robertas dargis

„Pasaulio ekonomikos forumo ir Pasaulio banko verslo aplinkos tyrimuose Lietuvos konkurencingumas bei verslo aplinka ne progresuoja, bet regresuoja. Lietuvos reitingas nukritęs iš 44 į 45 vietą praėjusiais metais rodo, kad prarandamų pozicijų priežastis yra nepakankamas valdžios dėmesys ir ryžtas greitai spręsti struktūrines problemas verslui svarbiose srityse“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indekso ir įmonių apklausos apie euro įvedimą rezultatai. Estijai įsivedus, o Latvijai siekiant eurą įsivesti 2014 metais, LPK atlikta apklausa parodė, kad šalies verslas palaiko euro įvedimą Lietuvoje, tačiau nesutaria, kada yra geriausias laikas tai padaryti. Apklausus 130 šalies įmonių, paaiškėjo, jog 84 proc. pritaria, kad šalyje būtų įvestas euras. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams šiuo metu yra pagrindinis klausimas, nepaisant demografinių problemų. Tačiau investicijas stabdo ne viena kliūtis. „Nors šiandien mūsų ekonomika atrodo neblogai – eksportas tolygiai auga ir pirmojo ketvirčio rezultatai yra geri, – esame susirūpinę, kad investicijų, ypač produktyvių investicijų lygis yra be galo žemas,  sakė R. Dargis.

 Kas lemia verslininko įvaizdį? Koks jis yra ir turėtų būti? Kokia verslininko funkcija visuomenėje? Tokius klausimus kėlė verslo atstovai Lietuvos laisvosios rinkos instituto suorganizuotoje diskusijoje „Žvilgsnis iš šalies – koks verslininko vaidmuo visuomenėje?“. „Įvaizdžio formavimas – kiekvieno verslininko asmeninė užduotis. Geriausias metodas pakeisti įvaizdį – pačiam kažką sąžiningai daryti ir pačiam imtis įvaizdžio kūrimo“, – diskusijoje sakė „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.

Europai trūksta alkanumo, kuriuo pasižymi kylančios Azijos bei Afrikos rinkos, o Lietuvai trūksta stabilumo politikoje bei investicijų į regionus, sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje ateityje gyventojų mažės. O tokių regionų kaip Afrika bei Azija populiacija sparčiai augs. „Alkanumo“ stokojanti Europa gali neturėti, ką pasiūlyti šioms augančioms rinkoms.

Emigracija ir senstanti visuomenė – šios problemos Lietuvos verslininkams užduoda klausimą – kas dirbs Lietuvos įmonėse po dešimties metų? Ieškodamas atsakymų į šį klausimą Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmiausiai akcentuoja poreikį pritraukti investicijas į Lietuvą, o tai padaryti, kai Europos verslininkai nežino Lietuvos, yra neįmanoma. „Jei pažiūrėti į raidą gyventojų į priekį, iki 2021 darbingų žmonių skaičius Lietuvoje sumažės 400 tūkst. žmonių.

Lietuvai jau reikia vytis nebe Estiją, o Latviją, teigia Lietuvių pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Roberto Dargis, rašo lrt.lt. R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus. „Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius.

Gruodžio 3 dieną prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prisijungė keturios naujos organizacijos: Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, Lietuvos Turizmo Rūmų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Raidla Lejins & Norcus“ ir UAB „K2LT“. Jų vadovai dalyvaus LPK prezidiumo darbe.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Valdančiosios daugumos ketinimai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1 tūkst. litų turės poveikį daugiausia darbo vietų turinčioms šakoms, tai yra maisto pramonės gamyba, tekstilė ir baldai, sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, penktadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. Todėl, jo nuomone, reikia įvertinti, kokias pasekmes turės tai mūsų konkurencingumui ir, visų pirma, eksportui.

Rinkos tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė sako, kad statistinį Lietuvos rinkėjo portretą nupiešti sudėtinga. Tačiau garantuoti sėkmę rinkimuose gali susiformavęs partijos elektoratas, ryškus lyderis ir neapsisprendusių balsuotojų medžioklė. – Ne vienus metus atliekate balsavusiųjų apklausas. Ar iš tyrimo duomenų galima apibūdinti statistinį Lietuvos rinkėją? – Statistinį portretą nupiešti būtų sunku.

Seimo rinkimuose kol kas pirmaujančios Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas vadina Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės politiką „komunizmu“ ir siūlo spręsti nedarbo bei ekonomikos sąstingio problemas didesne valstybės parama su importu konkuruojančiam verslui. Savo viziją V. Uspaskichas vadina „generuojančia ekonomika“. Aiškindamas, kas tai yra, jis tvirtina, jog neturėtume laukti, kol pagerės ekonominė padėtis ES ir atsigaus Lietuvos eksportas.

12 sričių pasiūlymai ir vienijantis tikslas – didinti verslo konkurencingumą ir skatinti ekonomiką. Birželį išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu, Robertas Dargis praėjusią savaitę LPK Verslo forume kreipėsi į politikus: pagrindinis siekis, kad žalia atmintinė atsidurtų ant naujosios Vyriausybės darbo stalo. Paskutinė pramonininkų naujiena – pasiūlymai partijoms, kurie turėtų būti įtraukti į naujosios Vyriausybės programą.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių  Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

Valstybė investuoja į energetiką ir pastatų renovavimą, bet daug gyventojų emigruoja, ir neaišku, ar šiomis gėrybėmis dar bus kam naudotis, –  tokią mintį pirmadienį surengtame Verslo forume iškėlė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas  Robertas Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis, ketvirtadienį išrinktas ketvirtuoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, sakė, kad pirmasis jo darbas naujose pareigose bus gerai pasiruošti rinkimams, išnagrinėti, kokias programas siūlo partijos ir teikti savo pasiūlymus. Antra,  jis negailėjo kritikos valdžiai, primindamas, kad pradėtus darbus būtina pabaigti.

Rimvydas Širvinskas-Makalius būtent kelionių verslą pradėjo dėl to, kad pats yra aistringas keliautojas. Tačiau ar šiandien tikrasis pomėgis nenublanksta šalia kitų rūpesčių? „21-erių metų būti direktoriumi yra visiška nesąmonė! Kai aš ateinu į banką ir pasakau kur čia reikia eiti verslo klientams? Jie pažiūri į mane ir sako: tu verslo klientas?! Stok į eilę vaikeli!“- patirtimi dalinosi kelionių organizavimu užsiimantis jaunas vyras.

Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę. Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis. Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją.

Praėjo daugiau nei dvidešimt metų nuo dienos, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Ar per tą laiką atsikratėme sovietinės praeities ir socialistinio požiūrio? „Lietuva dydžiu panaši į Daniją, Olandiją, bet šios šalys neišgyveno viso šio siaubo, – teigia Jonas Karčiauskas, UAB „Audėjas“ generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentas.

Didžiausia valstybės bėda, dėl kurios niekaip neatsigauna ekonomika, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininko Roberto Dargis, – nesirūpinimas  kasdieniu žmonių gyvenimu. Trys sritys, kurioms derėtų skirti daugiausia dėmesio, kad šalies ekonomika atsigautų, tai energetika, užsienio investicijų pritraukimas ir biurokratijos aparato darbas.

Žurnalo „Investuok“ surengtame seminare, skirtame situacijai nekilnojamojo turto rinkoje aptarti, ekspertai konstatavo, kad ilgai trukęs rinkos nuosmukis baigiasi. Tačiau entuziazmo, jog artimiausiu metu turto kainos ir sandorių skaičius ims augti prieškriziniu tempu, taip pat nėra. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis sako, kad situacija NT rinkoje vis dar neapibrėžta.

Aplinkos ministerijos duomenimis, ministras Gediminas Kazlauskas priėmė šalies statybų asociacijų atstovus, aptarė su jais šiandieninę statybų sektoriaus padėtį, numatė ateities bendradarbiavimo perspektyvas. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas apžvelgė dabartinę statybų industrijos situaciją. Anot pranešėjo, statistika skelbia, kad šiuo metu šalyje bedarbių yra 220 tūkst.

Šiandien pirmą kartą Vietos savivaldos dienos proga miesto Rotušėje iškilmingai pagerbti nusipelnę vilniečiai. „Džiaugiuosi, kad už nuopelnus vietos savivaldai galiu įteikti šiuos atminimo ženklus ir padėkos raštus skirti įvairiose savivaldos srityse pasižymėjusiems vilniečiams. Kaip sostinės meras, esu laimingas, kad atminimo ženklais bus apdovanota ir nemažai Vilniaus Savivaldybės darbuotojų.

Vyriausybei pripažinus, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis bus įvestas, savąją šio mokesčio koncepciją trečiadienį Seime pristatė Tautos prisikėlimo partija. Tiesa, į mokesčio pristatymą susirinkę NT ir finansų ekspertai kritikavo ir "prisikėlėlių" modelį, ir pačią NT mokesčio idėją. Tautos prisikėlimo partijos manymu, NT mokestis prisidėtų prie NT kainų reguliavimo, turto naudojimo efektyvumo, didintų biudžeto įplaukas.

Sunkiai judančiame Klaipėdos universalios sporto arenos, kurioje 2011 metais turėtų vykti Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės, projekte - dar vienas aistrų protrūkis. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad teismai dėl arenos operatoriaus parinkimo konkurso gali nubraukti Europos Sąjungos paramą šiam projektui. Dabar nerimą jau kelia būsimųjų statybų klausimai. Viešojoje erdvėje suabejota, ar grandiozinio objekto statybų konkurso sąlygos nėra parengtos tik vadinamiesiems monopolininkams.

Finansų ministro Algirdo Šemetos šeimoje greit įkurtuvės. Ministro tėtis, statybų verslininkas irgi Algirdas ir irgi Šemeta, šeimai perstatinėja dvarą ir tikisi, kad Europa prie to irgi prisidės finansiškai, nes šeimai vienai dvarą išlaikyti - sunku. Specialistai teigia, kad dvare tvarkomasi smarkiai pažeidžiant įstatymus.

Svarbiausiems Lietuvos ekonomikos sektoriams atstovaujančios didžiosios šalies verslo asociacijos ragina valdžią taisyti padėtį, kurioje atsidūręs šalies ūkis, ir siūlo būdus, kaip tai padaryti. Vakar Vilniuje verslo forume susibūrę verslo atstovai vardijo esmines prie valstybės valdžios vairo sėdinčiųjų iki šiol padarytas klaidas ir žėrė pamokymus, kaip būtų galima taisyti padėtį. Tačiau valdžios atstovams atrodo, kad jų sprendimai „nelabai tesiskiria“ nuo tų, kurių pageidauja verslas.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis šeštadienį vykusiame susitikime su Seimo Pirmininku Arūnu Valinsku ragino paspartinti renovacijos procesus. Vertindamas esamą renovacijų programos situaciją R. Dargis teigė, kad „procesai vyksta, tik jiems reikėtų daugiau greičio“. Jis turėjo priekaištų ir dėl nesuformuoto darbo mechanizmo. Pasak R. Dargio, buvo aptarti planai renovuoti daugiabučius ir galimybės taip padėti Lietuvos statybų sektoriui.

Skolose paskendusiems gyventojams kitais metais gyvenimas galbūt nušvis – Vyriausybei bus teikiama asmens bankroto įstatymo koncepcija. Lietuvoje jau metus rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį bankrotą galės skelbti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Pagal šiuo metu egzistuojančius įstatymus fiziniam asmeniui, turinčiam finansinių problemų, tenka didelė rizika likti nemokiam ir už tai būti atsakingam visą gyvenimą – tol, kol sumokės skolas.

Lietuviški įstatymai – demokratijos viršūnė, teismai ir antstoliai – uoliausi jos puoselėtojai. Pirmieji leidžia teisinėmis priemonėmis žlugdyti bet kurią bendrovę, antrieji, regis, tik ir stengiasi, kad tokių būtų kuo daugiau. Nori žlugdyti? Prašom! Elementarus teorinis žlugdymo scenarijus, kurį praktiškai jau patyrė daugybė verslininkų, rašo „Respublika“. Įmonė A panūsta sunaikinti konkurentus – įmonę B. Tam visai nebūtina griebtis antiįstatyminių priemonių.

Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti. NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Esmė“ vadovė 25 metų Inga Stumbrienė prisipažino tėvą samdanti tik tam tikriems darbams, todėl jis nėra nuolatinis įmonės darbuotojas, praneša „Lietuvos rytas“. Apie dabartiniam „tvarkiečių“ vedliui R. Paksui mokamą autorinį atlyginimą I. Stumbrienė neseniai atvirai papasakojo žurnalistams.

Vienas aukščiausių karjeros valstybės tarnautojų nepartinis Vyriausybės kancleris 46 metų Valdemaras Sarapinas gali būti priverstas atsisakyti šių pareigų. Tačiau teigiama, kad jam jau ruošiamas kitas svarbus postas. Akivaizdu, kad būsimasis premjeras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius kanclerio poste norės matyti savo, o ne dabartinio ministro pirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo paliekamą žmogų.

Nekilnojamojo turto bendrovės sako, kad jau keletą mėnesių bankai užsukę būsto paskolų kranelius gyventojams. Ir jei artimiausią pusmetį jie nebus atsukti, net ir didžiausi būstų statytojai ir pardavėjai gali bankrutuoti, praneša LTV „Šiandien“. Anot nekilnojamojo turto pardavėjų, kitąmet pasistatyti namą gali kainuoti penktadaliu pigiau, dar pigiau – maždaug trečdaliu – gali pavykti įsigyti butą, o žemės sklypą – net perpus mažesne kaina.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

Žymų būsto pigimą kitąmet žadanti Finansų ministerija sulaukė aršios kritikos. Finansų ministerija prognozuoja žymų nekilnojamojo turto (NT) kainų smukimą, tačiau tokioms prognozėms rinkos specialistai negaili kritikos ir jų autorius kaltina neprofesionalumu, rašo „Respublika“. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. kainos NT rinkoje gali mažėti 15-20 proc. – taip skelbiama naujausioje makroekonominių rodiklių apžvalgoje.

Vyriausybė trečiadienį valstybinės ekonominės svarbos statusą suteikė trims projektams, iš kurių du netiesiogiai priklauso žinomiems Lietuvos verslo magnatams Vladimirui Romanovui bei Bronislovui Lubiui. Premjeras Gediminas Kirkilas neigia, kad suteikiant valstybinės svarbos statusą „Jūros vartų“ projektui, įtakos galėjo turėti visuomeninis jo konsultantas, vienos iš projektą įgyvendinančių bendrovių vadovas Robertas Dargis.

Į Seimą besiveržiančių partijų lyderiai liežuvius plonina ne tik prieš rinkėjus. Kad apmokėtų rinkimų kampanijos išlaidas, politikai aktyviai beldžiasi ir į verslininkų duris. Dalis jų prisipažįsta niekuo negalintys padėti dėl ekonominio sunkmečio. Verslo milžinai niekada nešykštėjo pinigų partijoms. Tačiau prieš rinkimus jos dažniau ir intensyviau atakuoja verslininkus prašymais paremti finansiškai.

Bliūkštančios būsto kainos maskuojamos akcijomis ir nuolaidomis. Žodžiais „akcija“ ir „nuolaida“ pasidabino daugelio nekilnojamojo turto (NT) bendrovių reklamų. Analitikų manymu, taip maskuojamas natūralus būsto kainų kritimas, rašo „Respublika“. Pastaruoju metu viena po kitos pasirodė kelios butų pardavimo akcijos - kvadratinio metro kaina krito tai 18, tai 20 proc., o viena bendrovė pirkėjams siūlėsi kuri laiką net komunalinius mokesčius už juos mokėti.

Nei aplinkosaugininkai, nei su jais bendradarbiaujantys pasieniečiai didelės problemos dėl brakonierių tinklų Kuršių mariose neįžiūri. Pasirodo, ją pradėję kelti viešumon buriuotojai, regatos dalyviai, patys kalti - iš anksto nepranešė savo maršruto. Jau nebe pirmus metus Kuršių mariose vykstančių Lietuvos regatų rezultatus gadina ties pasienio su Rusija ruožu sustatyti brakonierių tinklai.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Pirmojo šių metų ketvirčio ekonominė statistika ir ekspertų prognozės rodo, jog nėra jokio pagrindo kalbėti apie Lietuvos ūkio krizinę situaciją, teigia ūkio ministras Vytas Navickas. Anot jo, dabar šalyje ekonomika šiek tiek sulėtėjusi, vyksta tam tikri struktūriniai persitvarkymai, tačiau jokios krizės nėra. Ministras išliko optimistas ir dėl infliacijos.

Ne taip seniai prasidėjo buriavimo ir pramoginių laivelių laivybos sezonas, o Klaipėdoje esančio Laivybos kontrolės skyriaus inspektoriai jau surašė per 50 protokolų dėl įvairių pažeidimų - nuo gelbėjimosi liemenių neturėjimo iki laivo vedimo išgėrus. Šiemet už įvairius taisyklių pažeidimus jau skirta 8 tūkst. litų baudų.

Sekmadienio vakarą Klaipėdos jūrų uoste siautėjo ir kitiems laivams didžiulį pavojų kėlė neblaivaus buriuotojo valdoma žymiausia šalies jachta „Lietuva“. Jos kapitonu prisistačiusiam klaipėdiečiui Robertui Kuzevičiui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, rašo "Respublika". Sekmadienį apie 21 val.

Sostinės savivaldybės ir Vyriausybės atstovo ginčą dėl gyvenamųjų namų Pilaitės mikrorajone turėtų nagrinėti teismas. Prokurorai tvirtina, kad savivaldybė pažeisdama įstatymus leido statyti aukštesnius daugiabučius, skelbia LTV „Panorama“. Tuo metu verslininkai jau baigia statyti namus pridurdami, kad statybas reglamentuojantys įstatymai yra dviprasmiški. Į sostinės Pilaitės rajone statomus namus jau keliasi naujakuriai.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.