reforma

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė sako, kad Vyriausybės siūloma viešojo sektoriaus pertvarka nevyks greitai, tačiau siekiama iki kadencijos pabaigos pradėti procesus, kurių negalėtų sustabdyti valdžių kaita. Planuojamos reformos gairės trečiadienį buvo pristatytos Vyriausybės posėdyje, penktadienį rengiamas viešas jų pristatymas Seimo Ateities komitete.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Lenkijos finansų ministras Tadeuszas Koscinskis pirmadienį atsistatydino dėl kritikos sulaukusios mokesčių reformos, dėl kurios valdantieji buvo priversti teisintis. Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovybė „priėmė ministro Tadeuszo Koscinskio sprendimą atsistatydinti“, po partijos susitikimo Varšuvoje sakė jos atstovė Anita Czerwinska.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinių valstiečių atstovas Aurelijus Veryga sako, kad dabartinė ministerijos vadovybė „sumovė“ planuojamą ligoninių pertvarką. Jis pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai atidėti planus reformuoti gydymo įstaigų tinklą. „Jeigu nuoširdžiai, aš manau, kad ministerija jau sumovė tą reformą. Tiesą sakant, aš netikiu, kad ji ką nors padarys, ir aš jiems siūlyčiau ją padėti į šoną“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Veryga.

Likus kelioms dienoms iki sveikatos įstaigų pertvarkymo Kėdainių rajone plano pateikimo termino pabaigos Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėje praėjusį trečiadienį susirinko mero potvarkiu sudarytos darbo grupės nariai, kurie išklausė sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus pasiūlymus, tačiau ar jie tenkina visas suinteresuotas puses, taip ir liko neaišku.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvoje ruošiasi įgyvendinti vadinamąją inovacijų reformą. Įgyvendinus reformą planuojama įsteigti naują įstaigą, kuri būtų atsakinga už inovacijas. Jos vadovui žadamas 4–5 tūkst. atlyginimas į rankas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva inovacijų atžvilgiu atsilieka nuo kitų šalių. Anot jos, Europos Komisija rekomendavo sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pasveikino 136 šalių „istorinį“ susitarimą dėl pelno mokesčio tarptautinio minimalaus tarifo nustatymo tarptautinėms bendrovėms, pavadindamas susitarimą didele pažanga fiskalinio teisingumo srityje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) tarpininkaujant pasiektas susitarimas, numatantis bendrą 15 proc.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Europos Sąjunga paruošė pasiūlymą dėl pradinio ir vidurinio ugdymo modelio reformos, įvedant mišrųjį mokymą ir siekiant kokybiško ir įtraukaus ugdymo. „Kokybiškesnio ir įtraukesnio švietimo ir mokymo siekis jokiu būdu neapsiriboja COVID-19 kontekstu. Dabar turime galimybę pasimokyti iš naujausios patirties ir, remdamiesi ja, judėti pirmyn.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai šeštadienį pritarė istoriniam susitarimui dėl tarptautinių bendrovių apmokestinimo pertvarkos ir paragino iki šiol susilaikančias šalis prie jo prisijungti. Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Valdančiosios daugumos siūlymas steigti Tūkstantmečio mokyklas kelia nemažai aistrų. Socialdemokratų frakcijos narė prof. dr. Vilija Targamadzė nurodė, kad apie Tūkstantmečio mokyklas kuriami mitai, nes stokojama aiškios, skaidrios informacijos. „Dar šiandien nėra aišku, kokia ji (Tūkstantmečio mokykla – aut. past.) bus, kokių šios programos įgyvendinimo bus pasekmių“, – svarstė politikė. Pasak jos, išdraskyti mokyklos kultūrą yra paprasta, o suformuoti naują – žymiai sunkiau.

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., pirmadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad valdantieji, pasak jo, randa laiko ir jėgų tokioms iniciatyvoms, kaip narkotikų dekriminalizavimas, nepilnamečių lyties keitimas, Seimo tualetų „reforma“, bet išspręsti svarbiausias kasdienines problemas jiems nekyla rankos.

Aplinkos ministerijai griežtinant užtvankų veiklą, šių hidrotechnikos statinių savininkai įspėja, kad nuostolių patirs ne tik jie, bet ir valstybė.   Ministerijos teigimu, sumažėjus užtvankų, pagerėtų žuvų migracijos sąlygos, todėl planuojama vienas užtvankas griauti, o likusių veiklą sugriežtinti, pavyzdžiui, savininkams įvesti mokesčius už naudojamą vandenį.

Prancūzija artimiausiomis dienomis pateiks pasiūlymus dėl Šengeno zonos reformavimo siekiant užtikrinti saugumą prie Europos Sąjungos sienų, antradienį pareiškė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas. „Mums būtina reformuoti Šengeno zoną. Visų pirma tam, kad sustiprintume saugumą prie išorinių ES sienų“, – sakė jis.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Neparlamentinė partija „Drąsos kelias“ svarbiausiu darbu po Seimo rinkimų laiko teisėtvarkos reformą, nes, anot jos, dabar Lietuva nėra nei teisinė, nei demokratinė valstybė. Taip pat žadama mažinti parlamentarų skaičių, atimti mandatą iš meluojančių Seimo narių, nuleisti referendumo kartelę, nustatyti didesnį mokesčių progresyvumą.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – viešųjų pirkimų reformą, miškų plynų kirtimų mažinimą, papildomą laisvą dieną tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų. Šalies vadovas siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.

Lietuvoje per metus penktadaliu sumažėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Policiją dalį laurų atiduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri esą sugeba geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Tiesa, prieš akis laukia dar milžiniškas darbas. Vaiko teisių specialistai bado pirštais į spragas: šeimoms padėti galinčių socialinių darbuotojų, terapeutų, psichologų trūkumą bei mažus atlyginimus.

Pasibaigę metai įnešė nemažai permainų visuomenės sveikatos ir farmacijos sektoriuose: ypač daug dėmesio sulaukė nuolatos keičiama vaistų kompensavimo tvarka, sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas, pasikeitusi odontologų licencijavimo tvarka ir daug kitų naujienų.

Europos Sąjunga skyrė 10 mln. eurų Baltarusijos teisinės sistemos reformos vykdymui. Projektas skirtas nacionalinių mechanizmų, kuriais siekiama darnaus vystymosi teisės srityje, tobulinimui ir yra finansuojamas pagal Europos kaimynystės priemonės (ENI) programą.

Gerovės valstybę per rinkimus žadėjęs Gitanas Nausėda rėžia iš peties. Prezidentas valdantiesiems siunčia pluoštą pasiūlymų, turinčių palengvinti gyvenimą ir pensininkams, ir jaunoms šeimos. Šalies vadovas siūlo tėvadienius skirti ir vieną mažametį vaiką turintiems tėvams. O lėšų didesnėms pensijoms parūpinti keičiant dalį mokesčių. Ekonomistai aiškina, kad toks gerovės valstybės planas daliai lietuvių gali skaudžiai kirsti per kišenę.

Pasipriešinimo tiek iš gydymo įstaigų, tiek Seimo narių sulaukusi sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuota rajoninių ligoninių pertvarka buksavo. Dar neseniai politikas pareiškė nematąs toliau prasmės tęsti reformą, jei dėl to nėra vieningo koalicijos partijų susitarimo. Savo ruožtu įgaliojimus Vyriausybei grąžinęs naujasis prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino tikįs galimybe pertvarkyti gydymo įstaigą negąsdinant žmonių.

Europos žaidynės Minske buvo gera generalinė repeticija prieš Tokijo olimpines žaidynes. Nors ir ne visi elitiniai sportininkai kovojo dėl vietos po saule neatradusiose varžybose, lietuvių delegacija grįžo su trimis medaliais. Tokius pasiekimus vadovybė vertino kontraversiškai ir laiko tai sporto reformų pasekme. „Jeigu mes nesiimsime kokių nors skubių veiksmų ir nemėginsime atkurti sistemos, mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Reikia atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą.

Vengrijos parlamentas antradienį pritarė įstatymo projektui, pagal kurį mokslinių tyrimų institucijų kontrolę perimtų premjero Viktoro Orbano vyriausybė, kritikų kaltinama siekiu kontroliuoti svarbiausius valstybės sektorius. Šis įstatymas, už kurį balsavo 131 iš 199 parlamento narių, suteikia nacionalistinei, prieš imigraciją pasisakančiai vyriausybei galimybę kontroliuoti visą mokslo institucijų tinklą, kuriam dabar vadovauja prieš du šimtmečius įkurta Vengrijos mokslų akademija.

 Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo dėl vadinamojo „mobilumo paketo“, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų, pranešė EP. Reformos iniciatoriai sako siekiantys užtikrinti, kad visi darbuotojai Europoje už tą pačią darbo apimtį gautų vienodą atlygį. Rytų europiečiai, tarp jų ir Lietuvos atstovai, teigia, kad vakariečiai siekia išstumti jų vežėjus iš rinkos.

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų, rašoma  „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus. Vaizdo kameros. Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurios padėtų objektyviai ištirti situacijas, kai vaiko teisių specialistų ir tėvų ar šeimos atstovų teiginiai vieni kitiems prieštarauja.

Smurtas prieš vaikus Lietuvoje tęsiasi. Ir nors tai, įgyvendinus Matuko reformą, kai savo namuose berniukas buvo mirtinai uždaužytas motinos ir patėvio, uždrausta įstatymu, panašu, kad tai praktikoje visiškai neveikia.  Sumušė dvimetę dukrytę Rugsėjo 23-ąją Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Pabalių kaime, tėvas smurtavo prieš dvimetę dukrą.  29-erių metų vyras po įvykio uždarytas į areštinę.  Aiškėja, kad tai nėra pirmas kartas, kai šioje šeimoje smurtaujama prieš vaikus.

Viena iš II-os pakopos pensijų kaupimo reformos, kuri įsigalios nuo kitų metų, naujovių – darbdaviams suteikiama galimybė prisidėti prie būsimos darbuotojų pensijos. Nuo kitų metų sausio įsigaliosiančioje II-os pakopos pensijų kaupimo reformoje numatyta, kad žmonėms, norintiems gauti didesnę pensiją, nei mokės „Sodra“, labiau apsimokės patiems ją kaupti šiuose fonduose. Be to, darbdaviai taip pat galės prisidėti prie būsimos jų pensijos.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pagal š. m. vasario 7 d. priimtą Vyriausybės nutarimą Lietuvos turto bankui perdavė 115 turto objektų, įvairios paskirties pastatų ir statinių, tarp kurių – 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esantys poilsio namai. „Vykdydami Valstybinių miškų ūkio reorganizaciją atradome nemažai nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas pagal mūsų tiesiogines funkcijas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį atmetė pasiūlymą suteikti mandatą pradėti derybas su Europos Sąjungos valstybėmis dėl itin prieštaringai vertinamos autorių teisių reformos, supriešinusios grupės „The Beatle“ buvusį narį Paulą McCartney (Pola Makartnį) su interneto milžinėmis ir laisvosios enciklopedijos „Wikipedia“ kūrėjais.

  Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį skeptiškai nusiteikusių Europos Parlamento narių akivaizdoje gynė Varšuvos priimtas kontroversiškas teismų sistemos reformas ir tvirtino, kad jo vyriausybė turi teisę iš pagrindų pakeisti tvarką.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele. Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“. „Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.

Europos Sąjunga pirmadienį pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl prieštaringai vertinamos šios šalies Aukščiausiojo Teismo (AT) reformų, aštrėjant ginčui tarp Briuselio ir Varšuvos dešiniosios vyriausybės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskutinę birželio dieną pasirašiusi mokesčių įstatymų pakeitimus, sprendimą dėl Seimo patvirtintos pensijų kaupimo reformos ketina priimti šią savaitę. „Įstatymų paketas šiuo metu yra peržiūrimas, sprendimas bus priimtas per šią savaitę“, – BNS informavo Prezidentūros spaudos tarnyba. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, atsisakoma „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatoma nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc.

Seimas šeštadienį antru balsavimu patvirtino gydymo įstaigų reformą – dėl tinklo spręs ministras. Pirmu balsavimu pataisos nepriimtos, nesiregistravus reikiamam skaičiui parlamentarų, bet vėliau sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius balsuoti dar kartą, užsiregistravo 71 Seimo narys: tiek pakanka kvorumui. Tuo tarpu balsavime dalyvavo 70 Seimo narių: 59 buvo už pataisas, du balsavo prieš ir devyni susilaikė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ketvirtadienį Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo prezidentas. Prezidentūra šeštadienį pranešė, kad šalies vadovė D. Grybauskaitė pasirašė aštuonis įstatymus, susijusius su mokestiniais pakeitimais bei kova su šešėliu.

Seimui sprendžiant dėl mokesčių ir pensijų reformų, pagrindinių opozicijos frakcijų vadovai didelio palaikymo nežada, rašo portalas 15min.lt. Jie mokesčių reformoje įžvelgė atskirų elementų, kuriuos galėtų palaikyti, tačiau dėl bendro paketo – nuomonės neigiamos. Frakcijos dėl to ketina apsispręsti ketvirtadienį.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

 Pasiekusi Seimą Vyriausybės parengta mokesčių ir pensijų reforma pradeda strigti. Iš bendro paketo gali būti atskirti keli projektai, susiję su vadinamąja mokesčių reforma, ir priimti pavasario sesijoje, o likusieji nukelti rudeniui. Valdančiųjų koalicijai priklausantys „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai nusiteikę iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos.

 Parlamentinei opozicijai sukritikavus šią savaitę Vyriausybės patvirtintą mokesčių ir pensijų reformą bei jos norą kuo greičiau gauti Seimo pritarimą, premjeras sako, kad pokyčiams įteisinti užteks valdančiųjų balsų. Saulius Skvernelis pakartojo, kad Seimas gali reformą palaiminti pavasario sesijoje iki liepos. „Manau, kad pakaks mums, valdančiajai daugumai, balsų priimti tuos sprendimus, kurie reikalingi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė S. Skvernelis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai diskusijų tarp Vyriausybės siūlomų mokesčių pokyčių kelia pasiūlymai keisti „Sodrai“ finansavimą. Vis dėlto premjeras tikisi, kad pavyks rasti visiems priimtiną sprendimą. Jis kartoja, kad pensijos kitąmet didės vidutiniškai 23 eurais. „Yra sprendimai, kurie kelia diskusijas ir, matyt, surasti subalansuotą sprendimą nebus paprasta. (...) Daugiausiai problemų kelia 2 proc.

Negavę konkrečių pasiūlymų, parlamentarai atsisakė kol kas diskutuoti dėl Vyriausybės siūlomos mokesčių ir pensijų reformos. Tikimasi, kad diskusija įvyks trečią gegužės savaitę arba mėnesio pabaigoje. Parlamentarams buvo žadama, kad mokesčių ir pensijų reforma jiems bus pristatytas balandžio pabaigoje, vėliau – gegužės 3–ąją, tačiau iš plenarinių posėdžių darbotvarkės diskusija dingo.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.