rimvydas valatka

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Prie finišo artėjanti šio Seimo kadencija verčia atsiminti ne tik dramatiškas kovas dėl stambių projektų ar skambius parlamentinius tyrimus. Šalia „Leo LT“ istorijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo ir panašių batalijų buvo ir tikro cirko elementų. Visgi ir praėjusių kadencijų parlamentarai turėtų kuo pasigirti. Seimo narys Petras Gražulis 2005 m. rudenį parlamente buvo atidaręs mėsos turgų. Kolegoms jis pardavinėjo dešras, kumpius ir skilandžius.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė politikų kaltinama cenzūruotos aplinkos kūrimu, tačiau LRT darbuotojai pirmadienį išplatintu viešu pareiškimu neigia, kad jų kūrybos laisvė yra varžoma. Pareiškime, kurį pasirašė 52 žurnalistai ir laidų vedėjai, teigiama, kad tiek dirbant ankstesnei, tiek naujajai administracijai, jų kūrybos laisvė nebuvo ir nėra varžoma, o savo rengiamose laidose jie gali atspindėti pačias įvairiausias nuomones. Kaip portalui „Balsas.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

LRT tarybos pirmininko R.Pakalnio nuomone, vienas svarbiausių darbų, kurie laukia naujojo Lietuvos radijo ir televizijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus – tai santykių su Seimu taisymas. LRT tarybos pirmininkas įsitikinęs, A.Siaurusevičius supranta, jog viena yra būti televizijos laidos vedėju ir kas kita – visuomenės informavimo institucijos vadovu. „Veido“ pokalbis su R.Pakalniu. Veidas: Ar naujo vadovo paskyrimas lems esmines permainas LRT darbe? R.P.: Yra tikimybė, kad permainų bus.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) „Žvaigždžių dienos“ rungtynėse šiemet „Superberniukus“ pakeis „Supervyrai“ - kaip niekad solidi ir patyrusi komanda, kuri mes iššūkį geriausioms lygos krepšininkėms.

Knygynuose pasirodė knyga "Interneto gidas", padėsianti susivokti virtualioje erdvėje ir apsisaugoti nuo joje tūnančių grėsmių. "Vakaruose išleista daug knygų, kuriose galima pasiskaityti ne tik apie tai, kaip išsirinkti geriausią modemą ar kaip pagerinti savo naršyklės darbą, bet ir apie tai, kaip vystėsi internetas ir kultūra. Savo knyga siekiame pirmiausia užpildyti šią nišą Lietuvoje", - sako knygą sudaręs ir ją redagavęs apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Maištingas Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio būdas jam kiša koją nuo pat vaikystės. Nerimastingą vaikiną bandyta mesti iš vidurinės mokyklos, dabar – iš Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos, rašo „Vilniaus diena“. „Vilniaus diena“ pasidomėjo, kodėl diplomatų šeimoje augusiam A.Paleckiui labiau priimtini kartais sveiku protu nesuvokiami išsišokimai, nei racionalus problemų sprendimas.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis prieš mėnesį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje Druskininkuose pristatė LRT pasiekimus: gerėja laidų kokybė, didėja vartotojų auditorija ir įstaigos pajamos, visuomeninis transliuotojas labiau įsiklauso į visuomenės reikmes bei lūkesčius.

Svarbiau ne susitarimai, bet padaryti darbai Prasidedant naujam sezonui keletą žodžių apie pagrindinius darbus ir galimą politinę raidą. Kaip ir prognozavau, Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų santykiai daugelio apžvalgininkų buvo įnirtingai gvildenami ir vasarą, nors, mano įsitikinimu, tema nėra verta tokio didelio dėmesio. Esu kalbėjęs, kad vienerių metų mūsų bendradarbiavimo patirtis yra įvairi: yra pozityvių dalykų, yra ir nusivylimo, ypač Vyriausybės nesugebėjimo vykdyti susitarimus.

Visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantys liberalios minties intelektualai ketvirtadienį renkasi į tradicinę "Santaros-Šviesos" konferenciją.Alantoje, netoli Molėtų, vyksiančioje konferencijoje pranešimus apie Lietuvos gyvenimo aktualijas, galimą ateities raidą skaitys filosofai Leonidas Donskis, Arūnas Sverdiolas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, žurnalistai Rimvydas Valatka, Mykolas Drunga ir kiti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susirūpinęs skambina Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas iš miego kelia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovą Javierą Solana. KGB buvęs generolas, dabar - apaštalo šv. Andrejaus fondo ir Rusijos nacionalinės garbės centro atstovas Vladimiras Jakuninas anksčiau jį ordinu už nuopelnus Lietuvai apdovanojusiam prezidentui Valdui Adamkui rašo graudų  laišką.

LTV2 laidoje „Savaitė atgarsiai“ savo prognozes ir viltis papasakojo vienas labiausiai patyrusių ir dažnai labai taikliai įvardijančių politinius procesus Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei vienas įžvalgiausių Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojų „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. R. Valatka: „G. Kirkilas, matyt, tikrai turės progų atsistatydinti – bent kartą–du per mėnesį“ - 2007 m. įvyks savivaldos rinkimai.

Praėjusį pirmadienį per nacionalinę televiziją transliuojamoje Edmundo Jakelaičio debatų laidoje „Forumas“ buvo diskutuojamas klausimas, ar reikia keisti Lietuvos valstybės vėliavą.

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, kyla diskusijos, ar nepribrendo laikas keisti ir mūsų valstybės vėliavą – vietoj trispalvės iškelti istorinę, raudoną su Vyčiu. Bet ar tai neįžeis žmonių, kuriems trispalvė simbolizavo kovas už Lietuvos nepriklausomybę? - klausia „Lietuvos rytas“.    Tai visuomenė svarsto jau seniai, o užvakar vakare dėl vėliavų buvo surengta pirmoji vieša diskusija.

Kai dažnas, norėdamas sužinoti, kas laukia ateityje, kreipiasi pas burtininkus, LTV2 laida „Savaitės atgarsiai“ nusprendė pakalbinti politikos ir verslo ekspertus, kurie prognozuoja tiksliau nei astrologai. Kas mūsų laukia 2007-aisiais?Sausio 2 d. „Savaitės atgarsiuose“ europarlamentaras  Vytautas Landsbergis ir „Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka pasidalins savo politinėmis prognozėmis, kurios, kaip taisyklė, nebūna rožinės. Bet dažniausiai taiklios.

Gal ir klaidinga skirti vasarai dar vieną paradoksą, kuris galėjo atsirasti bet kuriuo kitu metų laiku. Juk atsitiktinumas yra tai, kad pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje mažumos vyriausybė susibūrė būtent per karščius. Tokio paradokso kvapą galime užuosti reiškinyje, iš kurio išradingai pasišaipė Rimvydas Valatka savo pirmadieniniame komentare apie nacionalines lietuviškos vasaros linksmybes.

Viešai kalbėti apie politikos kaip tokios marinimo ir nykimo požymius dar prieš 5–8 metus buvo ne ką prasmingiau nei trankyti galvą į sieną. Problema beveik niekam tada neatrodė aktuali ar bręstanti ir tikra. Apie vidaus politinį–partinį gyvenimą iš jo dalyvių ir analitikų dažniausiai išgirsdavome tik tai, kad jis vyksta, kad viskas maždaug normalu, statistiškai suvokiama bei dėsninga ir kad viskas būsią gerai.

Pristatyta Eltos politikos skyriaus redaktoriaus Vladimiro Laučiaus knyga "Maištas prieš protą". "Lietuvoje pro šio politologo akis nepraslysta jokia politinė nesąmonė - jis chirurgiškai tiksliai fiksuoja ir analizuoja mūsų politikų ištarmes, daro išvadas, siūlo hipotezes ir kartu imasi politinės prevencijos - užkerta kelią neatsakingam kalbėjimui, demagogijai, žodinei ekvilibristikai ir ciniškam vertybių neigimui", - knygos įžangoje rašo filosofas prof. Leonidas Donskis. Pirmoji jūsų knyga.

„Lietuvos ryto“ vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, vienas garsiausių Lietuvos žurnalistų Rimvydas Valatka išleido savo komentarų knygą „Atviro nervo krapštymas“. „Kas yra komentaras? Momentinė loterija. Toks skaitymo greitas maistas. Kiek jam skiria laiko skaitytojas? Dvi tris minutes. Ir tai su sąlyga, jei užkabinai: sudominai, suerzinai, papiktinai. Kaip tą gali padaryti? Žodžiais lyg pincetu gyvenimo košėje bandai sugriebti atvirą nervą. Amžinas nervo krapštymas.

Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ ne kartą buvo diskutuota, kokią kultūros politiką šiandien turime Lietuvoje. Dažnas menininkas teigia apskritai nejaučiąs jokios politikos egzistavimo, o kai kurie kūrėjai akcentuoja itin prastas kultūros vadovavimo tendencijas. Neseniai Lietuvos Vyriausybė minėjo savo darbo šimtadienį. Šis laikotarpis Kultūros ministerijos vadovybei nebuvo lengvas, ne kartą ji buvo patekusi į žiniasklaidos kritikos taikinį, jos darbą lydėjo ne vienas skandalas.

Jei politinis cinizmas būtų žmogus, o ne reiškinys, jis šiandien įstotų į Lietuvos socialdemokratų partiją. Niekas kitas per pastaruosius keletą mėnesių neprišnekėjo rimtais veidais tiek visokių niekų ir juokų kaip socialdemokratų šulai Vyriausybėje ir Seime. Jokia kita partija nesivadina vardu, kuris menkiau atitiktų jos įgyvendinamą politiką ir kuriuo ciniškiau būtų mulkinami rinkėjai. Tiesa, dar yra liberaldemokratai ir Darbo partija.

Šiandien 18.10 val. tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - Rusijos Federacija steigia aukštųjų mokyklų filialus Baltijos ir NVS valstybėse. Šiose įstaigose studijos vykdomos pagal detalias iš Rusijos švietimo ministerijos siunčiamas ideologizuotas instrukcijas, pvz.

Ar yra Lietuvoje bent vienas žurnalistas, politikos komentatorius ir visuomenės kritikas, kuris nebūtų apkaltintas jei ne parsidavimu KGB su ČŽV, tai bent tarnavimu kokiai nors politinei partijai? Bandžiau prisiminti - nepavyko. Tad iškyla klausimas - kodėl bandoma kurti tokia viešoji nuomonė? O gal teisybė, kad visi, kurie tik viešai prabyla, yra nupirkti? Kaip tapti objektyviam Dabar madinga nustatinėti politikos komentatorių, politologų ir kitų viešai kalbančių neobjektyvumo laipsnį.

“Omni laiko” skaitytojai geriausia metų fraze išrinko Darbo partijos lyderio, ūkio ministro frazę “Nesu inoplanetianinas”. Ji surinko 744 balsus (15 proc.). Antroje vietoje liko nušalintojo prezidento Rolando Pakso palinkėjimas pirmadienį “Gero savaitgalio” (14 proc.). “Omni laiko” skaitytojai taip balsavo už jiems pasiūlytas frazes: "Iš tikrųjų gimiau ne kosmose, o šiaurėje. Bet nuo to žmogus netampa blogesnis.

Per metus politikai ir visuomenės veikėjai daug prišnekėjo. Kazimira Prunskienė prisipažino, kad ji didesnė specialistė “nei vien kaimo”, o Viktoras Uspaskichas - kad nėra “inoplanetianinas”. “Omni laiko” redakcija siūlo išrinkti geriausią metų frazę. Skaitytojams siūlome balsuoti už vieną iš šių frazių: "Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas.

"Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas. "Buvo vienintelis dalykas, kuris iki šiol mus visus jungė - krepšinis. Dabar ir šitas yra suskaldytas. Neliko nieko šventa". Taip vasario 10 d. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pakomentavo žiniasklaidoje paskelbtus kaltinimus Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos savininkams dėl neva jų daryto spaudimo Kauno "Žalgirio" rėmėjams.

Ir pramoginių renginių dalyvis, ir televizijos laidų vedėjas, ir aktorius, įkūnijantis garsųjį Lietuvos politologą peliuką Surskį, Algis Ramanauskas-Greitai “Omni laikui” atsidūsta - nors yra konservatorius, į bažnyčią nevaikšto (tiesa, Tėvynės sąjunga to ir neverčia daryti). Jis atskleidžia, kurie Lietuvos politikai jam panašiausi į “peliukus”, ir prisipažįsta, ko nekenčia - žudančių deminutyvų. Jei nežinote, kas tai yra, skaitykite pokalbį ir niekada nevartokite jų sutikę Algį Greitai.

Kitą dieną po prezidento rinkimų, 2003 metų sausio 6 dieną, “Omni laike” buvo publikuotas Leonido Donskio straipsnis “Paprastas paksizmas”, kuriame autorius įžvalgiai ir įtaigiai analizavo paksizmo esmę. Manome, kad šiandienos įvykių fone įdomu ir aktualu prisiminti, kas buvo tuomet rašyta ir taikliai prognozuota.

Emocijos vis dar banguoja. Nors, kaip pasirodė, ne tiek ir ilgai buvo skirta laukti. Nesutikčiau su Virginijaus Savukyno nuomone (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_158679), kad tie, kurie laukė, dabar negaus politinės naudos iš netikėtos atomazgos. Ko gero, jie gali surinkti to paties Rolando Pakso rėmėjus, nes tie, kuriuos suviliojo Viktoras Uspaskichas, jau spėjo pabėgti nuo kitų partijų. Ko gero, vertėjo laukti. Norisi tikėti, kad lietuviai yra patriotai.

Prisipažinsiu, ilgą laiką vengdavau skaityti komentarus mūsų internetinėje žiniasklaidoje. Jau iš pirmo žvilgsnio gali pajusti, kad ten apstu deformuotų dalykų, besiribojančių su socialine patologija - zoologinio antisemitizmo ir apskritai klaikios ksenofobijos, bukos agresijos, kovingo analfabetizmo, pasišovusio “sutriuškinti” bet kokio lygio autorių (nė neminint vargšų politologų, kurie žaibiškai susilaukia visiško “diskvalifikavimo”). Nesvarbu, kad daugelis anoniminių mąstytojų daro po kele...

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius antradienį Seime teigė prieš kelerius metus patyręs dienraščio "Lietuvos rytas" spaudimą, kai prokuratūra tyrė "Ledo rūmų" privatizavimo aplinkybes. Rimvydas Valatka teigia, kad pareigūnas, jaučiantis išorinį spaudimą, privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas arba pripažinti kritiką. Po privatizavimo šiuose rūmuose buvo įkurta krepšinio arena, kurioje treniravosi ir žaidė dienraščio remiama "Lietuvos ryto" krepšinio komanda.

Birželį Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose rinkėjų aktyvumas žada būti rekordiškas. Kaip parodė vasario 5-8 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausa, rinkimuose žada dalyvauti 82,8 procentai rinkėjų, pranešė ryšių su visuomene agentūra "ID4". Tarp rinkėjų populiariausia Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsus per EP rinkimus ketina atiduoti 38,1 proc. respondentų.

“Girdėjau, kad nelaimėsi”, tik prasidėjus nacionalinės atrankos į Euroviziją finalui sakau ponui Amberlife, su šypsena jis sako “Kas sakė?”, aš sakau, kad draugai (iš tikrųjų tai vienas iš balsų galvoj), jis tik gūžt. O kai atėjo rezultatų metas, mano “Radiohead” mėgėjams draugams (http://www.omni.lt/search/search_form.php?realm=OmniLaikas&search=%2Bvi%F0inskis+%2Beurovizij%2A+-%F0apras+-orleans) iš netikėtumo pliūptelėjo kraujas iš nosies ir jie iki šiol dar nebuvo užmigę.

Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovai nepritaria prezidento siūlymui suteikti teisę atšaukti visuomeninio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius juos delegavusioms institucijoms ir prognozuoja, jog ji bus atmesta. "Aš prognozuočiau, jog šitai įstatymo pataisai nebus pritarta", - ketvirtadienį ryte Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė frakcijos narys Gintaras Babravičius.

Kodėl elitas kaltinamas visomis bėdomis? “Elitas tapo neigiamu žodžiu, nes nomenklatūros pastangomis šis terminas buvo sutapatintas su ja”, - teigia R. Pakso visuomeninis konsultantas Aurelijus Katkevičius. “Valdžioje esantys, galią turintys neatsispiria primityviai paauglystės pagundai savo galią demonstruoti, elgtis su visuomene kaip su manipuliuojama minia”, - mano buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys. "Omni Laikas" toliau tęsia straipsnių apie tai, kas yra elitas Lietuvoje, ciklą.

Prezidentas teikia Seimui svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisą, kuri leistų atšaukti deleguotą narį iš LRT tarybos. Atitinkamą dekretą prezidentas pasirašė penktadienį (01.23). Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad šiuo įstatymo projektu būtų užpildytos teisinio reguliavimo spragos formuojant LRT tarybą, kad LRT objektyviai ir nešališkai įgyvendintų visuomeninio transliuotojo misiją.

Gerbiamasis Seimo pirmininke, įdėmiai perskaičiau jūsų atsakymus “Omni Laike” į klausimą “Ar Lietuvos elitas yra supuvęs?”. Iškart pasakysiu, kad pagiežai ir pykčiui reikšti, mano nuomone, galima pasirinkti ir kitokius būdus, bet kad jau neišlaikėte… Tiek jau to, atsakymų forma - jūsų asmeninis reikalas, tačiau negalima tylėti, klausantis jūsų išvedžiojimų, prasilenkiančių ne tik su elementariu padorumu, bet ir sveika nuovoka.

Pasiklausius kai kurių kalbų, galima manyti, kad Lietuva susideda tik iš dviejų dalių - "elito" ir "runkelių". Ir abi dalys yra blogos. Kodėl taip nutiko? “Lietuvoje yra didelis vargas dėl proto”, teigia “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. “Kaimas taip pat turi (visada turėjo) savo elitą, o Vilnius ar “Spaudos klubas” nebūtinai yra ta vieta, kur jis gimsta”, mano žurnalistas Artūras Račas.

Prezidentas Rolandas Paksas nori turėti galimybę atšaukti savo deleguotą narį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos. Šiuo metu vienas iš LRT tarybos narių yra Valdo Adamkaus deleguotas dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Rimvydas Valatka. "Prezidentas ketina teikti įstatymo pataisas, pagal kurias galėtų atšaukti iš LRT tarybos skirtą narį", - penktadienį (01.16) žurnalistams sakė Jūratė Overlingienė.

Lietuvoje praeitą šeštadienį, spalio 18-ąją, atsirado dar viena - Darbo - partija. Ar naujų partijų kūrimasis yra užsitęsusi visuomenės branda ar jos negalės požymis? O gal naujų partijų kūrimasis reiškia tradicinių partijų krizę? Naujos partijos atsiranda, radikaliai transformuojantis visuomenei. Taip Lietuvoje atsitiko atgimimo laikotarpiu praeito šimtmečio 10-ame dešimtmetyje. Naujai visuomenei reikia naujų partijų.