti 88, o birželį– 252 absolventai. Per birželį Kauno teritorinėje darbo biržoje nedarbo lygis, palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis, nepakito ir siekė 10,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Organizacija „Fund of Peace“ ir žurnalas „Foreign Policy“ sudarė „valstybių-nevykėlių“ reitingą („Failed States Index“), kuriame Lietuva užėmė 149 vietą iš 177, aplenkdama Latviją 135-oje ir Estiją 140-oje vietoje. Rusija užima 82 vietą, Baltarusija - 83, Lenkija – 146. Visą reitingą galite peržiūrėti čia. Žurnalas kasmet publikuoja pasaulio šalių sąrašą, kuriame atsispindi jų valdžios efektyvumas. Pirmą vietą užima šalis, kurioje daugiausia trūkumų, trukdančių šalies vystumuisi.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos žemes ūkis patyrė be galo daug virsmų, praradimų bei atradimų. Dabartinę jo būklę galima vertinti labai kontraversiškai, tačiau tikriausiai visi sutiks, kad būtina daryti viską, jog ateityje žemdirbystės padėtis būtų daug geresnė, nei esanti šiuo metu – kad ir kaip sparčiai judėtume žinių visuomenės ar inovatyvių technologijų link, žemes ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas.

Kinija keičiasi. Lepinami ekonomikos augimo ūkininkai masiškai keliasi gyventi į miestus, o vieno vaiko politika žaibiškai padidintas vyresnių gyventojų skaičius. Kinijai praėjusią savaitę paviešinus gyventojų surašymo duomenis paaiškėjo, kad šalis sparčiai senėja, bet Komunistų partija vieno vaiko politikos atšaukti neketina. Baigiantis 2010 metams atliktas visuotinis surašymas parodė, kad 1,34 mlrd.

Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės tvirtinimu, šiemet buvo padaryta viskas „tilpti“ į leistinų viršyti oro užterštumo rodiklius dienų limitą, o jei tai nepavyko, kalti kaimynai – tiek artimi, tiek ir tolimi. Viršijo ir kiti Negana to, iki metų pabaigos – dar daugiau kaip mėnuo, be to, prasidėjus šildymo sezonui miestiečių kūrenamų krosnių dūmai gali toliau bloginti oro kokybę.

Gali būti, kad realios vartojimo prekių kainos Kinijoje auga ženkliai greičiau nei skelbia oficiali statistika, rašo „Bloomberg“. Šanchajaus gyventojai teigia, kad pavyzdžiui batų kainos per metus pakilo 50 proc., o vaisių ir žuvies kainos šoktelėjo aukštyn 20 procentų. Oficialus Kinijos metinis vartojimo kainų indeksas liepos mėnesį siekė 3.3 proc. Pasak statistų, automobilių, mobiliojo ryšio paslaugų, drabužių kainos mažėja. Visgi  kai kurie analitikai statistika nepasitiki.

II-ąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc., šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas. LTV „Labas rytas“ studijoje ketvirtadienį svečiavęsis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo jaunimo nedarbo lygis. „Turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti“, – tikino pašnekovas ir pastebėjo, kad tarp bedarbių liepą jaustas nemažas susidomėjimas verslo liudijimais.

Valdžia net išsijuosusi giriasi, kad suvaldė šalies ekonomikos nuosmukį. Lyg tarp kitko pabrėžiama, kad šioks toks ūkio augimas pasiektas per sparčiai besistiebiantį eksportą. Eiliniams piliečiams atrodo, kad į užsienį vis didėjančiais tempais vežami Lietuvoje pagaminti ar perdirbti pramonės gaminiai. Švelniai tariant, tai - ne visai tiesa. Masiškai tuštinamos ir į užsienį išvežamos mūsų žemės gelmės. Per sunkmetį jose slypinčių naudingųjų iškasenų gavyba ūgtelėjo net 30 proc.