robertas dargis

Žinios, kad Latvijoje ir Estijoje neva prasidėjo nekilnojamojo turto rinkos griūtis, šio verslo atstovų bei analitikų teigimu, ypatingos įtakos Lietuvai neturėtų padaryti, rašo „Vakarų ekspresas“.Teigiama, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės dirba ties savikainos riba, o ir būstų mūsų šalyje pastatoma kur kas mažiau nei Estijoje bei Latvijoje.Užvakar buvo paskelbta, kad Estijoje peržengta kainų kritimo riba, už kurios neva oficialiai prasideda nekilnojamojo turto rinkos griūtis.

Būsto pardavėjai pirkėjams privilioti griebėsi neįprastos reklamos. Prabilta, kad jie neva stabdys kitais metais suplanuotus gyvenamojo būsto projektus Vilniuje, skelbia „Vilniaus diena“.   Užsimenama, kad šitaip atsiras būsto stygius, nors dabar naujų daugiabučių priplanuota per daug. Patys statytojai tvirtina, kad šitokių veiksmų verčia imtis rinka ir daryti investicijas atgrasantys valdžios veiksmai.

Dar neseniai reti pasiūlymai pirkti žemės sklypus su daugiabučių gyvenamųjų statybai parengtais detaliaisiais planais dabar statytojus pasiekia kone kasdien, siūlomos nuolaidos, sutinkama derėtis, rašo „Verslo žinios“. Tačiau, pasak dienraščio, sumažėjus būstų paklausai, statytojai neskuba pirkti: vieni atsargiai skaičiuoja ir vertina miglotas rinkos perspektyvas, kiti turi anksčiau pirktų sklypų arba laukia dar ryškesnio kainų mažėjimo.

Būstų statytojai nori tankinti šiuo metu egzistuojančius miestų mikrorajonus ir ragina savivaldybes prisiimti daugiau infrastruktūros išlaidų, kurias sumažinus esą būtų galima tikėtis ir mažesnių būstų kainų, rašo Delfi.lt.Tuo tarpu Aplinkos ministerija tvirtina nematanti būtinybės rajonus užstatyti iki maksimalaus leistino intensyvumo, nes esą kuo jis mažesnis, tuo geresnė gyventojų gyvenimo kokybė.

Vietos verslininkų ir užsienio investuotojų teigimu, problemų, susijusių su žemės rinkos reguliavimu Lietuvoje tiek daug, kad esą jau nebepakanka supaprastinti vieną ar kitą procedūrą. Problemą raginama spręsti iš esmės, pranešė LTV naujienų tarnyba. Verslininkų teigimu, būsimų naujakurių ar žemės neatgaunančių savininkų piketų sumažėtų, jei Lietuvoje būtų lankstesnės teritorijų planavimo procedūros, sparčiau tvirtinami bendrieji planai ar laisviau keičiama žemės paskirtis.

Penkios institucijos pasirašė memorandumą atspindintį siekį sutvarkyti šalies erdvinės plėtros sistemą Balandžio 7 d., aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis ir Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasirašė memorandumą, skirtą teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos padėčiai Lietuvo...

Statybų bendrovės prabilo apie naują problemą: didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, trūksta laisvos žemės. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, žemės deficitas - viena iš priežasčių, dėl ko žaibiškai brangsta butai ir prastėja jų kokybė. Kodėl sunku rasti laisvos žemės Didžiosios statybų bendrovės jaučia nuolatinį plėtrai paruoštų žemės plotų trūkumą. Tai „Omni.

Šį ketvirtadienį, liepos 8 dieną, Atviros Lietuvos fondas ir Valdo Adamkaus fondas pristato visuomenei bendrai įkurtą Pilietinės visuomenės institutą. Instituto paskirtis - stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Ar reikalingas Lietuvai nacionalinis verslas? Ar lietuvių verslininkams reikalinga Lietuvos valstybė? - klausia Darius Kuolys “Laisvosios Europos” ir Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" pirmadienį (08.25), 11 val. 5 min. Laidoje dalyvauja verslininkai Robertas Dargis, Ramūnas Garbaravičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Audrius Rudys.

Vilniuje bręsta dar vienas sklypų skandalas, mat šalia garsaus verslininko namo išgaravo valstybės saugomas miškas. Į šį skandalą įsipainiojo ir buvęs Rolando Pakso Vyriausybės kancleris Robertas Dargis. Namą prestižinėje sostinės vietoje - Valakupių miško parke - beveik prieš dvejus metus įsigijęs UAB "Minolta Baltia" generalinis direktorius Rolandas Viršilas nutarė dar keturiais arais prasiplėsti žemės sklypą.