rinkėjai

Sekmadienį vyksta 2024 metų Seimo rinkimų pirmasis turas. Netrukus paaiškės, kas ateinančius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente ir pakeis 2020-aisiais išrinktą Seimą. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią su rinkimais susijusią informaciją. Užtikrintai nuo 21 val. pirmauja socialdemokratai, antri iki kelių minučių po vidurnakčio buvo „Nemuno aušra“, o treti – konservatoriai. Vis tik po vidurnakčio konservatoriai žengė į antrą poziciją.

Nors rinkėjams smalsu sužinoti politikų pozicijas artėjant Seimo rinkimams, kai kuriuos kandidatus „nepatogūs“ klausimai, matyt, per daug gąsdina, kad atsakytų. Taigi testas, skirtas pasitikrinti rinkėjų nuomonių su kandidatais suderinamumą, leidžia pasilyginti vos su 4 proc visų kandidatų, mat likusieji į klausimyną nusprendė neatsakinėti. Politologams taip pat akį rėžia testo rezultatai, kurie nieko nereprezentuoja. „Manoteises.

Amerikai išgyvenant šokiruojantį Joe Bideno pasitraukimą iš kovos dėl prezidento posto, JAV rinkėjai „Sky News“ ir „Sky“ partneriui JAV televizijai NBC sako, kad yra „sugniuždyti“ ir „sujaudinti“ jo pasitraukimo. „Esu šiek tiek nusivylęs, nes ketinau balsuoti už J. Bideną šiuose rinkimuose“, – sako Jackas Ramonas iš Oklahomos. „Aš jį myliu, balsavau už jį, palaikau jį“, – sako Angela Dean, demokratų rinkėja iš Konektikuto.

Sekmadienio vakarą, pasibaigus balsavimui Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir generalinis komisaras Renatas Požėla pateikia naujausią informaciją. Policijos duomenimis, pagal kriminalinės policijos vykdytą stebėseną reikšmingos informacijos nefiksuota. Anot R. Požėlos, policija reagavo į konfliktines situacijas, tikrino gautą informaciją. Dažniausi pranešimai buvo dėl viešosios tvarkos pažeidimų, neblaivių asmenų.

Pasibaigus balsavimui prezidento rinkimų pirmame ture, skaitytojai ėmė klausti, kur dingsta po balsavimo likę biuleteniai, vokai ir kita panaudota medžiaga. Kas su ja daroma, paaiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patarėja, laikinai vykdanti Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas Diana Daubarė. Kaip nurodė VRK patarėja, suskaičiavus balsus, biuleteniai (galiojantys ir negaliojantys) dedami į didįjį plastikinį voką, kuris dedamas į balsavimo apylinkės antrąjį maišą.

Lietuvoje prasidėjęs išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo susilaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Vilniuje prie balsavimo punkto Lukiškių aikštėse nusidriekė milžiniška eilė.  Balsuoti vilniečiai ėjo ir vieni, ir su kolegomis, kai kurie atsivedė vaikus ar net augintinius. Tiesa, kai kuriems šie prezidento rinkimai – pirmieji.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo balsavimas. Sostinėje balsavę žmonės džiaugiasi, kad kol kas balsavimas vyksta sklandžiai ir labai greitai, tačiau referendumo klausimo formuluotė kai kuriems pasirodė išties sudėtinga. 8 val. 30 min. balsavimo punkte dar nebuvo daug žmonių – viduje buvo pakankamai vietos palaukti, darbuotojai ramiai aptarnavo rinkėjus. 9 val. 05 min. rinkėjų ėmė sparčiai daugėti.

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant vakar dienos užsiregistravusių duomenis, kas yra virš 48 tūkst. 144 ir prieš penkerius metus tą pačią dieną užsiregistravusių skaičius, kas buvo 38 tūkst. 103, yra akivaizdu, kad 10 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija primena, kad penktadienis paskutinė registracijos diena dalyje užsienio valstybinių gyvenantiems rinkėjams, planuojantiems už kandidatą į prezidentus balsuoti paštu. VRK praneša, kad  rinkėjų registracija balsuoti paštu baigiasi tiems rinkėjams, kurių biuleteniai bus siunčiami iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių Kanadoje, Kazachstane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Penktadienį Lietuvoje prasideda dar vienų – Seimo – rinkimų politinė kampanija. Tą dieną įsigalios ir prezidento dekretas, kad eiliniai Seimo rinkimai bus rengiami spalio 13 dieną. Politinė kampanija pradedama likus pusmečiui iki rinkimų dienos. Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo rinkimų kampanijos dalyviais registruotis gali partijos ir fiziniai asmenys, ketinantys į Seimą kandidatuoti savarankiškai.

Septyni iš 10 Lietuvos gyventojų nemano, kad reikėtų leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, rodo LRT/Baltijos tyrimų apklausa.  Kaip parodė tyrimo rezultatai, 70 proc. gyventojų nepritaria tokiai idėjai, 22 proc. mano, kad reikia leisti jaunuoliams balsuoti rinkimuose, o 8 proc. arba neturėjo nuomonės, arba į klausimą neatsakė. Palankiausiai į balsavimą nuo 16 metų žiūri jaunesnio amžiaus – 18-29 metų – respondentai, kurių 32 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo registruoti rinkėjus, kitų metų rinkimuose norinčius balsuoti užsienyje. Visi rinkėjai, pageidaujantys balsuoti užsienyje paštu arba atvykę asmeniškai į Lietuvos diplomatines atstovybes, gali registruotis portale rinkejopuslapis.lt, teigiama antradienį išplatintame pranešime. „Pagrindinė šių rinkimų naujovė – rinkėjų patogumui sudaryta galimybė registruotis balsuoti iš karto visuose kitąmet vyksiančiuose rinkimuose ir referendume“, – teigia VRK.

Po Seime priimtos pataisos VRK ragina rinkėjus pasitikrinti asmens dokumento galiojimo laiką. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ruošdamasi kitąmet vyksiantiems trejiems rinkimams ir referendumui, kviečia rinkėjus pasitikrinti, ar jų asmens tapatybės dokumentų galiojimas neartėja prie pabaigos. Tie rinkėjai, kurių dokumento galiojimas yra pasibaigęs daugiau kaip metus iki rinkimų dienos, turi kreiptis, kad būtų įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Iki prezidento rinkimų liko kiek daugiau nei pusmetis. Po truputį visos partijos kelia ir skelbia savo kandidatus, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda žinią, apie savo sprendimą kandidatuoti ar nedalyvauti rinkimuose, vis dar laiko po paslapties šydu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad valdačioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) laimėjo sekmadienį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus, bet opozicija turės galimybę jame suformuoti daugumą. PiS per rinkimus surinko 36,8 proc. balsų, rodo „Ipsos“ atliktos apklausos. Anot jų, opozicinė Pilietinė koalicija (KO), vadovaujama Donaldo Tusko Piliečių platformos, gavo 31,6 proc. balsų. Apklausų duomenimis, partija „Trečiasis kelias“ gavo 13 proc. balsų, „Naujoji kairė“ – 8,6 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) eglučių įžiebimo šventėse pernai gruodį Vilniaus rajone dovanomis vaikams netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK nustatė, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra glaudžiai susijusi su LLRA-KŠS: minėtosios organizacijos valdymo organuose dalyvauja buvę kandidatai į savivaldybės tarybą, mero postą.

Per pakartotinį antrąjį Visagino mero rinkimų turą jau balsavo 38,53 proc. rinkėjų, policija teigia, jog procesas vyksta sklandžiai. Visagine dėl mero posto varžosi du daugiausiai rinkėjų balsų pirmajame ture gavę kandidatai – „valstietis“ Erlandas Galaguzas bei „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė. 11,15 proc. rinkėjų Visagine balsavo iš anksto, o sekmadienį iki 15 valandos balsą atidavė dar 27,37 procentai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Tauragės policija praėjusią savaitę pradėjo tyrimą dėl rinkėjų papirkinėjimo Pagėgiuose, sulaikyti penki žmonės. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, rinkėjų balsai buvo perkami Lietuvos regionų partijos naudai. Šios partijos kandidatas Kęstas Komskis antrajame rinkimų ture gavo 39,74 proc. rinkėjų balsų ir buvo neišrinktas, rinkimus Pagėgiuose laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas Vaidas Bendaravičius, gavęs 58,83 proc. balsų.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 143 tūkst. arba 10,05 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Aktyviausiai balsavo Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 23,44 proc. ir 22,06 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 5,07 proc. rinkėjų. Panevėžio rajone aktyvumas siekė 5,89 procento.

Per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė kiek daugiau nei 83 tūkst. arba 6,25 proc. rinkėjų, rodo penktadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Aktyviausi išliko Lazdijų ir Ignalinos rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 13,59 proc. ir 13,56 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – atitinkamai 2,09 proc. ir 2,1 procento.

„Valstiečio“ Kęstučio Tubio sugrąžinimas į Anykščių mero rinkimus prie balsadėžių paskatino grįžti ir rinkėjus – bent jau taip rodo pirmoji išankstinio balsavimo diena, kur kandidatas varžosi su socialdemokratu Dainiumi Žiogeliu. Iš tiesų anykštėnai iš anksto balsuoja jau antrą dieną, tačiau antradienį jie dar rinkosi tarp D. Žiogelio iki konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus.

Per pirmąją išankstinio balsavimo dieną savo valią antrajame merų rinkimų ture išreiškė beveik 23,6 tūkst. arba 1,66 proc. rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį skelbia, kad aktyviausi – Lazdijų rajono (4,39 proc.), mažiausiai aktyvūs – Panevėžio rajono (0,33 proc.) rinkėjai. Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, praėjusią savaitę vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 48,93 procentai rinkėjų nuo visų teisę balsuoti šiuose rinkimuose turinčių rinkėjų skaičiaus, rašoma VRK pranešime žiniasklaidai. Analizuojant rinkėjų statistiką, VRK duomenys rodo, kad aktyviausiai savivaldybių tarybų narius ir merus rinko 65-74 metų amžiaus rinkėjai, jų į rinkimus atėjo 59,1 procentas nuo balsavimo teisę turinčių šios amžiaus grupės rinkėjų.

Įtarimai dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise per savivaldos rinkimus pareikšti dviem asmenims, jie susiję su išankstiniu balsavimu Telšiuose ir Lazdijuose. „Penktadienį 62 metų moteriai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje – trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“, – BNS pirmadienį pranešė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Rasa Gelžinytė.

Daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys. Pirmadienio rytą suskaičiavus visų apylinkių balsus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 17,45 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,2 proc. balsų. Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai bendrai gavo 13,84 proc. balsų.

Dar vienos kadencijos siekę ilgamečiai savivaldybių vadovai ir šiuose rinkimuose užėmė tvirtas pozicijas, išrinkti jau pirmajame ture arba pakliuvę į antrą. Vienintelis iš daugiau nei 15 metų savivaldybei vadovaujančių merų, kandidatavusių dar vienai kadencijai, šiuose rinkimuose krito socialdemokratas Alvydas Katinas. Kovoje dėl rajono vadovo posto jis liko trečias. Šeštai kadencijai iš eilės kandidatavęs A. Katinas, Utenos meru rinktas nuo 2003 metų, per šiuos rinkimus gavo 14,28 proc.

Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose jau pareiškė 78 tūkst. 440 arba 3,29 proc. rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį skelbia, kad 72 tūkst. 916 rinkėjų balsavo savivaldybių pastatuose ar įrengtose balsavimo vietose iš anksto, o 5 tūkst. 524 – specialiuosiuose paštuose. Aktyviausi buvo Neringos savivaldybės rinkėjai – 18,47 proc., per 7 proc.

Rinkėjų šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, palyginti su 2019 metų, sumažėjo beveik 76 tūkstančiais. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino galutinius rinkėjų sąrašus, kuriuose – 2 mln. 385 tūkst. 262 rinkėjai. „Šis skaičius, palyginus su prieš ketverius metus vykusiais rinkimais, yra sumažėjęs trimis procentais, beveik 76 tūkst. rinkėjų, kas atitinka visą Panevėžio miestą“, – sakė VRK darbuotojas Darius Gaižauskas.

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kovo 5 d., kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iki rinkimų dienos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsiųstame pranešime spaudai skelbia vietų, kuriose bus galima balsuoti iš anksto, sąrašą. Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas vasario 28, kovo 1 ir kovo 2 dienomis. nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.

Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančių įstaigų salėse atskirų partijų ir kandidatų susitikimai su rinkėjais nepageidaujami, įstaigos teigia besilaikančios mero Manto Varaškos rekomendacijų. Liberalų sąjūdžio kandidatė į Kazlų Rūdos meres Reda Kneizevičienė BNS sakė, kad jai neleista susitikimo su rinkėjais surengti Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos salėje.

Partijas ir politikus kausto rinkėjų nepasitikėjimo įšalas: kaip rodo naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa, jokia politinė jėga ar matomas partijos veidas pastarąjį mėnesį iš esmės nepasigerino savo reitingų. Užtat kelių gerai žinomų politikų populiarumas juntamai smuko.  Apie tai, kas vyksta, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo bendrovės „Vilmorus” vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį nereikšminga persvara pritarė kontroversiškam pensijų reformos planui suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių, bet atmetė siūlymą uždrausti pramoninę ūkininkystę. Galutiniai rezultatai rodo, kad nedidelė dauguma šveicarų pirmą kartą per daugiau nei ketvirtį amžiaus pritarė vyriausybės planui pertvarkyti šalies pensijų sistemą. Panašias iniciatyvas rinkėjai anksčiau atmestė du kartus – 2004 ir 2017 metais.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad JAV rinkėjams teks apginti vieną „pagrindinių“ teisių į abortą, jeigu Aukščiausiasis Teismas panaikins atitinkamas konstitucines garantijas. J. Bidenas perspėjo, kad leidinio „Politico“ paskelbtos daugumos nuomonės projekto kopijos autentiškumas nebuvo patvirtintas.

Renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus šiose savivaldybėse iš anksto kol kas balsavo 0,89 proc. rinkėjų. Kelmės rajone aktyvumas buvo didesnis ir siekė 1,22 proc. rinkėjų, o Trakų rajone – 0,61 proc. rinkėjų. Iš anksto Kelmėje balsavo 247 rinkėjai savivaldybėje ir 43 rinkėjai specialiuosiuose paštuose, Trakuose šie skaičiai atitinkamai buvo 128 ir 44. Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tiria, ar Viktoras Pranckietis, praėjusiais metais dalyvaudamas Seimo rinkimuose, neklaidino rinkėjų prisistatydamas profesoriumi, pranešė lrytas.tv. Anot jos, tyrimas pradėtas gavus skundą. Lrytas.tv teigimu, V. Pranckietis profesoriaus pareigas Žemės ūkio akademijoje ėjo tik pustrečio mėnesio prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus.

Šeštajai kadencijai prasibrovęs į Seimą Petras Gražulis jau galanda dantį prieš seksualines mažumas. O šių atstovai nežada nusileisti. Rinkimuose krito premjeras Saulius Skvernelis ir ministras Aurelijus Veryga. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas meldžiasi, kad patektų į Seimą, mat nesugebėjo įveikti konservatoriaus Edmundo Pupinio. Socialdemokratą nuo gėdos kol kas gelbėja lygus skaičius balsų, tačiau nežinia, ar ilgam. Rinkimų komisija perskaičiuoja balsus.

Galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams balsuoti mobiliuosiuose punktuose pasiteisino  – juose balsavo apie tūkstantis rinkėjų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė. „Saviizoliacijoje esančių rinkėjų vietose balsavo apie tūkstantį. Vilniuje apie 750, Kaune apie 230 ir Šiauliuose, Raseiniuose apie 40“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Antrajame Seimo rinkimų ture žmonės iš anksto, bent jau kol kas, balsuoja aktyviau nei pirmajame. Pirmąją dieną balsą atidavė dvigubai daugiau žmonių nei pirmajame. Jau ne privačiai, o viešai balsuoti nutarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji į rinkėjus kreipėsi užuomina apie valdančiuosius, tačiau premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šie žodžiai skirti konservatoriams.

Išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture prasidėjo įdomybėmis – naktį bandyta įsilaužti į išankstinio balsavimo vietą. Be to, skirtingai nuo pirmojo turo, atsirado galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams patiems atvykti į balsavimo punktus išreikšti valią. Didžiausiais iššūkiais atvykusiems tapo įmesti voką į balsadėžę ir užkurti nesivedantį automobilį. Pirmadienio rytą sostinės Lukiškių aikštėje per pirmąjį rinkimų turą matytų rinkėjų eilių – nė kvapo.

Išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture prasidėjo įdomybėmis – naktį bandyta įsilaužti į išankstinio balsavimo vietą. Tiesa, nieko pagrobti nepavyko, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako, kad, net ir patekus į patalpas, vogti nebūtų ką – geriausiu atveju kompiuterius ir spausdintuvus. Skirtingai nuo pirmojo turo, šįkart saviizoliacijoje esantiems rinkėjai galės patys atvykti į balsavimo punktus išreikšti valią.

Saviizoliacijoje esantys rinkėjai turės teisę palikti izoliacijos vietą iki 3 valandų tam, kad galėtų nuvykti į specialiai saviizoliacijoje esantiems rinkėjams parengtą išankstinio balsavimo vietą.

Pirmadienį atidaromos specialios išankstinio balsavimo vietos saviizoliacijoje esantiems rinkėjams Saviizoliacijoje esantys rinkėjai, grįžę iš užsienio arba turėję sąlytį su sergančiais COVID-19 liga, išskyrus rinkėjus, kuriems diagnozuota COVID-19 liga (koronavirusinė infekcija), galės balsuoti iš anksto specialiai jiems skirtose išankstinio balsavimo vietose. Išankstinio balsavimo vietų saviizoliacijoje esantiems rinkėjams sąrašas: – Vilniuje – Laisvės pr.

Lietuvoje sekmadienį prasidėjo Seimo rinkimai. Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimo riziką, visi rinkėjai privalo dėvėti kaukes, reguliuojami jų srautai, o biuletenius daugelis pildo savo atsineštais rašikliais. Rinkimų organizatoriai įspėja, kad dėl privalomo atstumų laikymosi kai kur gali susidaryti ilgesnės nei įprasta eilės. Kauno centre esančioje Miško rinkimų apylinkėje pirmieji rinkėjai pasirodė prieš pat septintą valandą, įeinančius pasitiko dezinfekcinio skysčio buteliukas.

Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. Koronaviruso pandemija pakoregavo ir Seimo rinkimus, todėl šiemet jie vyksta kitaip nei ankstesniais metais. Reikia laikytis įvairių saugumo reikalavimų: kaukes privaloma dėvėti tiek balsavimo patalpoje esantiems komisijų nariams, tiek rinkėjams.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kuomet rinkėjai gali iš anksto pareikšti savo valią Seimo rinkimuose. Balsavimas specialiuosiuose paštuose bei namuose dar bus tęsiamas. „Šiandien yra paskutinė diena balsuoti iš anksto savivaldybėse, kitose papildomose vietose, ir rinkėjai, kurie rinkimų dieną negalės atvykti į apylinkes, kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto“, – BNS sakė Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pirmadienį prasidėjus balsavimui iš anksto Seimo rinkimuose sostinės Lukiškių aikštėje nutįso eilė. Atėję balsuoti gyventojai teigė, kad šie Seimo rinkimai išskirtiniai, o kai kurie jų atvirai pripažino, kad tik paskutinę minutę apsisprendė, už ką balsuoti. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys portalui tv3.lt teigė, kad rugsėjo mėnesio duomenimis, net 18 proc. rinkėjų dar neapsisprendę, už ką balsuoti. Dar 8,8 proc.

Ar įmanoma artėjančiuose Seimo rinkimuose nupirkti rinkėjų balsus ir už kiek žmonės pasiryžę savo balsą parduoti? Tokį eksperimentą atliko TV3 žinių žurnalistai.  Parduoti savo pasirinkimo teisę rizikuojant pakliūti į areštinę ir gauti pusės tūkstančio eurų baudą vilniečiai sutiko ir už 10 ir už 25 eurus, o kai kurie už pinigus net siūlėsi surinkti visą būrį tokių kuriem keli euras yra svarbiau nei sąžiningi rinkimai.

Iki Seimo rinkimų liko lygiai mėnuo. Ta proga Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė galutinį kandidatų į parlamentą sąrašą. O jame – gausu įdomybių. Sąraše – net 22 milijonieriai, septyniais daugiau nei per praėjusius rinkimus. Pasirodo, valdžia ir jos gėrybės masina vis daugiau tautiečių – kaskart tapti Seimo nariais nori vis daugiau žmonių. Nors daug kalbama apie jaunus veidus politikoje, statistiškai kandidatų amžius – vis vyresnis. Moterų sąraše – vos trečdalis.

Pas balsuoti namuose norinčius sergančiuosius COVID-19 ar turėjusius kontaktą su sergančiais bus vykstama su specialiais kostiumais, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matijošaitytė. Pasak jos, esantieji izoliacijoje dėl minėtų priežasčių ir norintys balsuoti namuose, apie tai VRK turės informuoti iš anksto.