remigijus šimašius

Premjero Gedimino Kirkilo planai šiemet panaudoti už "Mažeikių naftą" gautus 1,135 mlrd. litų rublinių indėlių grąžinimui, sulaukė vieningo Lietuvos finansų ekspertų palaikymo. Vis dėlto giriamas už seno politinio Vyriausybės pažado išpildymą G. Kirkilas sulaukė kritikos dėl per mažo ryžtingumo mažinant gyventojų pajamų mokestį. BNS kalbinti bankų, kitų institucijų atstovai teigia laukiantys aiškesnės Vyriausybės politikos ir atvirumo šiuo klausimu.

Vyriausybė tvirtina pritardama 2007 m. biudžeto projektui atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus ir prioritetus, tačiau abejones dėl jos pasirinktos krypties jau pareiškė žinomi ekonomikos ekspertai. Vieni kritikuoja Vyriausybę atidėjus šalį pribrendusias reformas ir pasirinkus lengviausią išlaidų didinimo kelią, kiti tvirtina, kad socialinė biudžeto pakraipa – tiesiog bandymas išvengti viešojo sektoriaus katastrofos.

Viskas, kas šiandien vyksta energetikoje, yra atsiradę dėl politikos arba su tiesioginiu konkrečių politikų palaiminimu. Tačiau budri valstybės akis nepadeda išvengti painiavos, o pati energetinė politika kupina paradoksų suvokiant grėsmes ir planuojant priemones nuo jų apsisaugoti. Šiame straipsnyje apie tai, kaip kova su viena priklausomybe sukuria kitokią, kaip kova už mažas kainas jas pakelia, kaip kova su monopoliu jį įteisina ir įamžina. Pirmas paradoksas.

Jei Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) būtų vyriausybė, ji žlugtų per pirmąsias 100 dienų. Taip sakė premjeras Algirdas Brazauskas ketvirtadienį po Vyriausybės 100 dienų proga surengtos spaudos konferencijos, vaišių Vyriausybės veiklą nušviečiantiems žurnalistams metu. LLRI šią savaitę panašiai kritikavo Vyriausybės veiklą.

Metų sandūra skatina daryti nemažai apibendrinimų ir kalbėti apie tai, kas dažnai primirštama ar nutylima. Kaip pastebėjo vienas iš komentatorių, prof. Romas Lazutka (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_241600), kyla ir pagunda sudėtingus dalykus aiškinti trumpai. Šis komentatorius ėmėsi ir ekonomistui deramo vaidmens – griauti pagrindo neturinčius mitus. Tačiau, deja, ne visada griaunant mitus apsieinama be naujų skleidimo.

Artėjant rinkimams valdžia rinkėjus apipylė dovanomis: padidino pensijas, sumažino dujų kainas, pažadėjo sumokėti už sauskelnes bei nemokamai pamaitinti mokyklinukus. Tačiau rinkos ekspertai tokią valdžios malonę vadina politiniu kyšininkavimu. Pigs dujos Nors dujos atpigs tik po mėnesio, apie tai suskubta pranešti per patį rinkimų kampanijos įkarštį.

Lietuvos valdžia siunčia palankius ženklus Estijos įmonei "Eesti Energia", kuri pretenduoja įsigyti privatizuojamą bendrovę Rytų skirstomieji tinklai (RST). Dienraščio "Lietuvos rytas" žiniomis, "Eesti Energia" gali būti leista įsigyti RST, tačiau mainais už tai turėtų būti deramasi dėl platesnio visų Baltijos šalių energetikų bendradarbiavimo ir bendros Baltijos šalių elektros perdavimo bendrovės kūrimo.

Pirmadienį Vilniuje prasidėsiančiame pasaulio libertarų kongrese - tarptautinėje konferencijoje garsiausi šių dienų liberalios pakraipos ekonomistai, filosofai, politikai, akademikai ir mąstytojai iš viso pasaulio diskutuos apie laisvę bei jos realizavimą įvairiose šalyse. "Konferencijos tema "Į laisvę: principai ir jų įgyvendinimas" aktuali ir Lietuvai. Viena vertus, mūsų šalis gali parodyti pavyzdį, kaip pereiti iš totalitarinės sistemos į laisvos visuomenės sistemą.

Lietuvos finansininkai, verslininkai ir analitikai mano, kad Rolandui Paksui tapus Lietuvos prezidentu šalies ūkio vystymosi kryptys neturėtų pasikeisti, ir tikisi, kad noras realizuoti deklaruojamas reformas suaktyvins ekonominį gyvenimą. Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad ekonominis kilimas, kuris išryškėjo 2000 metų pabaigoje ir tęsiasi iki šiol, turėtų išlikti.