protestai

Prancūzijos sostinės gatvės pilnos degančių šiukšlių konteinerių, sudaužytų reklaminių stendų ir įsiutusių prancūzų. Šalies gyventojai širsta ne tik dėl pensijų reformos, kurią praėjusią savaitę prastūmė Prancūzijos valdžia, bet ir dėl to, kad Vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tiesa, vos per plauką. Paryžiaus gatvėse siaubą keliantis vaizdas: čia pleška laužai, visur guli išbarstyti sudužusių reklaminių stendų stiklai ir išvartyti šiukšlių konteineriai.

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.

Graikijoje ketvirtadienį protestavo dešimtys tūkstančių žmonių, darbuotojams masiniu streiku reiškiant pasipiktinimą dėl praėjusio mėnesio traukinių katastrofos, nusinešusios 57 gyvybes. Vasario 28-osios tragedija apnuogino įsisenėjusias saugumo problemas šalies geležinkeliuose ir smarkiai padidino spaudimą konservatorių vyriausybei prieš nacionalinius rinkimus. Policijos duomenimis, ketvirtadienį visoje šalyje protestavo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, įskaitant 25 tūkst.

Sakartvele ultradešinieji radikalai surengė prorusišką demonstraciją. Įsiutę radikalai prie šalies parlamento nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir ją padegė. Taip galimai Kremliaus finansuojamos jėgos bando išlaikyti savo įtaką Sakartvele. Prorusiškai nusiteikę protestuotojai reikalavo ne tik pagerinti santykius su Maskva, bet ir surengti referendumo dėl dabar jau panaikinto, prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Ukraina pirmadienį paneigė, kad kišosi į praėjusią savaitę Sakartvele kilusius antivyriausybinius protestus po to, kai Tbilisis apkaltino Kyjivą, kad šis, komentuodamas neramumus, kišasi į šalies politiką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino siekti „demokratinės sėkmės“ dešimtims tūkstančių protestuotojų, kurie išėjo į gatves sostinėje Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, primenančio Rusijos teisės aktus, naudojamus kritikams nutildyti.

Nors Prancūzijoje dėl pensijų reformos į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, šalies Senatas pasisakė už, tad Macrono stumiama reforma dar žingsniu arčiau įgyvendinimo. Visgi prancūzai sako, kad reforma neteisinga ir kelia gatvėse riaušes. Paryžiaus gatvėse ir vėl riaušės. Pareigūnai vaiko radikaliai nusiteikusius protestuotojus, kurie griebiasi smurto ir niokoja kitų žmonių turtą. 32 riaušininkus policija sulaiko ir didesniems gatvių mūšiams kelią šįkart užkerta.

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje prieš prieštaringai vertinamą teismų sistemos pertvarkos planą. Visoje šalyje jau daugiau nei du mėnesius kas savaitę vyksta demonstracijos. Nepaisant demonstracijų, premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo sąjungininkai pažadėjo tęsti kelių įstatymų projektų, kuriais Aukščiausiajam Teismui būtų atimta galimybė peržiūrėti teisės aktus, o koalicijos politikams būtų suteikta teisė kontroliuoti teisėjų paskyrimus, svarstymą.

Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis penktadienį pareiškė, kad antivyriausybiniai protestuotojai, šią savaitę privertę vyriausybę atsisakyti prieštaringai vertinamų teisės aktų, pasipriešino ne tik policijai, kuri prieš juos panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, bet ir Rusijos įtakai.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė. „Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, esą demonstracijas prieš įstatymo projektą, primenantį Kremliaus priimtus teisės aktus, Sakartvele organizavo ne šios Kaukazo šalies jėgos.

Šimtai demonstrantų penktadienį susirinko į antivyriausybinį protestą prie Sakartvelo parlamento, nors įstatymų leidėjai oficialiai atšaukė teisės akto projektą, kuris priminė Kremliaus įstatymus, taikomus siekiant nuslopinti kitaminčius, ir dėl kurių kelias dienas Tbilisyje vyko demonstracijos. Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Į gatves išėjo daugiau nei 60 tūkstančių graikų, kurie vis dar dar niršta dėl 57-ių gyvybių pareikalavusios traukinių kaktomušos. Ir kaltina jie ne geležinkelio stoties vadovą, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, bet savo valdžią. Atėnuose ir Salonikuose įsiplieskė didžiulės riaušės. Salonikų gatvės dabar tarsi karo zona – aidi sprogimai, protestuotojai daužo parduotuvių vitrinas, degina automobilius, į pareigūnus mėto „Molotovo kokteilius“, o šie vaiko juos ašarinėmis dujomis.

Dar viena riaušių naktis Sakartvele. Sostinė Tbilisis paskendo ašarinių dujų debesyse, o riaušių pareigūnai sulaikė dešimtis dėl „užsienio agentų“ įstatymo nepatenkintų protestuotojų, dalis kurių mėgino brautis į parlamentą. Visgi kartvelai savo pasiekė – valdantieji įstatymą atšaukė. O lietuvių bendruomenės Sakartvele pirmininkė sako, kad šalies valdžia parodė tikrąjį savo veidą. Dar viena brutalaus susidorojimo su protestuotojais naktis Sakartvele.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs masiniais protestais Sakartvele dėl siūlyto įstatymo projekto, panašaus į Rusijoje kritikams tildyti naudojamus įstatymus. „Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sakartvelo policija trečiadienio vakarą panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, kad išsklaidytų sostinėje Tbilisyje susirinkusius demonstrantus, kurie protestavo prieš planus priimti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Didėja susirūpinimas, kad ši kalnuota Kaukazo respublika, pretenduojanti tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tampa autoritarine ir paklūsta valdančiosios partijos valiai.

Graikijos policija trečiadienį paleido ašarines dujas į padegamąsias bombas mėtančius protestuotojus prie parlamento Atėnuose, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Tai įvyko per didelį protestą, surengtą po praėjusią savaitę įvykusios gyvybių pareikalavusios traukinio katastrofos.

Sakartvelo policija antradienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kai tūkstančiai demonstrantų išėjo į sostinės Tbilisio gatves pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui.

Antradienį Prancūzijoje vykstantys masiniai protestai sutrikdė susisiekimą per Lamanšo sąsiaurį. Dešimtys skrydžių ir traukinių buvo atšaukti, o keltai vėluoja, prancūzų darbuotojams protestuojant prieš vyriausybės parengtą pensijų reformą. Prie protestuojančiųjų prisijungė ir skrydžių dispečeriai bei geležinkelių tinklo darbuotojai. Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė mažiausiai 18 skrydžių tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, o „British Airways“ – mažiausiai 13 skrydžių.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Maždaug 700 žmonių ketvirtadienį susirinko prie Graikijos geležinkelių operatoriaus „Hellenic Train“ biuro protestuodami prieš įsisenėjusias sistemos problemas, dėl kurių šią savaitę susidūrė du traukiniai ir žuvo dešimtys asmenų. Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė, jog protestuotojai tylos minute pagerbė per avariją žuvusių 47 žmonių atminimą.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pasmerkė aktyvistus, kurie Stokholme sudegino Koraną ir pakabino Turkijos prezidentą vaizduojančią lėlę, ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

Iranas paleido žinomą virtuvės šefą ir „Instagram“ nuomonės formuotoją, kuris buvo sulaikytas anksčiau šį mėnesį malšinant visoje šalyje vykstančius protestus, pranešė žmogaus teisių grupės ir šalininkai. Sausio 4 dieną Teherane buvo suimtas Navabas Ebrahimi, žinomas dėl savo vaizdo įrašų, kuriuose reklamuojama persiška virtuvė, ir nugabentas į sostinėje esantį Evino kalėjimą.

Apie 70 policijos pareigūnų buvo sužeisti per aplinkosaugos protestus Vokietijos kaime, kurį norima išvalyti ir nugriauti, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, sekmadienį pranešė policija.  Trečiadienį pradėta operacija, kurios metu šimtai policijos pareigūnų išvežė aktyvistus iš Vakarų Vokietijoje esančio Liucerato kaimo.  Pasipriešinimo iškastiniam kurui tapusi vieta šeštadienį pritraukė tūkstančius protestuotojų, tarp kurių buvo ir Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Peru vyriausybė vėlų šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį sostinėje Limoje ir trijuose kituose regionuose dėl protestų prieš prezidentę Diną Boluarte, kurie pastarosiomis savaitėmis nusinešė mažiausiai 42 gyvybes. Šia 30 dienų galiosiančia priemone kariuomenei suteikiama teisė įsikišti siekiant palaikyti tvarką ir sustabdomos kai kurios konstitucinės teisės, pavyzdžiui, judėjimo ir susirinkimų laisvė, teigiama oficialiame leidinyje paskelbtame dekrete.

Žiaurius rusų kariuomenės veiksmus 1991 metų Sausio 13-ąją pasmerkė net ir aktyvioji Rusijos visuomenės dalis. Tačiau šiandien rusai jau palaiko dar baisesnius savo karių žiaurumus Ukrainoje. Tiesa, filosofas Gintautas Mažeikis ragina atskirti pritarimą nuo žiaurumo, nes pritariantieji mato tai, ką jiems rodo Kremliaus propagandos mašina.

Vokietija, protestuodama prieš Teherano kruviną susidorojimą su demonstrantais ir naujausias antivyriausybinių mitingų dalyviams įvykdytas egzekucijas, pirmadienį iškvietė Irano ambasadorių Berlyne, pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak analitikų, Irano islamiškasis dvasininkų režimas nevienareikšmiškai reaguoja į jau kelis mėnesius vykstančius precedento neturinčius protestus – svyruoja tarp represijų ir, jo manymu, taikingų išraiškų, kuriomis bandoma numalšinti visuomenės nepasitenkinimą. „Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hašemis.

Dviem Irano paaugliams gresia mirties bausmė po to, kai jie buvo nuteisti pakarti už dalyvavimą protestuose, kurie jau kelis mėnesius drebina Islamo respubliką, pirmadienį pranešė teisių gynėjų grupė.  Dėl protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, tokia bausmė jau įvykdyta dviem 23 metų vyrams, tačiau žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad dar dešimtims žmonių gresia pakorimas, Iranui, siekiančiam numalšinti protestus, mirties bausmę naudojant kaip bauginimo taktiką.

Kaip pasakoja medikai iš įvairių Irano regionų, protestų prieš režimą metu šalies saugumo pajėgos ginklais taikosi į moterų veidus, krūtines ir lytinius organus, rašo „The Guardian“. Daktarai ir seselės – gydantys protestuotojus slapčia, kad išvengtų sulaikymo – teigia supratę šią praktiką, kai pastebėjo, kad moterys dažnai atvykdavo su kitokiais sužalojimais nei vyrai, kurie paprastai į juos kreipiasi dėl šautinių žaizdų kojose, sėdmenyse ir nugaroje.

Didėjant neramumams dėl teismo sprendimų nušalintojo Peru prezidento Pedro Castillo atžvilgiu, šalies pietuose esančiame Ajakučo mieste vėlai ketvirtadienį prasidėjo protestai, per kuriuos, susirėmus demonstrantams ir kariškiams, žuvo mažiausiai septyni žmonės. Anksčiau ketvirtadienį šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad P. Castillo turi likti įkalintas 18 mėnesių.

Šimtai užsienio turistų trečiadienį įstrigo garsiajame Peru Maču Pikču regione po to, kai dėl smurtinių protestų, kilusių nušalinus ir suėmus buvusį prezidentą Pedro Castillo, buvo sustabdytas traukinių eismas. Trečiadienį Peru buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes P. Castillo šalininkai išėjo į gatves ir visoje šalyje blokavo kelius protestuodami prieš naująją prezidentę Diną Boluarte Per protestus žuvo septyni žmonės ir 200 buvo sužeisti.

Peru vilnija nuožmūs protestai, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 7 žmonės. Protestuotojai blokuoja kelius, degina padangas ir į riaušių policiją mėto akmenis. Peru gyventojai į gatves išėjo po to, kai šalies parlamentas nušalino prezidentą ir jį suėmė, o tuomet paskyrė naują šalies vadovę. Peru sostinės gatvėse – įspėjamieji šūviai protestuotojams. Tuos, kuriuos pavyksta sugauti riaušių policijai, keliauja į kalėjimą.

Per protestus prieš Peru naująją vyriausybę sekmadienį žuvo du žmonės, policijai susirėmus su įpykusiais demonstrantais, raginusiais skelbti nacionalinį streiką ir reikalavusiais naujų rinkimų bei sulaikyto eksprezidento Pedro Castillo paleidimo. Nuo trečiadienio, kai Peru parlamentas nušalino kairiųjų prezidentą P. Castillo, mėginusį paleisti Kongresą, protestai plečiasi, ypač šiauriniuose ir Andų miestuose.

Europos Sąjunga įves daugiau sankcijų Iranui dėl jo dronų tiekimo Rusijai ir protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, slopinimo, penktadienį sakė Europos diplomatai. Naujosios priemonės bus nukreiptos prieš maždaug aštuonis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su dronų, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje, gamyba ir tiekimu. Dar 20 asmenų ir viena organizacija į sankcijų – turto įšaldymo ir vizų draudimo – sąrašą bus įtraukti dėl Irano režimą supurčiusių demonstracijų slopinimo.

Jau tris mėnesius Irane vykstantys protestai turi ir pirmąją oficialią auką – šalies valdžia įvykdė mirties bausmę vyrui, kuris peiliu subadė kariui petį. Tačiau apie kitas aukas žinios tiesiog nepasiekia, mat šalis riboja prieigą prie interneto. Irano medikai skelbia apie tai, kad šalies ligonines užplūdo sužaloti žmones – pasirodo, kad kariai moterims šaudo į veidus ir lytinius organus.

Buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatami išreiškė paramą protesto judėjimui, kurį išprovokavo Mahsos Amini mirtis, o pagrindinį jo šūkį „Moteris, gyvenimas, laisvė“ pavadino gražiu. Po M. Amini mirties, kai ji buvo suimta už tariamą hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimą, grindžiamą islamo šariato teise, Iraną jau beveik tris mėnesius krečia protestai.

Graikijos policijai pirmadienį pašovus romų paauglį, kurio būklė dabar kritinė, antrajame pagal dydį šalies mieste Salonikuose kilo pikti protestai ir muštynės. 16-metis buvo pašautas į galvą anksti pirmadienį, kai nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės netoli Salonikų uostamiesčio, pranešė valstybinė televizija ERT. Policija paskelbė, kad paauglys, norėdamas išvengti arešto, savo sunkvežimiu bandė taranuoti jį motociklais persekiojusius pareigūnus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) derybų metu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) užsiminė, kad mažiau mirtinos koronaviruso atmainos omikron plitimas gali leisti Pekinui sušvelninti griežtas karantino taisykles, penktadienį pranešė Europos pareigūnai.  Ch. Michelis susitiko su Xi Jinpingu ketvirtadienį Kinijos sostinėje. Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, Kinijos lyderis pasakė Ch.

Miestai visoje Kinijoje penktadienį ir toliau mažino COVID-19 apribojimus, švelnindami testavimo ir karantino taisykles. Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga. Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį bendrai išreiškė pagarbą iraniečiams, kurie jau ne vieną mėnesį tęsia protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties.

Kinijos vyriausioji pandemijos valdymo pareigūnė ir keli miestai pranešė, kad gali būti sušvelninta griežta nulinės COVID-19 tolerancijos strategija po visoje šalyje vykusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinės laisvės.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį išvyko į Pekiną, kur ketina susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta tokiu metu, kai didžiuosiuose Kinijos miestuose tęsiasi didelio masto protestai prieš griežtas, kovai su COVID-19 valdžios pasitelktas priemones. Anksčiau antradienį Kinijos aukščiausioji saugumo institucija – valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisinių reikalų komisija – paragino „malšinti“ protestus.

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

Kinijos sostinėje Pekine ir Šanchajaus mieste antradienį, po visoje šalyje vykusių mitingų, per kuriuos buvo reikalaujama politinių laisvių ir protestuojama prieš COVID-19 uždarymus, budi itin didelės policijos pajėgos. Šalies vadovybė susidūrė su dešimtmečius nematyta protestų banga, kurią skatina pyktis dėl nesiliaujančių uždarymų ir giliai įsišaknijęs nepasitenkinimas Kinijos politine kryptimi.