pzu lietuva

 2015 m. rugsėjo 30 d. „Gjensidige Forsikring ASA” ir PZU SA baigė sandorį, pagal kurį „Gjensidige“ įsigijo 99,88 proc. bendrovės „PZU Lietuva” akcijų. Šis įsigijimas – tai nuosekli „Gjensidige“ strategija plėtoti veiklą Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Įsigijusi bendrovę „PZU Lietuva“, „Gjensidige“ tampa viena iš didžiausių Baltijos šalių ne gyvybės draudimo bendrovių. Dabar įmonių grupės rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo maždaug nuo 7 proc. iki 12 proc.

  Į Lietuvą sekmadienį sugrįžo keliautojų grupė iš Kirgizijos, kurios vienas narys žuvo per griūtį Tian Šanio kalnuose. Lėktuvas iš Stambulo su lietuvių grupe Vilniaus oro uoste nusileido 14.33 val. Keliautojų grupės vadovas Vydas Verbilis dėkojo konsulatui Astanoje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai už rūpinimasi ir galbūt padarytą spaudimą, kad gelbėjimo operacija įvyktų greičiau ir sklandžiau.

 Pavasarį vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 7 laipsnius šilumos, atsakingi vairuotoji ima ruošti savo automobilius artėjančiam šiltajam metų sezonui. Vienas iš svarbiausių saugaus ir patikimo automobilio komponentų – padangos – pasiruošimo metu turi būti keičiamos vasarinėmis. Ir nors bendrakeleivių bei mūsų pačių saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas, Lietuvos vairuotojai vis dar taupo savo ir keleivių saugumo sąskaita.

Bendrovių „Tele2“ ir „PZU Lietuva“ statistika rodo, kad lietuviai perka ir draudžia vis aukštesnės klasės telefonus. Vidutinė „Tele2“ kliento apdrausto telefono vertė šiandien siekia 463 Eur, o brangiausias apdraustas telefonas įvertintas 1013 Eur. Geresnius telefonus klientai saugo labiau, tad auga ir draudimo populiarumas. Antrąjį 2014 m. pusmetį telefonų apdrausta dvigubai daugiau, nei pirmąjį, sakoma „Tele2“ pranešime.

Lietuvos gyventojai patiria gana didelį psichologinį stresą darbe ir būtų linkę net susimokėti pinigus už draudimą nuo per didelio emocinio krūvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventojų įsigytų draudimą nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos.

Nuo šiol Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“ bus galima įsigyti ne tik civilinės atsakomybės ar kelionių draudimus, bet ir apsidrausti turtą. Šias paslaugas „PayPost“ skyriuose teikia viena didžiausių šalies draudimo bendrovių „PZU Lietuva“. „Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių apsisprendimą teikti draudimo paslaugas – klientų poreikiai.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, rugpjūtį net 20 proc. išaugo elektronikos prietaisų draudimas. Draudikų teigimu, artėjant mokslo metams tėvai pirko kompiuterius mokyklas lankantiems vaikams. Visa vaikams perkama įranga – kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kt. prietaisai - tėvų dažniausiai įsigyjama kartu su prekės draudimu. 1-2 metams apdraudžiamas pirkinys apsaugomas nuo sudužimo, sugadinimo, vagystės ir kitų nenumatytų atvejų.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ gavo ISO 9001:2008 standarto sertifikatą, kuris patvirtino, kad įmonės žalų administravimas yra vykdomas pagal tarptautinius vadybos reikalavimus. Tarptautinės sertifikavimo bendrovės suteiktu sertifikatu patvirtinama, kad visoje Lietuvoje veikiančiuose „PZU Lietuva“ žalų administravimo centruose įdiegta žalų administravimo kokybės vadybos sistema atitinka tarptautinį ISO 9001:2008 standartą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet žemės ūkio technika dažniausiai kentėjo nuo ugnies ar akimirkos neatsargumo. Bendrovės žalų ekspertai sako, kad kuo greičiau atkurti sugadintą transportą ūkininkams svarbiau negu automobilių vairuotojams. „Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų, tad darbymečiu sugedęs traktorius ar šienapjovė ūkininkui yra didžiulė nelaimė. Neseniai išmokėjome bemaž 80 tūkst. litų už sudegusį traktorių.

Vidutiniškai po 13,5 proc. per mėnesį gaunamų pajamų Vilniaus miesto gyventojai skiria savo būsto atnaujinimui: apdailos bei remonto darbams, naujų baldų įsigijimui. Tai reiškia, kad du vidutinius atlyginimus kas mėnesį į bendrą šeimos biudžetą sunešantys du dirbantys asmenys vidutiniškai per mėnesį tam skiria 473 litus, rodo nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „MG Valda“ užsakymu TNS LT atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad visose šalyse dalis gyventojų prieš įvedant eurą buvo linkę susiveržti diržus. Tiesa, Lietuvoje linkusiųjų taupyti prieš naujos valiutos atsiradimą yra daugiausia. Lietuvoje beveik dešimtadalis žmonių pasakė, kad iki naujųjų metų stengiasi sukaupti daugiau santaupų. Latvijoje taupiusiųjų buvo vos 4 proc., Estijoje - 5 proc. Tiesa, kaimyninės Latvijos gyventojai taupė kitaip – net 12 proc.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pradeda teikti prekių draudimo paslaugą didžiausioje interneto parduotuvėje „Pigu.lt“. „Pigu.lt“ parduotuvėje pirkinio draudimu galima apdrausti vaizdo ir garso techniką, fotoaparatus, kompiuterius, mobiliuosius telefonus. Pratęstos garantijos draudimas galioja plačiausiam prekių asortimentui - nuo įprastos kompiuterinės, vaizdo ir buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir sodo ir daržo technikos, įrankių, dviračių.

Besirengiant euro įvedimui gyvybės draudimo bendrovės tikina, kad apsidraudę žmonės nepatirs jokių rūpesčių nei finansiniais, nei dokumentacijos tvarkymo klausimais. Įmokos ir draudimo sumos bus perskaičiuotos automatiškai, pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį nustatys Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba. Gyvybės draudimo sutarčių dėl euro įvedimo keisti nereikės.

Apsidraudę vairuotojai apie įvykį gali pranešti ir mobiliąja programėle. Tokią galimybę suteikia draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, atnaujinusi mobiliąją programėlę „PZU Assistance“. Pasak bendrovės atstovų, tai universaliausia ir išsamiausia draudimo programėlė Baltijos šalyse, veikianti lietuvių, latvių, estų, anglų ir rusų kalbomis.

93 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad savo nekilnojamąjį turtą reikia saugoti, tačiau tuo pasirūpino tik 25 proc. gyventojų. Tik ketvirtadalis žmonių pasakė, kad yra apdraudę savo turtą. Tokį didelį atotrūkį tarp žmonių įsitikinimų ir realaus jų elgesio atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausoje net 44 proc. žmonių pasakė, kad svarbu apdrausti nuolatinį gyvenamąjį būstą, apie 6 proc. teigė, kad svarbiau drausti vasarnamį, o 43 proc.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje paaiškėjo, kad Lietuvos žmonės automobilį laiko vienu iš svarbiausių savo turtų – automobilis yra antras pagal svarbą turtas po gyvenamojo būsto. Automobilį kaip turtą įvardijo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau tik 9 proc. apklaustųjų sakė, kad praradę automobilį nebegalėtų nusipirkti naujos transporto priemonės. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje populiariausia draudimo rūšis yra automobilio draudimas.

2013-aisiais draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ kartu su filialais Latvijoje ir Estijoje uždirbo 137,1 tūkst. litų pelno. Per metus „PZU Lietuva“ pasirašė 180 mln. litų įmokų, t.y. 17 proc. daugiau nei 2012-aisiais. „PZU Lietuva“ išmokėjo ir 17 proc. daugiau išmokų, kurios sudarė 101 mln. litų. Lietuvoje veikianti UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pernai gavo 51 tūkst. Lt pelno. Per metus gyvybės draudimo bendrovės draudimo įmokos sudarė 26,1 mln. litų, t.y. 24% daugiau nei 2012-aisiais.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, pavasarėjant draudikai sulaukia trečdaliu daugiau skambučių dėl sudužusių automobilių stiklų, o dažniausia tokių įvykių priežastis – iš po ratų skriejantys akmenukai. Tarp visų atvejų, kuomet reikėjo remontuoti stiklus, priekinių automobilių stiklų pažeidimai sudaro virš 85 proc. „Priekiniai stiklai dažniausiai nukenčia dėl po žiemos suprastėjusios kelio dangos. Tuomet iš po priekyje važiuojančios mašinos ratų atskriejantys akmenukai įskelia stiklą.

„PZU Lietuva“ ekspertai jau apžiūrėjo nuo savaitgalio audros nukentėjusių klientų turtą, įvertino nuostolius ir pradėjo mokėti draudimo išmokas. „Išmokas už nedidelius apgadinimus suderiname ir telefonu, labiau nukentėjusius būstus ekspertai apžiūrėjo nuvykę į įvykio vietas. 64 procentai visų apgadinimų padaryta stogams ir pastatų apdailai, 14 proc. kiemo statiniams, registravome ir pranešimus apie vėjo išdaužtus langų stiklus“, sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

 Lietuvos gyventojai mieliau renkasi draudimo išmoką, negu remonto darbus ar pagalbą likviduojant padarinius. Septyni iš dešimties draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ apklausos dalyvių pažymėjo, kad nutikus nelaimei jie pageidauja draudimo išmokos, ne meistrų paslaugų. „Žiemos metu žmonės, ypač patyrę nedidelius įvykius, pageidauja draudimo išmokos, o remonto darbus atideda, kol atšils orai“, - pasakoja „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

 Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų. Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ statistika rodo, kad dažniausiai draudžiami ir apgadinami įrenginiai yra išmanieji telefonai. Dažniausi pasitaikantys jų gedimai yra skilęs ekranas, USB lizdo sugadinimai bei vidaus įrangos gedimai. Didėjantys išmaniųjų telefonų pardavimai ir brangių išmaniųjų telefonų populiarumas paskatino telekomunikacijų bendrovę „Tele2“ ir „PZU Lietuva“ klientams pasiūlyti telefonų draudimo paslaugą. Ji kainuos 14,99 lito per mėnesį.

Sinoptikams prognozuojant vėjuotus orus bei šaltį, draudikai primena Lietuvos gyventojams apie būtinybę pasirūpinti savo namais, namų kieme esančiais daiktais ir automobiliais. Pasak draudimo ekspertų, tinkamai pasiruošus, galima išvengti gamtos padarytų nuostolių. „Praėjusio savaitgalio audra dažniausiai plėšė namų stogus. Gyventojus raginame įvertinti stogo būklę, o galimus plyšius, netvirtai besilaikančias dalis sutvirtinti.

„PZU Lietuva“ jau penktą sezoną iš eilės pasirašė paramos sutartį su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu. Šiemet bendradarbiavimas tapo dar glaudesniu – bendrovė apdraudė ir krepšinio klubo namų areną. „Žalgirio“ arena – didžiausia Baltijos šalyse ir viena moderniausių Europoje – bus apdrausta kompleksiniu draudimu. Komercinio turto draudimo suma – daugiau kaip 200 mln. Lt. „PZU Lietuva“, suteikdama arenai bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, apdraus visus arenoje besilankančius žiūrovus.

 Papiktino draudimo kompanijos iniciatyva Pašto dėžutėje rastas siūlymas pasirodė ne tik nepriimtinas, bet ir žeidžiantis privatumą. Pašto korespondencijai skirtos dėžutės vos talpina įvairias reklamas. Žmonės dažnai jaučiasi bejėgiais apsiginti nuo nežinia kieno platinamos informacijos antplūdžio. Pašto dėžutės savininkui nors trumpam išvykus, jose kaipmat pritrūksta vietos netgi laiškams, kurie „lipa“ iš lankstinukų perpildytų pašto dėžių ir gali patekti į rankas ne tik adresatui.

„PZU Lietuva“ Ryšių su klientais valdymo centro specialistai registruoja pranešimus apie šią naktį visoje Lietuvoje siautusios audros sukeltus nuostolius. Stiprus vėjas plėšė gyvenamųjų namų, garažų, malkinių, ūkinių pastatų stogus, išdaužė langus. Nukentėjo ir automobiliai, ant kurių užkrito medžiai, pastatų dalys. Bendrovė jau rezervavo per 100 tūkst. litų nuostoliams atlyginti. „Šį kartą audra drebino beveik visą Lietuvą.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pasidomėjo Lietuvos šeimų gyvenimo sąlygomis: atlikta apklausa parodė, kad maždaug ketvirtadalis žmonių neturi nuosavo būsto. „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nuomojasi būstą arba gyvena pas tėvus ar giminaičius. Dažniausiai tai yra žmonės iki 35 metų. „Tyrimas patvirtino, kad jaunoms šeimoms šiandien yra sunkiau atsistoti ant kojų.

„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos šeimų turi automobilį ir maždaug trečdalis namų ūkių gyvena be nuosavos mašinos. Dar daugiau mašinų (per 70 proc.) turi darbingo amžiaus gyventojai (26-55 metų), jaunimas iki 25 metų taip pat nevaikšto pėsčias – mašinas turi per 60 proc. jaunuolių. Pensininkai rečiau įsėda į nuosavą automobilį – tokių yra vos per 50 proc. Tyrimas parodė, kad dažniausiai mašina naudojasi vienas žmogus: 62 proc.

Įsibėgėjus vasaros atostogoms, draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pastebi, kad mūsų šalies keliautojai atostogas vis dažniau leidžia su draugais. Atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad penktadalis (beveik 20 proc.) atostogautojų į draugiją renkasi bičiulius, o ne šeimą ar giminaičius. Dar 13 proc. atostogas praleidžia vieni. Vyrai kiek dažniau nei moterys atostogoms renkasi draugus. Beje, su draugais linkę atostogauti aukštesnio išsilavinimo, daugiau pajamų gaunantys žmonės.

Pirmąjį šių metų pusmetį pastebima itin aktyvi mūsų šalies nuomonės lyderių komunikacija – beveik pusantro karto šoktelėjo visų tiriamų verslo segmentų atstovų pasisakymų skaičius. Tuo metu įmonių atstovų gretos pradėjo retėti. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuris įvertina nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje. „Vien telekomunikacijų segmente nuomonės lyderių pasisakymų skaičius lyginant su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu išaugo 43 proc.

Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, jog jų vaikai susikurti geresnį gyvenimą gali užsienyje, 14 proc. šviesesnes perspektyvas mato Lietuvoje, o 44 proc. neteikia jokio prioriteto gyvenimo vietai ir laimingesnio gyvenimo galimybių nesieja su konkrečia šalimi. „Šiandien Lietuvoje matome kelias ryškias šeimų gyvenimo tendencijas. Gana daug šeimų negyvena kartu, nes tėvai dirba užsienyje ir iš ten rūpinasi Lietuvoje likusiais vaikais.

Draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ pasidomėjus, ką Lietuvos gyventojai mano apie savo būstą, paaiškėjo, kad tik 43 proc. žmonių patenkinti savo turimu būstu. Draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 55 proc. šalies gyventojų norėtų turėti kitokius namus. Apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos (62 proc.) gyvena butuose, o trečdalis (38 proc.) turi namą arba kotedžą. Nuosavą namą dažniau turi 36-45 metų šalies gyventojai ir žmonės, gyvenantys kaime.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ išmokėjo didžiausią šiemet draudimo išmoką - 7 mln. litų UAB „Kurana“. Bendrovė buvo apdraudusi Pasvalyje statomos unikalios bioetanolio gamyklos projektą projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio, skirto biodegalams, bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į vieną nepertraukiamą technologinę grandinę.

„PZU Lietuva“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad trijų valstybių verslininkų požiūris į savo pinigų saugumą, pavojus gyvybei bei sveikatos apsaugą labai smarkiai skiriasi. Mažiausiai saugūs jaučiasi Latvijos verslo atstovai, itin didelį užtikrintumą pademonstravo estai, o Lietuvos verslo atstovai jaučiasi kiek saugiau nei visa šalies visuomenė. Lietuvoje verslininkai saugiausi dėl savo gyvybės (67 proc. atsakė, kad yra saugūs), mažiausiai saugūs – dėl finansų (54 proc.

Paaiškėjo 2013 m. Lietuvos ne gyvybės draudimo sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Lietuvoje geriausiai klientus aptarnauja „If draudimas“, antrąją vietą pagal aptarnavimo kokybę užėmė „PZU Lietuva“, trečiąją – „Gjensidige Baltic“. Bendras visų draudimo bendrovių aptarnavimo kokybės vidurkis Lietuvoje yra 92,7 proc.

Lietuvos gyventojų atostogos liudija apie besikeičiančius šeimos įpročius ir modernėjančią visuomenę. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimu“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad su sutuoktiniu atostogauti nevyksta net pusė Lietuvos gyventojų – su vyru ar žmona atostogas praleisti renkasi 45 proc. apklaustųjų. Maždaug trečdalis (28 proc.) žmonių atostogas praleidžia su vaikais.

„PZU Lietuva“ bendrovės duomenis, šiemet patrigubėjo išmokamų žalų skaičius, kuomet automobilio savininkui iškart pasiūloma draudimo išmoka už nedidelius mašinos apgadinimus, neapžiūrint automobilio ir pasitikint vairuotojo nurodytais faktais. Per metus „PZU Lietuva“ nedidelių išmokų skaičius pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis išaugo 215 proc.

Lietuvos šeimoms labiausia trūksta lėšų atostogoms, laisvalaikiui ir pramogoms. Atostogų negali sau leisti jaunesnės šeimos, lėšų trūkumą laisvalaikiui nurodė vidutinio amžiaus šeimos ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai. Paklausus, kam labiausiai trūksta pinigų šeimos biudžete, atostogas nurodė net trečdalis Lietuvos šeimų. Laisvalaikiui lėšų stinga apie 16 proc., o pramogoms – apie 15 proc. šeimų.

Inga Smaskienė Lietuvoje turto draudimas seniai neapsiriboja tik namo ar buto bei vertingesnės buitinės technikos, namų apyvokos daiktų draudimu. Pasiturintys gyventojai draudžia brangius kailinius ir sukneles, juvelyrinius dirbinius, vienetinius rankų darbo kūrinius, paveikslus, vyno kolekcijas, veislinius šunis ir kt. Draudikai vis dažniau sulaukia prašymų apdrausti ir neįprastus daiktus, pavyzdžiui, kieme augančias pušeles, akvariume laikomus koralus.

Verslo įmonių vadovai ir smulkūs verslininkai dėl savo gyvybės jaučiasi kur kas saugiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Jie turi daugiau stabilių pajamų ir gali pasirūpinti savo gyvybės ir šeimos apsauga. Tokias tendencijas parodė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Vertinant visos Lietuvos gyventojų saugumo dėl savo gyvybės jausmą, paaiškėjo, kad dėl gyvybės žmonės jaučia kur kas mažiau nerimo nei dėl sveikatos, pinigų ar turimo turto. 59 proc.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pradeda teikti pirkinio draudimo paslaugas „Elektromarkt“ tinklo parduotuvėse. Šis draudimas užtikrins, kad pirkinys bus pakeistas nauju vagystės ar nebepataisomo gedimo atveju. Be to, bus kompensuojamos taisymo išlaidos netyčia sugadinus prekę, jei to nesuteikia gamintojo garantija. „Pirkinio draudimas galioja Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį karjeros portale CV.lt didžiausiu tiesioginiu darbdaviu tapo mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima LT“, o netiesioginiu – personalo paieškos agentūra „Personalo valdymo inovacijos“. Per tris šių metų mėnesius bendrovė „Maxima Lt“ karjeros portale skelbė 506 darbo pasiūlymus, o per šį laikotarpį iš viso įdarbino apie 1.000 darbuotojų. „Įmonės darbuotojų paklausa lyginant su 2012 metų atitinkamu laikotarpiu nežymiai išaugo.

Į antrąją gyvenimo pusę įžengę Lietuvos gyventojai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir jaučia mažesnį pasitikėjimą šalies sveikatos apsaugos sistema. „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 46 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugūs dėl savo sveikatos. Nesaugumo jausmas stiprėja žmonėms tampant vyresniais. 26-35 metų amžiaus grupėje dėl savo sveikatos nerimauja 42,6 proc., o vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių - jau 51,3 proc. apklaustųjų.

„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų šeimos gana smarkiai susijusios finansiškai - pagyvenusiems mūsų šalies gyventojams dažnai tenka remti savo suaugusius vaikus. Pagal apklausos duomenis, apie 41 proc. šalies gyventojų turi suaugusių vaikų ir apie 39 proc. jų remia savo suaugusius vaikus finansiškai. Dažniausiai finansinę paramą suaugusiems vaikams minėjo 46-55 metų žmonės – šioje mažiaus grupėje remiančiųjų vaikus yra 53 proc.

„PZU Lietuva“ išmokėjo 2,24 mln. litų verslo įmonei už sniego padarytą žalą. Logistikos sandėlių operatoriui priklausančių sandėlių Latvijoje stogai lūžo neatlaikę didelio sniego slėgio. „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis sako, kad esant stipriam snygiui, pustant pastatų savininkai kartais tiesiog nebespėja valyti stogų.

 Bankai, o dar labiau draudimo kompanijos nebuvo patys geriausi vežėjų draugai 2012-aisias metais. Paanalizuokime, kaip šių institucijų atstovai vertina besibaigiančius metus ir, ar turi gerų prognozių vežėjams 2013-iems metams. Finansavimas autoparkų plėtrai išaugo 8 proc. Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų (sausio-rugsėjo) mėnesius finansavimas vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams, autobusams įsigyti šalies mastu išaugo 8 proc.

Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet draudimo kompanijų nuostoliai padidėjo maždaug 25 proc., nors Policijos departamentas tokių susidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. Pareigūnų statistikoje jie vadinami „užvažiavimais ant gyvūnų“. Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis „PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai.

Lietuvos gyventojai nesijaučia saugūs dėl savo sveikatos bei gyvybės, todėl ieško papildomų būdų finansiškai apsisaugoti nelaimingų atsitikimų ar mirties atveju. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės apklausa parodė, kad sveikatos sutrikimai žmonėms būtų rimtas signalas apsidrausti gyvybę. „Tyrimas rodo, kad dėl savo sveikatos saugiai jaučiasi 51,4 proc. visuomenės.

Lietuvos gyventojai nesijaučia saugūs dėl savo sveikatos bei gyvybės, todėl ieško papildomų būdų finansiškai apsisaugoti nelaimingų atsitikimų ar mirties atveju. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės apklausa parodė, kad sveikatos sutrikimai žmonėms būtų rimtas signalas apsidrausti gyvybę. „Tyrimas rodo, kad dėl savo sveikatos saugiai jaučiasi 51,4 proc. visuomenės.