profesija

Daugelis studentų ir toliau renkasi „prestižinių“ populiariųjų socialinių mokslų studijų kryptis, rodo pirminiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pageidavimų į universitetus sąrašai. Paskutinius keletą metų geidžiamiausių studijų penketuke išsirikiuoja socialinių mokslų atstovės – teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos, tad tikėtina, jog tokios tendencijos išliks ir šiemet.

Liepos 4-5 dienomis sostinėje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume daug dėmesio buvo skirta jaunimų išsilavinimo, karjeros planavimo, emigracijos problemoms. Forumo dalyviai diskusijų metu pateikė įvairių pasvarstymų, ką reikėtų daryti, kad jaunimas tinkamai įvertintų savo gebėjimus, kuo anksčiau suvoktų, kokią profesiją nori pasirinkti ar kokioje srityje nori siekti karjeros.

Beveik kiekvienam jaunam žmogui yra nors kartą kilęs klausimas „ką aš noriu veikti ateityje?“, „ką aš norėčiau dirbti?“, „ar tai, ką dabar veikiu, padės pasiekti užsibrėžto tikslo?“ Po tokių pasvarstymų neišvengiamai tenka priimti labai svarbius gyvenimo sprendimus ir, deja, ne visuomet pasirenkama teisingai.

Nuo liepos 1 d. socialiniais darbuotojais galės dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba koleginį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui įgyti skirto termino. Taip pat šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiuojant nuo 2006 m. liepos 1 d., bus likę ne daugiau kaip 7 metai.

Manote, kad šiurkštūs ir nemandagūs žmonės darbe tampa autoritetingesni ir gali greičiau iškilti negu mandagūs kolegos? Būtent taip ir yra, parodė neseniai atliktas Amsterdamo universiteto tyrimas. Tyrimas atskleidė, kad didesnė tikimybė, jog nemandagiems darbuotojams bus skiriama priimti sprendimus ir suteikiama galimybė nurodyti kitiems žmonėms atlikti užduotis, kurių patys nori.

Nuo pat pirmos studijų dienos Kauno kolegija studentus orientuoja į praktika remiamas darbo rinkos tendencijas Kauno ir kituose šalies regionuose. Šiandien baigiamuosius darbus rengiantiems ir pristatantiems diplomantams likusius taškus ant „i“ sudėti padrąsina šios Alma Mater lyderystės faktas, kuris skelbiamas Lietuvos kolegijų reitinguose.

Vyriškis, kuris metė mokslus prieš beveik 80 metų, pagaliau gaus aukštojo mokslo diplomą, praneša UPI.com.Leo Plassas iš Redmondo, kuriam netrukus sukaks šimtas metų, musprendė mesti mokslus 1932-aisiais būdamas 20-ies. Jam buvo telikęs vienas semestras, kad gautų mokytojo diplomą. Tuo metu vidutinė mokytojo alga buvo 80 dolerių per mėnesį – jam ji atrodė nepakankama. Tad kai draugas pasiūlė darbą miško ruošos kompanijoje, jis turėjo priimti sprendimą.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Švietimo ir mokslo ministerijoje šiandien pristatytas Alantos technologijos ir verslo mokykloje įkurtas Žaliosios energetikos centras. Jį įkūrė mokykla kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Numatoma, kad į centro veiklą įsitrauks tyrimų institutai, universitetai, asociacijos, kolegijos, profesinės mokyklos, įmonės bei kiti partneriai. Pagrindinės centro veiklos kryptys – atsinaujinančios energetikos gaminimas, taupymas, visuomenės švietimas.

Jau keturiasdešimt metų skaičių pasaulyje besisukanti ir šešiolika metų buhalterės krėsle sėdinti „Laiptų” galerijos buhalterė Zita Medelienė džiaugiasi, kad kiekviename žingsnyje sutinka naujovių, nuolat mokosi ir bendrauja su kolegomis. Šiandien kalbiname žmones, kurie tiesiog dievina matematinį tikslumą ir nekenčia abejonių. Jie - „baltieji kardinolai”, be kurių neįmanoma nė vienos įmonės veikla.

Per du šimtus Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto absolventų netrukus taps diplomuotais specialistais. Kai kuriems jų plačiau nei gimtinėje atsivers kitų šalių gydymo įstaigų durys. Beveik keturių šimtų Panevėžio ligoninės valytojų ir pagalbinių darbininkų būryje darbuojasi ir keletas kvalifikuotų bendrosios praktikos slaugytojų. Taip jos tikisi sulaukti savo eilės kada nors gauti slaugytojos etatą ir dirbti pagal pasirinktą ir išmoktą profesiją.

Tikrų tėvų meilės nepatyrusio jaunuolio prieš porą metų nedrąsiai išsakyta svajonė išsipildė: Vitalijus Pališkevičius mokosi miesto Dailės mokykloje, o jo darbai eksponuojami parodose. Dvidešimtmetis Vitalijus Pališkevičius, buvęs „Panevėžio balso“ ir fondo „Bėdų turgus“ bendro projekto herojus, svajojęs tapyti, dabar, prabėgus porai metų, netverdamas džiaugsmu pasakoja, kad likimas siunčia tik gerus žmones, visos svajonės pradeda pildytis.

Istorijos mokslų daktaras, „Peer-Ed“ švietimo inovacijų direktorius Lester J. Foltos (JAV) apmokys 20 šalies pedagogų ir švietimo vadybininkų dirbti pagal tarptautinį pripažinimą pelniusį „Parama kolegai“ modelį (angl. „Peer coaching“). Penkių dienų įvadiniai mokymai prasidėjo 2011 m. kovo 28 d. Druskininkuose. Pirmame modelio įgyvendinimo etape 20 parengtų kvalifikuotų trenerių-facilitatorių apmokys po 12 patarėjų (angl.

Dvidešimt penkerių Indrė Vaizgėlaitė lipa karjeros laipteliais tokioje srityje, kurią kai kam būtų sunku pavadinti moteriška ar lengvai įsileidžiančia užsieniečius. Tačiau iš Telšių kilusi žemaitė iššūkių nebijo, atrodo, atvirkščiai – ji neniurzga, kai reikia dirbti viršvalandžius, ir pernelyg nepurkštauja, jei koks kolega skeptiškai vertina ją dėl jaunystės. Mergina žino kur link eina ir į nepagrįstus vertinimus dėmesio nekreipia.

Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.

Nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis stojantieji bus priimami į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (universitetų bakalauro ir koleginių profesinio bakalauro studijų) bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, ir geriausiųjų eilės formavimo principai. Šios taisyklės išdėstytos Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos apraše, kurį patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Neigiamų epitetų „profkėms“ tikrai negailima. Tačiau skeptiškas požiūris į profesinio ugdymo institucijas paremtas stereotipais – tai rodo ir kalbintų studentų istorijos, ir šiemet ypač išaugusi profesinių mokyklų paklausa. Sunkmečiu – antplūdis Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta 30 361 studentas, o į profesines vos trečdaliu mažiau – 21 518 mokinių. Pastarasis skaičius dviem tūkstančiais viršijo lūkesčius. Apie 40 proc. priimtųjų jau turėjo brandos atestatus.

Ar norėtumėte savo gyvenimo kelią pasirinkti nespalvotą, o asmeninės raiškos amplitudę susiaurinti iki mimikos, gesto ar reveranso publikai? Visam laikui scenoje pamiršti bereikšmius žodžius bei ilgus vidinius monologus ir dėmesį sutelkti į kūno kalbą? Tokie yra aktorių-mimų pasirodymai.Kaip to išmokti? Apie pantomimos studijas kalbamės su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiu Leonu Miliumi.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.

Kas yra gero uždarbio garantas? Atsakydami į šį klausimą, tyrėjai punktą apie „aukštąjį“ išsilavinimą atidėjo kiek toliau, tuo pačiu sudarydami gerai apmokamų nereikalaujančių diplomo profesijų. 1. Striptizo šokėjas/šokėja Viskas, ko reikia šiam darbui, – mokėti šokti, nesidrovėti ir turėti gražų kūną. Vienintelis šios profesijos trūkumas, daugelio striptizo šokėjų manymu, yra pernelyg atviras klientų priekabiavimas.

Sužinokite, kokią profesiją jums diktuoja jūsų zodiako ženklas! Avinas Avinas nesvajoja apie ramią karjerą. Jam reikia tikro viesulo: rizikos, įvertinimo, permainų, prestižo, iššūkių ir trofėjų.

Rengti aukštos kvalifikacijos darbo rinkai reikalingų profesijų darbuotojus, mokymo įstaigų tinklą panaudoti optimaliai, o investicijas – efektyviai, – tokie tikslai keliami profesinio mokymo sistemoje pradėtai pertvarkai. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam pertvarkos projektui pritarė Vyriausybė.

Parengta specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija, kuri apibendrina jau atliktus   šios srities tyrimus ir pateikia planą, kaip turėtų būti prognozuojamas specialistų ir kompetencijų poreikis ateityje. Vyriausybės pavedimu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja Specialistų kvalifikacijų žemėlapio 2010-2016 m. rengimą. Už  šį darbą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministro įsakymu suburta tarpministerinė darbo grupė.

Jei manote, kad dirbate patį blogiausią darbą pasaulyje, pažiūrėję šias fotografijas gali būti, kad tikrai persigalvosite ir į savo piktą vadovą, ar įkyrius kolegas imsite žvelgti su meile ir džiugesiu. Juk kur kas maloniau sėdėti jaukiame biure, nei valyti užsikimšusią kanalizaciją ar domėtis, kodėl keletą tonų sveriančiam drambliui skauda pilvą.

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Mokyklose moksleiviai sukaupia didelį žinių bagažą, tačiau jaunam žmogui gana sunku apsispręsti dėl savo ateities, planuoti būsimą karjerą. Kokias mokymosi ar studijų programas reikėtų rinktis, norint įgyvendinti savo svajones, kaip geriausiai atskleisti savo gebėjimus, kaip rinktis darbą arba ką daryti nepavykus įstoti į norimą mokyklą? Mokinių karjeros planavimą skatins Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro (LMITKC) įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti ir įdieg...

ar nepasibaigus priėmimo terminui, į profesinio mokymo įstaigas priimta beveik puse tūkstančio daugiau mokinių negu buvo planuota. Darbo rinkoje reikalingų profesinių kvalifikacijų sieks 19,6 tūkst. jaunų žmonių. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus.

Vaikystėje visi norėjo būti herojais arba bent jau apie juos svajojo. Net ir užaugę dauguma atminties kertelėje išsaugo savo slaptus norus daryti žygdarbius arba tiesiog saugiai būti po didvyrio sparneliu. Sovietmečiu dauguma berniukų norėjo būti kosmonautais, vėliau – policininkais, gaisrininkais, lakūnais, kariūnais... Vis dėlto suaugę ne visi pasirenka šias profesijas – galbūt įvertina jų kainą. Pasidomėti kiek kainuoja tapti ir būti šių laikų herojumi nusprendėme ir mes.

Visi puikiai žino, kad neretai profesija žmogui uždeda tam tikrą žymę. Kaip nepakliūti į šiuos spąstus, o pakliuvus iš jų išsivaduoti? Teisininkas Teisininką pažinsite iš tolo. Tvarkinga šukuosena, griežtas kostiumas ir portfelis - visai kaip Keanu Rivsas (Keanu Reeves) filme „Velnio advokatas“. Be oficialumu dvelkiančios išvaizdos, dauguma Temidės sargų pasižymi ir pabrėžtinai santūriu elgesiu.

Seimas priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kurios turėtų padėti užtikrinti geresnį profesinio mokymo įstaigų orientavimąsi į darbo rinkos poreikius. Už šias pataisas antradienį balsavo 82 Seimo nariai, susilaikė 5. Nauju reglamentavimu perskirstytos apskrities viršininkų ir jų administracijų funkcijos dėl priėmimo mokytis į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas.

Iki 2013 metų Lietuvoje bus parengta beveik 2000 karjeros konsultantų, kurie padės vyresniųjų klasių mokiniams suvokti savo gebėjimus, išsirinkti tinkamą profesiją ir vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.