remigijus šimašius
Remigijus Šimašius
Lietuvos politikas, teisininkas ir buvęs Vilniaus miesto meras (2015–2023). Jis buvo vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų, anksčiau priklausęs Liberalų sąjūdžiui. Šimašius savo politinėje veikloje daugiausia dėmesio skiria miesto plėtrai, viešųjų paslaugų gerinimui ir liberalioms vertybėms. Jo vadovavimo Vilniui laikotarpiu buvo įgyvendintos kelios miesto infrastruktūros ir modernizavimo iniciatyvos.
Remigijus Šimašius sutinka vadovauti Teisingumo ministerijai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius priėmė Liberalų sąjūdžio (LS) pasiūlymą tapti Lietuvos Respublikos teisingumo ministru. Ministro darbą R. Šimašius pradės po kelių savaičių, iki tol jis toliau dirbs institute, vėliau jį pakeis naujas vadovas, kurio kandidatūra šiuo metu svarstoma.
„Pasiūlymas buvo netikėtas ir kartu savalaikis.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministro postą – R. Šimašius, susisiekimo – E. Masiulis (papildyta)
Antradienio vakarą posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio (LS) valdyba įvardijo partijos kandidatus į trijų partijai pagal koalicinį susitarimą tekusių ministerijų – Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo – vadovų postus.
Į susisiekimo ministrus pasiūlytas LS pirmininkas Eligijus Masiulis, Švietimo ir mokslo – pirmasis pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius, teisingumo – Laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius.
R. Šimašiui siūloma vadovauti Teisingumo ministerijai
Naujuoju teisingumo ministru gali tapti Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius.Penktadienį jis patvirtino sulaukęs tokio siūlymo. „Buvo tokių šnekų, bet kol kas tikrai nenorėčiau to komentuoti“, - penktadienį žurnalistams sakė R.Šimašius.
Šį postą jam siūlo Liberalų sąjūdis. R.Šimašius nėra šios partijos narys.
„Tai vienas iš galimų variantų“, - penktadienį BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Būsimasis premjeras A. Kubilius: Lietuvai gresia recesija
Padėtis finansų rinkoje ir šalies ūkyje yra blogesnė nei buvo manyta iki šiol - pajamos, planuojamos kitų metų biudžete, kurį parengė kadenciją baigianti kairioji Vyriausybė, realiai gali būti kur kas mažesnės, teigia būsimas premjeras Andrius Kubilius.
„Pajamos neatitinka išlaidų kur kas daugiau negu planuojama. Biudžeto deficitas - 3 mlrd. litų, bet darosi akivaizdu, kad pajamos bus mažesnės negu prognozuota. Skaičiai nemaži.
Nauja valdančioji dauguma pradeda diskusijas dėl krizės prevencijos plano
Išsidalijusi postus centro-dešinės koalicija sėda kurti plano, kaip įveikti artėjančią finansų ir ekonomikos krizę. Pirmas derybų raundas - penktadienį.
Politikus, ketinančius parengti krizės prevencijos planą, kurio pagrindu bus koreguojamas baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės sudarytas kitų metų valstybės biudžetas, konsultuos valstybinių įstaigų specialistai ir finansų analitikai.
Naujas Lietuvos biudžetas – vėl deficitinis
Kitais metais Lietuva vėl planuoja išleisti daugiau, nei surinks pajamų. Apie tai Premjeras ketvirtadienį pranešė Prezidentui Valdui Adamkui.
„Deficitas bus“, - nurodė Gediminas Kirkilas.
Koks konkrečiai galėtų būti planuojamas skirtumas tarp išlaidų ir pajamų, nei Premjeras, nei susitikime taip pat dalyvavęs finansų ministras Rimantas
Šadžius žurnalistams nekomentavo, argumentuodami, jog biudžeto projektas dar nėra pateiktas svarstyti Vyriausybei.
Lietuvai JAV bankų krizė negrasina?
Pasaulio žiniasklaidai grėsmingai trimituojant apie JAV bankų krizę, persimetančią ir į kitų šalių finansų sistemas, ekonomikos ekspertai teigia, kad Lietuvoje pagrindo panikuoti nėra, o JAV bankų scenarijus mūsų šaliai negresia.
Ketvirtam pagal dydį JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“ pirmadienį teko pripažinti savo bankroto faktą. Nors JAV federalinis atsargų bankas ir JAV finansų ministerija mėgino išgelbėti jį nuo tokios baigties, pastangos nuėjo perniek.
Studijos užsienyje – nauja „mada“?
Patys gabiausi šalies abiturientai, vis rečiau papildantys Lietuvos studentų gretas ir pasirinkę studijoms užsienio aukštąsias mokyklas, verčia nerimauti dėl šalies ateities. Kas skatina juos šitaip pasielgti: kokybė, nemokamas mokslas ar „mada“?
„Smukdo Lietuvos universitetų lygį“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad Lietuvoje yra aiškiai matoma tendencija, kad kuo jaunuolis yra gabesnis, tuo labiau jis yra linkęs rinktis studijas užsienyje.
Remigijus Šimašius: Gruzija, iš kurios dar mokysimės?
Gruzija pralaimėjo karą Rusijos imperijai, kuri visu gražumu atsiskleidė, kad ruošiasi ir toliau valdyti regione ir nenori šalia savęs leisti daugiau jokių sėkmės istorijų. Gruzija lieka nepriklausoma, nors panašu, kad galutinai praranda Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tiesa, šis praradimas įvyko jau gerokai anksčiau, kai iš šių regionų buvo išvaryta didžioji gyventojų dalis – gruzinai, o vadinamieji Rusijos taikdariai užtikrina, kad niekas nepasikeistų.
Remigijus Šimašius: Ką turėtų padaryti naujoji valdžia, kad daugiau uždirbtume?
Daugiau uždirbti – reiškia galėti geriau patenkinti savo poreikius, išlaikyti šeimą, padėti artimiesiems ir bendruomenės nariams, kuriems reikia pagalbos. Neatsitiktinai daugiau uždirbti (ir kad uždarbio nesuvalgytų infliacija) yra tai, ko siekia žmonės ir ką bando žadėti politikai.
REKLAMA
REKLAMA
Remigijus Šimašius: Bedarbystė ateina į Lietuvą?
Jau buvome įpratę girdėti, kad visiems labai trūksta darbuotojų. Dabar padėtis pasikeitė. Kodėl taip vyksta, ir ką daryti, kad Lietuva vėl netaptų pirmaujančia pagal bedarbystę šalimi? Pasikeitimų darbo rinkoje priežasčių – net keletas. Visų pirma, nemažai darbuotojų šiandien atleidžiama dėl to, kad daugiau investuojama į įrengimus, todėl žmones pakeičia staklės. Ilgą laiką buvome pigios darbo jėgos kraštas, tačiau tokie nebesame.
Remigijus Šimašius: Klaidą taisyti, klaidą palikti?
Kas nedirba, tas klaidų nedaro. Kadangi Seimas prieš išeidamas atostogauti sprendimų priiminėjo netgi labai daug – klaidų irgi pasipylė su kaupu.
Tačiau svarbu tai, kad bent trys esminės klaidos paskutinę Seimo sesijos dieną buvo ištaisytos.
Vienas iš Seimo neapsižiūrėjimų buvo rezoliucija, skirta priemonėms kovoti su infliacija, kurioje buvo nustatyta, kad Lietuvos bankui reikia grąžinti tradicines centrinio banko funkcijas.
Paskutiniai metai prezidentui bus sunkūs, sako ekspertai (papildyta)
Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje.
V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas.
Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų.
Valdžia mano, kad gyvenimas ir toliau gerės, nepaisant jos pastangų
Kartais pajuokaujama, kad gyvenimas gerėja nepaisant valdžios pastangų.
Ne visada šis posakis teisingas. Štai iki šiol gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėjo, tačiau mišinys to, kas vyksta su ekonomika globaliai, ir to, ką šiandien daro valdžia, gresia rimtomis pagiriomis.
Pasaulio įvykiai Lietuvai nelabai palankūs. Lėtėja šalių, į kurias eksportuojame, ekonomikos. Pinga vis dar pagrindinė pasaulio valiuta – doleris. Amerikos valdžios pastangomis jis dar vis labiau smukdomas.
Geriausias darbas – naktinio sargo arba valytojo
Nuo šiandienos įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.
R. Šimašius: „Efektyvumo trūksta tragiškai“
Lietuva dar konkurencinga, bet gali būti nukonkuruota, perspėja specialistai. Anot jų, šiuo metu šalis pasaulio žemėlapyje atrodo vidutiniokė.
Lietuva Šveicarijos IMD Pasaulio konkurencingumo centro reitinge užima 36 vietą tarp 55 pasaulio šalių ir, palyginti su praėjusiais metais, nukrito penkiomis pozicijomis.
Ekspertai diagnozuoja, kad Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problematiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą.
Kas trukdo daugiau uždirbti?
Atrodytų, kas paprastam žmogui iš tų verslininkų rūpesčių... Jie daro savo verslą, o iš atlyginimo gyvenančiam žmogui savo bėdos, pirmiausia – kaip nesileisti išnaudojamam ir uždirbti daugiau.
Deja, šis pasaulėvaizdis toli gražu ne tiksliai atspindi realybę. Ar tikrai geresnės sąlygos verslininkui reiškia prastesnes sąlygas darbuotojui? Nors esame įpratę pasibėdavoti, kad atlyginimas per mažas, siūlau pažiūrėti iš kitos pusės: kas lemia didesnį atlyginimą.
Kokių mokesčių nori žmonės?
Nors sakoma, kad neišvengiama tik mirtis ir mokesčiai, skirtumo tarp šių dviejų neišvengiamybių yra.
Kad ir tai, kad mirties datos, valandos ir būdo nepasirinksi. Mokesčiai gi, demokratinėje valstybėje nustatomi politiškai, tai yra susitarimu. Šis susitarimas gali būtų įvairus, tačiau labiausiai pageidautina, kad jis atitiktų žmonių lūkesčius. Kokie jie?
Daug spekuliuojama apie tai, kokių mokesčių nori žmonės.
A. Kubilius regi 17 proc. infliaciją
A. Kubilius sako, kad dar iki rinkimų infliacija šalyje pasieks 17 proc., BVP augimas sulėtės, ir siūlo steigti specialius strateginio planavimo padalinius.
„Spėju, kad dar iki rinkimų mes pamatysime ir Lietuvoje, tai ką mato mūsų kaimynai: infliaciją kaip Latvijoje – 17 proc., BVP augimą kaip Estijoje – 2 proc., biudžeto pajamų stygių – taip pat kaip Estijoje.“
Taip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius.
Ekonomistai: Lietuva nebankrutuos, bet rimtų sprendimų reikės
Vilniuje penktadienį vykstančioje konferencijoje, kurią organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kalbėdamas finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva nebankrutuos, tačiau sudėtingų sprendimų tikrai reikėsią.
Efektyvius sprendimus naują valdžią, pasak G. Nausėdos, priversiąs atrasti pats gyvenimas.
Jurgis Razma: prezidento „įpėdinystės“ primintų Rusiją
Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos.
Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų.
Jaunime, šalin iš Lietuvos!
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ skelbia, kad prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.
Remigijus Šimašius: Brangūs vaistai - ką daryti?
Teko dalyvauti diskusijoje, kurioje buvo ieškoma būdų, kaip padaryti, kad vaistai nekainuotų per brangiai. Priemonių arsenalo aptarimas, kaip jau įprasta, buvo pradėtas valstybiniu vaistų kainos antkainio reguliavimu.
Pasidalysiu mintimis apie keletą visiškai kitokio pobūdžio priemonių, kurios problemą spręstų tiksliau ir gerokai tinkamesnėmis priemonėmis.
Kontrabandininkams Šengenas patinka
Prognozuota, kad dėl cigarečių akcizo šuolio padidės kontrabandos srautas. Muitininkai teigia kol kas to nepastebėję, tačiau pripažįsta, kad Šengeno erdvė kontrabandininkams atvėrė naujas galimybes, rašo “Respublika”.
Laikinai einantis Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) direktoriaus pareigas Saulius Urbanavičius “Respublikai” teigė, kad didesnio kontrabandos šuolio nepastebėjo - nors ir būta keleto didelio masto sulaikymų, S.Urbanavičius aiškino negalįs pasakyti, ar tai galima susieti su pad...
Remigijus Šimašius: Seimo rinkimai - 2008: Ką daryti, kad nekiltų kainos?
Kylančios kainos mažina žmonių gerovę. Kad kainos nekiltų - suprantamas ir siektinas tikslas. Tačiau kai su kylančiomis kainomis kovoti užsimoja politikai, sprendimai neretai būna smarkūs (apriboti, kompensuoti, reguliuoti, susitarti, pažaboti...).
Dėl tokių veiksmų sulaukti galime ne tik dar labiau kylančių kainų, tačiau ir ekonominės katastrofos. Bet kaip padaryti ir ko nedaryti, kad kainos visgi nekiltų?
Kodėl kainos kyla?
Esminė kainų augimo priežastis - pasiūla ir paklausa.
Kova prieš biurokratizmą - neveiksni, teigia K. Masiulis
Jau metus veikianti vyriausybinė Saulėlydžio komisija, turinti kovoti su biurokratizmu, sulaukė nevyriausybinio Naujosios viešosios vadybos fondo priekaištų dėl esą pasisavintų svetimų darbų ir iniciatyvos trūkumo.„Komisija labai prasminga ir reikalinga, ir mes labai norėtume, kad ji būtų kuo aktyvesnė, kad jos veikla plėtotųsi į tikrą valstybės reformą.
Remigijus Šimašius: Svaiginimasis pigiais pinigais Amerikoje toliau tęsiasi
JAV krizės ir pergalės. Jungtinės Amerikos Valstijos yra neabejotinai viena iš ekonomiškai laisviausių bent jau didžiųjų valstybių. Daugelyje sričių ji galėtų būti pavyzdys kitiems. Tačiau tai, ką tenka matyti ir girdėti šiandien, – sukrečia. Į areną iškelti du pagrindiniai ekonomikos gyvinimo receptai. Pirmas - JAV centrinis bankas (Federalinė rezervų sistema) palūkanų normą sumažino nuo 4.25 iki 3.0 procentų, o daugybė analitikų trimituoja, kad tai per vėlu ir per mažai.
Susivieniję dešinieji žada kitokią politiką
Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.
Dešinieji rengia konferenciją apie Lietuvai reikalingas permainas
Draugėn besiburiančios dešiniosios partijos penktadienį rengia konferenciją "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?". Konferencijoje ketinama paskelbti dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" deklaraciją. "Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, vertinant padorumą, išmintį ir santarvę", - teigiama "Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos" deklaracijos projekte.
Remigijus Šimašius, Alminas Žaldokas: Pašto stagnacija Lietuvoje
Adamas Smithas savo „Tautų turte“ pavadino paštą merkantiliniu projektu ir net pastebėjo, kad tai yra vienintelis merkantilinis projektas, kurį sėkmingai valdė visos vyriausybės, - dėl nedidelio reikalingo kapitalo, dėl paprastos verslo logikos ir grąžos, - ne tik neabejotinos, bet ir greit gaunamos. Deja, bendrovė „Lietuvos paštas“ gera grąža pasigirti negali ir nepaisant artėjančio rinkos liberalizavimo reformoms pasiryžta per lėtai.
Remigijus Šimašius: Kad kainos augtų, o nešuoliuotų
Šiandien iš visų bėdų bene madingiausia kalbėti apie vieną – kainų šuolius. Bendras vaizdas maždaug toks: vartotojai nepatenkinti, kad reikia brangiau mokėti už tą patį, verslininkai skaičiuoja pelnus iš išaugusios apyvartos, Vyriausybė skubiai suvartoja visas infliacines pajamas ir dar truputį, analitikai nuolat perspėja dėl ekonomikos perkaitimo. Vyriausybės atstovai kaskart patikina, kad su infliacija vis kovoja, kiek tik turi priemonių, o ekonominė padėtis yra stabili.
Remigijus Šimašius: Kalėdų Seneliui – įspėjimą dėl diskriminavimo?
Lygybės siekis ir diskriminavimo draudimo principas – vienas iš kilniausių žmonijos tikslų. Tačiau pradėjus lygybę nesunku patekti į savo paties gerų norų spąstus. Kai nebeapsiribojama formalia lygybe prieš įstatymą ir valdžios institucijas, o pradedama diegti „tikrą“, „realią“ lygybę, nejučia paminami pamatiniai lygybės principai ir pereinama prie lygiavos, o diskriminavimo draudimas tampa pasirinkimo draudimu. Juk nepaneigsi, kad mes renkamės, o tai reiškia, vienus pasirenkame, kitų ne.
Prekybos centrams patiko nedirbti
Eksperimentas su poilsio dienomis per didžiąsias metų šventes prekybos centruose pavyko, - tvirtina prekybos tinklų atstovai. Darbo grafikai su keliomis laisvomis dienomis nesukėlė didelio pirkėjų nepasitenkinimo, todėl pernykštė iniciatyva greičiausiai bus pratęsta ir šių metų pabaigoje, rašo „Vakarų ekspresas“. Nors apie poilsio dienas prekybos centruose dar bus diskutuojama Lietuvos prekybos įmonių asociacijos posėdyje, kai kurie didieji prekybininkai "Vakarų ekspresui" sakė, kad ir be disku...
Paskelbtas žmogaus teisių nešlovingųjų sąrašas
Paskelbti labiausiai žmogaus teisių principus šiemet pažeidę veiksmai - į simbolinę Nešlovės lygą daugiausia pateko politikų, taip pat pastebėti policininkų ir nevyriausybininko "žygdarbiai".Nešlovės lygą penktadienį paskelbė Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), siekiantis taip atkreipti viešųjų asmenų dėmesį į jų žalingus žmogaus teisėms veiksmus ar pasisakymus ir tuo būdu prisidėti prie žmogaus teisių konsolidavimo Lietuvoje.
Mokymo centrai – prabangaus laisvalaikio vieta išrinktiesiems
Teisingumo ministerija (TM) turi Teisėjų mokymo centrą, kuriame keliama profesinė kvalifikacija ir galima leisti laisvalaikį, o Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame plane siūloma atsisakyti praktikos, kai valstybės institucijos teikia poilsio ir sveikatos reabilitacijos paslaugas, praneša LTV "Panorama". Teisėjų mokymo centras vaizdingoje Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajone atidarytas beveik prieš metus. Lietuvos biudžetui 6 mln.
Remigijus Šimašius: „Reformos“ ar reformos?
Kaip sovietiniais laikais sugebėta nuvalkioti žodžius „taika“ ar „draugystė“, taip ir šiandien gresia, kad kai kurie žodžiai bus nuvalkioti. Žodis „reforma“ – vienas iš jų. Jau daug metų girdime apie reformas švietime, sveikatoje, valstybės valdyme, teismų sistemoje, policijoje, mokesčių bei valstybės biudžeto srityse. Ir priešingai - ar ką nors girdėjome apie prekybos, statybos ar gamybos reformas? Kažin. Kodėl – labai aišku.
Visuomenininkai teisėkūros procese pasigenda skaidrumo
Teisėkūros procese Lietuvoje trūksta skaidrumo ir viešumo, o piliečiai nušalinami nuo įstatymų kūrimo, teigia visuomenininkai."Laisva politinė bendruomenė, laisva tauta pasižymi tuo, kad ji pati kuriasi bendro gyvenimo taisykles, kuriasi įstatymus. Jeigu mes norime būti laisva tauta, mes turime turėti galimybę dalyvauti įstatymų kūryboje", - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.
Remigijus Šimašius: Pieno kainų kadrilis: pažaboti ar suprasti?
Kai ekonomikoje kas nors pasikeičia, pavyzdžiui, kainos, yra laimėtojų ir yra pralaimėtojų. Laimėtojai džiaugiasi sėkme ir priskiria ją, be abejo, savo triūsui, o ne nevaldomoms rinkos jėgoms. Pralaimėtojai gi, kadangi triūso įdėjo ne mažiau, kaltina kaip tik rinkos jėgas. Tačiau norint dažniau būti laimėtoju, reikia kitos strategijos - pasistengti suprasti, kodėl vyksta pokyčiai.
Į valdininkų kišenes – milijardai litų
Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“. Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste.
Remigijus Šimašius: Ką pakarti dėl „Alytaus tekstilės“ baigties?
Tradicinių lietuviškų vestuvių akcentas – rytinis piršlio korimas. Iš vakaro viskas gerai ir linksma, o ryte reikia ieškoti kaltų. Jis randamas, simboliškai pakariamas ir gyvenimas teka toliau. Panašu, kad piršlio korimo stadijoje šiandien yra politikų ir „Alytaus tekstilės“ santykių istorija. Prisiminkime, kas buvo iki šiol. „Alytaus tekstilė“ jau senokai laikėsi, švelniai tariant, nekaip.
Vyriausybės metų darbas – sprendimas dėl AE
Vienerių metų darbą švenčianti Gedimino Kirkilo Vyriausybė svarbiausiu savo pasiekimu įvardijo parengtą įstatymą naujai atominei elektrinei statyti.Tuo metu kai kurie ekonomistai kritikuoja, kad didžiąją dalį laiko Vyriausybė ir skyrė šiam projektui, kuris, anot jų, palankus privačiai bendrovei VST. Prieš metus pristatydamas Vyriausybės programą Premjeras daugiausiai dėmesio ir pinigų žadėjo skirti trims sritims – švietimui, sveikatos apsaugai ir kovai su korupcija.
PETICIJA UŽ AUKŠTOJO MOKSLO REFORMĄ
Šiandien aukštajam mokslui būtina esminga, sistemiška ir nuosekli reforma, kurios dėka mokytis linkę jaunuoliai geriausiomis sąlygomis gautų kokybiškas studijas, talentingi dėstytojai – modernių tyrimų ir oraus pragyvenimo sąlygas, o Lietuva – visuomenės ir ūkio klestėjimo laidą.
Visuomenininkai skatina greičiau pritarti aukštojo mokslo reformai
Laisvosios rinkos instituto, kai kurių aukštųjų mokyklų ir kitų visuomenės grupių atstovai paskelbė peticiją už aukštojo mokslo reformą. Peticija iš esmės pritariama partijų diskutuojamam susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos ir raginama jį pasirašyti nedelsiant, praneša Lietuvos radijas.
Ekonomiką stabdo žemės ūkis, o augina statybos
Lietuvos ekonomikos variklis pernai buvo statybų sektorius, kitas ūkio šakas užnugaryje paliekantis kelintus metus iš eilės. Tuo tarpu žemės ūkis yra viena sričių, kuri ne pirmus metus stabdo Lietuvos ūkio augimą "Akivaizdu, kad šiuo metu, kai labai sparčiai didėja gyventojų perkamoji galia, gerėja įmonių finansiniai rodikliai, didėja tiek gyvenamojo būsto, tiek biurų, tiek komercinių patalpų paklausa ir statybininkai spėja ją patenkinti.
Violeta Linkienė: Progresyviniai gyventojų pajamų mokesčiai – politinės valios reikalas
„Ekonomiškai ir socialiai progresyvinių mokesčių sistema yra iš esmės neteisinga“, - tokiais ir panašiais darbdavių (Lietuvos pramoninkų konfederacija) ir Finansų ministerijos atstovų pareiškimais baigėsi dar vienas bandymas siūlyti įvesti progresyvinį gyventojų pajamų mokestį (PGPM). Praktiškai visos išsivysčiusios demokratinės valstybės ne vieną dešimtmetį sėkmingai gyvena ir tvarkosi turėdamos PGPM.
Seimūnai surengė diskusiją apie aukštojo mokslo reformą
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.
Lietuvai eiti trukdo biurokratijos kupra
Biurokratiniai suvaržymai tebelieka vienas rimčiausių kliuvinių Lietuvos verslui, kuris administracinę naštą skaičiuoja milijonais litų ir sugaištų darbo valandų, rašo „Verslo žinios“. Verslininkai baiminasi, kad net ir Briuselio paraginimu prasidėsiantys bandymai kovoti su biurokratija vėl liks tik bandymai, nes nesukurta efektyvi sistema, kuri leistų jai pasipriešinti.
Laisvosios rinkos institutas siūlo nepolitizuoti elektrinės
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pastebi, kad Europos Sąjungos energetikos rinkai tampant vis labiau politizuotai, kyla pavojus, kad ir Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrą lems trumpalaikiai politiniai motyvai, praneša Lietuvos radijas.Statant naują atominę elektrinę Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina labiau vadovautis verslo logika.
G. Kirkilui - kritika dėl delsimo mažinant gyventojų pajamų mokestį
Premjero Gedimino Kirkilo planai šiemet panaudoti už "Mažeikių naftą" gautus 1,135 mlrd. litų rublinių indėlių grąžinimui, sulaukė vieningo Lietuvos finansų ekspertų palaikymo. Vis dėlto giriamas už seno politinio Vyriausybės pažado išpildymą G. Kirkilas sulaukė kritikos dėl per mažo ryžtingumo mažinant gyventojų pajamų mokestį. BNS kalbinti bankų, kitų institucijų atstovai teigia laukiantys aiškesnės Vyriausybės politikos ir atvirumo šiuo klausimu.
Didelės abejonės dėl mažiausio Europoje biudžeto
Vyriausybė tvirtina pritardama 2007 m. biudžeto projektui atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus ir prioritetus, tačiau abejones dėl jos pasirinktos krypties jau pareiškė žinomi ekonomikos ekspertai. Vieni kritikuoja Vyriausybę atidėjus šalį pribrendusias reformas ir pasirinkus lengviausią išlaidų didinimo kelią, kiti tvirtina, kad socialinė biudžeto pakraipa – tiesiog bandymas išvengti viešojo sektoriaus katastrofos.