rinkėjai

Lietuva jau išsirinko 73 naujojo Seimo narius. Tokius duomenis pirmadienio vidurdienį paskelbė Vyriausiosios rinkimų komisijos  (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. „Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti trys Seimo nariai. Tai  Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė Kėdainių rinkimų apygardoje, Leonardas Talmontas Vilniaus-Šalčininkų rinkimų  apygardoje (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – red. past.

Jau spalio 12 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vaizdo įraše užfiksuotos nusikalstamos veikos, kur vyksta tariamos derybos dėl įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų balsavimo už Darbo partiją. Tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, organizuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, ministras pirmininkas Andrius Kubilius pirmiausia pasipiktino Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu: „Iki šiol neturime galutinių rezultatų. Anksčiau be kompiuterių viską suspėdavo, o dabar... Todėl dabar, deja, galime kalbėti tik apie prielaidas.“ „Gausime apie 17 proc. rinkėjų balsų, kai viskas galiausiai bus suskaičiuota. Tokiais rezultatais esame patenkinti. Rinkėjai parodė pakankamai racionalų sprendimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius per ryte surengtą spaudos konferenciją pasakojo, kad išankstinės prognozės pasitvirtino. Anot jo, LSDP gavo būtent tiek rinkėjų balsų, kiek ir buvo prognozuota atlikus gyventojų apklausą. Jis pridūrė, kad svarbiausia – skatinti Lietuvos ekonomiką. Tam būtina kurti naujas darbo vietas ir pridedamąją vertę. „Kiekvieno valstybės vadovo turi būti tokia pozicija. Mano nuomone, nereikia leisti skolintų pinigų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ –  žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Ir rinkėjai moka meluoti“. Lietuvos rinkėjų požiūris į politikus dažnai būna gana nihilistinis. Jei kuris nors turtingas ir kandidatuoja – vadinasi, prisivogė. Jei neturtingas – vadinasi, eina vogti. Net dalyvaudami anoniminėse apklausose rinkėjai ne visada sako tiesą,  Sociologai prisipažino ir per šiuos rinkimus biją nelauktų paklaidų.

Trims kandidatams pastaroji Seimo rinkimų kampanija buvo sėkminga – vienmandatėse apygardose, preliminariais duomenimis, jie išrinkti naujos kadencijos Seimo nariais jau pirmajame rinkimų ture. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius Vilkaviškio apygardoje nugalėjo surinkęs 66,03 proc. rinkėjų balsų. Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė laimėjo Kėdainių apygardoje. Ją palaikė 55,16 proc. rinkėjų.

Neoficialiais duomenimis, Juodkalnijos parlamento rinkimus laimėjo valdančioji koalicija, praneša BBC. Politiko veterano Milo Džiukanovičiaus vadovaujama koalicija surinko apie 46 proc. balsų ir stipriai aplenkė opoziciją, kuri gavo apie 23 proc. balsų. Neoficialius rezultatus paskelbė nepriklausomi rinkimų stebėtojai CEMI. Jei rezultatai bus patvirtinti, tai bus trečia per tiek pat rinkimų M. Džiukanovičiaus pergalė nuo 2006 metų, kai šalis gavo nepriklausomybę nuo Serbijos.

(Papildyta 00.17) Už elektrinės statybas balsavo 35,74 proc. rinkėjų. Prieš – 60,34 proc. Suskaičiuota per 20 proc. balsų. (Papildyta 23.16) Paskelbti duomenys iš 218 apylinkių. Už elektrinės statybas balsavo 35,22 proc. Lietuvos piliečių, prieš – 61,02 proc. 3,75 proc. biuletenių negaliojantys. (Papildyta 22.42 val.) VRK paskelbti referendumo rezultatai. Už naują atominę elektrinę Lietuvoje balsavo tik 34,66 proc. referendume dalyvavusių piliečių. Prieš pasisakė 62,29 proc.

Toks pažeidimas užfiksuotas Pašilaičiuose, Žemynos rinkimų apylinkėje. Pasak stebėtojo Dmitrijaus Dimitrovo, nuo ryto prie urnų stoviniuoja eilės po penkiolika, dvidešimt žmonių: „Visi stovintys eilėje nekantrauja, todėl daugelis užeina į kabiną po du, netgi pildo biuletenius prie urnos neužėję į kabiną“. Anot stebėtojo, jis kreipėsi į pirmininką, tačiau šis teigė nieko padaryti negalįs. Įstatymai draudžia užeiti į kabiną dviem asmenims nepaisant, ar tai sutuoktiniai, draugai ir pan.

Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos iki 14 val. balsavo 25,39 proc rinkeju. Anot Vyriausosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, rinkėjai yra pakankamai aktyvūs. ,,Gan didelė mįslė, ar bus rinkėjų aktyvumas  šiek tiek didesnis negu 50 proc., ar šiek tiek mažesnis", – sakė jis.

Klaipėdos rinkėjai aktyvesni nei prieš keturis metus ir aktyvesni nei bet kada anksčiau, - iš akies teigia uostamiesčio žurnalistas Linas Poška. „Visada balsuoju toje pačioje Klaipėdos Baltijos apygardoje nr. 20, „Nykštuko (to paties pavadinimo darželis, - balsas.lt) apylinkėje. Ir maždaug apie vidurdienį.  Aktyvumas žymiai didesnis (12val.) nei 2008 metais. Salėje apie 80 žmonių.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. (Papildyta 11.46) VRK pirmininkas Z. Vaigauskas informavo žurnalistus, kad rinkimuose dirba daugiau kaip 14 tūkst. rinkimų komisijų narių ir labai gausus stebėtojų būrys.

Trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį Seimo rinkimuose iš anksto balsavo 4,33 proc. visų rinkėjų - daugiau nei 111 tūkst. žmonių, rodo šeštadienio popietę Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbti duomenys. Aktyviausiai balsavo Senamiesčio rinkimų apygardos rinkėjai Vilniuje - savo valią pareiškė net 13,41 proc. sąrašuose esančių asmenų. Pasyviausi - Šilainių apygardos rinkėjai Kaune. Iš anksto čia balsavo vos 1,08 proc. rinkėjų.

Šeštadienį pirmą valandą nakties įsigaliojo rinkimų ir referendumo agitacijos draudimas. Jau negalima agituoti už politines partijas ir kandidatus, kurie per sekmadienį vyksiančius rinkimus sieks patekti į parlamentą. Taip pat negalima agituoti už arba prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą. Agitacijos draudimo laikotarpis baigsis sekmadienį 20 val. kartu su rinkimų apylinkių uždarymu.

Penktadienį Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos dar tęsis balsavimas paštu, taip pat rengiamas balsavimas namuose. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose spalio 12 d. nuo 10 iki 20 val.

Antrajai išankstinio balsavimo dienai artėjant į pabaigą, šimtai rinkėjų užplūdo Vilniaus savivaldybę. Perą visą pirmąjį savivaldybės aukštą išsivingiavo eilės norinčiųjų pareikšti savo pilietinę poziciją. Išankstinis balsavimas savivaldybėse ir balsavimas specialiuose paštuose ketvirtądienį baigiasi 20 val.

Pasak policijos, apie 10 val. Alytaus pareigūnai gavo pranešimą, kad Alytuje, Dariaus ir Girėno gatvėje asmuo papirkinėja rinkėjus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai sulaikė du vyriškius – 61 metų  E. J ir 39 metų R. G., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Jie papirkinėjo rinkėjus siūlydami užmokestį už balsą, gėrimų ir užkandžių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas . Trečiadienį jau pradėti du ikiteisminiai tyrimai Šilutėje.

Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos, jog spalio 10-ąją Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje Nr. 32 vykstant išankstiniam Seimo rinkimų balsavimui į balsavimo vietą – Šilutės rajono savivaldybę – automobiliu buvo vežami žmonės, o vėliau su jais už balsavimą atsiskaitoma.

Va­kar aš­tun­tą va­lan­dą ry­tą Šiau­liuo­se, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, pra­si­dė­jo išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas Sei­mo rin­ki­muo­se ir re­fe­ren­du­me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Iki 17 va­lan­dos Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je sa­vo bal­sus bu­vo ati­da­vę apie 500 rin­kė­jų. Per pie­tus – ei­lė Vi­dur­die­nį Sa­vi­val­dy­bė­je prie bal­sa­vi­mo ka­bi­nų ri­kia­vo­si ei­lė.

Ketvirtadienį tęsis išankstinis balsavimas savivaldybėse ir balsavimas specialiuose paštuose. Balsuoti iš anksto gali visi asmenys, kurie rinkimų ir referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos dieną – spalio 14-ąją – negalės atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti iš anksto dar galima bet kurios savivaldybės pastate ketvirtadienį nuo 8 iki 20 val. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose spalio 11, 12 dienomis nuo 10 iki 20 val.

Nors rinkimai į Seimą rinkėjus prie balsadėžių sukvies tik sekmadienį, jau prasidėjo išankstinis balsavimas. Naujienų portalo Balsas.lt komandai ankstų trečiadienio rytą apsilankius Vilniaus miesto savivaldybėje pavyko sutikti ir pakalbinti išankstiniame balsavime panorusius dalyvauti sostinėje gyvenamosios vietos nedeklaravusius, bet šiuo metu čia gyvenančius ir savo nuomonę panorusius išreikšti žmones. Nors rinkėjai į savivaldybę plūdo tikrai aktyviai ilgos eilės ryto metą nesusidarė.

Būtent tiek klausimų uždavėme Darbo partijos pirmininkui. Politikas nevengė atvirai kalbėti apie vaikystę, asmeninį gyvenimą, verslo pradžią ir panašius dalykus. Vaikystė 1. Kada gimėte? –        Praėjusiame tūkstantmetyje, vasaros viduryje, po plėšrūno ženklu. Nors pats mėgstu būti žolėdis. 2. Kur? –        Šiaurėje, ten, kur temperatūra pasiekia 50 laipsnių šalčio.

Lietuvos studentų sąjungos kvietimas politikams praleisti naktį VGTU studentų bendrabutyje buvo išties įdomi ir gera patirtis. Tiesa, tenykštės gyvenimo sąlygos man nebuvo didelė naujiena ar siurprizas, nes ir pats studijas baigiau tik prieš šešerius metus, o ir šiaip su studentais nuolat bendrauju ir į svečius neretai užsuku, todėl žinau, kaip jie gyvena. Kita vertus, nakvoti bendrabutyje jau senai nebuvau pasilikęs.

Spalio 14 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos dalyvaus 2 milijonai 579 tūkstančiai 466 rinkėjai. Iš jų balsuoti užsienyje užsiregistravo 13 tūkst. 519 rinkėjų. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino tokį galutinį rinkėjų sąrašą. VRK duomenimis, per šiuos rinkimus rinkėjų yra apie 97 tūkst. 500 mažiau negu per 2008 metų Seimo rinkimus.

Sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės statybų galės dalyvauti du su puse milijonų rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ragina visus norinčius balsuoti jau šiandien pasirūpinti būtinais dokumentais. Naują valdžią rinkti ir pasisakyti, ar nori, kad Lietuvoje būtų statoma nauja atominė elektrinė, sekmadienį galės du su puse milijono rinkėjų – 100 tūkstančių mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose.

Šios savaitės viduryje vyks išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės. Vyks savivaldybėse Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo interneto puslapyje skelbia, kad balsavimas iš anksto vyks spalio 10 ir 11 d., tai yra šį trečiadienį ir ketvirtadienį. Tomis dienomis nuo 8 iki 20 val. bet kurios apygardos rinkėjai gali atvykti į artimiausios savivaldybės administracijos patalpas ir ten balsuoti.

Lietuvos piliečiai netrukus eis prie balsadėžių kaip einama į kazino, ar arklių lenktynes. Kas jau apsisprendė, kad dar ne, kas balsuos, kas ignoruos, o rinkimų dieną tėvynė primins lošimų namus. Juk patys išsirinksite Dėmesys bus sutelktas į prizus, kuriuos anksčiau ar vėliau gaus 141 politinės loterijos dalyvis. Gaus rinkėjų valia – ne kaip nors kitaip. Politikoje pergalė priklauso ne vien nuo pretendentų tikrų ar menamų pasiekimų, bet ir nuo rinkėjų ūpo.

Iki rinkimų likus 11 dienų, o iki išankstinio balsavimo – tik savaitei, daugelis vilniečių ir kai kurių kitų miestų gyventojų dar neturi rinkėjų kortelių. Jos turi būti išnešiotos iki spalio 6-osios, tad apylinkių komisijoms teks itin sparčiai suktis. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas sako, kad iki šio savaitgalio rinkėjus pasieks ir kortelės, ir kita rinkimų medžiaga, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Vilniaus miesto rinkimų komisijoms – pats darbymetis.

Iš Lie­tu­vos emig­ra­­vę apie pu­sė mi­li­jo­no žmo­nių tu­ri tei­sę bal­suo­ti ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se ir kon­sul­ta­ci­nia­me re­fe­ren­du­me dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės. Pi­lie­tiš­ki emig­ran­tai skun­džia­si, kad jų bal­sai ga­li bū­ti nu­til­dy­ti. Re­gist­ruo­tis in­ter­ne­te jiems siū­lo­ma neap­sau­go­ta­me pus­la­py­je. Bal­suo­ti ne­sau­gu? „Bal­suo­ti ver­ta, nes no­rė­čiau ka­da nors su­grįž­ti.

Sostinės Gedimino pr. 24 esančiame bute žmonės registruojasi ne todėl, kad nori balsuoti Naujamiesčio apygardoje, o todėl, kad atžaloms gautų vietą vaikų darželiuose, tvirtina Vilniaus savivaldybė. Anot savivaldybės, sprendžiant iš pastarųjų 4 mėnesių statistikos, savo gyvenamąją vietą šiame bute deklaruojančių asmenų augimas yra nežymus, o daugiausia jų sudaro tėvai su vaikais.

Man regis, žmonės jau pavargo nuo šios Vyriausybės ir jos veiksmų. Lietuva tapo pačia brangiausia šalimi Europos Sąjungoje su pačiais mažiausiais atlyginimais. Tai rodo, kad konservatorių politika nebuvo nei išmani, naujoviška ir neatnešė kokių nors teigiamų permainų.  O jei kai kur tų permainų ir įvyko, tai tik į blogąją pusę ir jas po rinkimų suformuotai valdžiai teks rimtai taisyti.

Domiuosi Seimo rinkimų politine kampanija, kandidatais, programomis ir kita rinkimų medžiaga, bet negaliu pasakyti, kad galiu rasti ir pamatyti viską, kas reikalinga rimto rinkėjo apsisprendimui normalioje demokratiškoje šalyje. Informacijos apie kandidatų susitikimus su gyventojais – praktiškai nėra. Partijos – labai uždaros.  Rodo tik fasadinę ir oficialią populistinę pusę ir nenori (ar nesivargina) suteikti rimtesnės  papildomos informacijos.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) visuomenei pristatė pasiūlymus politinėms jėgoms. 10-yje skyrių išdėstyti aktualiausi, LVK atstovų nuomone, verslui dalykai. Tarp jų – verslo ir valstybės partnerystė, finansų tvarumas ir mokesčių pagrįstumas, užimtumas, elektroninės paslaugos, eksporto skatinimas.

Rinkimai, Seimas, koalicijos, dešinieji, kairieji, energetika, korupcija, debatai, mokesčiai – šiuos žodžius jau slogu girdėti, nes šviesos tunelio gale nematyti. Prisipažinsiu – mėgstu paniurzgėti. Kai tik yra proga, niurzgu, kad tas blogai, anas taip pat blogai, tas – asilas, o anas – išvis psichikos ligonis. Tokių kaip aš turbūt yra nemažai. Visi mes – ne idealai. O ir būti idealiam, vadinasi, būti neįdomiam.

Vykstanti Seimo rinkimų kampanija parodo į kokią socialinę terpę daugiausiai nusitaikę mūsų politikai. Į kuo skurdesnius ir į tuos, kuriuos laiko asilais. Kampanija skurdžiams Didžiausias dėmesys kampanijos metu skiriamas tam, kiek valdžia leis mažiausiai mokėti algos ir pensijų temai. Dar dirbantys ir daugmaž užsidirbantys, kurių šalyje vis mažėja, nieko kaip tik ir nedomina. Čia galioja principas – kas veža, tam ir krauk.

Artėjant rinkimams į Seimą, prasideda tikras karnavalas: politikai neriasi iš kailio siekdami kuo išradingiau vilioti rinkėjus. Apie tai, kokiomis priemonėmis jie tai daro ir kodėl kaskart jų pažadais patikima, kalbamės su lektoriumi Aivaru Pranausku. – Politiko statusas ir jo reputacija – kaip šie dalykai veikia, kaip sukuriamas vienas ir įgyjamas kitas? – Statusą žmogus susikuria pats, o jo reputaciją sukuria kiti žmonės. Statusas apibrėžiamas per savivertę, ego.

Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Referendumo įstatymo pataisas, suderino referendumo ir rinkimų vykdymo tvarką. Pagal priimtas pataisas, referendumui ir rinkimams organizuoti bus sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui pateikto sprendimo ir rinkimuose. Rinkėjui bus įteikiamas ir balsuojant naudojamas vienas rinkėjo pažymėjimas arba rinkėjo kortelė.

Šiandien sporto visuomenę nustebinusi žinia apie Kauno „Žalgirio“ krepšininkų Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių bei Rimanto Kaukėno siekius dalyvauti Seimo rinkimuose įgauna vis didesnę simbolinę prasmę. Lieka atviras klausimas, ar toks verslininko ir partijos įkūrėjo Vladimiro Romanovo sprendimas susijęs su vienuoliktosioms tragedijos JAV metinėmis. Naujienų portalas Balsas.

Parlamento nario kėdės sieks daugiau kaip du tūkstančiai žmonių. Į vieną mandatą iš 141, esančio Seime, vidutiniškai pretenduos po 13–14 kandidatų. Tai – naujas rinkimų rekordas. Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenyje bus 19 partijų kandidatų sąrašų. Visos šios partijos kelia savo kandidatus ir daugelyje arba visose vienmandatėse apygardose. Be to, dar kelios politinės organizacijos kelia savo pretendentus į Seimą tik kai kuriose vienmandatėse apygardose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad šie rinkimai bus pirmieji, kai rinkėjų skaičius pradėjo mažėti. „Anksčiau buvo didelis 18-mečių prieaugis, tačiau dabar ateina ta karta, kuri gimė po 1990-ųjų kovo 11-osios, kai gimstamumas sumažėjo“, – lrytas.lt sakė Z. Vaigauskas. Keli tūkstančiai po 1990-ųjų kovo 11-osios gimusių jaunuolių turės teisę parlamentarus rinkti jau antrą kartą.

Artėjant rinkimų kampanijai ne vienai partijai rinkėjų viliojimo būdus pasufleruos smegenų plovimo specialistai. Ir duona, ir žaidimai Dalis apžvalgininkų spėja, kad nieko ypač originalaus per rinkimų kampaniją tikėtis neverta. Pagrindinės temos, kaip visada, bus „duona ir žaidimai“. Apžvalgininkas Aras Lukšas mano, kad žaidimų srityje dominuos kova su slibinu – korumpuota ir pagedusia teisėsauga, chuntomis, klanais ir apskritai tuo, kas įvardijama kaip sistema.

Po šių metų kovo 4-ąją vykusių prezidento rinkimų rinkėjų skaičius Rusijoje sumažėjo 736 tūkstančiais, praneša dienraštis „Kommersant“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „RIA Novosti“. Šis skaičius – skirtumas tarp dabartinio rinkėjų skaičiaus ir to, kurį prieš rinkimus paskelbė Centrinė rinkimų komisija (CRK). Ekspertai sako, kad šis „mirusiųjų sielų“ skaičius rodo, kiek fiktyvių biuletenių per rinkimus pateko į balsadėžes.

Vyriausioji rinkimų komisija baigė Seimo rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių registraciją. Prie starto linijos stojo ir kaip niekada gausus naujokų būrys. Kokios jų galimybės? Ar politikos senbuviams iššūkį metę naujokai gali tapti jėga, kuri sudrebins šalies politinę sistemą? Dienraščiui „Lietuvos rytas“ politologas Lauras Bielinis tvirtino, kad dabartinių naujokų problema – ryškaus lyderio stoka.

Šiaurės Suomijoje šiemet prognozuojamas rekordinis uogų rinkėjų antplūdis, kadangi planuojamas labai didelis mėlynių derlius. „Kiantama“, „Ber-Ex“ ir „Kainuum Tuote“ įmonės iš Kainuu miesto pasamdė daugiau nei 1000 uogų rinkėjų iš užsienio, kurie dirbs Kainuu, Koillismaa ir rytų Laplandijos regionuose, rašo naujienų portalas YLE.fi. Didžioji dalis uogų rinkėjų – tailandiečiai. Tačiau šiemet į Suomiją atvyks ir nemažai ukrainiečių.

Meksikoje sekmadienio vakarą baigėsi prezidento rinkimai. Kaip praneša „France Presse“, remdamasi balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, juos laimėjo opozicinės Institucinės revoliucinės partijos atstovas Enrique Pena Nieto. „The Associated Press“ informuoja, kad E. Pena Nieto surinko apie 40 procentų balsų. „The Wall Street Journal“ savo tinklalapyje pažymi, kad, rinkimų išvakarėse surengtų apklausų duomenimis, E. Penją Njetą remia 45 procentai Meksikos gyventojų.

Ilgametis Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas išrinktas penktąją kadenciją vadovauti šaliai. Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad šeštadienį vykusiuose rinkimuose už jį savo balsą atidavė 51 proc. piliečių, praneša agentūra AFP. Svarbiausia O. R. Grimssono priešininkė, 37 metų žurnalistė Thora Arnorsdottir surinko 34 proc. balsų ir pripažino savo pralaimėjimą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teikia Seimui siūlymą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku skirti Audrių Kasinską. A. Kasinskas nepriklauso jokiai politinei partijai, šiuo metu vadovauja Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriui. Kandidatas į VRK pirmininkus yra įgijęs Vilniaus universiteto vienpakopių teisės studijų diplomą, specializavosi Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės srityje.

Apklausos rezultatai rodo, kad per pastarąjį mėnesį stipriai smuko parama penkioms Nyderlandų partijoms, kurios pasisako už biudžeto išlaidų mažinimą. Jei parama nepadidės, už taupymo priemones pasisakančios partijos nelaimės rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų. Nyderlandai buvo pagrindiniai Vokietijos sąjungininkai reikalaujant daugiau fiskalinės drausmės euro zonoje, tačiau praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Marko Rutte centro dešiniųjų koalicijai tai gali pasikeisti.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.