rimvydas valatka

Po pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų turo daugelį nustebino 7 procentai rinkėjų balsų, kuriuos surinko galimai prorusiškas kandidatas Eduardas Vaitkus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad situacija šiek tiek taisosi ir primena apie 2019-ųjų prezidento rinkimus, kur taip pat palankumu Rusijai kaltinamas Valdemaras Tomaševskis surinko 8 procentus balsų.

Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas jau sekmadienį, tačiau dalis gyventojų pasigęsta aršesnės kandidatų kovos. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tiek konservatoriai, tiek ir pati Ingrida Šimonytė dar prieš kandidatuojant žinojo, kad neturi šansų, todėl į šiuos rinkimus daug neinvestuoja. Apie tai R. Valatka kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau visai greitai paaiškės, kas taps sekančiu Lietuvos Respublikos prezidentu. Kova dėl svarbiausio valstybės posto identiška prieš 5 metus įvykusiems rinkimams – susitinka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Vieni įtakingiausių šalies veikėjų – istorikas Alfredas Bumblauskas, žurnalistai Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, teisininkas Rolandas Valiūnas bei verslininkas Arvydas Avulis – kadaise priklausė komunistų partijai, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Dalis jų įsitraukė į partijos veiklą jau Atgimimo laikotarpiu. Publikacijoje nurodoma, kad archyvuose patikrinti žmonės, kurie pagal žurnalo „Reitingai“ ir portalo delfi.lt sudaromą sąrašą yra laikomi įtakingiausiais Lietuvoje. 15min.

„MG Baltic“ politinėje byloje – nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmes Eligijui Masiuliui, Raimondui Kurlianskiui ir Vytautui Gapšui.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausi žiniasklaidos atstovai yra žurnalistas Edmundas Jakilaitis, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei apžvalgininkas Rimvydas Valatka, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi LRT žurnalistė Rita Miliūtė, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Konservatorių siūlymas skelbti pirmalaikius rinkimus buvo panikos išraiška ir nesugebėjimas daryti politikos, sako apžvalgininkai Rimvydas Valatka ir Tomas Ignatavičius. Anot jų, iš visų galimų variantų konservatoriai pasirinko kvailiausią ir įsispraudė save į kampą.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad yra įvairių variantų, kaip išsispręs kilusi Vyriausybės krizė. Visgi, jei ministrų kabinetas išliks ir į Seimą nešis daug ginčų sukėlusią mokesčių reformą, tai bus veidmainiška. „Variantų gali būti įvairių. Gali ministrai pasitraukti, gali premjerė pasitraukti, gali ir Vyriausybė griūti. Bet jei Vyriausybė negrius ir liks su šita našta, tai tokia situacija, kad atbilda zombiai atidunda.

Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti. Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Hitleriui dar iki karo pradžios prarijus keletą kaimyninių valstybių, vokiečiai ištikimai palaikė savo fiurerį, o sėkmingai pažeminus prancūzus ir britus – buvo ekstazėje. Nors Rusijai karas Ukrainoje sekasi itin sunkiai, rusai taip pat aistringai palaiko Putiną ir net laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams sako, kad po Ukrainos gali ateiti Lietuvos eilė.

Su informacijos apie Kristijonui Bartoševičiui gręsiančius kaltinimus nutekinimu susijęs skandalas – nieko naujo Lietuvos politinėje padangėje. Nuskambėjo ne vienas atvejis, kai košės prisivirę politikai slėpdavo tiesą iki paskutinės sekundės, o priremti prie sienos užkirsdavo kelią bet kokioms komisijų sudarymo galimybėms. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Pirmadienį Seimą sukrėtęs galimos pedofilijos skandalas yra tragedija ir jau padarė neatitaisomą reputacinę žalą šalies pačiam Kristijonui Bartoševičiui, parlamentui, valdančiajai daugumai ir konservatorių partijai, sako TS-LKD atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Vis garsiau svarstoma, kad lietuviškose mokyklose reikėtų pradėti riboti rusų kalbos mokymą. Nors nemažai žmonių palaiko šią idėją, tačiau atsiranda ir vadinančių tai kvailyste ir sakančių, kad priešo kalbą reikia mokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Sausio 13-oji šį kartą buvo kitokia. Atrodo, kad vėl grįžome 30 metų atgal, mat minėjimui prie Seimo buvo ruošiamasi taip, lyg vėl reikėtų ginti parlamentą. Iš provincijos į sostinę suvažiavę šeimų gynimo maršo dalyviai švilpė ir šaukė „gėda“ premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, o plojimų sulaukė vienintelis prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl taip nutiko plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Dar prieš naujuosius nuo COVID-19 miręs Šilalės ligoninės vadovas buvo išlydėtas kaip prieškarantininiais laikais – laidotuvėse dalyvavo minios žmonių, o velionį laidojo visi miestelio kunigai. Dėl laidotuvių pradėtas tyrimas. Dar vakar pranešėme, kad praėjusių metų pabaigoje nuo COVID-19 miręs Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis amžinojo poilsio buvo išlydėtas taip, lyg pandemija neegzistuotų.

Naujas skandalas Šilalėje. Dar gruodį nuo koronaviruso miręs Šilalės rajono ligoninės direktorius amžinojo poilsio buvo išlydėtas taip, lyg karantino nebūtų. Laidotuves matę žmonės sako, kad jose dalyvavo šimtai žmonių, karstas buvo nešamas į bažnyčią, o pačiose laidotuvėse dalyvavo net keli kunigai. Dar prieš naujuosius nuo COVID-19 mirė Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis.

LKL TV laidoje „Krepšinis su Rimvydu Valatka“ apsilankė vienas iš nedaugelio NBA dirbančių lietuvių. „Suunto 7“ – sportui ir gyvenimui pristato pokalbį su Bostono „Celtics“ tarptautiniu skautu bei Lietuvos rinktinės trenerio asistentu Benu Matkevičiumi. Šis specialistas į sritį, kurioje darbuojasi dabar, pasuko ne visai savo noru – tai teko padaryti norint likti krepšinio virtuvėje po žaidėjo karjerą užbaigusių traumų.

Trečiadienio vakarą dainininkei Justei Arlauskaitei-Jazzu priklausančiame restorane „BasiBasi“ skambėjo džiazas, netilo pokalbiai ir juokas, rašoma pranešime spaudai. Populiariausia šalies atlikėja sukvietė bičiulius ir artimuosius iš anksto paminėti artėjantį restorano gimtadienį. „Viskas vyksta taip, kaip galėjau tik pasvajoti“, – į susirinkusius svečius kreipėsi Anykščiuose esančio restorano įkūrėja.

Kaip byloja Lietuvos Seimo rinkimų istorija, nuo 1996-ųjų rinkimų į parlamentą nugalėtojai rikiuojasi tarsi pagal nerašytą taisyklę – konservatoriai – socialdemokratai – „tautos gelbėtojai“. Ir tada kas kadenciją viskas kartojasi iš naujo. Jei šioje „taisyklėje“ yra bent krislas tiesos, o ne tik sutapimų virtinė, 2020-ųjų Seimo rinkimuose triumfuojant išvysime būtent konservatorius.

Į Rusijos nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Apie tai politikas pirmadienį pranešė savo feisbuko paskyroje. „Šiandien pasijutau, kad dirbu tikrai gerai, nes gavau pranešimą, kad ir manęs Mordore nepageidauja. Jausmas abipusis“, – teigė jis, lygindamas Rusiją su išgalvota blogio karalyste „Žiedų valdovo“ knygų ir filmų epopėjoje.

Į viešumoje pasirodžiusį įrašą, kuriame žemės ūkio ministras ir viceministras spaudžia Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą palikti pareigas, netruko sureaguoti ir Seimo opozicinių partijų pirmininkai. Parlamentarai neatmeta galimybės, kad ministro gali laukti ir interpeliacija. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Sveikatos apsaugos ministerija žiniasklaidos etikos sargams apskundė Rimvydą Valatką, savo „Facebook“ paskyroje ministrą Aurelijų Verygą išvadinusį „kolchozo palatos autistu“. Apžvalgininkas R. Valatka ketvirtadienio naktį savo „Facebook“ paskyroje pasidalino nuoroda į straipsnį su prierašu: „Valstybės debilų garbės lenta. Maždaug tas pats, kas prie sovietų buvo darbo didvyrių lenta.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Jau ne pirmas mėnuo, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai neria žemyn. Nors premjeras Saulius Skvernelis ir toliau yra vienas populiariausių šalies politikų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir valstiečių deleguoti ministrai toli gražu negali pasigirti panašiais rezultatais.

„Būtų per drąsu sakyti, kad esu vertas šių pareigų. Bet gal kada nors būsiu vertas“, – sako naujasis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Vienu svarbiausių savo darbų jis įvardija Seimo įvaizdžio gerinimą. Apie tai ir apie pastaruoju metu nuvertinamas Seimo pirmininko pareigas – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su V. Pranckiečiu. – Pone Pranckieti, kodėl sutikote tapti Seimo pirmininku? Reikėjo žmogaus, kuris imtųsi šių pareigų.

Nepriklausomybės Akto signataras ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka nekonsultuos opozicinio Liberalų sąjūdžio (LRLS). „Nekonsultuos. Mes taip ir nepasirašėme sutarties“, - BNS pirmadienį sakė LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis.

Nepriklausomybės akto signataras ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pradeda dirbti politinės partijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio konsultantu. R. Valatka konsultuos liberalų rinkimų štabą ir padės rengtis 2016 metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. „Pastaruoju metu ieškojausi tokio darbo, už kurį ne tik algą gaučiau, bet kuris man pačiam būtų priimtinas ir artimas. Iš visų pasiūlymų, kuriuos gavau, Liberalų sąjūdžio man buvo artimiausias.

 Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigia, kad švietimo ministras Dainius Pavalkis turėjo paklusti partijos valiai ir nedelsdamas atsistatydinti, o Prezidentė neturėtų kištis sprendžiant ministro likimo. Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys sako turintis daug žodžių apie Prezidentę, tačiau „protingai patylės“. Jo nuomone, kilusi problema rodo politinės sistemos nebrandumą, prie kurio prisideda ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

  Jei Šiauliai į merus rado tik tokius kandidatus, Šiaulių politika – mirusi praeitame amžiuje, teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. „Iš tiesų partijos Šiauliuose priėjo liepto galą“, – sako R. Valatka.   Pirmajame ture Šiauliuose daugiausiai balsų gavo Visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ atstovas A. Visockas, gavęs 17,15 proc.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Nors eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad jokių dvišalių susitarimų su ES valstybėmis dėl maisto produktų eksporto į Rusiją atnaujinimo būti negali, juo abejojantys tvirtina, kad būtent dėl to tariasi arba susitarė jau keletas ES valstybių, o nieko padaryti čia negali pats V. Andriukaitis. Rusijos fitosanitarijos tarnyba paskelbė, kad su Prancūzija susitarta dėl mėsos importo atnaujinimo, bet V. Andriukaitis tikina, kad toks susitarimas būtų atšauktas.

Žinių radijas Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkei Rasai Juknevičienei prabilus apie prezidento institucijos galių mažinimą, portalo 15min.lt vyr. redaktorius Rimvydas Valatka teigia, kad taip konservatoriai rengiasi būsimiems prezidento rinkimams, kur jų pozicijos esą yra silpnos.

Žinių radijas Žurnalistas Rimvydas Valatka „Žinių radijui“ naujos elektrinės statybų entuziastams pataria išmokti skaičiuoti. Jo teigimu, Lietuvoje dabar gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių, o valstybės skola siekia 50 mlrd. Lt. Kai naujoji atominė elektrinė būtų pabaigta, anot žurnalisto, šalyje gyventų vos 2,6 mln. žmonių, o skola jau siektų 70 mlrd.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Rinkimai Lietuvoje tapo nuobodūs ir dėl politinių partijų, ir dėl visuomenės kaltės, portalui LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir politologė Lidija Šabajevaitė. „Rinkimų nėra, yra tik perrinkimai. [...] Tai ir visuomenės kaltė, nes ji yra pavargusi, nebenori kovos“, – aiškina R. Valatka. Tuo metu partijos, pasak L. Šabajevaitės, net nesistengia išplėsti savo elektorato bei neakcentuoja skirtingų politinių principų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Kad taptum Seimo pirmininku, anksčiau reikėjo būti Aleksandru Stulginskiu ar Vytautu Landsbergiu. Dabar užtenka būti lojaliu nedidelės partijos pirmininku“, – tinklalapiui LRT.lt konstatuoja Nepriklausomybės akto signataras, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jam antrina ir politologas Lauras Bielinis – kai nėra vientisos koalicijos, Seimo pirmininku esą tampa ne stipriausias, o palankiausias.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad iš energetinių išteklių žvalgybos konkurso pasitraukus amerikiečių kompanijai „Chevron“ Lietuva neapibrėžtam laikui palaidojo galimybę su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ kalbėti kaip lygus su lygiu. „Tai yra įvartis, kurį Lietuva, visuomenė ir vyriausybė kartu sudėjus įsimušė sau į vartus žaidime su „Gazprom“ ir su Rusija.

Lietuvių priešinimasis asmens dokumentuose vartoti nelietuviškus rašmenis tėra mitas, kurį palaiko politiniai rėksniai, teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Tačiau kitas politikos apžvalgininkas – Rimvydas Valatka mano, kad šios kadencijos valdžia, kaip ir buvusi centro dešinės koalicija, veikiausiai pristigs politinės valios išspręsti lenkiškų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos problemas.

Reitingų aukštumose visuomet buvusi konservatorė Seimo Pirmininkė I. Degutienė pastarąsias savaites viešoje erdvėje atrodo ne itin sėkmingai. Ir ne vien dėl ją užgriuvusių kaltinimų, susijusių su „Snoru“, bet ir dėl savo pačios pareiškimų.

Lietuvos gyventojai ir ekspertai rinko įtakingiausių Lietuvos žurnalistų dešimtuką. Ekspertų ir Lietuvos gyventojų nuomonės išsiskyrė. Į ekspertų grupę pateko daugiau kaip 60 savo sričių specialistų, įmonių vadovų, politikų. Ekspertų buvo paprašyta pasiūlyti bei sureitinguoti, jų nuomone, įtakingiausių Lietuvos žurnalistų dešimtuką.

Vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba iš visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus išgirdo pareiškimą, kad jis būsiąs galva aukščiau už savo kritikus. Tačiau karštai diskutuodami tarybos nariai užmiršo smulkmeną - Lietuvos televizijai tik savaitė liko būti matomai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą nusprendė deleguoti BNS naujienų agentūros vadovą Artūrą Račą. Jis pakeis iš šio posto pasitraukusį žurnalistą Romą Sakadolskį. Šis D. Grybauskaitei ir pasiūlė 44-erių A. Račo kandidatūrą. "LRT taryba yra sustabarėjusi struktūra, iš dalies impotentiška", - tąsyk pareiškė ilgametis "Amerikos balso" žurnalistas. LRT taryba - aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams.

Per Seimo rinkimus viešbučio skydinėje nakvojęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius senų įpročių neatsisako. Šią savaitę viename senamiesčio barų lankytojai stebėjo ne tik jo, bet ir LRT laidos "Teisė žinoti" vedėjos Ritos Miliūtės bei jos svečių iki paryčių trukusias linksmybes. Į Vilniaus senamiesčio Trakų gatvėje esantį barą R.Miliūtė su svečiais sugužėjo vėlų trečiadienio vakarą po laidos "Teisė žinoti" filmavimo.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Lietuvos televizijos eteryje rodoma žurnalisto Vido Rachlevičiaus vedama laida „Versijos“ ir joje pateikiami klausimai sukėlė diskusijas antradienį vykusiame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos posėdyje. Tarybos nariai susiginčijo, ar praėjusios savaitės laidoje laidoje žiūrovų balsavimui pasiūlytas klausimas „D.Grybauskaitė - A.Brazausko remiama kandidatė“ buvo korektiškas ir adekvatus kitam klausimui - ar partijos artėjantiems šalies vadovo rinkimams neišsiugdė naujų lyderių.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.