pzu lietuva

Draudikai atkreipė dėmesį į vis dažniau skylančius stiklus būstuose. Langų stiklai dažnai skyla ir dūžta tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose. „PZU Lietuva“ duomenimis, savaiminio stiklo dūžio atvejų per metus padaugėjo 46 proc., o štai išmokos už stiklą, sudužusį dėl įvairių kitų priežasčių, šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Išmokų didėjimas leidžia daryti išvadą, kad namuose dūžta naujesni, brangesni daiktai.

Smulkieji Lietuvos verslininkai prisiima daugiausia atsakomybės už savo finansinę padėtį ir labiausiai saugo savo įgytą turtą. Tokias išvadas leidžia daryti „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimas parodė, kad būtent smulkieji verslininkai, palyginti su kitų užsiėmimų ir pareigų atstovais, dažniausiai draudžia savo turtą. Jie kur kas racionaliau žiūri į turto apsaugą ir dėl to ramiau ir stabiliau jaučiasi dėl savo finansinės padėties.

Rugsėjį į mokyklas vaikus išleidžiančios šeimos jaučiasi mažiausia apsaugotos, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis. Didžiausią nerimą šeimoms kelia jų finansinė padėtis, antra pagal svarbą problema įvardijama sveikata. Tokius rezultatus parodė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa.

Metų pradžioje kilus gaisrui Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyne ugnies padaryta žala milžiniška. Kultūros paveldo departamento duomenimis, gaisras Tytuvėnų ansamblio pastatams padarė beveik 4 mln. litų žalos. (Papildyta 15.40) Paskelbtos Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro priežastys. Vienam asmeniui pareikšti įtarimai.

KASKO automobilių draudimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo viena sparčiausiai augusių draudimo rūšių – per šešis mėnesius sutarčių skaičius ūgtelėjo net 21,5 proc. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, svarbiausia tokio augimo priežastis – gyventojų baimė patirti nuostolių, nes automobilis laikomas itin vertingu turtu.

Pirmadienį ryte stiprus vėjas ir liūtys Šalčininkų rajone plėšė stogus, daužė langus, vartė medžius ir nutraukė elektros laidus. Lietuvos draudimo bendrovės praneša registruojančios nukentėjusiųjų pranešimus ir skaičiuoja audros padarytus nuostolius. Dirba mobilieji draudikų ekipažai „Lietuvos draudimo“ žalų skambučių centras pranešė iki vidurdienio užfiksavęs 70 pranešimų iš Šalčininkų ir gretimai esančios Akmenynės.

Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi produktyviausi, didžiausią pridėtinę vertę kuriantys, dirbantys ir šeimas turintys visuomenės nariai.   Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta daugiau nei pusė (53 proc.) 36-45 metų šalies gyventojų. Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Tyrimą atliko „Spinter“ draudimo benrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.

Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesismulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir ištiso sektoriaus įmonėms. Keistas paradoksas: reta nubausta bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą net po galutinių teismų sprendimų. Šį mėnesį Konkurencijos taryba (KT) už nepagrįstai suvaržytas tiekėjų galimybes išrašė 360 tūkst. litų baudą prekybos tinklui „Iki“ ir už draudžiamą susitarimą bendra suma – daugiau kaip 5 mln.

Lietuvos keliautojai 2012 metais į užsienį išvyksta trumpesniam laikui, renkasi pigesnius kelionių variantus, tačiau išvyksta dažniau ir laisvalaikį praleidžia kur kas intensyviau. „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet beveik dvigubai daugiau keliautojų ėmėsi draustis dėl neįvykusių kelionių. Neįvykusių kelionių draudimo sutarčių skaičius 2012-aisiais šoktelėjo beveik dukart, tačiau draudikai pastebi, kad beveik perpus nukrito ir vidutinė kelionės, kuri draudžiama, kaina.

Lietuvos keliautojai 2012 metais į užsienį išvyksta trumpesniam laikui, renkasi pigesnius kelionių variantus, tačiau išvyksta dažniau ir laisvalaikį praleidžia kur kas intensyviau. „PZU Lietuva" duomenimis, šiemet beveik dvigubai daugiau keliautojų ėmėsi draustis dėl neįvykusių kelionių. Neįvykusių kelionių draudimo sutarčių skaičius 2012-aisiais šoktelėjo beveik dukart, tačiau draudikai pastebi, kad beveik perpus nukrito ir vidutinė kelionės, kuri draudžiama, kaina.

„PZU Lietuva“, nelaukdama galutinių gaisro tyrimo išvadų, atlygino visus nuostolius Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai ir birželio 8 d. pervedė sutartą paskutinę draudimo išmokos dalį. Iš karto po nelaimės bendrovė išmokėjo 45 tūkst. litų pirmiesiems pagalbos darbams, kiek vėliau - dar 193 tūkst. Lt. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudikė išmokėjo 0,75 mln. litų.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė naują Lietuvos visuomenės tendenciją – apsidraudusiųjų gyvybę respondentų yra daugiau nei apdraudusiųjų savo nekilnojamąjį turtą ar automobilį KASKO draudimu. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje visuomenės apklausoje iš visų respondentų, savanoriškai draudžiančių gyvybę ar turtą, net 54 proc. žmonių tvirtino apsidraudę gyvybę, 49 proc. – būstą, 30 proc. turi KASKO draudimą.

Principų susidūrimo įelektrinta politinė padėtis tarp Lietuvos ir Lenkijos lyderių netrukdo lenkų verslininkams dirbti mūsų krašte, bet ir nepadeda. Didžiausios Lenkijos pieno produktų gamintojos „Mlekpol“, į Lietuvą, pavyzdžiui, vežančios pieną „Margė“, prekybos vadovė Malgorzata Cebilinska užsiminė, kad geresni šalių santykiai išeitų į naudą ir verslui.

LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien priėmė vienos stambiausių Lenkijos bendrovių PZU vadovą Andrzejų Klesykį. PZU valdybos pirmininkas Lietuvos Vyriausybės vadovui išdėstė ketinimus plėtoti draudimo verslą Baltijos regione. PZU valdybos pirmininkas pabrėžė, jog PZU plėtra į Baltijos šalis bus įgyvendinama ir valdoma iš Lietuvos. „Šiemet sukanka 10 metų, kai PZU kaupia patirtį Lietuvoje. Čia vykdomą verslą vertiname kaip sėkmingą ir matome daugiau potencialo kaimyninėse šalyse.

Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis klientams siūlomos visos įmanomos prekės ir paslaugos, jei tik jos turi nors menkiausią paklausą. Visgi tam, kad kainos ir įsigijimo sąlygos būtų patrauklios bei palankios pirkėjui produktas turi būti perkamas masiškai. Situacija dar sudėtingesnė draudimo paslaugų sektoriuje, kur kiekvieną paslaugą kompanijos vertina pagal potencialią riziką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis patvirtino, jog Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus.

Visuomenės apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams automobilis yra itin vertingas turtas. Pagal vertę ir svarbą automobilį lenkia tik būstas. Mašinas perka ir žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliekamo tyrimo dalyvių buvo prašoma įvardyti, kokį turtą jie turi sukaupę. Remiantis atsakymais, beveik ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų (24 proc.) kaip turimą turtą įvardijo automobilį. „Automobilis Lietuvoje yra laikomas reikšmingu turtu.

Greičiausiai savo būstą pradėjo remontuoti tie gaisro nuniokoto Kauno daugiabučio gyventojai, kurie buvo apsidraudę. „PZU Lietuva“ jau pervedė draudimo išmokas savo klientams, kurių butai nukentėjo nuo praėjusios savaitės tragiško gaisro įvykių. Trijų būtų savininkai iš draudikų gavo beveik 50 000 litų. Draudikai savo ruožtu svarsto, kas yra įvykio kaltininkas ir kas atlygins nuostolius. Prieš savaitę sukeltas gaisras Kauno Baltų prospekte nuniokojo didžiąją dalį namo butų.

Šiemet iš atostogų Lietuvos gyventojai vis dažniau grįžta sužaloti įvairių traumų. Vien besibaigiantis slidinėjimo sezonas šiemet draudikų fiksuojamą traumų kreivę privertė smarkiai šoktelti į viršų. „PZU Lietuva“ bendrovės duomenimis, šį slidinėjimo sezoną traumuotųjų padaugėjo net 15 proc., o išmokoms jiems už sužalotą sveikatą skirta 16 proc. daugiau lėšų.

Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalies verslininkai kaip didžiausią savo materialųjį turtą, sukauptą per verslo kūrimo ar vadovavimo verslui laikotarpį, įvardijo ne savo verslą, o būstą – namą arba butą. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“ draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.

Jei išsiruošėte pasivaikščioti po sostinės senamiestį, turėtumėte atidžiai žiūrėti ne tik po kojomis, nes plikledis gali pakoreguoti jūsų pasivaikščiojimo planą, bet ir pasidomėti tuo, kas kabo virš galvos. Kasmet pasitaiko atvejų, kai žmones rimtai sužaloja nuo stogų krentantys įspūdingo dydžio varvekliai. Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, kas atsakingas už pavojingų varveklių pašalinimą nuo namų stogų ir kaip dažnai dėl to kreipiamasi į draudimo bendroves.

Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug tris kartus. Pagalbos labiausiai prireikia miestų gyventojams, savo automobilius laikantiems kiemuose. „Per šalčius dažniausiai su problemomis suduria didžiųjų miestų gyventojai, kurie automobilius laiko ne garažuose ar požeminėse aikštelėse, o kiemuose ar gatvėse prie namų. Vairuotojai dažniau neužveda senesnių nei 10 metų, ypač ­– dyzelinu varomų automobilių.

Lietuvos keliautojai, įsigydami kelionių draudimą, vis dažniau draudžiasi ir nuo padažnėjusių netikėtumų kelionėje. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos stoka skatina keliautojus ir verslininkus apsidrausti nuo papildomai kylančių kelionės nemalonumų. „PZU Lietuva“ duomenimis, 2011 m. kelionių sezonu smarkiai išaugo skaičius žmonių, kurie draudėsi kelionės atidėjimą, kelionės jungtis, kelionės dokumentų praradimą, bagažo vėlavimą ir bagažo praradimą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad vieniši, nesusituokę Lietuvos gyventojai turi sukaupę mažiau turto nei gyvenantieji šeimoje. Turto kaupimo prioritetai tarp vienišų ir vedusių žmonių taip pat skiriasi – vienišiai  dažniau renkasi sodybas nei butus, daugiau investuoja į gyvenimo paįvairinimą ir vengia turtą kaupti pinigais. Net 14 proc. vienišų žmonių pasisakė neturį sukaupę turto, o šeimoje gyvenančių asmenų grupėje šis procentas sudaro 8 proc.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad vieniši, nesusituokę Lietuvos gyventojai turi sukaupę mažiau turto nei gyvenantys šeimoje. Turto kaupimo prioritetai tarp vienišų ir vedusių žmonių taip pat skiriasi – vienišiai  dažniau renkasi sodybas nei butus, daugiau investuoja į gyvenimo paįvairinimą ir vengia turtą kaupti pinigais. Net 14 proc. vienišų žmonių pasisakė neturį sukaupę turto, o šeimoje gyvenančių asmenų grupėje šis procentas sudaro 8 proc.

Verslo elito ir politikų pobūvis, surengtas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 20-mečio proga, baigėsi labai netradiciškai. Raminti rankas į darbą paleidusio neblaivaus miesto Tarybos nario Tado Labučio ir dar būrio kumščiais mosuojančių kostiumuotų vyrų suvažiavo saugos tarnybos ir policijos ekipažai.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad savo sukauptą turtą žmonės saugo spynomis, metalinėmis durimis ir įsigydami sarginius šunis. Šarvuotas duris ir spynas kaip apsaugos priemonę pasirinko daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o šunį kaip sargą namuose laiko 25 proc. apklaustųjų. Nuosavuose namuose gyvenantieji turto apsaugą šunims patiki dar dažniau – keturkojį sargą kaip apsaugą įvardijo 32 proc. namų savininkų.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.

Konkurencijos taryba pripažino, kad draudimo bendrovės  „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojantį bendrojo draudimo susitarimą dėl statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.   Už šį pažeidimą skirtos  piniginės baudos – „Lietuvos draudimas“ – 400 300 litų, „PZU Lietuva“ – 130 800 litų.

Gausus sniegas bando ne tik vairuotojų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų kantrybę bei pasiruošimą žiemai, o draudikai skaičiuoja patirtas žalas. Iki 13 val. „Lietuvos draudimo“ Žalų centras užregistravo kiek mažiau nei 400 žalų. Bendrovė planuoja klientams kompensuoti beveik 1 mln. litų nuostolių. „Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai buvo pagrindinės šio pusdienio eismo įvykių priežastys.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, žiemos mėnesiais internetu sudaromų draudimo sutarčių skaičius išauga 20 proc. palyginus su bendru metų vidurkiu. Aktyviausiai elektroniniais draudimo kanalais gyventojai naudojasi darbo dienomis nuo 10 iki 16 valandos, dažniausiai žmonės draudimą internetu perka pirmadieniais.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, 85 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas. Pasak Ingos Piragytės, „PZU Lietuva“ Žalų departamento Klientų aptarnavimo centro vadovės, skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų. „Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose.

Sausį, palyginti su žiemos pradžia, pasak draudimo bendrovės "PZU Lietuva", 10 proc. sumažėjo draudiminių eismo įvykių, kurių priežastis - žiemiški orai. Privalomojo transporto draudimo įvykių šį mėnesį buvo registruota 7 proc., kasko - 11 proc., o asmens žalų - 22 proc. mažiau, palyginti su žiemos pradžia.

Vasarą Aliaskoje (JAV) atostogavusiam Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui buvo atlikta širdies operacija, po kurios politiką pasivijo šimtatūkstantinės sąskaitos už gydymą, rašo „Lietuvos rytas“. Nuvykusį į Aliaską pameškerioti 60 metų K.Glavecką jau antrą atostogų dieną ištiko širdies priepuolis. Skubiai prireikė operacijos, kurią JAV medikai Lietuvos politikui atliko Ankoridžo ligoninėje.

Šių metų lapkričio 10 dieną PZU grupę palieka bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius ir valdybos narys Danius Valteris. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Marius Jundulas, šiuo metu einantis „PZU Lietuva“ Verslo vystymo departamento vadovo pareigas.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, dėl ketvirtadienio naktį prasidėjusios pūgos labiausiai nukentėjo Vilniaus ir Kauno regionų vairuotojai. Remiantis preliminariais duomenimis, nuostoliai sieks apie 350 tūkst. litų. „Jau ankstų ketvirtadienio rytą pradėjome gauti pranešimus apie eismo įvykius, kuriuos lėmė slidi kelio danga tiek didžiųjų miestų gatvėse, tiek regioniniuose keliuose.

Per 9 šių metų mėnesius Lietuvos draudimo įmonės sudarė apie 15-20 proc. daugiau trumpalaikių TPVCA draudimo sutarčių nei pernai tuo pačiu metu. Pasak draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Verslo vystymo departamento direktoriaus Mariaus Jundulo, pastaraisiais mėnesiais vis daugiau vairuotojų taupo ir renkasi trumpalaikes draudimo sutartis – savo civilinę atsakomybę draudžia trims mėnesiams arba dar trumpesniam laikotarpiui.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, vaikai sugrįžta iš atostogų į mokyklas, darželius, aktyviau  lanko būrelius ir daugiau laiko leidžia vieni. Po vasaros jie paprastai būna energingesni, judresni, labiau išsiblaškę. Todėl padidėja ir įvairių traumų tikimybė. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ skaičiavimais, apie 40 proc. visų fiksuojamų nelaimingų atsitikimų sudaro vaikų traumos.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, jog apsauga nuo nelaimingų atsitikimų yra pasirūpinę tik 27 proc. Lietuvos gyventojų. 13 proc. tyrimo dalyvių nurodė esantys apsidraudę draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, 8 proc. teigė, kad tokį draudimą turi jų sutuoktinis, 12 proc. apklaustųjų yra apdraudę savo vaikus.

Lietuvoje tik pusė draudžiančių savo turtą draudžiasi ir nuo žalos, kurią jie patys gali padaryti kaimynų turtui. Tai rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Šalyje būstą yra apdraudę 22 proc. gyventojų, o nekilnojamojo turto savininko civilinės atsakomybės draudimu – 11 procentų. „Ne visi savo turtą draudžiantys Lietuvos gyventojai žino, kokia yra šio draudimo paskirtis.

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas draudžia savo turtą. Tuo tarpu 74 proc. namų ūkių nėra apsidraudę. Tai rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu birželio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. „Dabartinė ekonominė situacija didina rizikingumą šalyje – liepą ir rugpjūtį dėl atostogų sezono daugėja vagysčių. Be to, vasarą dėl gausių liūčių ir audrų didėja turto užliejimo ar gaisro tikimybė.

Šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ - apie tai, kaip Rokuose (Kauno r.) veikianti ir skandaluose minima žemės ūkio bendrovė „Vyčia“ tapo rakštimi aplinkiniams gyventojams. Jau kurį laiką iš kiaulių fermos sklindanti smarvė verčia iš kojų pakaunės miestelio Rokų gyventojus. Žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ priklausanti ferma jau senokai tapo ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplink ją kelių kilometrų spinduliu įsikūrusių Kauno mikrorajonų gyventojų galvos skausmu.

Nuo šių metų birželio 25 d. draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi tapo Sigitas Žutautas. Iki tol jis pareigas ėjo banko „DNB Nord“ valdyboje. „Tapdamas „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi sieksiu stiprinti bendrovės pozicijas rinkoje, vadovavimą jai priimu kaip iššūkį, todėl išnaudosiu visas dabartinio laikmečio suteikiamas augimo galimybes.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu birželio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad vagystės iš būsto atveju, 57 proc. gyventojų pirmiausiai norėtų atgauti pavogtus pinigus. Antroje vietoje pagal svarbumą respondentai nurodė asmeninį kompiuterį su visa jame esančia informacija. Jį dažniausiai minėjo jaunesni respondentai, gyvenantys didmiesčiuose ir turintys didžiausias pajamas. Trečioje vietoje – buitinė technika.

Per pirmus tris šių metų mėnesius ne gyvybės draudimo rinka susitraukė 5,4 proc. Pagrindinės rinkos grupės – Transporto priemonių privalomasis (TPVCA) ir kasko draudimas neatsispyrė bendrai rinkos tendencijai ir traukėsi. Labiausiai mažėjo kasko draudimo grupė – 37 proc. Tuo tarpu turto draudimo grupė augo 16 proc. Pasak „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Sauliaus Tiškevičiaus, rinkai traukiantis aštrėja konkurencija tarp draudikų.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ įdiegė draudimo savitarnos sistemą, kurioje klientai galės valdyti savo paslaugų portfelį, rašoma bendrovės pranešime. Tai pirmoji tokia plati savitarnos sistema, pristatyta draudimo paslaugoms Lietuvoje. „Manome, kad draudimas yra finansinė paslauga, kuri turi būti taip pat lengvai valdoma, kaip bankų ar telekomunikacijų paslaugos.

Draudimo bendrovės mato, kad sunkėjant ekonomikos situacijai jų klientai vis dažniau ryžtasi sukčiauti. Vieni „režisuoja“ automobilių vagystes, kiti - fiktyvius eismo įvykius, dar kiti savo automobilius tiesiog sudegina. Tokiais atvejais sukčių tikslas vienas - pasipelnyti draudimo bendrovių sąskaita. Turite brangų automobilį ir nebeišgalite kas mėnesį mokėti išperkamosios nuomos mokesčio? Galite rizikuoti.

Lietuviai, vykstantys pailsėti ar pramogauti užsienyje, siekia apsisaugoti nuo galimų nelaimių, todėl renkasi kelionių draudimą ir gilinasi į jo sąlygas. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakytos apklausos duomenimis, 72 proc. lietuvių keliaudami į užsienį rinktųsi kelionių draudimą, o didžioji jų dalis prieš apsidrausdami norėtų „akis į akį“ pabendrauti su draudimo konsultantu.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.