rodikliai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pirmąją 2022 m. savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. Sausio 3–9 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 62 atvejus 10 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę  – 53 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (lapkričio 15–21 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 53,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 44,8 atvejo 10 tūkst. (ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, lapkričio 1–7 d. mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Marijampolės apskrities gyventojai (rodiklis – 31,8 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad antrąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (spalio 11–17 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nedaug pakito, palyginti su ankstesne savaite.   NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – šiek tiek daugiau – 75,9 atvejo 10 tūkst.

Koronaviruso situacija – vis dar kebli. Nors pirmadienį užfiksuotų atvejų skaičius kiek mažesnis nei praėjusių dienų, specialistai perspėja, kad situacija išlieka sudėtinga.  Apie tai savo „Facebook“ profilyje dar sekmadienį rašė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, šiemet koronavirusu serga vaikai, o perlipta atvejų riba – tokia pati, kaip ir praėjusių metų gruodžio mėnesį. „Septynių dienų naujų atvejų vidurkis šią savaitę perlipo 2000 ribą.

Nepaisant karantino, neveikiančių restoranų ir barų, daugybės ribojimų, kurie buvo įvesti, kelerius metus mažinę alkoholio suvartojimą, pernai lietuviai vėl gėrė daugiau ir mirė dėl to dažniau. Tiesa, pamažu auga skaičius ir tų, kurie alkoholio nevartoja visai. Tai rodo penktadienį paskelbti naujausi Lietuvos statistikos departamento ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo didesnis nei savaitę prieš tai. Balandžio 19–25 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 20,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek padidėjo. Kovo 1–7 d. šis rodiklis siekė 12,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 11,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmąją kalendorinio pavasario savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (15,2 atvejo 10 tūkst.

Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst. žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Pagal juos, sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 19,6 iki 18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sausio 18–24 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje gruodžio 21–27 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (52-ąją metų savaitę) daugiausia sergančiųjų užregistruota Panevėžio apskrityje (34,4 atvejo 10 tūkst.

Statistikos departamentas paskelbė naujausius demografinių pokyčių duomenis, kurie lyginami su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo atveju – lapkričio mėnesiu. Grafa, kuri labiausiai krinta į akis – mirtingumas. Lyginant praėjusių ir šių metų žmonių mirtingumą lapkričio mėnesį – jis išaugo daugiau nei 43 procentais. Mokslininkai situaciją vertina paprastai, tai rodo sveikatos apsaugos sistemos būseną.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nežymiai sumažėjo ir siekė 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 30 d. – gruodžio 6 d. daugiausiai sergančiųjų – 45,9 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę dar šiek tiek padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyta 23 610 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, mirė 463 anksčiau užsikrėtę pacientai ir abu šie skaičiai yra didžiausi nuo pandemijos pradžios, rodo ketvirtadienį paskelbti šalies kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Trečiadienį buvo paskelbta apie 20 985 naujus COVID-19 atvejus.

Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ą vietą tarp 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių, rodo UNICEF paskelbta ataskaita. Tyrimo autoriai vertino vaikų psichinę būklę, fizinę sveikatą ir naudingus įgūdžius Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pagal šiuos rodiklius Lietuva užėmė atitinkamai 36-ą, 20-ą ir 33-ą vietas. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 20–26 d.) sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Bendras šalies sergamumo rodiklis buvo 12,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Vilniaus apskrityje (14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Tauragės (6,4 atvejo 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 55 kokliušo atvejai ir tai net 28 kartus daugiau susirgimų palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu (2 atvejai). Beveik ketvirtadalis šiemet susirgusiųjų kokliušu buvo gydomi ligoninėje ir dauguma jų neskiepyti. Trečdalį (32,7 proc.) susirgusiųjų sudarė vaikai iki 4 m. amžiaus. Po penktadalį (20 proc.) sergančiųjų registruota  5–9 m. amžiaus grupėje, beveik po tiek pat (21,8 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 6–12 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės. Pernai tuo pačiu metu (15-ąją metų savaitę) bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik 3 kartus didesnis – 61,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 30 d.–balandžio 5 d. sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 39,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 56,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo, tačiau sergančių gripu skaičius – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje vasario 24 d.–kovo 1 d. siekė 77,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 73,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau sergančių gripu skaičius išliko panašus. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nuo vasario 17-osios iki vasario 23-iosios siekė 73,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 7-ąją šių metų savaitę – 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į NVSC Kauno departamento siūlymą skelbti gripo epidemiją, nuo vasario 11 d. skelbia gripo epidemijos pradžią Kauno mieste. 6-osios metų savaitės (vasario 3–9 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekė 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausiai sergančiųjų – Kauno mieste – 127,52 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau užregistruota daugiau gripo atvejų. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 10–16 d. siekė 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pirmąją vasario mėn. savaitę – 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Alytaus apskrityje. Lapkričio 18–24 d. sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo ir siekė 51,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai lapkričio 11–17 d. sergamumo rodiklis buvo 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Akivaizdu, kad artimiausiomis dienomis laukia labai permainingi orai. Sinoptikai tikina, kad šilumą ir saulėtas dienas keis lietus ir debesuotumas. Per Lietuvą keliauja anticiklonas, judantis iš vakarų į rytus. Tad nelyja, vėjas aprimo. Šventinės dienos būta gražios. Toks pat, o gal dar gražesnis – ir šis trečiadienis. Ir ne tik Lietuvoje. Vasariškai šilti ir ramūs orai numatomi nuo Nicos iki Maskvos. Karščiai tvyros Ispanijoje, Italijoje, Balkanų šalyse.

Lietuvoje 2016 m. mirė 41 106 žmonės, t. y. 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2016 m. sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc.

 Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai optimistiškai nenuteikė – antrąjį ketvirtį metinis ūkio augimas siekė vos 1,3 proc. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio, rodantis, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas pasaulio iškrečiamoms išdaigoms yra silpnokas. Susidūrus su rimtais išoriniais iššūkiais, ūkio varikliai pradėjo strigti.

 Klaipėdos jūrų uoste – rekordinis birželis. Uosto vadovas Arvydas Vaitkus pranešė, kad birželį uosto krovos apyvarta siekė 3 mln. 300 tūkstt. tonų. Visų laikų rekordus sumušė ir surinktos rinkliavos: „Birželis yra rekordinis visų laikų mėnuo. Pagal surinktas rinkliavas, pajamų gauta virš 4 mln. eurų, ko dėka turime dvi krovinių rūšis, kurios yra dominuojančios ir keliančios mūsų apyvartą – tai yra naftos produktai ir trąšos“, - sakė A. Vaitkus.

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas rugsėjo 17 dieną dalyvavo interaktyvioje diskusijoje „Lietuva, quo vadis? Mūsų universitetai“. Ar Lietuvos universitetai geba išugdyti lyderius? Svarbiausia čia – tikėjimas, kad tai galime padaryti. Be šio tikėjimo tikrai nieko nebus. Kitas itin svarbus dalykas, kurį reikia sužinoti – kokia yra jauno žmogaus, žengiančio į universitetą, motyvacija.

 Ramunė Dambrauskaitė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos katedros lektorė, daktarė Janina Šeputienė Šiaulių miesto ekonominius ir demografinius statistinius duomenis lygino su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestais. Nors statistiniai skaičiai ir neturėtų gąsdinti, kadangi vidurkyje kartais slypi kone kraštutiniai skaičiai, vis dėl to girdint tokius rodiklius darosi ne itin malonu.

Šį mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Lietuvą šiai dienai lenkia tik Moldovos Respublika (16,8 l) ir Baltarusija (17,5 l). Lietuva aplenkė netgi Rusija (15,1 l), kuri visuomenėje laikoma daugiausiai alkoholio vartojančia šalimi pasaulyje.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Vytautas Kleinauskas Vežėjams su nerimu laukiant naujosios krovinių tranzito Rusijoje tvarkos, siūlome susipažinti su importo ir eksporto rodikliais, kurie buvo užfiksuoti šių metų pirmąjį pusmetį. Iš vienos pusės jie yra gana neblogi, tačiau yra ženklų, kurie verčia susimąstyti. Problemų gali atsirasti ne tik dėl naujos gabenimo tvarkos, bet ir dėl lėtėjančio krovinių srauto.  Iš pirmo žvilgsnio padėtis Rusijoje nėra prasta.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2013 m. rugsėjo mėn. buvo 2 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 4 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11, statybos – 9, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai – 2 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. rugsėjo mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais.

Antrąjį ketvirtį 1,5 mlrd. litų dydžio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršio susidarymą lėmė gerokai padidėję paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų perviršiai. Šiuo laikotarpiu nedaug didėjo užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. 2013 m. pirmąjį pusmetį irgi užfiksuotas einamosios sąskaitos balanso perviršis, jis sudarė 784,8 mln. litų (2012 m. pirmąjį pusmetį buvo susidaręs 546,9 mln.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 4 procentiniais punktais ir sudarė 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10, pramonės – 6, paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai – po 1 procentinį punktą. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. liepos mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais.

Ekonominių vertinimų rodiklis birželį buvo 6 ir, palyginti su geguže, padidėjo 3 procentiniais punktais, skelbia Statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, pramonės – 4 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai padidėjo 1 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. birželio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų birželio mėnesį buvo minus 8. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su gegužės mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas. Birželio mėn.

Prieš savaitę surengtos bendros „Linavos“ ir „Creditreform Lietuva“ spaudos konferencijos metu pastarosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pristatė įvairius Lietuvos vežėjų rodiklius fiksuotus praėjusiais metais. Su įdomiausia statistika siūlome susipažinti visiems Lietuvos vežėjams. Transportas – lietuviškas verslas „Creditreform Lietuva“ analizavo įvairias verslo šakas, siekdami išsiaiškinti, kur yra daugiausiai Lietuviško kapitalo. Tam buvo pasirinktis 1 tūkst.