prezidentūra

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija išnaudotų „menkiausią krepštelėjimą“, kad pagrasintų Vakarų šalims, ir krūpčioti nuo kiekvieno šios agresyvios valstybės pareiškimo neverta. „Rusija turbūt išnaudotų menkiausią krepštelėjimą, kad dar eilinį kartą išspjautų savo grasinimų porciją, jie tais grasinimais apdalino jau visą Europos Sąjungą ir, ko gero, didžiąją pasaulio dalį.

Prezidentūroje pirmadienį vyks pasitarimas dėl kibernetinių atakų, Lietuvos galimybių prisidėti prie alternatyvaus dujų tiekimo Europai ir kitų klausimų. Pasitarime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir „kitų valstybės institucijų atstovai“, BNS pranešė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Valstybės diena paminėta ne tik oficialiais renginiais, bet ir šalies elito vakarėliu Prezidentūros kiemelyje. Beveik tūkstantis politikų, muzikų, medikų ar kitų sričių elito atstovų gėrė, valgė ir linksminosi už mokesčių mokėtojų pinigus. Prezidentūra sako, kad šventė kainavo apie keturiasdešimt tūkstančių eurų.  O štai kai kurie šventės dalyviai pastebėjo: politikai ne tik linksminosi – pavyzdžiui, dalis valdančiųjų šiltino senokai atvėsusius santykius su Prezidentu.

Liepos 6-ąją prezidentūroje įteikiami prestižiniai apdovanojimai Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Valstybės medalis atiteko ir TV3 generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei. „Kiekvienais metais Liepos 6-oji mums primena ilgaamžę Lietuvos valstybingumo tradiciją. <...> Nuo seniausių laikų Lietuvos stiprybė buvo jos drąsūs, veiklūs ir laisvę mylintys žmonės.

Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Pasiruošę priimti papildomas pajėgas mes esame šiuo metu – laikinam atvykimui, pastiprinimui“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. „Mes kalbame apie atvykstančią brigadą atgrasymui, – akcentavo patarėjas.

Tarptautinėms institucijoms išsakius kritikos Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina mokytis iš pastabų, tačiau jų nedramatizuoti. „Vertinčiau ne tik neigiamai, bet ir pozityviai, žiūrint į priekį – čia nereikėtų vien tik saviplaka užsiimti ir žiūrėti, ar čia kas gerai padarė, ar blogai padarė. Žiūrėkime į priekį, kaip mes galėtume tas procedūras pakoreguoti“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su Europos Komisija (EK) dėl to, kaip įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai vežant sankcionuojamas prekes Kaliningrado tranzitu. Apie tai po tarpinstitucinio pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys. Šis pasitarimas vyko EK atnaujinant gaires dėl sankcijų įgyvendinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptarė kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Po susitikimo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pristatė, kas buvo nutarta. „Šiandien buvo sutarta, kad yra remiamos Vyriausybės pastangos, kada bus tos gairės ir kokios jos bus.

Seimui sėkmingai pateikus opozicijos siūlomą antiinfliacinį planą būtų pradėtos diskusijos ir ruduo būtų pasitiktas su „pabrandintais sprendimais“, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, kad kai kurios lengvatos turėtų būti skirtos tik pažeidžiamiausiai visuomenės grupei.

Prezidentūrai pareiškus, kad susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai ir siekis nugalėti opoziciją, į kritiką sureagavo ir patys valdantieji.

Trečiadienį Lietuvoje lankysis Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, pranešė Prezidentūra. Anot jos, Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptars dvišalio bendradarbiavimo, saugumo ir gynybos Europoje, energetinės nepriklausomybės klausimus, paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai, Europos kaimynystės politiką. Taip pat numatyta bendra šalių vadovų spaudos konferencija.

Artėjant pirmąjį birželio sekmadienį minimai Tėvo dienai, Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją apdovanoti daug vaikų išauginusius tėvus. Tiesa, jų šiemet apdovanojo keliskart mažiau – keturis. Apdovanotieji sako, kad net pagalvoti, ar sunku su vaikais, nebuvo laiko, o dabar tai – brangiausias turtas.

Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.  Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo  efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc.

Prezidentūra palaiko siekį įstatymu sureguliuoti sovietinių paveldo tvarkymo gaires, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė. „Labai gerai, kad pagaliau mes pribrendome kompleksiškai ir sistemiškai išspręsti šį klausimą, nes tikrai kyla daug įvairių diskusijų“, – LRT ketvirtadienį transliuotame interviu teigė prezidento atstovė. Seime šiuo metu baigiamas rengti vadinamasis „desovietizacijos“ įstatymo projektas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina siekti „nulinės medikų tolerancijos“ korupcijai ir taip užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos skaidrumą. Prezidentūroje ketvirtadienį vykstant diskusijai „Skaidri sveikatos priežiūros apsauga – misija (ne)įmanoma“, G. Nausėda priminė, kad bet kokios korupcijos apraiškos „kelia grėsmę pamatinei pacientų teisei būti priimtiems, išklausytiems ir tinkamai gydomiems“. Anot prezidento, visi, kas susiduria su sveikatos problemomis, nusipelno, kad su jais būtų elg...

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Teisės grupės vadovu taps Andrius Kabišaitis, antradienį pranešė Prezidentūra. Jis pareigas pradės eiti nuo birželio 6 dienos ir pakeis Jūratę Šovienę, paskirtą Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininke. A. Kabišaitis nuo 2006-ųjų vadovavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, prieš tai septynerius metus dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vyresniuoju patarėju.

Gegužės 5 dienos naktį vagys išdaužė Istorinės LR Prezidentūros langą Kaune ir patekę vidun pagrobė pinigus iš aukų dėžutės. Signalizacija suveikė apie 23.10 val. Pastatą apžiūrėjęs sargas pastebėjo, kad šoniniame pastato lange – skylė, o ilgapirščio ar ilgapirščių jau ir pėdos ataušusios. Sargas iškvietė policijos pareigūnus. Policija tiria incidentą, peržiūri tiek istorinės prezidentūros, tiek artimiausių įstaigų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingas dokumentas, pralenkęs laiką, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Lietuva, šį dokumentą patvirtinusi kartu su Lenkija 1791 metų gegužės 3-iąją, turi kuo didžiuotis.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Neradus sutarimo su Prezidentūra, kaip spręsti dėl migrantų krizės išaugusį krūvį, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bylų nagrinėjimas atsilieka beveik metus, nagrinėjamos vien užsieniečių bylos, sako jo pirmininkas Gintaras Kryževičius. LRT jis teigė, kad problema dėl augsiančio krūvio buvo keliama dar praėjusių metų vasarą. Jau tuomet, pasak pirmininko, krūvis teisme buvo maksimalus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, siūlydamas suformuoti dvi papildomas teisėjų kolegijas.

Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.

Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir negali stabdyti krovinių tranzito per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, jog svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų.  „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje.

Reikėtų spartinti procesus suteikiant karo pabėgėliams iš Ukrainos laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir skiriant socialinę pagalbą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Komunikacijos grupės vadovu nuo kovo taps Frederikas Jansonas. Iki šiol maždaug metus šias pareigas ėjo Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, F. Jansonas nuo 2019-ųjų buvo Vidaus politikos grupės patarėju, turi 28 metų komunikacijos darbo patirtį, yra dirbęs žiniasklaidoje ir tarptautinėje ryšių su visuomene agentūroje.

Šiemet planuojama paskirti 12 naujų ambasadorių, kandidatai atrinkti ir pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ketvirtadienį susitikime su opozicine socialdemokratų partijos frakcija Algirdas Sysas ministro klausė, ar nestringa ambasadorių skyrimo procesas. G. Landsbergis teigė, kad „procesas didele dalimi nėra pastrigęs“, ir siekiama, kad ateityje ambasadorių skyrimas nuosekliai išsidėstytų laike, pvz.

Prezidentūroje pirmadienį rengiamas susitikimas dėl saugumo situacijos regione. Jame turėtų dalyvauti šalies vadovai, už šalies saugumo atsakingų institucijų atstovai. Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.

Praėjusį metų spalį Gitano Nausėdos komunikacijos grupę palikusi apžvalgininkė Regina Statkuvienė atvirauja, kad darbas Prezidentūroje buvo naudingas, tačiau jautėsi padariusi viską. Ji taip pat atskleidė ir darbo Daukanto aikštėje užkulisius, pirmosios šalies ponios vaidmenį.

Prezidentui siūlant kelti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmeta, kad tai galėtų būti daroma ateityje tačiau šiandien, jos nuomone, šis svarstymas yra per ankstyvas. „Nesakau, kad NPD didinimas yra blogas dalykas savaime. Man atrodo, kad mums reikėtų, tiesiog, nepamiršti, kad sausio mėnesį tiktai pradėjo galioti jau pakeltas NPD vieną kartą. Ir tie žmonės, kurių atlyginimuose tas pasijus, tą savo atlyginimą gaus vasario mėnesį.

Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai – šių šalių pokalbių objektas, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Tai yra Vokietijos ir Ukrainos, pirmiausia, pokalbių tema, jie turi kalbėtis ir sutarti vienaip ar kitaip. Pasakysiu, kad Vokietija dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi tam tikrą rezervaciją dėl karinio įsitraukimo užsienyje“, – LRT ketvirtadienio rytą kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai.

Prezidentūra keistu vadina valdančiųjų sprendimą nešaukti Seimo neeilinės sesijos, per kurią būtų galima apsispręsti dėl dar didesnės valstybės paramos gyventojams, išaugus energijos ir maisto kainoms. „Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos“, – rašoma BNS trečiadienį pateiktame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos daliai gyventojų gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. „Tokie helikopterio pinigai iš principo galėtų dar labiau įpūsti infliacijos malūną, ir man atrodo, kad reiktų labai atsargiai į tokias priemones žiūrėti, ir sakyčiau, šiek tiek ankstyvas toks priemonės pasiūlymas“, – LRT antradienį sakė G. Skaistė.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Premjerė Ingrida Šimonytė įgėlė Prezidentūrai. Ji atkreipė dėmesį į pasisakymus apie pajamų augimo ir infliacijos santykį. Savo mintimis Ministrė Pirmininkė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas - didinti gyventojų pajamas.

Lietuva suklydo dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, tačiau kitas žingsnis turi būti labai apgalvotas, o svarbiausia – sušvelninti tokio sprendimo padarinius šalies ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, pavadinimo keitimas galėtų būti vienas būdų švelninant įtampą, tačiau reikia įsivertinti, ar jis atneštų norimų rezultatų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su naująja Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke konservatore Laima Liucija Andrikiene. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas su Seimo komiteto pirmininke aptars „vieningos, konsensusu paremtos Lietuvos užsienio politikos vykdymą“. L. Andrikienė URK vadovo poste pakeitė atsistatydinusį kitą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narį Žygimantą Pavilionį.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“. „Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidentūra ragina Vyriausybę įvertinti, ar yra pagrindas tęsti dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija įvestą nepaprastąją padėtį. „Reikia įvertinti esamą situaciją.

Vilties ilgą laiką nepraradę čiuožėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius galiausiai sulaukė dar vieno neigiamo atsakymo iš Prezidentūros – jų pora artėjančiose Pekino žiemos žaidynėse nedalyvaus. Amerikietei A. Reed išimties tvarka nėra suteikiama Lietuvos pilietybė. Apie tai S. Ambrulevičius pats pasidalino savo feisbuko paskyroje. „Na pagaliau, žengiam pirmus žingsnius naujuose metuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Seimas greičiausiai atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises. „Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarti tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimą. „Per susitikimą su užsienio reikalų ministru prezidentas aptars tarptautinių sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimą Lietuvoje, santykius su Kinija, saugumo situaciją regione“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas antradienį lankėsi Prezidentūroje, kur su šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjais aptarė regioninio saugumo klausimus. Šis susitikimas vyko Maskvai prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas bei reiškiant reikalavimus Vakarams dėl NATO plėtros. „Prezidentūroje patarėjų lygmeniu įvyko susitikimas su Rusijos Federacijos ambasadoriumi Aleksejumi Isakovu. Aptarti saugumo regione klausimai“, – BNS nurodė Prezidentūros spaudos tarnyba.