profesija

22 metų Jade iš Varvikšyro (Didžioji Britanija) pornografinėse juostose pradėjo filmuotis dar studijuodama universitete. „Ir štai mano sąskaitoje kas kelias savaites atsirasdavo koks 100 svarų. Galėjau eiti apsipirkti ir tai mane darė laiminga“, – prisimena mergina. Net ir baigusi mokslus ir gavusi diplomą Jade, kurios profesinis slapyvardis yra Carly Rae Summers, pasirinko verčiau prieš kamerą užsiiminėti seksu su nepažįstamaisiais, nei dirbti įprastą darbą biure.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Ne vienas yra sakęs, jog aktorystė – sunkus darbas, tačiau viena žaviausių Lietuvos aktorių Ineta Stasiulytė taip manantiems žmonėms gali nekukliai atšauti: „Jeigu jums sunki – keiskite profesiją. Kokios problemos? Nėra ko verkti.“ Garsi moteris šiuo profesiniu keliu pasuko dar paauglystėje, o kuomet atėjo laikas rinktis studijas – nebuvo jokių abejonių. Šiandien Inetą galima sutikti ne tik teatre ar išvysti kino filmuose, bet ir pamatyti įvairiuose televiziniuose projektuose.

Muzika ir matematika neturi nieko bendro? Tapti kompiuterių genijumi svajojantis auksabalsis „X Faktoriaus“ finalininkas Thomas Tumosa paprieštarautų. Dvyliktokas šiuo metu ne tik ruošiasi brandos egzaminams, bet ir su scenos partneriais šokėju Vytautu Mackoniu ir dainininke Anžela Adamovič bando užkariauti „Trijų Muškietininkų“ sceną. Žvaigždė ruošiasi egzaminams Vietoje nenustygstantis Thomas pasakoja, kad dabar jam itin sunkus metas.

Laikinosios sostinės klubinėtojų laukia išskirtinis vakaras su seksualiąja televizijos žvaigžde, kūno rengybos trenere ir modeliu Jolanta Leonavičiūte. Daugelyje sričių gerai žinoma jauna moteris nusprendė išmėginti save dar vienu, nauju – barmeno – amplua. „Kaune lankytis tenka labai retai, tad džiaugiuosi tokia pasitaikiusia proga ir labai jos laukiu. Atvykstu su pačia geriausia nuotaika bei daugybe teigiamų emocijų.

 Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų patenkinti pasirinkta profesija ir santykiais su kolegomis. Tačiau kalbai pasisukus apie darbo užmokestį, tokių gyventojų dalis nepasiekia nė pusės. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenys, apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, keisti darbą per artimiausius 5 metus ketina daugiau nei 50 proc. lietuvių.

„Egzistuoja tokia bjauri taisyklė gyvenime: „Kai pradedi pažinti, draugauti su savimi, suprask, kad jaunystė jau praėjo“. Kiekvieną rytą žiūri į veidrodį ir galvoji, kas gi čia mane taip paglamžė per naktį, kur tas niekšas, kuris atėjo naktį ir mane taip suniokojo? Jei atvirai, tai po 40-ties gyventi darosi lengviau ir linksmiau“, - keliaudama po darbų namo telefonu sako aktorė Adrija-Čepaitė Palšauskienė.

Dainininkas? Kino žvaigždė? Ne, tikrai neatspėjote. Kviečiame perskaityti šį portalo „therichest.com“ sudarytą sąrašą ir perskaityti, kurios profesijos žmonėms teikia daugiausiai laimės.

Gal ir ne visi šie darbai moteriški, tačiau vis daugiau moterų savo drąsą ir stiprybę rodo dirbdamos pavojingus darbus. Sudarėme darbų, kurių savininkės pačios patraukliausios, sąrašą. Ar sutinkate su visais punktais?  9. Barmenė Galbūt, dėl to, kad paprastai barmenę sutinki išgėręs, galbūt, dėl to, kad būtent ji tau suplaka gardų kokteilį, tačiau barmenės už baro atrodo išties karštai.  8. Padavėja Padavėjos visuomet būna draugiškos, paslaugios ir, dažniausiai, kerinčio grožio.

  Vėmalų rinkėjas Jei jus pykina išvydus kitus vemiant, jums tikrai netiks šis darbas. Ir taip, tai yra tikras darbas, kuris priklauso valytojų grupei. Šį darbą dirbantys žmonės, dažniausiai, valo apvemtas vietas atrakcionuose. Mirusiųjų kremuotojas Tai tikrai šlykštus ir stiprių nervų reikalaujantis darbas. Kremuotojas paruošia mirusio žmogaus kūną taip, jog laidotuvių metu žmogus atrodytų gražiai. Darbuotojas perrengia mirusį žmogų, jo kūnui suteikia formą, papuošia makiažu.

Nuo ryto iki vakaro bendrauti su šunimis, pristatinėti juos parodose ir dar gauti už tai pinigus. Atrodytų, šunų dresuotojas – viena tinkamiausių profesijų mėgstantiems šiuos keturkojus. Be to, kad ją įgytum, nereikia mokytis aukštojoje mokykloje, o šunys niekada neišeina iš mados, taigi dresuotojo paslaugų reikia visada.

„Neabejoju, kad tarp buvusių Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos mokinių yra profesionalų, uždirbančių daugiau už mane. Visada kartoju mūsų mokiniams – atlyginimas, kurį gausite po mokslų, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, esi kirpėjas, bet gerai moki tik barzdą apkirpti – reiškia, iš tos barzdos kirpimo ir teks gyventi. Koks žmogaus indėlis į savo būsimos kvalifikacijos išmanymą, tiek jis ir uždirba“, – sako Valentinas Radavičius, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius.

Auga pretendentų į profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet profesinėse pageidauja mokytis 5 proc. daugiau pirmakursių nei pernai tuo pačiu metu. Mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą beveik 13 tūkstančių moksleivių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak pranešimo, nors priėmimas dar tęsis iki rugsėjo, keletas profesinių mokyklų jau perpildytos. „Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas.

Pavasarį ir vasaros pradžioje Vilniaus teritorinė darbo birža ir Asociacija „Langas į ateitį“ drauge įgyvendino Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą jaunimui, kurio metu socialinius ir humanitarinius mokslus baigę 20-30 metų jaunuoliai galėjo įgyti įgūdžių, reikalingų pradėti karjerą informacinių technologijų (IT) srityje. Šiuo metu apie keturiasdešimt jaunų žmonių, baigusių 3 mėnesius mokymus, jau įsilieja į darbo rinką su nauja profesija.

 Seniai sakiau, kad mes ilgą laiką – ir nepelnytai – buvome pamiršę profesinį mokymą. Jį tiesiog ignoravome. Nes visi urmu puolė į universitetus. Esą profesinis mokymas – tik beviltiškiems. Ne prestižas. O ir kam pagaliau jo reikia. Gyvenimas parodė, jog elgėmės neteisingai. Žmonių su aukštojo mokslo diplomais „prigaminta“ tiesiog konvejeriniu būdu. Jų marios, o realiai dirbti nėra kam. Nutiko tai, kas tokioje situacijoje ir turėjo nutikti: verslas ėmė dairytis žmonių kitose valstybėse.

Vilniečiui Ryčiui Janulioniui jau 24-eri. Tačiau įgijęs ne itin paklausią specialybę vaikinas dirbo tai vienur, tai kitur, ir vis ieškojo savo vietos. Gal ir dabar tebesiblaškytų, jei ne atsitiktinumas, atvedęs jį į projektą „Pasitikėk savimi“. „Nesigailiu, kad sužinojęs apie projektą, nutariau jame dalyvauti. Dabar labiau pasitikiu savimi ir bus lengviau susirasti pastovų darbą. Be to, nusprendžiau studijuoti. Kaip tik dabar svarstau, kokią specialybę pasirinkti“, – sako Rytis.

 Kuri atostogų kryptis populiariausia tarp lietuvių? O ar tie, kurie ją renkasi, yra labiau linkę gulėti paplūdimyje ar triukšmingai linksmintis vakarėliuose? Jie dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o gal klausosi radijo? Ar yra linkę mokėti kortele, ar atsiskaityti grynaisiais? Kiek kalbų moka, kiek uždirba, koks jų amžiaus vidurkis?.. Tai – tik keletas klausimų, kurie galėtų iškilti, pavyzdžiui, naujai kuriamų avialinijų vadovui. Arba turizmo agentūros marketingo skyriui.

Nori gerai gyventi? Būk programuotojas, medikas ar teisininkas. Taip mano ne tik gyvenimo kelią dar tik besirenkantys abiturientai, bet ir beveik 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Jau kelinti metai iš eilės valdininkai, atsakingi už švietimą, o ir darbdaviai reiškia susirūpinimą vis neblėstančiu socialinių ir humanitarinių mokslų populiarumu tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas", - sako Povilas Kytra.

Futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas nusprendė keisti profesiją, skelbia „Daily Mail“. 40-metis gavo vaidmenį režisieriaus Guy Ritchie filme „Knights of the Roundtable: King Arthur“. Dar nėra žinoma, kokį vaidmenį jame atliks D. Beckhamas. Skelbiama, kad filmo kūrimo darbai prasidėjo šios savaitės pradžioje. Remiantis interneto svetainėje IMDB paskelbta informacija, G. Ritchie filme pasirodys ir aktoriai Charlie Hunnamas, Jude’as Law, Ericas Bana ir Popy Delevingne.

Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi specialius struktūrinius padalinius, vadinamuosius karjeros centrus. Čia studentai gali gauti sau pritaikytas konsultacijas, sužinoti naujausią informaciją apie praktikos, darbo vietas, stažuotes. Vilniuje įsikūrusio Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Karjeros centro vadovė Akvilė Alauskaitė-Riabceva sutiko papasakoti apie vieno iš tokių centrų veiklą.

 Neseniai šalyje pasibaigęs stambaus masto renginių ciklas „Planuok karjerą atsakingai“ įtraukė pačius įvairiausius žmones: bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleivius bei studentus, švietimo įstaigų vadovus, karjeros konsultantus. Daugiau nei du su puse mėnesio vykusiuose užsiėmimuose kalbėta apie profesijos pasirinkimo svarbą, bendrąsias kompetencijas, mokymąsį visą gyvenimą.

 Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad energetiko profesiją turintis specialistas šiandien darbo rinkoje yra patrauklus dalyvis, rodo „Baltijos tyrimų“ kovo mėnesį surengtos reprezentatyvios apklausos duomenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad ši specialybė bus labai reikalinga ir ateityje, todėl nedvejodami savo pažįstamiems siūlytų ją rinktis studijoms.

 Mokslui ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, plečiasi ir įprastų specialybių rėmai. Geidžiamiausi darbdaviai ieško specialistų, turinčių įvairių sričių žinių bei gebančių darbe pritaikyti naujausias technologijas. Šias svarbiausias savybes jungia pirmoji tokia Lietuvoje – sveikatos informatikos – specialybė. Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetuose šiemet pradedamos vykdyti studijų programos užuomazgos atsirado dar XX a. 6 dešimtmetyje.

 Vasarą į darbo rinką pradeda plūsti įvairias mokymo įstaigas šviežiai pabaigę absolventai, kupini vilčių pradėti karjerą išsvajotose darbovietėse. Deja, dažniausiai šios svajonės pradeda tirpti jau po pirmo darbo pokalbio, taip ir nesulaukus lemtingojo skambučio iš darbdavio. Kaip palikti tinkamą įspūdį pokalbio metu jaunuoliams tampa tikra mįsle. Tuo tarpu daugelis įmonių, ieškančių potencialių darbuotojų, teigia pasigendantys rimtai dirbti pasiruošusių kandidatų.

Visuomenėje, kurioje vertinamas turtas ir apie žmogaus vertę sprendžiama pagal jo profesiją, būti bedarbiu – labai sunku. Niekas geriau to nežino už šiuolaikinį jaunimą, kuris baigė mokslus prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir šiuo metu, nepaisant atsigaunančios ekonomikos, vis dar sunkiai randa kelią į darbo rinką.

Ingrida Bobinienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Radę laisvesnę akimirką atostogų ar švenčių metu neretai stabtelime ir pagalvojame apie tai, kas mums išties brangu, prisimename ir aplankome ne tik savo artimuosius, bet ir tuos, kuriems stinga draugijos, meilės ir šilumos. Vaikų globos namų slenkstis – ne išimtis. Kalėdų laikotarpiu jį mina ne vienas geros valios žmogus. Visgi Kalėdų šurmulys baigiasi, o vaikai, augantys globos namuose, lieka laukti.

Romantika, menas, grožis... Skamba labai gražiai. Svajojate tapti fotografu? Norime perspėti, kad tai nėra lengvas darbas. Ne visada fotografija - tai žiūrėjimas per ieškiklį ir mygtuko paspaudimas. Ne visada fotografija - tai gamta, nuostabus kraštovaizdis ir mielai nusiteikę pozuotojai. Susipažinkime: Fotografai.

Filmuojant naujos „Domino“ teatro premjeros „Vyrų laiškai (elektrikui, tėvynei ir krepšiniui)“ video klipą, vienam iš aktorių Eimučiui Kvoščiauskui tapo neįprastas taksisto vaidmuo. Daugelis vilniečių nustebo už taksi automobilio vairo išvydę žinomą „Domino“ teatro aktorių Eimutį Kvoščiauską. Pasirodo, profesijos jis nepakeitė. Tai buvo, viso labo, naujos premjeros „Vyrų laiškai (elektrikui, tėvynei ir krepšiniui)“ video klipo filmavimas.

Šių metų rugpjūtį Lietuvoje imtas įgyventi projektas „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurio tikslas – padėti įsilieti į darbo rinką kvalifikacijos neturintiems žmonėms. Apie šio projekto veiklas ir jau matomus rezultatus kalbiname projekto vadovę Agnę Normantaitę. Kam skirtas šis projektas? Ar jis yra aktualus jaunimui? Projektas skirtas įvairaus amžiaus asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, profesijos.

Rugpjūčio 27 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja įtvirtintas abiejų institucijų siekis skatinti teisės mokslo ir praktikos suartėjimą, teisinių žinių plėtrą, bendradarbiauti, padedant užtikrinti sėkmingą teismų sistemos ir akademinės bendruomenės veiklą, populiarinti teisėjo profesiją.

Vilkinti baltu chalatu. Su medicinos darbuotojos galvos apdangalu. Palinkusi prie ligonio reanimacijoje. Tokiame netikėtame amplua žaviąją populiarios LNK laidos KK2 vedėją Ugnę Skonsmanaitę išvydo televizijos žiūrovai. Tiesa, ligonis – tai jos partneris KK2 laidoje Tomas Ališauskas. O seksualia medicinos sesele ji tapo naujajam LNK sezonui besiruošiančio populiaraus infošou KK2 įvaizdiniuose klipuose.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.

George’as Aldrichas – šaunus vyrukas, darbo nekeičiantis štai jau beveik 40 metų. Bet tas darbas – labai neįprastas. Pinigus jam moka už vieną labai konkretų veiksmą – uostymą. George’as uosto visur ir viską. Net ir dalykus, kurie daugeliui atrodytų nemalonūs bei atstumiantys. „Taip mėginu palaikyti savo uoslės „sportinę formą“, – aiškina NASA uoslės ekspertas. – Šeima ir draugai galvoja, kad aš truputį trenktas.

Žinių radijas Psichologas Jonas Henrikas Rapalis būsimiems studentams, kurie dar nėra apsisprendę, kur nori stoti, pataria tartis su specialistais, o ne mėgėjiškai galvoti, kas jiems patinka, o kas ne. „Jeigu jie nori tiksliai pasirinkti, reikia kreiptis į žmones, kurie tuo užsiima profesionaliai: analizuoja situaciją darbo rinkoje, visuomenės vystymosi tendencijas, kas bus reikalinga po 5-ių, 10-ies, 15-likos metų. Aišku, jeigu tu nori būti paklausus.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė.

Lygiai prieš 10 metų dienos šviesą išvydusio pirmojo savaitraščio „Šiauliai plius“ numerio pirmajame puslapyje spausdintas interviu su Šiaulių miesto garbės piliečiu Antanu Sireika, kuris tuo metu buvo Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris.

Belgų fotografė Sofie Knijff paskutiniuosius trejus metus keliavo po pasaulį fotografuodama vietinius vaikus ir klausdama jų vieno klausimo: „Kuo nori būti, kai užaugsi?“. Neišsemiama vaikų fantazija vaikams leido išradingai apsirengti „savimi ateityje“, tuo tarpu menininkė juos fiksuodavo modeliams dabar įprastoje aplinkoje. Nuotraukose – vaikai iš Pietų Afrikos Respublikos, Indijos, Malio, Brazilijos, Islandijos, Grenlandijos.

Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. „Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 70 profesinių mokyklų, kurios siūlo apie 400 įvairių profesinio mokymo programų. Verslo atstovai pabrėžia, kad profesinės mokyklos nespėja koja kojon su rinkos tendencijomis. Esą, ypač regionuose, jos ne visada geba parengti reikiamų darbuotojų. Daugelyje profesinių mokyklų šiandien vyks atvirų durų diena. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragina jaunus žmones atidžiai domėtis įsidarbinimo galimybėmis.

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc.

Lietuvos žmonių itin palankiai vertinama ugniagesio gelbėtojo profesija yra susijusi su kasdieniais pavojais, bet faktai rodo, kad ne ugnis gaisrininkams kelia didžiausią grėsmę. Nelaimės šių gelbėtojų dažniau tyko dar tik galvotrūkčiais skubant į kovą su liepsnomis.

Daiva Savickienė Atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, šiemet planuojama daugiau dėmesio skirti fiziniams ir technologijos mokslams, tačiau ar tai paskatins rinktis šias studijas – nežinia. Baigusiesiems aukštąsias mokyklas neretai tenka kreiptis į darbo biržą, nes tam tikrų sričių specialistų rinkai nereikia.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.