pzu lietuva

Vakar vakare visoje Lietuvoje susidarė itin sudėtingos eismo sąlygos, daugelyje šalies miestų kelio dangą padengė plikledis. Po vakarykščio plikledžio dėl žalų atlyginimo į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ kreipėsi dvigubai daugiau nukentėjusių nei įprastai. Iki šiandien 13:00 val. jau užregistruoti 480 pranešimai dėl patirtų žalų.  Daugiausia nukentėjo vairuotojai, kurių patirti nuostoliai preliminariais skaičiavimais sieks apie 1 milijoną 200 tūkstančius litų.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ trečiadienį pranešė apie sprendimą didinti įstatinį kapitalą 15 mln. litų. Bendrovės įstatus su nauju 90,4 mln. litų kapitalu įregistravusi Juridinių asmenų registre, „PZU Lietuva“ taps didžiausio įstatinio kapitalo draudimo bendrove Lietuvos rinkoje. Sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 150 tūkst.

Pareigūnai šiandien krėtė „Kauno mėsinę“, žemės ūkio bendrovę „Vyčia“ ir draudimo bendrovę „PZU Lietuva“. Įtariama, jog šios įmonės, sutartyse suklastojusios draudžiamų gyvulių skaičių, iš valstybės galėjo pagrobti 100 tūkst. litų. Kol kas tiriamas tik vienas atvejis, tačiau gali būti, jog pareigūnai užčiuopė gudriai suregztos valstybės turto grobstymo schemos siūlo galą – ja vadovaudamosi, draudimo ir žemės ūkio bendrovės pasisavindavo ūkininkams skirtą valstybės paramą.

Šių metų balandį įsigaliojusi nauja eismo įvykių deklaravimo tvarka, leidžianti tam tikrais atvejais nesikreipti į policiją, vairuotojams palengvino rūpesčių naštą. Tiesa, to negali pasakyti tie nukentėję vairuotojai, kurie pildydami avarijų deklaracijas nebuvo pakankamai atidūs. Praėjusią savaitę į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą kreipėsi uostamiesčio gyventojas ir paprašė policininkų pažymos, jog jis nebuvo tapęs avarijos kaltininku.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas antrinės „Leo LT“ elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius Gintautas Mažeika. 41-erių G. Mažeika nuo pirmadienio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno poste pakeis šią savaitę iš jo atsistatydinusį Rymantą Juozaitį. Pastarasis „Leo LT“ vadovavo nuo pat jos įkūrimo beveik prieš 5 mėnesius.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas kelių mėnesių patirtį energetikoje turintis vadybininkas ir finansininkas Gintautas Mažeika teigia pirmiausiai ketinantis susitikti su nauja Vyriausybe bei Kainų komisijos vadovu. „Dabartinė situacija su Kainų komisija manęs netenkina - noriu pakeisti santykius ir bendravimo stilių.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu siūlomas elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius, buvęs draudimo įmonės „PZU Lietuva“ vadovas 41-erių Gintautas Mažeika.

Nors Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pateiktuose duomenyse atsispindi draudimo kompanijų sumažėję pelnai, didžiosios Lietuvos draudimo įmonės skaičiuoja didėjančius pelnus. Pasaulinė finansų rinka veikia draudimo bendroves Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos informacijos analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurga Kamienė teigė, kad pagrindinė draudimo įmonių pelno mažėjimo priežastis – nepalanki situacija pasaulio finansų rinkose.

Pernai Lietuvoje kasdien įvyko 9 nelaimingi atsitikimai – iš viso per metus jų buvo daugiau nei 3,4 tūkstančiai. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, jog apsauga nuo nelaimingų atitikimų pasirūpina tik 23 proc. Lietuvos gyventojų. Tyrimo duomenimis, nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai savanoriškai draudžiasi 30-39 bei 50-59 metų amžiaus asmenys, samdomi darbuotojai, taip pat asmenys, kurie naudojasi internetu.

Ilgąjį savaitgalį praūžusios liūtys trims draudimo bendrovėms - „Lietuvos draudimui“, „Ergo Lietuva“ ir „PZU Lietuva“ - iš kišenių išplovė per milijoną litų. Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusių nei įprastai - iš viso buvo užregistruota apie 300 draudžiamųjų įvykių. Daugiausia nukentėjo vairuotojai - jų patirti nuostoliai, preliminariais skaičiavimais, gali siekti apie 500 tūkst. litų.

Brangstantys degalai, automobilių stovėjimo vietų stoka ir transporto spūstys skatina dalį gyventojų persėsti ant dviračių. Šią tendenciją netrukus pastebėjusios draudimo bendrovės pasiūlė apsaugoti gyventojų dviračius, penktadienį rašo dienraštis "Kauno diena". Norintiesiems apdrausti transporto priemones įsiūlomas ir turto draudimas. Kitos išeities nėra, mat atskira dviračio draudimo paslauga Lietuvoje kol kas neteikiama.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pirmoji Europoje pradeda teikti nemokamą profilaktinių remonto darbų paslaugą turto draudimu apsidraudusiems klientams. Ši paslauga yra turto draudimo su asistavimu, kurį bendrovė pirmoji įveda Lietuvos draudimo rinkoje, dalis. „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Giedrius Čiurinskas teigia, jog senosiose Europos valstybėse ir JAV asistavimo paslaugos yra neatsiejama turto draudimo dalis, tuo tarpu Lietuvoje tai yra naujovė.

Nepaisant to, kad kiekvieną savaitę draudikus pasiekia žinios apie įmonių patirtus draudiminius įvykius, smulkieji verslininkai vis dar linkę vadovautis logika „mane tai aplenks“. Draudimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai atkreipia dėmesį, kad saugotis nuo nenumatytos rizikos labiau linkusios stambiosios įmonės. Pasak „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovo Arūno Raziūno, tradiciškai stambiosios įmonės turi nemažai verslo partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Esminė balandžio 9-ąją įvesta naujovė yra ta, kad apie avariją, jei joje nenukentėjo ar nežuvo žmonės arba apgadinta ne daugiau kaip dvi transporto priemonės, nebereikia pranešti policijai. Jei abu eismo įvykio dalyviai sutinka dėl jo aplinkybių, dėl žalos atlyginimo, užpildžius atitinkamą deklaraciją, kreipiamasi tiesiai į draudimo bendroves. Tokia galimybe žmonės noriai naudojasi.

Apie keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių galvų medžioklės agentūrų pernai perviliojo kelis šimtus vadovų ir kitų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, o jų atlyginimai kilo iki 30 proc. Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, galvų medžiotojai, pervilioję patyrusį vadybininką Valdą Tekorių iš pieno perdirbimo milžinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, antrą pagal dydį šalies alaus gamintoją, galėtų iš pasitenkinimo trinti rankomis.

Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas: „nesąžiningai sutaupyti pinigai gali virsti  tūkstantiniais nuostoliais“, – teigia draudimo ekspertai ir primena, kad draudžiant automobilį neverta gudrauti ieškant pigiausių kelių. Pavyzdžiui,  nemažą vairuotojo stažą turintys tėvai savo vardu perka automobilius, kuriais vėliau važinėja jų atžalos.

Didžiausia privati gyvybės ir pensijų draudimo kompanija Norvegijoje „Vital Life“ pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ilgalaikėje perspektyvoje tikisi įsitvirtinti kaip viena iš rinkos lyderių. „Vital Life“ filialas Lietuvoje bendradarbiauja su tai pačiai grupei priklausančiu „DnB Nord“ banku, per kurį jau siūlo paskolos gavėjo investicinį gyvybės draudimą.

„PZU Lietuva“ pirmoji iš šalyje veikiančių draudimo kompanijų keičia savanoriškojo transporto priemonių draudimo (KASKO) taisykles, pritaikydama jas pagal naujus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai yra naujovė vairuotojams, nes iki šiol pagal „PZU Lietuva“ KASKO draudimo taisykles eismo įvykių atvejais nekviečiant policijos būdavo taikomi draudimo išmokos apribojimai ir išmokama iki 5 proc. sumos.

Prieš savaitę Vilnių, ypač jo senamiestį, nusiaubusios liūtys padarė šimtatūkstantinių žalų, teigia draudikai. Pasigirdus kalboms, kad tokio potvynio nebūtų buvę, jei būtų tinkamai prižiūrimos vandens surinkimo sistemos, kai kurie draudikai svarsto, ar nevertėtų kreiptis į jas prižiūrinčią įmonę ir taip išsiieškoti žalas. Ši savo ruožtu ragina negaišti tam laiko, nes sugebėsianti įrodyti, kad nuostoliai susikaupė ne dėl jos kaltės.

Tarnybinės etikos sargai siūlo visiems nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" vadovams viešai deklaruoti privačius interesus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį paragino būsimąjį bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos ir valdybos narius viešai deklaruoti privačius interesus, kaip tai numato viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, pranešė VTEK.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos vadovą Julių Niedvarą, kuris yra minimas kaip vienas realiausių kandidatų vadovauti „Leo LT“ stebėtojų tarybai, penktadienį popiet priims premjeras Gediminas Kirkilas.55 metų buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras BNS nekomentavo, apie ką kalbės su G.Kirkilu.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir Vilniaus universiteto atstovai antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos studijų ir mokslo srityje. Tai jau antra tokio pobūdžio sutartis per ilgalaikį šių įstaigų bendradarbiavimą, užsimezgusį 2006 m. birželio mėnesį.

Didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausančios UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. pirmojo pusmečio pelnas sudarė 5,6 mln. litų. Per š.m. pirmąjį pusmetį draudimo bendrovė pasirašė 79,9 mln. litų draudimo įmokų, t.y. 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2006 metais.„Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai yra geriausi nuo pat draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ veiklos pradžios mūsų šalyje.

Nors beveik kiekvienas žino, kas yra vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas, pilnu asmens civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę tik keli šimtai Lietuvos gyventojų. Pilnas civilinės atsakomybės draudimas kompensuoja ne tik apsidraudusio asmens kitiems padarytą žalą, bet apima ir sutuoktinio, nepilnamečių vaikų ar namų augintinio civilinę atsakomybę.

Nuo šių metų gegužės 21 d. draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ Žalų departamentui pradėjo vadovauti Saulius Tiškevičius, draudimo srityje dirbantis daugiau kaip 9 metus. Naujasis vadovas pakeitė iki 2006 m. metų pabaigos šiame poste dirbusį Danių Valterį, kuris šiuo metu yra „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius.

Patekus į avariją ne visada pavyksta greitai išreikalauti kompensaciją už apgadintą automobilį. Vairuotojai ne visada turi reikiamų žinių. Praktika rodo, jog nepalankiausioje padėtyje atsiduria nukentėjusysis. Avarijos kaltininkai dažnai apsiriboja tuo, kad praneša nukentėjusiajam, kurioje draudimo kompanijoje pirko transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Vakar daugelis draudimo bendrovių sulaukė nuo uragano nukentėjusių klientų pareiškimų. Žmonės reikalauja, kad kompanijos atlygintų žalą. Klientai gali tikėtis kompensacijų pagal „kasko“ (automobilių apgadinimai per stichiją) ir specialią pastatų (fizinių asmenų) arba įmonių turto (juridinių asmenų) draudimo sutartis. Šios sutartys numato atlyginti žalą, padarytą per stichines nelaimes.